- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- e2A-584-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28972-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pirm.), Loreta Braždienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Apertus“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. K., AS Luminor Bank Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, AB SEB bankas, UAB "Apertus"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Apertus“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. K., prašydama: 1) nutraukti ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti asmeninėmis A. K. prievolėmis prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), akcinei bendrovei (toliau – AB) „SEB bankui“, BUAB „Kaminkelio projektai“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui; 3) po santuokos nutraukimo I. K. palikti santuokoje įgytą pavardę – „K.“, A. K. – prigimtinę pavardę „K.“. Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) – vedybų (povedybinę) sutartį, kuri yra registruota Vedybų sutarčių registre. Šalys santuokos metu nesusilaukė bendrų vaikų. Po santuokos sudarymo 2015 m. ieškovė išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) norėdama siekti karjeros, o atsakovas liko Lietuvoje. Ieškovė didžiąją laiko dalį praleidžia JAV. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bandė palaikyti santuokinius ryšius, periodiškai vienas pas kitą atvykdavo praleisti atostogų, tačiau ilgainiui vienas nuo kito atitolo. Šalys jau daugiau nei metus nebepalaiko jokių ryšių, visiškai nebendrauja, neveda jokio bendro šeimos ūkio, gyvena atskirus gyvenimus. I. K. per atstovą kreipėsi į A. K. su pasiūlymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau į pasiūlymus nebuvo sureaguota. Ieškovės vertinimu, jos ir atsakovo santuoka iširo todėl, kad jie ėmė gyventi skirtingose šalyse ir tarpusavio santykiai neišlaikė gyvenimo per atstumą išbandymų. Be to, ieškovė pažymėjo, kad abu yra nesuderinamų charakterių žmonės, turi skirtingas vertybes bei požiūrius į gyvenimą ir šeimą, todėl tarpusavyje pradėjo nesutarti bendrais gyvenimo klausimais ir atsirado konfliktai. Taigi, ieškovės ir atsakovo tolesnis bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas ir nebegali būti toliau tęsiamas, o santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė su atsakovu bendro turto iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo neįgijo ir dalintino turto neturi. Nurodė, kad ji neturi savo asmeninių kreditorių. Santuokos metu šalys bendrų kreditorių neįgijo, taip pat šalys nėra įgijusios bendrų kreditorių nuo santuokos sudarymo momento iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo.).
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas teismui 2021 m. birželio 23 d. pateikė priešieškinį, kurį, nepašalinus trūkumų per teismo nustatytą laiką, teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė atsakovo rašytiniais paaiškinimais laikyti atsakovo teiktą, tačiau, nepašalinus trūkumų, nepriimtą priešieškinį. Jame atsakovas nurodė, kad po santuokos sudarymo 2015 m. ieškovė išvyko į JAV, atsakovas pas sutuoktinę atvykdavo tris-keturis kartus per metus, tačiau persikelti pas ieškovę trukdė verslo reikalai. Sutuoktinė 2019 m. pradėjo daryti atsakovui spaudimą atvykti gyventi į JAV iki 2020 m. pabaigos. Ieškovė jam buvo nelojali ir turėjo nesantuokinių ryšių su kitu vyru, todėl prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės ir jai grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – „V.“. Prašo pripažinti prievoles kreditoriams VMI, BUAB „Kaminkelio projektai“, AB „SEB bankas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui jo asmeninėmis prievolėmis. Turtinis ginčas tarp šalių nekyla, kadangi (duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatytas asmeninis sutuoktinių turto režimas.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepime nurodė, kad A. K. yra banko skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4926-235/2015. Bankas neprieštarauja, kad, nutraukiant santuoką, prievolė bankui būtų padalinta ją paliekant asmenine A. K. prievole. Klausimus dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių trečiasis asmuo paliko spręsti teismo nuožiūra, bylą prašė spręsti banko atstovui nedalyvaujant.
4. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. lapkričio 10 d. duomenimis, ieškovė I. K. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga, o A. K. įsiskolinimas yra: 121,60 Eur bauda pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2VP-48025-910/2017; 200 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2019 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2VP-27694-1097/2019; 30 Eur administracinio nusižengimo bauda, paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu; 843 Eur žemės mokesčio (2020 m. mokestinis laikotarpis). VMI pažymėjo, kad remiantis povedybinės sutarties sąlygomis, po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas (žemė), už kurį atsakovui apskaičiuota 2020 m. mokestinio laikotarpio žemės mokesčio prievolė, lieka atsakovo nuosavybe, taip pat nurodytos administracinio nusižengimo bauda ir baudos, skirtos atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, yra laikytinos asmeninėmis prievolėmis, todėl VMI neprieštarauja ieškovės prašymui atsakovo prievoles pripažinti asmeninėmis jo prievolėmis. VMI prašo teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.
5. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime nurodė, kad banko naudai įkeistas atsakovo turtas buvo parduotas iš varžytynių, taip pat nurodė, jog neprieštarauja šalių santuokos nutraukimui ir prašo bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. paliko santuokinę pavardę „K.“, atsakovui A. K. – „K.“. Nustatė, kad prievolės tretiesiems asmenims AB „SEB bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui, UAB „Apertus“, R. K. yra asmeninės atsakovo A. K. prievolės. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovei I. K. 3 039,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybės naudai 31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis.
7. Teismas nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys sutaria, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas. Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas – dėl sutuoktinės kaltės. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina atsakovo teiginių apie sutuoktinės ryšius su kitais vyrais, o atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo spręsti tokius ryšius buvus. Atsakovas subjektyviai, sau tinkama linkme pateikia priežasčių dėl faktiškai nutrūkusių santuokinių santykių interpretaciją, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė išimtinai sutuoktinės kaltės dėl iširusios santuokos.
Atsiliepimas
8. Atsakovo teiginius, kad jis stengėsi baigti verslo reikalus Lietuvoje, jog galėtų išvykti pas ieškovę į JAV, paneigia byloje esantys VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu tapo jau ieškovei išvykus gyventi į JAV. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo galimybę pirmiau nurodytose įmonėse (pareigose) dirbti nuotoliniu būdu, kaip teigė atsakovo atstovė teismo posėdžio metu. Nurodyti duomenys, teismo vertinimu, paneigia atsakovo argumentus, kad jis stengėsi sutvarkyti verslo reikalus, jog galėtų vykti gyventi pas ieškovę.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažino, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl sutuoktinės kaltės. Padarė išvadą, jog abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius, šeimos ryšius, juos modifikuoti keičiantis situacijai, ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į šeimą, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Teismas konstatavo, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
10. Tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta povedybinė sutartis, kuria šalys nustatė asmeninį sutuoktinių turto režimą, ginčo tarp šalių santuokos nutraukimo byloje nekyla, tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, kad bendrų prievolių nėra įgiję, taip pat abi šalys nurodo, kad atsakovo A. K. prievolės jo kreditoriams VMI, AB „SEB bankas, BUAB „Kaminkelio projektai“, Luminor bank AS Lietuvos skyriui, R. K. pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, todėl teismas tenkino šalių reikalavimą pripažinti, kad atsakovo prievolės tretiesiems asmenims VMI, AB „SEB bankas, BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“, Luminor bank AS Lietuvos skyriui, R. K. yra atsakovo asmeninės prievolės.
11. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog sprendimas priimtas ieškovės naudai, jos turėtas 3 039,50 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo ir iš atsakovo priteisė 31,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 21 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – santuoką tarp atsakovo A. K. ir ieškovės I. K. sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės I. K. kaltės. Po santuokos nutraukimo A. K. palikti pavardę – „K.“, I. K. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „V.“. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti arba šias išlaidas maksimaliai sumažinti. Iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų sutuoktinių kaltės klausimu, išskyrus jos abstraktaus turinio teiginius, atsakovas, priešingai, pateikė teismui akivaizdaus ieškovės nelojalumo įrodymus, kurių teismas tinkamai nevertino, o pati ieškovė dėl jų visiškai nepasisakė ir juose esančiai informacijai neprieštaravo dėl nesantuokinių ryšių. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, padaryta sutuoktinių kaltės klausimu, jog bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, susijusios su sutuoktinės ryšiais su kitais vyrais, kadangi šios aplinkybės byloje yra pagrįstos teismui pateiktais viešoje erdvėje pačios ieškovės įkeltais duomenimis.
12.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pozicijos sutuoktinės pavardės po santuokos nutraukimo klausimu, atsižvelgiant į jos kaltę bei aplinkybę, kad šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. Atsakovui nėra priimtina, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokoje turėtą pavardę „K.“. Apelianto nuomone, pačiai ieškovei ši pavardė po santuokos nutraukimo nebus reikšminga.
12.3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra duomenų dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, galimybių dirbti nuotoliniu būdu, kadangi tokia aplinkybė esant šiuolaikinėms technologijoms neturėtų būti net analizuojama ir yra visuotinai priimtina bei suprantama. Pažymėjo, kad atsakovas turi verslą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apelianto nuomone, teismas atsakovo kaltę visiškai nepagrįstai grindė tik bendro pobūdžio teiginiais.
Žemesnės instancijos teismas
12.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas. Nors nagrinėjamu atveju teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių, tačiau nagrinėjamu atveju civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo apimtis nebuvo didelė, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, kokie įprastai būna sprendžiami šios kategorijos bylose. Ieškinys nebuvo sudėtingas, jo tikslinimas nepriklausė nuo atsakovo pozicijos santuokos nutraukimo klausimais, kadangi ieškovė jį buvo įpareigota tikslinti jau pradinėje ieškinio padavimo stadijoje. Be to, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra tinkamai motyvuotas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas teigia, kad dėl santuokos iširimo yra kalta tik ieškovė, nes ji jam santuokos metu buvo nelojali ir neištikima. Tačiau ieškovės vertinimu, atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo – lojalumo pareigos ir neištikimybės pažeidimo – neįrodė, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka yra nutraukiama iš esmės dėl ieškovės neištikimybės nepateikė. Pagrindinis ieškovės išvykimo į JAV tikslas buvo taip vadinamoji „žalia korta“. Laimėjusi „žalią kortą“ ieškovė išvyko į JAV tik 3 mėnesiams pas atsakovo mamą, kuri JAV gyveno jau daugiau nei 20 metų. Tada antrą kartą išvyko iškarto po vestuvių, t. y. 2015 m. rugsėjo mėn. ir ten pasiliko. Nuo pat pradžių šalys planavo kartu kurtis JAV, tačiau atsakovas nurodė, kad jis pirmiausia turi užbaigti savo verslo planus Lietuvoje ir tik tada galės visam laikui atvykti į JAV pas ieškovę. Tačiau atsakovas nepersikėlė gyventi pas ieškovę. Todėl natūralu, kad laikui bėgant ir ieškovei visuomet būnant vienai, ji nutolo nuo atsakovo, susvetimėjo, atšalo jam turėti jausmai. Nurodo, kad naujus santykius užmezgė tik po to, kai apsisprendė skirtis su atsakovu ir apie tai informavo atsakovą. Todėl atsakovo nurodomos aplinkybės apie neištikimybę nėra ir negali būti pagrindas pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos iširimo. Pažymi, jog ieškovė turi teisę pati nuspręsti ir pasirinkti kurią pavardę po santuokos nutraukimo ji pasilieka. Todėl atsakovo nenoras, kad ieškovei liktų santuokinė pavardė negali būti pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl jai paliktinos pavardės. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningą elgesį, siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip pažeidinėti proceso teisės normas. Ieškovė išlaidas už teisinę pagalbą pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, be to prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kuri buvo jam nelojali, turėjo nesantuokinių ryšių su kitu vyru.
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nurodytos CK 3.26–3.30 straipsniuose, 3.35–3.36 straipsniuose, 3.85 straipsnyje ir 3.92 straipsnyje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/ 2013). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
18. Nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
19. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys gyvena skirtingose šalyse, t. y. ieškovė 2015 m. išvyko į JAV, o atsakovas gyvena Lietuvoje. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė turėjo nesantuokinių ryšių su kitu vyru, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovas neįrodė išimtinai sutuoktinės kaltės dėl iširusios santuokos. Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius, šeimos ryšius, išsaugoti santuoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovas ieškovei išvykus gyventi į JAV tapo dar keturių įmonių vadovu, pagrįstai sprendė, jog tai paneigia atsakovo argumentus, kad jis stengiasi sutvarkyti verslo reikalaus, jog galėtų vykti gyventi pas ieškovę. Šios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog atsakovas savo ateitį sieja su Lietuva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės, nes įrodymų visuma patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.
22. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pozicijos sutuoktinės pavardės po santuokos nutraukimo klausimu, atsižvelgiant į jos kaltę bei aplinkybę, kad šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. Atsakovui nėra priimtina, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokoje turėtą pavardę.
23. CK 3.69 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju, šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl netaikytina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinė pavardę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę.
24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas, nes civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo apimtis nebuvo didelė, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės išlaidos yra pagrįstos ir realios, be to, vien tik ta aplinkybė, jog byla nesudėtinga, savaime nereiškia, jog ieškovės atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų ieškiniui paruošti. Teisėjų kolegijos vertinimu, procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko, taip pat ir dalyvavimas teismo posėdžiuose, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingos, neadekvačios advokato turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms.
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.