Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1965-340/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-04
Bylos Nr.: e2A-1965-340/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12135-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: R. G., J. G., D. G., I. M., M. K.
Ieškovas: akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1965-340/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12135-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.5; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. G. ir J. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-908-925/2022, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ patikslintą ieškinį atsakovams R. G., J. G., D. G., I. M., M. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Patikslintu ieškiniu, pateiktu teismui 2021-09-13 kartu su ieškinio dalies atsisakymo atsiėmimu (DOK-168730), prašė solidariai iš atsakovų R. G., J. G. ir A. G. priteisti 599,39 Eur skolos, 14,34 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė patikslintame ieškinyje (pateiktas 2021-09-13) nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir butas), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausė E. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Testamentų registro išrašą minėtą butą paveldėjo atsakovai R. G., J. G. ir A. G.. Atsakovai nėra sudarę su ieškove individualios rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 į butą patiektą šilumos energiją/ karštą vandenį atsakovai nemokėjo, todėl susidarė 599,39 Eur skola. Atsakovai nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, todėl ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 371 ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovų 14,34 Eur delspinigių, t. y. 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2021-01-31.

3. 2022-05-05 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir ieškovės pozicijos patikslinimo. Šiame pareiškime ieškovė nurodė, kad atsakovas J. G. 2022-05-03 atliko 307 Eur mokėjimą, kuris buvo įskaitytas ieškinio reikalavimui mažinti, todėl ieškovė atsisako ieškinio dalies dėl 307 Eur skolos priteisimo atsakovų atžvilgiu. Be to, ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog byloje yra dokumentai, patvirtinantys faktą, kad atsakovas R. G. negali pretenduoti į palikimo dalį, o būtent į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovė atsisako savo reikalavimo atsakovo R. G. atžvilgiu ir prašo jo atžvilgiu civilinę bylą nutraukti. Pažymėjo, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Tokiu būdu ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovo J. G. ir atsakovo A. G. teisių perėmėjų – atsakovių D. G., I. M., M. K. 299,56 Eur skolos, 7,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 21,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovų A. G. ir R. G. pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo juos atmesti remdamasi tokiais argumentais: pirma, ieškovė apie paveldėjimo faktą (t. y. tik bendrą informaciją) gali sužinoti tik iš VĮ Registrų centras Testamentų registro; antra, kreditorius negali identifikuoti, kokiomis dalimis ir kokį turtą paveldėjo Testamentų registro išraše nurodyti palikimą priėmę asmenys, nes tokia informacija neteikiama; trečia, kreditorius jokiu kitu būdu negali apginti savo pažeistų turtinių teisių; ketvirta, palikimą priėmusiems asmenims kyla prievolė įrodyti, kokiomis dalimis ir kokį turtą paveldėjo; penkta, atsakovai nuo 2001 metų ir vėliau nuo 2019 metų nėra tinkamai išviešinę informacijos apie buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paveldėjimą ar paveldėjimo atsisakymą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas R. G. atsiliepimuose į pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir atsakovo A. G. tėvas V. G.. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pareiškimą notarui padavė tik atsakovas A. G.. Atsakovas R. G. 2001-10-05 notarui pateikė pareiškimą dėl mirusio V. G. palikimo pagal įstatymą atsisakymo. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina E. G., kuri savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį testamentu paliko savo anūkui atsakovui J. G.. Atsakovas J. G. minėtame bute gyvena. E. G. mirties dienai skolos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tiektą šilumos energiją, nebuvo. Todėl atsakovui R. G. nekyla prievolė atsiskaityti už palikėjos skolas, nes palikėja skolos neturėjo. Ieškovės prašoma priteisti skola susidarė už laikotarpiu po E. G. mirties minėtam butui tiektą šilumos energiją, t. y. už laikotarpiu nuo 2020-08-01 iki 2021-01-31 tiektą šilumos energiją. Atsakovas R.G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini)Vilniuje, negyvena, nėra šio buto savininkas ir negali paveldėti minėto buto, todėl neturi prievolės mokėti už ieškovės patiektą šilumos energiją.

5. Atsakovas A. G., kuriam mirus jis byloje pakeistas jo teisių perėmėjomis D. G., I. M., M. K., atsiliepimuose į pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po atsakovo motinos E. G. mirties paveldėjimo procedūros nėra baigtos iki šiol, todėl A. G. nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas ar bendrasavininkas. Iš ieškovės pateikto Testamentų registro išrašo taip pat negalima spręsti, jog atsakovas yra minėto buto savininkas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. G. užmokestį už minėtame bute suvartotą energiją negali būti tenkinamas. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktiškai gyvena tik atsakovas J. G., todėl bet kokios skolos privalo būti nukreipiamos į jį. Atsakovės D. G., I. M., M. K. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog palaiko mirusio atsakovo A. G. procesiniuose dokumentuose išdėstytus nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus, pažymėjo, kad po E. G. mirties paveldėjimo procedūros nėra užbaigtos iki šiol, A. G. iki mirties netapo buto savininku ir/ ar bendrasavininkiu, todėl prašo ieškinį atsakovių atžvilgu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas J. G. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė E. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas ir E. G. testamentu negali paveldėti viso buto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu:

Šalies argumentai

7.1. ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio atsakovo R. G. atžvilgiu ir dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies atsakovams J. G., D. G., I. M. ir M. K. dėl 307 Eur priteisimo tenkino. Teismas nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovo R. G. atžvilgiu ir pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams J. G., D. G., I. M. ir M. K. dalyje dėl 299,83 Eur skolos ir 7,17 Eur delspinigių priteisimo. Likusioje dalyje ieškinį tenkino;

7.2. priteisė solidariai iš atsakovų J. G., D. G., I. M., M. K., 299,56 Eur skolos, 7,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (306,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovų J. G. 4,56 Eur iš D. G. 4,56 Eur, iš I. M. 4,57 Eur, iš M. K. 4,57 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“;

7.3. priteisė iš atsakovų J. G. 11,33 Eur iš D. G.11,34 Eur, iš I. M., 11,34 Eur, iš M. K. 11,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu;

7.4. priteisė iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G.;

7.5. grąžino ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 7 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021-04-14 mokėjimo nurodymu per Swedbank AB.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patiektą šilumos energiją/ karštą vandenį nebuvo atsiskaitoma, todėl už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 patiektą šilumos energiją buvo susidariusi 599,39 Eur skola (skolos detalizavimas, sąskaita), kurios dalį po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo atsakovas J.G., todėl teismo sprendimo priėmimo dieną skola sudaro 299,83 Eur.

3. Taip pat nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir butas), nuosavybės teisė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota E. G. vardu; įregistravimo pagrindas: 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11-6027 (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Gyventojų registro duomenimis, E. G. mirė (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro išrašas). Ieškovės prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpis, yra nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31, t. y. skola susidarė po E. G. mirties. E. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (santuokos liudijimas). V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas). Mirus V. G., atsakovas A. G. 2001-10-05 pateikė notarui pareiškimą dėl palikėjo V. G. palikimo priėmimo, o E. G. ir R. G. 2001-10-05 pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad palikėjo V. G. palikimo atsisako (2001-10-05 pareiškimai). Į bylą pateiktas palikėjos E. G. testamentas ir testamento paskelbimo protokolas. Testamentų registro 2021-02-17 duomenimis, E. G. palikimą 2019-08-12 priėmė atsakovai R. G., J. G. ir A. G. (Testamentų registro išrašas), 2019-08-12 atsakovams R. G., J. G. ir A. G. išduoti liudijimai, kuriais notarė liudija faktus, jog R. G., J. G. ir A. G. įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą, 2019-06-03 mirus E. G., kartu nurodoma, kad šie liudijimai nepatvirtina palikimą priėmusių asmenų teisės disponuoti palikėjos turtu ir yra skirti gauti duomenis ir dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Atsakovas A. G. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti nuosavybės teisės liudijimus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė L. M. 2019-10-23 atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir neišdavė liudijimo. A. G. mirė (duomenys neskelbtini); Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. G. palikimą priėmė D. G., I. M. ir M. K..

4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės D. G., I. M. ir M. K., kaip mirusio A. G. teisių perėmėjos, nesutikdamas apmokėti ieškovei skolos, susidariusios po palikėjos E. G. mirties, neginčydamos, jog A. G. buvo priėmęs V. G. palikimą, į kurio sudėtį įeina ir dalis buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš esmės ydingai suvokia materialinių teisių įgijimo pagrindus, nes ieškovei negali būti apribota teisė gauti apmokėjimą už butui tiekiamą šilumos energiją laikotarpiu po palikėjo mirties iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

5. Teismas pažymėjo, kad palikimo turinį sudarančiu turtu kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tai nepaneigia įpėdinio pareigų, susijusių su paveldėto turto išlaikymu, kurių atsiradimas siejamas su palikimo atsiradimu ir palikimo priėmimu. A. G. įstatymo nustatytu terminu įgyvendinta teisė priimti V. G. ir E. G. palikimą, o atsakovo J. G. įstatymo nustatytu terminu įgyvendinta teisė priimti E. G. palikimą pagal jos sudarytą testamentą pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, dėl ko ginčo šioje byloje nėra, retrospektyviai sukūrė atsakovams nuosavybės teisę į butą (nuosavybės teisių į butą konkrečios dalys iki šiol tarp palikimą priėmusių įpėdinių nėra nustatytos) nuo E. G. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju vien dėl to, kad mirusių sutuoktinių E. G. ir V.G. įpėdiniai, kurie yra išreiškę valią priimti jų palikimą ir padavę pareiškimus dėl palikimo priėmimo (t. y. yra priėmę palikimą pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį), nėra užbaigę paveldėjimo procedūrų (nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai) ir dėl to nėra aiški kiekvieno įpėdinio paveldėtina buto dalis, negali būti ieškovei apribota teisė gauti apmokėjimą už butui tiekiamą šilumos energiją. Teismas laikė, kad esant nustatytoms aplinkybės, ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą įpėdiniams, kurie yra išreiškę valią priimti V. G. ir E. G. palikimą, į kurio sudėtį įeina ir butas. Be to, palikėja E. G. 2016-10-24 testamentu butą paliko atsakovui J. G., tačiau, iš į bylą pateiktų dokumentų, E. G. nuosavybės teise priklausė ne visas butas, o tik jo dalis, nes butas E. G. buvo įgytas santuokos su V. G. metu. Mirusiems sutuoktiniams priklausančios buto dalys nustatytos nebuvo. Teismas iš bylos duomenų, po V. G. mirties E. G. ir R. G. pateikė notarui pareiškimus dėl jiems tenkančio V. G. palikimo, taigi ir V. G. priklausiusios buto dalies, atsisakymo. Pareiškimą dėl V. G. palikimo priėmimo pateikė tik A. G.. Taigi pagal byloje esančius duomenis paveldėti butą turi teisę atsakovas A. G. (kaip palikėjo V. G. įstatyminis įpėdinis, priėmęs jo palikimą, į kurį patenka ir V. G. priklausiusi buto dalis, kuri šiai dienai nenustatyta), o A. G. mirus, jo palikimą priėmę asmenys – atsakovės D. G., I.M. ir M. K., ir atsakovas J. G. (kaip palikėjos E. G. testamentinis įpėdinis, priėmęs jos palikimą pagal testamentą). Kadangi palikėja E. G. butą (jai priklausiusią buto dalį) testamentu paliko vaikaičiui – atsakovui J. G., atsakovas R. G., nors ir yra kreipęsis su pareiškimu dėl E. G. palikimo priėmimo, paveldėti minėto buto negali. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo R. G. atstovas, po E. G. mirties, be minėto buto, liko ir kito turto, kuris nebuvo E. G. testamento dalyku, todėl R. G. taip pat yra padavęs pareiškimą dėl E. G. palikimo priėmimo ir po E. G. mirties kaip įstatyminis įpėdinis pretenduoja paveldėti kitą E. G. turtą, t. y. E. G. palikimą sudarantį turtą, dėl kurio palikimo ji nebuvo išreiškusi valios savo testamente. Tai, kad atsakovas R. G., negali paveldėti buto, patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai. 2019-08-06 palikėjos E. G. testamentų paskelbimo protokole pasirašę jos įpėdiniai – A. G., R. G.ir J. G. – yra pareiškę 2001-10-05 pareiškime E. G. išreikštą poziciją, kad ji nepageidauja gauti nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį turto, įgyto santuokos metu, laikyti nesukeliančia teisinių pasekmių. Taigi, kokiomis dalimis atsakovai A. G. ir J. G. paveldėjo butą, paaiškės tik tuomet, kai teismo sprendimu bus nustatytos po V. G. mirties kiekvienam iš sutuoktinių (V. G. ir E. G.) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios buto dalys arba įpėdiniai pasieks tarpusavio susitarimą, kaip tai numato Notariato įstatymo 52 straipsnis.

7. Teismas nurodė, kad nors atsakovų A. G. ir J. G. konkrečios nuosavybės teisės į butą dalys nėra nustatytos, tačiau nustatyta, kad atsakovas A. G. yra priėmęs V. G. ir E. G. palikimą, o atsakovas J. G., kaip testamentinis įpėdinis, yra priėmęs E. G. palikimą, į kurio sudėtį patenka ir butas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 2 punktu, 5.50 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, CK 6.6. straipsnio 3 ir 4 dalimis, 6.384 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų J. G., D. G., I. M., M. K. 299,56 Eur skolą, susidariusią už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 bute sunaudotą šilumos energiją, likusią po atsakovo J. G. atliktos skolos dalies apmokėjimo įskaitymo, tenkino. Teismas pažymėjo, kad bendraskoliai, įvykdę solidariąją pareigą ieškovei, gali tarpusavyje reikšti atgręžtinius reikalavimus, atsižvelgdami į jų paveldėtas buto dalis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas iš į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau negali paveldėti buto, todėl ieškovė, paaiškėjus šiems duomenims, ieškinio dalyje, kurioje reikalavo iš atsakovo R. G. apmokėti skolą, susidariusią už butui teiktą šilumos energiją po E. G. mirties, atsisakė. Iš nustatyto teismas padarė išvadą, kad ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovo R. G. atžvilgiu pareiškė nepagrįstai. Pagal į bylą pateiktus dokumentus atsakovas R. G. byloje patyrė 1500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (už atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį surašymą). Tačiau nustatant atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į abiejų šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, atsakovo R. G. atstovo parengtų procesinių dokumentų turinį ir pobūdį. Nustatyta, kad į bylą yra pateikti du atsakovo atsiliepimai (į ieškinį ir patikslintą ieškinį), kurie yra itin lakoniško turinio ir yra grindžiami iš esmės vieninteliu motyvu, t. y. ta aplinkybe, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau negali paveldėti buto, todėl ir neturi prievolės apmokėti už butui patiektą šilumos energiją. Ieškovė apie mirusiosios E. G., kurios vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, įpėdinius, kurie yra išreiškę valią priimti E. G. palikimą, sužinojo iš Testamentų registro, kuriame atsakovas R. G. taip pat nurodytas kaip E. G. palikimą priėmęs įpėdinis. Testamentų registre nėra nurodyta, kokiomis dalimis ir kokį palikėjos turtą yra paveldėjęs kiekvienas iš palikimą priėmusių įpėdinių. Nors atsakovai E. G. palikimą yra priėmę dar 2019 metais, tačiau iki šiol nei vienam iš atsakovų nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir atsakovų nuosavybės teisės į butą nėra įregistruotos dėl to, kad nėra nustatytos mirusių V. G. ir E. G. turto dalys jų bendrame turte. Tik po bylos iškėlimo teisme pateiktų duomenų iš po V. G. ir E. G. mirties užvestų paveldėjimo bylų paaiškėjo, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau teisės paveldėti butą neturi. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškovė tokia informacija anksčiau nedisponavo, o ieškovei prieinami Testamentų registro duomenys nesudarė pagrindo ieškovei spręsti, jog E. G. palikimą priėmęs R. G. neturi teisės paveldėti buto. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti dalį atsakovo R. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės atsakovui R. G. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikant, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtų adekvatus susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9. Atsakovas J. G. apeliaciniu skundu prašo ieškinio reikalavimus jo atžvilgiu atmesti. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

15.1. Ieškovas prašė priteisti skolą už šilumos energiją už laikotarpį po E. G. mirties. Tokią skolą turi apmokėti paveldėtojai proporcingai paveldimai buto daliai, o ne solidariai. Atsakovas J. G. paveldėjo pagal testamentą ½ dalį buto, todėl jis privalo sumokėti ½ skolos. Kitą ½ skolos dalį turi sumokėti kiti paveldėtojai (atsakovai).

15.2. CK 6.6 straipsnio 1 dalis nustato, kad solidarioji skolininko prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal testamentą atsakovas J. G. paveldėjo ½ buto, todėl jam tenka apmokėti tik ½ dalį buto išlaikymo išlaidų, tame tarpe ir butui tiekiamą šilumos energiją, t. y. jam tenka apmokėti tik dalį ieškovo reikalaujamos skolos. Be to, net tuo atveju, jeigu skola būtų solidarioji, tai aplinkybė, kad ieškovas atskirai ir besąlygiškai priėmė atsakovo ½ dalies skolos mokėjimą pagal CK straipsnio 8 dalį reiškia, kad jis tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu.

15.3. Atsakovas J. G. ½ dalį skolos sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, todėl jis privalo atlyginti ieškovei ½ dalį bylinėjimosi išlaidų ir ½ dalį teismo išlaidų valstybei.

10. Atsakovas R. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G. ir jį išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini).“ Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1. Jeigu ieškovas, prieš paduodant ieškinį teismui, būtų pateikęs R. G. reikalavimą dėl įsiskolinimo už suteiktą šilumos energiją, tai R. G. būtų ieškovui pateikęs paveldėjimo bylos kopiją ir paaiškinimus, tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo. Ieškovas nesikreipė į notarą dėl informacijos apie po E. G. mirties užvestą paveldėjimo bylą.

16.2. Ieškovas 2021 m. balandžio 29 d. pateikė teismui pirminį ieškinį prašydamas teismo priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų J. G., A. G. ir R. G. 199,80 Eur skolos, 4,78 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), bei lygiomis dalimis 8,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jis nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paveldėtojas, nėra buto naudotojas, todėl neturi prievolės apmokėti skolą už ieškovo butui po atsakovo motinos E. G. mirties pateiktą šilumos energiją. Prie atsiliepimo atsakovas R. G. pridėjo paveldėjimo bylos dokumentus.

16.3. Po atsiliepimo į pradinį ieškinį pateikimo teismui ieškovas 2022 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio atsakovo R. G. atžvilgiu ir patikslintą ieškinį. Kai atsakovas R. G. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovas 2022 m. rugsėjo 13 d. pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies atsiėmimo ir pateikė naują patikslintą ieškinį, kuris buvo grindžiamas kitu pagrindu ir nurodytas kitas ieškinio reikalavimas: teismo prašoma priteisti solidariai iš visų atsakovų skolą, delspinigius ir palūkanas. Antro ieškovo patikslinto ieškinio pagrindas prieštaravo ieškovo ankščiau pateiktiems įrodymas, nes ieškovas, nurodydamas, kad paveldėtojai, priimdami palikimą, solidariai atsako už palikėjo skolas, į bylą pateikė skolos paskaičiavimo lentelę už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., t.y. dėl įsiskolinimo, susidariusio po E. G. mirties. Baigiant nagrinėti civilinę bylą, teismo posėdyje ieškovas vėl pareiškė, kad atsisako ieškinio atsakovo R. G. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalies priėmė ir civilinę bylą atsakovo R. G. atžvilgiu nutraukė, tačiau neapgrįstai priteisė R. G. tik 20 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

16.4. Atsakovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimą į ieškinį taikytinas koeficientas yra 2,5, teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. rugpjūčio–2021 m. rugsėjo mėn., taigi, taikant 2021 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1517,20 Eur, maksimali už atsiliepimą priteistina suma sudarytų – 3793,50 Eur. Byloje buvo pateikti du atsiliepimai į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, kurių teisinis pagrindas ir ieškinio reikalavimai yra skirtingi, reikėjo susipažinti su civilinės ir paveldėjimo bylos dokumentais, suteikti atsakovui konsultaciją bei dalyvaujant teismo posėdyje paaiškinti bylos aplinkybes ir išdėstyti teisinius argumentus, patvirtinančius patikslinto ieškinio nepagrįstumą atsakovo R. G. atžvilgiu. Bendra atsakovo patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas suma (1500,00 Eur) neviršija nurodytų maksimalių dydžių tik už vieno atsiliepimo į ieškinį parengimą.

11. Atsiliepimu į atsakovo R. G. apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-13 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

17.1. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo didinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų, nes jos yra sąlygotos atsakovų neveikimo ir nerūpestingumo.

17.2. Palikimą priėmusiems asmenims kyla prievolė įrodyti, kokiomis dalimis ir kokį turtą paveldėjo. Pastaruoju atveju dėl pačių atsakovų neveikimo nuo 2001 ir vėliau nuo 2019 metų nėra išviešinti jokie paveldėjimo faktai, o taip pat nėra įregistruota nuosavybė į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje palikimą priėmusių asmenų vardu. Be to, atsakovai kas mėnesį buvo raštu informuojami – kiekvieną mėnesį gaudavo sąskaitas, kuriose atsispindėjo informacija apie skolos dydį. Atsakovai patys privalėjo kreiptis į ieškovę dėl skolos apmokėjimo išdėstymo ar terminų, tačiau to nepadarė. Todėl, siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškovė vadovaudamasi oficialiais registrų dokumentais (t. y. Testamentų registru) dėl skolos už šilumos energiją priteisimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris ieškovės reikalavimus patenkino.

17.3. Atsakovai į bylą paveldėjimo dokumentus pateikė tik po ieškinio pateikimo, kas sąlygoja faktą, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti kokiomis dalimis ir kokį turtą paveldėjo atsakovai. Ieškovės nuomone, ji nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, tik ėmėsi būtinų priemonių savo pažeistoms teisėms apginti, dėl ko mano, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo yra nepagrįstas įskaitant tą faktą, kad atsakovai patys nesiėmė jokių veiksmų informacijai paviešinti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre.

17.4. Ieškovė informacija, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau teisės paveldėti butą neturi, iki bylos nedisponavo, o ieškovei prieinami Testamentų registro duomenys nesudarė pagrindo ieškovei spręsti, jog E. G. palikimą priėmęs R. G. neturi teisės paveldėti buto. Ieškovės elgesys tiek pareiškiant ieškinį atsakovui R.G., tiek jo atsisakant šio atsakovo atžvilgiu, negali būti traktuojamas kaip netinkamas ir neturėtų sukelti ieškovei papildomų turtinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl šioje byloje bylinėjimosi išlaidų, pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šioje byloje <..> „ginčas nėra sudėtingas, į bylą pateikti atsakovo R. G. atstovo parengti atsiliepimai iš esmės yra formalaus pobūdžio, reikalaujantys iš esmės tik minimalių laiko sąnaudų, juose iš esmės nėra pasisakyta teisės aiškinimo ar taikymo klausimais“. Be to Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad į bylą yra pateikti du atsakovo atsiliepimai (į ieškinį ir patikslintą ieškinį), kurie yra itin lakoniško turinio ir yra grindžiami iš esmės vieninteliu motyvu, t. y. ta aplinkybe, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau negali paveldėti buto, todėl ir neturi prievolės apmokėti už butui patiektą šilumos energiją. Kas taip pat patvirtina, jog priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per mažas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atsakovo J. G. apeliacinį skundą ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-13 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1. Atsakovų A. G. (teisių perėmėjai – D. G., I. M., M. K.) ir J. G. konkrečios nuosavybės teisės į Butą dalys nėra nustatytos. Nagrinėjamu atveju vien dėl to, kad mirusių sutuoktinių E. G. ir V. G. įpėdiniai, kurie yra išreiškę valią priimti jų palikimą ir padavę pareiškimus dėl palikimo, nėra užbaigę paveldėjimo procedūrų (nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai) ir dėl to nėra aiški kiekvieno įpėdinio paveldėtina buto dalis, negali būti ieškovei apribota teisė gauti apmokėjimą už butui tiekiamą šilumos energiją.

18.2. Atsakovų įsipareigojimai šilumos tiekėjai dėl apmokėjimo už į butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį yra solidari atsakovų prievolė (CK 6.6 str. 3 d.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). CK 6.6 str. 3 d. nustato, jog jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, tai solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama. CK 4.86 str. nustato, kad bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita.

18.3. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius faktus, vadovaudamasis logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, anaiptol kaip teigia apeliantas.

13. Atsakovės D. G., I. M. ir M. K. atsiliepime į J. G. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tokius argumentus:

19.1. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausė mirusiajai E. G.. Po E. G. mirties atsakovės, kaip mirusiojo A. G. įpėdinės, pretenduoja į ½ Buto dalį. Į likusią Buto dalį pretenduoja įpėdinis J. G.. Visgi, pažymime, kad Buto nuosavybės teisių įforminimo ir palikimo priėmimo po E. G. mirties procedūros nėra užbaigtos iki šiol išimtinai dėl atsakovų J. G. ir R. G. veiksmų (vengimo ir trukdymo užbaigti paveldėjimo procedūras). Dėl šios priežasties (atsakovų R. G. ir J. G. nepagrįsto vengimo užbaigti paveldėjimo procedūras) atsakovės yra pareiškusios ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-18705-1157/2022).

Šalies argumentai

19.2. E. G. mirė anksčiau nei ji pateikė pareiškimą dėl santuokoje įgyto turto režimo ir dalių nustatymo po savo sutuoktinio V. G. mirties, todėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys liko nenustatytos ir šiuo metu pareiškimą dėl paveldimo turto dalių nustatymo paveldėjimo bylas tvarkančiai notarei turi pateikti mirusiųjų sutuoktinių E. G. ir V. G. įpėdiniai – atsakovai R. G., J. G. ir atsakovės. Tačiau įpėdiniai R. G. ir J. G. dėl nesuprantamų priežasčių tyčia vengia užbaigti aptartas paveldėjimo procedūras.

19.3. Bute iki E. G. mirties kartu su ja gyveno bei po E. G. mirties iki šiol faktiškai gyvena tik vienas iš atsakovų – J. G.. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama (CPK 182 str. 2 p.). Todėl bet kokios skolos, susidariusios už komunalines paslaugas suteiktas Butui, laikytinos J. G. prievolėmis. Tad akivaizdu, kad atsakovas J. G. privalo už savo skolas, kurios atsirado tik jam vienam gyvenant Bute, privalo mokėti pats.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Byloje sprendžiamas ginčas dėl sprendimo dalies, kuria nuspręsta skolą už patalpų šildymą priteisti solidariai iš atsakovų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio nutraukus bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių.

17. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patiektą šilumos energiją/ karštą vandenį nebuvo atsiskaitoma, todėl už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 patiektą šilumos energiją buvo susidariusi 599,39 Eur skola (skolos detalizavimas, sąskaita), kurios dalį po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo atsakovas J. G., todėl teismo sprendimo priėmimo dieną skola sudaro 299,83 Eur.

18. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (butas), nuosavybės teisė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota E. G. vardu; įregistravimo pagrindas: 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11-6027 (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Gyventojų registro duomenimis, E. G. mirė (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro išrašas). Ieškovės prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31, t. y. skola susidarė po E. G. mirties. E. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (santuokos liudijimas). V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas). Mirus V.G., atsakovas A. G. 2001-10-05 pateikė notarui pareiškimą dėl palikėjo V.G. palikimo priėmimo, o E. G. ir R. G. 2001-10-05 pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad palikėjo V. G. palikimo atsisako (2001-10-05 pareiškimai).

19. Testamentų registro 2021-02-17 duomenimis, E. G. palikimą 2019-08-12 priėmė atsakovai R. G., J. G. ir A. G. (Testamentų registro išrašas), 2019-08-12 atsakovams R. G., J.G. ir A. G. išduoti liudijimai, kuriais notarė liudija faktus, jog R. G., J. G. ir A. G. įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą, (duomenys neskelbtini) mirus E. G., kartu nurodoma, kad šie liudijimai nepatvirtina palikimą priėmusių asmenų teisės disponuoti palikėjos turtu ir yra skirti gauti duomenis ir dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

20. Atsakovas A. G. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti nuosavybės teisės liudijimus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė L. M. 2019-10-23 atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir neišdavė liudijimo. 2019-10-23 atsisakyme atlikti notarinį veiksmą notarė nurodė, kad nei V. G. paveldėjimo byloje, nei E. G. paveldėjimo byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, galėtų būti išduoti nuosavybės teisės liudijimai.

21. Po atsakovo A. G. mirties jis byloje pakeistas jo teisių perėmėjomis D.G., I. M., M. K..

Dėl atsakovo J. G. apeliacinio skundo

22. Atsakovas J. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad po E. G. mirties susidariusią skolą turi apmokėti paveldėtojai proporcingai paveldimai buto daliai, o ne solidariai. Kadangi atsakovas J. G. paveldėjo pagal testamentą ½ dalį buto, todėl, atsakovo nuomone, jis privalo sumokėti ½ skolos, o likusią skolos dalį turi sumokėti kiti paveldėtojai (atsakovai). Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.

23. Skolininkų daugeto atveju skolininkų prievolės pobūdis gali būti skirtingas. Jų prievolė gali būti dalinė, solidarioji arba subsidiarioji. Pagal CK 6.5 straipsnį, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.

24. CK 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatose yra numatyta, kad jeigu prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu, tai solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama. CK 4.86 str. nuostatose yra nustatyta, jog bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), o taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita ir kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus (CK 6.38 str.).

25. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2019-08-12 atsakovams R. G., J. G. ir A.G. išduoti liudijimai, kuriais notarė liudija faktus, jog R. G., J. G. ir A. G. įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą, 2019-06-03 mirus E. G., kartu nurodoma, kad šie liudijimai nepatvirtina palikimą priėmusių asmenų teisės disponuoti palikėjos turtu ir yra skirti gauti duomenis ir dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Darytina išvada, kad šioje byloje atsakovai J. G. ir A. G. teisių perėmėjos atsakovės D. G., I. M., M. K. yra daiktinių teisių turėtojai, nes jie pretenduoja paveldėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir įregistruoti savo daiktines teises į šį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai susidariusią skolą CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 5.3 straipsnio 1 dalies pagrindu už ginčo laikotarpį priteisė iš atsakovų solidariai, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai yra pradėję įgyvendinti savo teises paveldėti tą patį butą ir konkrečios nuosavybės teisės į butą dalys nėra nustatytos dėl šiuo metu vykstančių ginčų, susijusių su šiuo turtu. Tuo tarpu atsakovams priklausančios turto dalys šioje byloje negali būti nustatinėjamos, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

27. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovai, pradėję buto paveldėjimo procedūras, kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovei už šios tiekiamą į butą šilumos energiją. Ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus – tiekė šilumos energiją į buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklausantį butą (CK 6.200–6.201 straipsniai). Todėl skola pagrįstai teismo buvo priteista iš atsakovų.

28. Atsakovas J. G. nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu jis pusė ieškovės reikalaujamos sumos sumokėjo, todėl teismas neturėjo jo įtraukti į solidariųjų skolininkų ratą. Visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste šie atsakovo argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo J. G. prievolės vykdyti šalių solidarųjį įsipareigojimą ieškovei nebuvimą. Atsakovas, sumokėdamas ieškovei už butui patiektą šilumos energiją, vykdė savo kaip bendraturčio įsipareigojimus ieškovei.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal šio straipsnio 6 dalį bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui.

30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad bendraskoliai, įvykdę solidariąją pareigą ieškovei, gali tarpusavyje reikšti atgręžtinius reikalavimus, atsižvelgdami į jų paveldėtas buto dalis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

31. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad net tuo atveju, jeigu skola būtų solidarioji, tai aplinkybė, kad ieškovas atskirai ir besąlygiškai priėmė atsakovo ½ dalies skolos mokėjimą pagal CK straipsnio 8 dalį reiškia, kad jis tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu. Nesutikdamas su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nepagrįstai solidarumo atsisakymui suteikia reikalavimo teisės apskritai atsisakymo savybes bei pasekmes. Kreditoriaus tik vieno ar tik kai kurių solidariųjų skolininkų solidarumo atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas. Nagrinėjamos bylos atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė atsisakė solidarumo skolininkų ar vieno iš jų atžvilgiu. Ieškovė, gavusi dalinį ieškiniu reikalaujamos skolos padengimą, sumažino ieškinio reikalavimus ir palaikė savo ankstesnį reikalavimą priteisti skolą iš atsakovų solidariai. Ieškinio reikalavimų atsisakė tik atsakovo R. G. atžvilgiu, byloje paaiškėjus aplinkybei, kad šis atsakovas negali kartu su kitais atsakovais paveldėti buto, kuriam ieškovė teikia šilumos energiją.

32. Atsakovas J. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis sumokėjo ½ dalį skolos bylos nagrinėjimo metu, todėl jis privalo atlyginti ieškovui ½ dalį bylinėjimosi išlaidų ir ½ teismo išlaidų valstybei. Pažymėtina, kad, kai ieškovas atsisako ieškinio (atsiima ieškinį), turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo (atsiėmimo) priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė (ieškinį atsiėmė) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nes atsakovas J. G. dalį ieškinio reikalavimų patenkino (ieškinį pripažino), kas reiškia, jog bylą laimėjusia šalimi laikoma ieškovė. Vadinasi, ieškovės ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos iš esmės dėl netinkamų atsakovų veiksmų (nedengiant skolos už šilumos energiją), t. y. dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo konkrečiu atveju atsakingi atsakovai, todėl jiems atsirado pareiga kompensuoti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir padengti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas priteisė iš keturių atsakovų.

Dėl R. G. apeliacinio skundo

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo R. G. atžvilgiu byla buvo nutraukta ieškovei šio atsakovo atžvilgiu atsisakius nuo ieškinio.

34. Atsakovas R. G. prašė priteisti iš ieškovės 1 500 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde atsakovas R. G. prašo pakeisti teismo sprendimą dėl jam priteistų bylinėjimosi išlaidų priteisiant jam 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

36. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė apie mirusiosios E. G., kurios vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, įpėdinius, kurie yra išreiškę valią priimti jos palikimą, sužinojo iš Testamentų registro, kuriame atsakovas R. G. taip pat nurodytas kaip E. G. palikimą priėmęs įpėdinis. Taigi, ieškovė iki ieškinio padavimo negalėjo žinoti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, t. y. į bylą pateikus V. G. ir E. G. mirties užvestas paveldėjimo bylas, paaiškėjo, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau teisės paveldėti butą neturi. Darytina išvada, kad inicijuojant šią bylą ieškovė nurodyta tikslia informacija apie paveldėtojus nedisponavo, todėl negalima pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ar ieškinį pateikė neatidžiai patikrinusi informaciją.

38. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė dar ikiteisminėje stadijoje galėjo kreiptis į atsakovą dėl skolos už buto šildymą priteisimą, tokiu atveju nebūtų reikėję įtraukti į bylą atsakovo. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad Testamentų registre įrašyti atsakovai yra faktiniai paveldėtojai. Antra, kaip nurodo ieškovė, atsakovams kas mėnesį buvo siunčiamos sąskaitos už šilumos energiją, kuriose atsispindėjo informacija apie skolos dydį. Atsakovai apie susiklosčiusią situaciją ir apie buto, kuriam tiekiama šilumos energija, ieškovės neinformavo, todėl ji savo iniciatyva turėjo aiškintis apie buto paveldėtojus. Tik gavus atsakovo atsiliepimą ieškovei tapo žinoma apie tai, kad atsakovas R. G. nėra buto potencialus paveldėtojas, o kartu ir nėra atsakingas už susidariusį įsiskolinimą. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui priteisė dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

39. Atsakovas nurodo, kad jo patirtos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo ir patikslinto atsiliepimo surašymą nelaikytinos per didelėmis. Atsakovas remiasi Rekomendacijų 8.2 punktu, kuriame nurodyta, kad už atsiliepimą į ieškinį taikytinas koeficientas yra 2,5, teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2021 m. rugpjūčio–2021 m. rugsėjo mėn., taigi, taikant 2021 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1517,20 Eur, maksimali už atsiliepimą priteistina suma sudarytų – 3793,50 Eur. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio dar nereiškia, jog teismas kiekvienu atveju ir privalo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Rekomendacijose įtvirtinti dydžiai nereiškia, kad bylinėjimosi negali būti mažinamos įvertinus konkrečias bylos aplinkybes pagal įstatyme ir Rekomendacijose nustatytus kriterijus. Priešingai, teismui, išnagrinėjusiam bylą, yra suteikta teisė, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintas nuostatas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo atsiliepimai yra formalaus pobūdžio, reikalaujantys iš esmės tik minimalių laiko sąnaudų, juose iš esmės nėra pasisakyta teisės aiškinimo ar taikymo klausimais. Pati byla taip pat yra nedidelės apimties, bylos dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo paprastai laikomos nesudėtingomis, tuo labiau, kad šiuo atveju atsakovo pareiga šioje byloje buvo tik pagrįsti, kad jis yra netinkama bylos šalis.

Dėl procesinės bylos baigties.

40. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų R. G. ir J. G. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė