- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-13
- Bylos Nr.
- e2-908-925/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12135-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Atsakovas
- J. G., R. G., D. G., I. M., M. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ patikslintą ieškinį atsakovams R. G., J. G., D. G., I. M., M. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – AB „Vilniaus šilumos tinklai“) patikslintu ieškiniu, pateiktu teismui 2021-09-13 kartu su ieškinio dalies atsisakymo atsiėmimu (DOK-168730), prašė solidariai iš atsakovų R. G., J. G. ir A. G. priteisti 599,39 Eur skolos, 14,34 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė patikslintame ieškinyje (pateiktas 2021-09-13) nurodė, kad tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nuosavybės teise priklausė E. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Testamentų registro išrašą minėtą butą paveldėjo atsakovai R. G., J. G. ir A. G. Atsakovai nėra sudarę su ieškove individualios rašytinės energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 į butą patiektą šilumos energiją/ karštą vandenį atsakovai nemokėjo, todėl susidarė 599,39 Eur skola. Atsakovai nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, todėl ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, prašo priteisti iš atsakovų 14,34 Eur delspinigių, t. y. 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2021-01-31.
2022-05-05 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir ieškovės pozicijos patikslinimo. Šiame pareiškime ieškovė nurodė, kad atsakovas J. G. 2022-05-03 atliko 307 Eur mokėjimą, kuris buvo įskaitytas ieškinio reikalavimui mažinti, todėl ieškovė atsisako ieškinio dalies dėl 307 Eur skolos priteisimo atsakovų atžvilgiu. Be to, ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog byloje yra dokumentai, patvirtinantys faktą, kad atsakovas R. G. negali pretenduoti į palikimo dalį, o būtent į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė atsisako savo reikalavimo atsakovo R. G. atžvilgiu ir prašo jo atžvilgiu civilinę bylą nutraukti. Pažymėjo, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Tokiu būdu ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovo J. G. ir atsakovo A. G. teisių perėmėjų - atsakovių D. G., I. M., M. K. 299,56 Eur skolos, 7,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 21,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovų A. G. ir R. G. pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo juos atmesti remdamasi tokiais argumentais: pirma, ieškovė apie paveldėjimo faktą (t. y. tik bendrą informaciją) gali sužinoti tik iš VĮ Registrų centras Testamentų registro; antra, kreditorius negali identifikuoti, kokiomis dalimis ir kokį turtą paveldėjo Testamentų registro išraše nurodyti palikimą priėmę asmenys, nes tokia informacija neteikiama; trečia, kreditorius jokiu kitu būdu negali apginti savo pažeistų turtinių teisių; ketvirta, palikimą priėmusiems asmenims kyla prievolė įrodyti, kokiomis dalimis ir kokį turtą paveldėjo; penkta, atsakovai nuo 2001 metų ir vėliau nuo 2019 metų nėra tinkamai išviešinę informacijos apie buto (duomenys neskelbtini), paveldėjimą ar paveldėjimo atsisakymą.
Atsiliepimas
Atsakovas R. G. atsiliepimuose į pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo ir atsakovo A. G. tėvas V. G. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pareiškimą notarui padavė tik atsakovas A. G. Atsakovas R. G. 2001-10-05 notarui pateikė pareiškimą dėl mirusio V. G. palikimo pagal įstatymą atsisakymo. (Duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina E. G., kuri savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį testamentu paliko savo anūkui atsakovui J. G. Atsakovas J. G. minėtame bute gyvena. E. G. mirties dienai skolos už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, nebuvo. Todėl atsakovui R. G. nekyla prievolė atsiskaityti už palikėjos skolas, nes palikėja skolos neturėjo. Ieškovės prašoma priteisti skola susidarė už laikotarpiu po E. G. mirties minėtam butui tiektą šilumos energiją, t. y. už laikotarpiu nuo 2020-08-01 iki 2021-01-31 tiektą šilumos energiją. Atsakovas R. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, nėra šio buto savininkas ir negali paveldėti minėto buto, todėl neturi prievolės mokėti už ieškovės patiektą šilumos energiją.
Atsakovas A. G., kuriam mirus jis byloje pakeistas jo teisių perėmėjomis D. G., I. M., M. K., atsiliepimuose į pareikštą ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad po atsakovo motinos E. G. mirties paveldėjimo procedūros nėra baigtos iki šiol, todėl A. G. nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ar bendrasavininkas. Iš ieškovės pateikto Testamentų registro išrašo taip pat negalima spręsti, jog atsakovas yra minėto buto savininkas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. G. užmokestį už minėtame bute suvartotą energiją negali būti tenkinamas. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena tik atsakovas J. G., todėl bet kokios skolos privalo būti nukreipiamos į jį. Atsakovės D. G., I. M., M. K. atsiliepime į ieškinį pažymėjo, jog palaiko mirusio atsakovo A. G. procesiniuose dokumentuose išdėstytus nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus, pažymėjo, kad po E. G. mirties paveldėjimo procedūros nėra užbaigtos iki šiol, A. G. iki mirties netapo buto savininku ir/ ar bendrasavininkiu, todėl prašo ieškinį atsakovių atžvilgu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
A. J. G. atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė E. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ir V. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir E. G. testamentu negali paveldėti viso buto.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu (2022-05-03) atsakovas J. G. nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodė, jog padengė pusę skolos sumos, tačiau teigė, kad jis, nors ir gyvena minėtame bute, negali būti atsakingas už visą skolą, nes jis negali paveldėti viso buto. Nors E. G. testamentu paliko jam butą, tačiau jai priklausė ne visas butas, dalis buto priklausė E. G. mirusiam sutuoktiniui V. G., dėl kurio palikimo priėmimo pareiškimą yra padavęs A. G., tačiau dėl nesutarimų tarp įpėdinių paveldėjimo teisių liudijimai įpėdiniams iki šiol nėra išduoti. Mano, kad mokesčius už butui teikiamą šilumos energiją ieškovei turėtų mokėti lygiomis dalimis jis ir A. G. įpėdiniai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu (2022-05-10) ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovas palaikė ieškinio dalį, kuria prašė priteisti iš atsakovų J. G., D. G., I. M., M. K. solidariai 299,56 Eur skolos, 7,17 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 21,64 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad likusioje dalyje – dėl 307 Eur skolos priteisimo – palaiko rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, taip pat rašytinį pareiškimą dėl ieškinio atsakovo R. G. atžvilgiu atsisakymo.
Atsakovai R. G., D. G., I. M., M. K. ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį neatvykusiems atsakovams ir jų atstovams pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės atsakovams R. G., D. G., I. M., M. K. teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Byla atsakovo R. G. atžvilgiu ir dalyje dėl 307,00 Eur (299,83 Eur skolos ir 7,17 Eur delspinigių) priteisimo nutrauktina. Likusioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 2022-05-05 pateikė raštišką prašymą, kuriuo dalies ieškinio – dėl 307,00 Eur skolos, o taip pat ieškinio atsakovo R. G. atžvilgiu - atsisako ir nurodė, kad procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos, ieškovės prašymas tenkintinas, civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovams J. G., D. G., I. M. ir M. K. dalyje dėl 299,83 Eur skolos ir 7,17 Eur delspinigių priteisimo ir pagal ieškovės ieškinį atsakovo R. G. atžvilgiu nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Nutraukus bylos dalį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų. Už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 į butą, esantį (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją/ karštą vandenį nebuvo atsiskaitoma, todėl už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 patiektą šilumos energiją buvo susidariusi 599,39 Eur skola (skolos detalizavimas, sąskaita), kurios dalį po civilinės bylos iškėlimo sumokėjo atsakovas J. G., todėl teismo sprendimo priėmimo dieną skola sudaro 299,83 Eur.
Tarp šalių nėra ginčo, kad už šilumos energiją, tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 nebuvo atsiskaitoma, taip pat atsakovai neginčijo skolos dydžio. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas, kas turi atsiskaityti už ieškovės butui patiektą šilumos energiją/ karštą vandenį. Ieškovės teigimu, atsakovai J. G., D. G., I. M. ir M. K. paveldėjo butą, todėl jie, kaip buto bendrasavininkiai, turi prievolę mokėti už ieškovės patiektą šilumos energiją/ karštą vandenį. Tuo tarpu atsakovai teigia, kad jie nėra buto bendrasavininkiai, nes paveldėjimo procedūros nėra užbaigtos, jiems nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, todėl neturi prievolės mokėti už butui patiektą šilumos energiją.
Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo–pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo bendrovė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pažymėjęs, jog vartotojo įrenginius prijungus prie energijos tiekimo tinklų, atsiranda energijos tiekimo–vartojimo teisiniai santykiai, šalių valia gauti ir tiekti energiją įgyvendinama konkliudentiniais veiksmais, t. y. energijos tiekėjo ir buitinio vartotojo sutartis gali būti sudaroma konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), nuosavybės teisė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruota E. G. vardu; įregistravimo pagrindas: 1992-09-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11-6027 (Nekilnojamojo turto registro išrašas). Gyventojų registro duomenimis, E. G. mirė (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro išrašas). Ieškovės prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpis, kaip minėta, yra nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31, t. y. skola susidarė po E. G. mirties. E. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (santuokos liudijimas). V. G. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas). Mirus V. G., atsakovas A. G. 2001-10-05 pateikė notarui pareiškimą dėl palikėjo V. G. palikimo priėmimo, o E. G. ir R. G. 2001-10-05 pateikė notarui pareiškimą, kuriame nurodė, kad palikėjo V. G. palikimo atsisako (2001-10-05 pareiškimai). Į bylą pateiktas palikėjos E. G. testamentas ir testamento paskelbimo protokolas. Testamentų registro 2021-02-17 duomenimis, E. G. palikimą 2019-08-12 priėmė atsakovai R. G., J. G. ir A. G. (Testamentų registro išrašas), 2019-08-12 atsakovams R. G., J. G. ir A. G. išduoti liudijimai, kuriais notarė liudija faktus, jog R. G., J. G. ir A. G. įstatymų nustatyta tvarka priėmė palikimą, (duomenys neskelbtini) mirus E. G., kartu nurodoma, kad šie liudijimai nepatvirtina palikimą priėmusių asmenų teisės disponuoti palikėjos turtu ir yra skirti gauti duomenis ir dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Atsakovas A. G. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti nuosavybės teisės liudijimus dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau Vilniaus miesto 34-ojo notarų biuro notarė Lina Madeikytė 2019-10-23 atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir neišdavė liudijimo. 2019-10-23 atsisakyme atlikti notarinį veiksmą notarė nurodė, kad nei V. G. paveldėjimo byloje, nei E. G. paveldėjimo byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu, sutinkamai su Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, galėtų būti išduoti nuosavybės teisės liudijimai: rašytinio pergyvenusio sutuoktinio (E. G. ar visų jos palikimą priėmusių asmenų) pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenusiam sutuoktiniui ir jo (pergyvenusio sutuoktinio (E. G. ar visų jos palikimą priėmusių asmenų)) sutikimo dėl mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti nuosavybės teisės liudijimus pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalį į butą, esantį (duomenys neskelbtini), informavo, kad paveldėjimo teisės liudijimai į buto dalis V. G. ir E. G. paveldėjimo bylose galėtų būti išduoti notarui neišduodant nuosavybės teisės liudijimų, jei įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų nustatytos po V. G. mirties kiekvienam iš sutuoktinių (V. G. ir E. G.) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios buto dalys ir teismo sprendimo pagrindu kiekvienam iš sutuoktinių priklausanti buto dalis būtų Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip asmeninė atitinkamo sutuoktinio nuosavybė (notarės 2019-10-23 atsisakymas atlikti notarinį veiksmą).
Kaip matyti iš bylos duomenų, (duomenys neskelbtini) mirus E. G. sutuoktiniui ir atsakovų A. G. bei R. G. tėvui V. G., atsakovas A. G. kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą su prašymu dėl V. G. palikimo priėmimo, o kiti du V. G. įpėdiniai – atsakovas R. G. ir E. G. – kad atsisako jiems priklausančios palikimo, atsiradusio po V. G. mirties, dalies. E. G., pergyvenusi savo sutuoktinį, būdama gyva nepateikė notarei pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir buto (taip pat ir kito turto), kuris buvo įgytas santuokos su V. G. metu, nuosavybės teisės dalių nustatymo, raštu nurodė nepageidaujanti gauti nuosavybės teisės liudijimo. Atsakovui A. G. po V. G. mirties taip pat nebuvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, V. G. paveldėjimo byla nebuvo užbaigta. Notarė Lina Madeikytė nurodė neišduosianti nuosavybės teisės liudijimų į mirusių sutuoktinių buto dalis, kol teismo tvarka nebus nustatytos sutuoktiniams priklausę buto dalys arba visi įpėdiniai nepateiks rašytinio pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenusiam sutuoktiniui ir visų įpėdinių sutikimo dėl mirusiojo sutuoktinio dalį nustatančio nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Į bylą yra pateiktas notarės Linos Madeikytės 2021-08-26 raštas ieškovei Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, jog paveldėjimo teisės liudijimas į butą E. G. paveldėjimo byloje nėra išduotas.
Nustatyta, kad A. G. mirė (duomenys neskelbtini); Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. G. palikimą priėmė D. G., I. M. ir M. K.
Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas gali būti priimamas tik besąlygiškai. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Vadovaujantis CK 5.66 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal šią įstatymo nuostatą įpėdiniai gali, bet neprivalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įgyjamos palikimo priėmimu. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdiniai priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Paveldėjimo teisės liudijime nurodomi duomenys apie palikėją, įpėdinį (įpėdinius), paveldėjimo pagrindą bei aprašomas palikimą sudarantis turtas. Taigi paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio paveldėtą turtą ir jo dalis konkretizuojantis dokumentas, kurio pagrindu atliekama įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą turtą teisinė registracija ir kurio išdavimas nekeičia nei nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento. Tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla restrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės D. G., I. M. ir M. K., kaip mirusio A. G. teisių perėmėjos, nesutikdamas apmokėti ieškovei skolos, susidariusios po palikėjos E. G. mirties, neginčydamos, jog A. G. buvo priėmęs V. G. palikimą, į kurio sudėtį įeina ir dalis buto (duomenys neskelbtini), iš esmės ydingai suvokia materialinių teisių įgijimo pagrindus, nes ieškovei negali būti apribota teisė gauti apmokėjimą už butui tiekiamą šilumos energiją laikotarpiu po palikėjo mirties iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Teismas pažymi, kad palikimo turinį sudarančiu turtu kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau tai nepaneigia įpėdinio pareigų, susijusių su paveldėto turto išlaikymu, kurių atsiradimas siejamas su palikimo atsiradimu ir palikimo priėmimu. A. G. įstatymo nustatytu terminu įgyvendinta teisė priimti V. G. ir E. G. palikimą, o atsakovo J. G. įstatymo nustatytu terminu įgyvendinta teisė priimti E. G. palikimą pagal jos sudarytą testamentą pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, dėl ko ginčo šioje byloje nėra, retrospektyviai sukūrė atsakovams nuosavybės teisę į butą (nuosavybės teisių į butą konkrečios dalys iki šiol tarp palikimą priėmusių įpėdinių nėra nustatytos) nuo E. G. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien dėl to, kad mirusių sutuoktinių E. G. ir V. G. įpėdiniai, kurie yra išreiškę valią priimti jų palikimą ir padavę pareiškimus dėl palikimo priėmimo (t. y. yra priėmę palikimą pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį), nėra užbaigę paveldėjimo procedūrų (nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai) ir dėl to nėra aiški kiekvieno įpėdinio paveldėtina buto dalis, negali būti ieškovei apribota teisė gauti apmokėjimą už butui tiekiamą šilumos energiją. Teismas laiko, kad esant nustatytoms aplinkybės, ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimą įpėdiniams, kurie yra išreiškę valią priimti V. G. ir E. G. palikimą, į kurio sudėtį įeina ir butas. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad palikėja E. G. 2016-10-24 testamentu butą paliko atsakovui J. G., tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, E. G. nuosavybės teise priklausė ne visas butas, o tik jo dalis, nes butas E. G. buvo įgytas santuokos su V. G. metu. Mirusiems sutuoktiniams priklausančios buto dalys nustatytos nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, po V. G. mirties E. G. ir R. G. pateikė notarui pareiškimus dėl jiems tenkančio V. G. palikimo, taigi ir V. G. priklausiusios buto dalies, atsisakymo. Pareiškimą dėl V. G. palikimo priėmimo pateikė tik A. G. Taigi pagal byloje esančius duomenis paveldėti butą turi teisę atsakovas A. G. (kaip palikėjo V. G. įstatyminis įpėdinis, priėmęs jo palikimą, į kurį patenka ir V. G. priklausiusi buto dalis, kuri šiai dienai nenustatyta), o A. G. mirus, jo palikimą priėmę asmenys – atsakovės D. G., I. M. ir M. K., ir atsakovas J. G. (kaip palikėjos E. G. testamentinis įpėdinis, priėmęs jos palikimą pagal testamentą). Kadangi palikėja E. G. butą (jai priklausiusią buto dalį) testamentu paliko vaikaičiui – atsakovui J. G., atsakovas R. G., nors ir yra kreipęsis su pareiškimu dėl E. G. palikimo priėmimo, paveldėti minėto buto negali. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo R. G. atstovas, po E. G. mirties, be minėto buto, liko ir kito turto, kuris nebuvo E. G. testamento dalyku, todėl R. G. taip pat yra padavęs pareiškimą dėl E. G. palikimo priėmimo ir po E. G. mirties kaip įstatyminis įpėdinis pretenduoja paveldėti kitą E. G. turtą, t. y. E. G. palikimą sudarantį turtą, dėl kurio palikimo ji nebuvo išreiškusi valios savo testamente. Tai, kad atsakovas R. G., negali paveldėti buto, patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai. 2019-08-06 palikėjos E. G. testamentų paskelbimo protokole pasirašę jos įpėdiniai – A. G., R. G. ir J. G. – yra pareiškę 2001-10-05 pareiškime E. G. išreikštą poziciją, kad ji nepageidauja gauti nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį turto, įgyto santuokos metu, laikyti nesukeliančia teisinių pasekmių. Taigi, kokiomis dalimis atsakovai A. G. ir J. G. paveldėjo butą, paaiškės tik tuomet, kai teismo sprendimu bus nustatytos po V. G. mirties kiekvienam iš sutuoktinių (V. G. ir E. G.) asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančios buto dalys arba įpėdiniai pasieks tarpusavio susitarimą, kaip tai numato Notariato įstatymo 52 straipsnis.
Nors atsakovų A. G. ir J. G. konkrečios nuosavybės teisės į butą dalys nėra nustatytos, tačiau nustatyta, kad atsakovas A. G. yra priėmęs V. G. ir E. G. palikimą, o atsakovas J. G., kaip testamentinis įpėdinis, yra priėmęs E. G. palikimą, į kurio sudėtį patenka ir butas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 2 punktu, 5.50 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, CK 6.6. straipsnio 3 ir 4 dalimis, 6.384 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų J. G., D. G., I. M., M. K. 299,56 Eur skolą, susidariusią už laikotarpiu nuo 2019-10-01 iki 2021-01-31 bute sunaudotą šilumos energiją, likusią po atsakovo J. G. atliktos skolos dalies apmokėjimo įskaitymo, tenkinamas. Pažymėtina, kad bendraskoliai, įvykdę solidariąją pareigą ieškovei, gali tarpusavyje reikšti atgręžtinius reikalavimus, atsižvelgdami į jų paveldėtas buto dalis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims (toliau – Įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nustačius, kad atsakovai praleido atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį terminus, solidariai iš atsakovų ieškovei taip pat priteisiami 7,17 Eur (t. y. likusi nesumokėta delspinigių suma, išskaičius sumą, nuo kurios ieškovė atsisakė atsakovui J. G. po bylos iškėlimo sumokėjus dalį skolos, kuri buvo paskirstyta ir daliai delspinigių sumos padengti) delspinigiai, apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020-08-01 iki 2021-01-31, taikant Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą delspinigių dydį.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, solidariai iš atsakovų J. G., D. G., I. M., M. K. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei atsisakius nuo dalies ieškinio, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jai grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis, paskaičiuota nuo sumažintos skolos sumos. Ieškovė 2021-04-14 mokėjimo nurodymu per Swedbank AB sumokėjo viso 15,00 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakomos ieškinio sumos, t. y. 7,00 Eur (307*0,03*0,75).
Iš atsakovų J. G., D. G., I. M. ir M. K., kurių atžvilgiu ieškinio reikalavimai patenkinti, lygiomis dalimis priteisiamas ieškovei ieškovės 18,26 Eur dėl kreipimosi į teismą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 8 Eur žyminis mokestis ir 10,26 Eur išlaidos už registrų duomenų išrašus, t. y. iš atsakovo J. G. ir D. G. po 4,56 Eur, o iš atsakovių I. M. ir M. K. – po 4,57 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
Taip pat byloje yra susidarę 45,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidų), kurios priteistinos iš atsakovų J. G. (11,33 Eur), D. G. (11,34 Eur), I. M. (11,34 Eur) ir M. K. (11,34 Eur) valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Byla atsakovo R. G. atžvilgiu buvo nutraukta ieškovei šio atsakovo atžvilgiu ieškinio atsisakius. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau negali paveldėti buto, todėl ieškovė, paaiškėjus šiems duomenims, ieškinio dalyje, kurioje reikalavo iš atsakovo R. G. apmokėti skolą, susidariusią už butui teiktą šilumos energiją po E. G. mirties, atsisakė. Iš nustatyto darytina išvada, kad ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovo R. G. atžvilgiu pareiškė nepagrįstai. Pagal į bylą pateiktus dokumentus atsakovas R. G. byloje patytė 1500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (už atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį surašymą). Tačiau nustatant atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į abiejų šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, atsakovo R. G. atstovo parengtų procesinių dokumentų turinį ir pobūdį. Nustatyta, kad į bylą yra pateikti du atsakovo atsiliepimai (į ieškinį ir patikslintą ieškinį), kurie yra itin lakoniško turinio ir yra grindžiami iš esmės vieninteliu motyvu, t. y. ta aplinkybe, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau negali paveldėti buto, todėl ir neturi prievolės apmokėti už butui patiektą šilumos energiją. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovė apie mirusiosios E. G., kurios vardu nuosavybės teise įregistruotas butas, įpėdinius, kurie yra išreiškę valią priimti E. G. palikimą, sužinojo iš Testamentų registro, kuriame atsakovas R. G. taip pat nurodytas kaip E. G. palikimą priėmęs įpėdinis. Testamentų registre nėra nurodyta, kokiomis dalimis ir kokį palikėjos turtą yra paveldėjęs kiekvienas iš palikimą priėmusių įpėdinių. Nors atsakovai E. G. palikimą yra priėmę dar 2019 metais, tačiau iki šiol nei vienam iš atsakovų nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir atsakovų nuosavybės teisės į butą nėra įregistruotos dėl to, kad nėra nustatytos mirusių V. G. ir E. G. turto dalys jų bendrame turte. Tik iš į bylą jau po bylos iškėlimo teisme pateiktų duomenų iš po V. G. ir E. G. mirties užvestų paveldėjimo bylų paaiškėjo, kad atsakovas R. G., nors ir yra priėmęs E. G. palikimą, tačiau teisės paveldėti butą neturi. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovė tokia informacija anksčiau nedisponavo, o ieškovei prieinami Testamentų registro duomenys nesudarė pagrindo ieškovei spręsti, jog E. G. palikimą priėmęs R. G. neturi teisės paveldėti buto. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, tai, kad ieškovė ieškinio R. G. atžvilgiu atsisakė tik jau nagrinėjant bylą iš esmės, taip pat tai, kad ginčas nėra sudėtingas, į bylą pateikti atsakovo R. G. atstovo parengti atsiliepimai iš esmės yra formalaus pobūdžio, reikalaujantys iš esmės tik minimalių laiko sąnaudų, juose iš esmės nėra pasisakyta teisės aiškinimo ar taikymo klausimais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti dalį atsakovo R. G. patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės atsakovui R. G. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikant, kad tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, būtų adekvatus susiklosčiusioje faktinėje ir teisinėje situacijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio atsakovo R. G. atžvilgiu ir dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies atsakovams J. G., D. G., I. M. ir M. K. dėl 307 Eur priteisimo tenkinti.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovo R. G. atžvilgiu ir pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams J. G., D. G., I. M. ir M. K. dalyje dėl 299,83 Eur skolos ir 7,17 Eur delspinigių priteisimo.
Likusioje dalyje ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), D. G., gim. (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 299,56 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 56 ct) skolos, 7,17 Eur (septynis eurus 17 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (306,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš atsakovų J. G. 4,56 Eur (keturis eurus 56 ct), iš D. G. 4,56 Eur (keturis eurus 56 ct), iš I. M. 4,57 Eur (keturis eurus 57 ct), iš M. K. 4,57 Eur (keturis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580.
Priteisti iš atsakovų J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 11,33 Eur (vienuolika eurų 33 ct), iš D. G., gim. (duomenys neskelbtini), 11,34 Eur (vienuolika eurų 34 ct), iš I. M., gim. (duomenys neskelbtini), 11,34 Eur (vienuolika eurų 34 ct), iš M. K., gim. (duomenys neskelbtini), 11,34 Eur (vienuolika eurų 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini).
Grąžinti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 7 Eur (septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021-04-14 mokėjimo nurodymu per Swedbank AB.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.