- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- e2-2058-1094/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28972-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Irena Bielskytė (pirm.)
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Apertus“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, AS Luminor Bank Lietuvos skyrius, AB SEB bankas, UAB "Apertus"
- Advokatai
- Linas Blažulionis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „SEB bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Apertus“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir R. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo teismo prašo: 1) nutraukti ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti asmeninėmis A. K. prievolėmis prievoles kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), AB „SEB bankui“, BUAB „Kaminkelio projektai“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui; 3) po santuokos nutraukimo I. K. palikti santuokoje įgytą pavardę – „K.“, A. K. – prigimtinę pavardę „K.“.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) – vedybų (povedybinę) sutartį, kuri yra registruota Vedybų sutarčių registre. Šalys santuokos metu nesusilaukė bendrų vaikų. Po santuokos sudarymo 2015 m. ieškovė išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) norėdama siekti karjeros, o atsakovas liko Lietuvoje. Ieškovė didžiąją laiko dalį praleidžia JAV. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bandė palaikyti santuokinius ryšius, periodiškai vienas pas kitą atvykdavo praleisti atostogų, tačiau ilgainiui vienas nuo kito atitolo. Šalys jau daugiau nei metus nebepalaiko jokių ryšių, visiškai nebendrauja, neveda jokio bendro šeimos ūkio, gyvena atskirus gyvenimus. I. K. per atstovą kreipėsi į A. K. su pasiūlymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tačiau į pasiūlymus nebuvo sureaguota.
3. Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nuo pat 2015 m. gyvena atskirai, skirtingose šalyse. Nors iš pradžių bandė gyventi santuokoje periodiškai vienas kitą lankydami, tačiau šalys atitolo, pradėjo nesutarti ir jau daugiau nei metus visiškai nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. Ieškovės vertinimu, jos ir atsakovo santuoka iširo todėl, kad jie ėmė gyventi skirtingose šalyse ir tarpusavio santykiai neišlaikė gyvenimo per atstumą išbandymų. Be to, ieškovė pažymėjo, kad abu yra nesuderinamų charakterių žmonės, turi skirtingas vertybes bei požiūrius į gyvenimą ir šeimą, dėl ko tarpusavyje pradėjo nesutarti bendrais gyvenimo klausimais ir atsirado konfliktai. Taigi, ieškovės ir atsakovo tolesnis bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas ir nebegali būti toliau tęsiamas, o santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalies argumentai
4. Ieškovė, pasisakydama dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. šalių sudarytos vedybų (povedybinės) sutarties 2.1. punkte nustatyta, jog turtas, įskaitant, bet neapsiribojant, nekilnojamasis, kilnojamasis, turtinės teisės, prievolės, reikalavimo teisės, įgytas iki santuokos įregistravimo, lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe lygiai taip pat, kaip kiekvieno iš sutuoktinių įgytos prievolės iki santuokos įregistravimo yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Vedybų (povedybinės) sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad sutuoktinių turto, įgyto nuo santuokos įregistravimo iki šios sutarties sudarymo teisinis rėžimas yra nekeičiamas ir nustatomas pagal įstatymus ir (ar) sutuoktinių sudarytas sutartis (jeigu tokios buvo sudarytos). Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu bendro turto iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo neįgijo ir dalintino turto neturi. Vedybų (povedybinės) sutarties 2.3. punkte šalys susitarė santuokoje neįgyti turto bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.
5. Dėl kreditinių įsipareigojimų ieškovė pažymėjo, kad ji neturi savo asmeninių kreditorių. Vedybų (povedybinės) sutarties 2.4. punkte nustatyta, kad kiekvieno iš sutuoktinių iki santuokos ir po šios sutarties sudarymo įgytos prievolės yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Santuokos metu šalys bendrų kreditorių neįgijo, taip pat šalys nėra įgijusios bendrų kreditorių nuo santuokos sudarymo momento iki vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo.).
6. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad šalys bendrų vaikų neturi. Ieškovė I. K. po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti pavardę – „K.“, A. K. palikti pavardę – „K.“.
7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas teismui 2021 m. birželio 23 d. pateikė priešieškinį, kurį, nepašalinus trūkumų per teismo nustatytą laiką, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė atsakovo rašytiniais paaiškinimais laikyti atsakovo teiktą, tačiau, nepašalinus trūkimų, nepriimtą priešieškinį. Jame atsakovas nurodė, kad po santuokos sudarymo 2015 m. ieškovė išvyko į JAV, atsakovas pas sutuoktinę atvykdavo tris-keturis kartus per metus, tačiau persikelti pas ieškovę trukdė verslo reikalai. Sutuoktinė 2019 m. pradėjo daryti atsakovui spaudimą atvykti gyventi į JAV iki 2020 m. pabaigos. Atsakovas nurodė, kad ieškovė jam buvo nelojali ir turėjo nesantuokinių ryšių su kitu vyru, todėl prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės ir jai grąžinti iki santuokos turėtą pavardę – „V.“. Prašo pripažinti prievoles kreditoriams VMI, BUAB „Kaminkelio projektai“, AS“SEB bankas“, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui jo asmeninėmis prievolėmis. Turtinis ginčas tarp šalių nekyla, kadangi (duomenys neskelbtini) šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatytas asmeninis sutuoktinių turto režimas.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ atsiliepime į I. K. ieškinį nurodė, kad A. K. yra banko skolininkas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas neprieštarauja, kad, nutraukiant santuoką, prievolė bankui būtų padalinta ją paliekant asmenine A. K. prievole. Klausimus dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių trečiasis asmuo paliko spręsti teismo nuožiūra, bylą prašė spręsti banko atstovui nedalyvaujant.
9. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. lapkričio 10 d. duomenimis, ieškovė I. K. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga, o A. K. įsiskolinimas yra: 121,60 Eur bauda pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2019 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 30 Eur administracinio nusižengimo bauda, paskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomnys neskelbtini) nutarimu; 843 Eur žemės mokesčio (2020 m. mokestinis laikotarpis). VMI pažymėjo, kad remiantis povedybinės sutarties sąlygomis, po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas (žemė), už kurį atsakovui apskaičiuota 2020 m. mokestinio laikotarpio žemės mokesčio prievolė, lieka atsakovo nuosavybe, taip pat nurodytos administracinio nusižengimo bauda ir baudos, skirtos atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, yra laikytinos asmeninėmis prievolėmis, todėl VMI neprieštarauja ieškovės prašymui atsakovo prievoles pripažinti asmeninėmis jo prievolėmis. VMI prašo teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti VMI atstovu nedalyvaujant.
10. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius atsiliepime nurodė, kad banko naudai įkeistas atsakovo turtas buvo parduotas iš varžytinių, taip pat nurodė, jog neprieštarauja šalių santuokos nutraukimui ir prašo bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.
11. Trečiasis asmuo UAB „Apertus“, BUAB „Kaminkelio projektai“ administratorius, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo siunčiami per elektroninių paslaugų portalą (EPP).
12. 2021 m. spalio 4 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu įtraukta R. K., kadangi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta A. K. ir R. K. taikos sutartis, kuria A. K. ir R. K. dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovas įsipareigojo mokėti 400 Lt išlaikymą per mėnesį iki jos pilnametystės. R. K. procesiniai dokumentai (šaukimas į teismo posėdį) įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalis) ir asmeniškai 2021 m. spalio 7 d. Trečiasis asmuo R. K. į teismo posėdį neatvyko, apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis nepranešė.
13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimas ir paaiškino, kad šalys kartu gyventi pradėjo 2010 m., santuoka buvo sudaryta ieškovės iniciatyva (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. 2015 m. rugsėjo 22 d. šalys sudarė povedybinę sutartį. Šalys turėjo „žaliąją kortelę“, ketino gyventi JAV. Ieškovei išvykus į JAV, sutuoktiniai vienas pas kitą kartas nuo karto atskrisdavo, ieškovė ragino atsakovą kraustytis į JAV, tačiau šalys neišlaikė gyvenimo per atstumą, atsakovas į JAV neatvyko dėl kalbos barjero ir verslo reikalų. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys negyvena kartu nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo sudaryta povedybinė sutartis. Šalys bendrų vaikų nesusilaukė, bendro turto neįgijo. Ieškovė asmeninių kreditorių neturi, o atsakovo kreditorius prašo pripažinti jo asmeniniais. Ieškovės atstovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovei, kadangi jos susidarė dėl netinkamo atsakovo elgesio, byloje buvo skelbta atsakovo paieška, atsakovas pateikė priešieškinį su trūkumais, kuris trūkumų nepašalinus, buvo nepriimtas ir kt. Kadangi byloje nėra pateiktas, ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė jo neturi santuokos liudijimo originalo, todėl teismui pateikti negali; byloje pateiktas santuokos sudarymo įrašas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukrai E. išlaikymą teikia pirkdamas jai daiktus.
Šalies argumentai
15. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nesutiko, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinė pavardė. Atstovė paaiškino, kad atsakovas puoselėjo ketinimą gyventi JAV, kur gyvena ir atsakovo motina, jis į JAV turėjo atvykti susitvarkęs verslo reikalus ir reikalus su kreditoriais, tačiau tai užtruko. Sutuoktiniai visą laiką skrisdavo vienas pas kitą, bet 2019 m. ieškovė pareikalavo, kad atsakovas galutinai atvyktų į JAV. 2019 m. lapkričio 1 d. atsakovui atvykus į JAV, sutuoktinės elgesys buvo pasikeitęs, ji bendravo šaltai, atsakovas siekė susitaikyti su ieškove. Iš nuotraukų socialiniuose tinkluose atsakovas sužinojo, kad ieškovė turi nesantuokinius ryšius su kitais vyrais, todėl santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, o po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina ikisantuokinė pavardė – „V.“. Atstovė taip pat nurodė, kad šalys bendrų kreditorių neturi, byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti kreditoriai yra asmeniniai atsakovo kreditoriai. Atstovė taip pat teismui nurodė, kad santuokos liudijimo originalo atsakovas neturi.
16. Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį tretieji asmenys informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys tenkintinas
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
17. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovas – dėl sutuoktinės kaltės.
18. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.).
20. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.
21. Šalys sutaria, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas. Ieškovė nurodo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai ėmė gyventi skirtingose šalyse ir tarpusavio santykiai neišlaikė gyvenimo per atstumą išbandymų, be to, abu yra nesuderinamų charakterių žmonės, turi skirtingas vertybes bei požiūrius į gyvenimą ir šeimą, dėl ko tarpusavyje pradėjo nesutarti bendrais gyvenimo klausimais ir atsirado konfliktai. Taigi, ieškovės ir atsakovo tolesnis bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas ir nebegali būti toliau tęsiamas, o santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Ieškovė išvyko į JAV 2015 m., tačiau atsakovas į JAV neatvyko dėl kalbos barjero ir verslo reikalų Lietuvoje. Atsakovas laikosi pozicijos, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės kaltės, kadangi ji išvyko iš Lietuvos į JAV ir ten turėjo ryšių su kitais vyrais, ką, pasak atsakovo, patvirtino nuotraukos socialiniuose tinkluose. Atsakovas taip pat nurodo, kad stengėsi išsaugoti santuoką ir sutvarkyti verslo reikalaus Lietuvoje, jog galėtų išvykti pas sutuoktinę.
22. Bylos duomenys nepatvirtina atsakovo teiginių apie sutuoktinės ryšius su kitais vyrais, o atsakovo teiginiai nesudaro pagrindo spręsti tokius ryšius buvus. Teismo vertinimu, atsakovas subjektyviai, sau tinkama linkme pateikia priežasčių dėl faktiškai nutrūkusių santuokinių santykių interpretaciją, taigi vertintina, kad atsakovas neįrodė išimtinai sutuoktinės kaltės dėl iširusios santuokos (CPK 185 straipsnis).
23. Be to, atsakovo teiginius, kad jis stengėsi baigti verslo reikalus Lietuvoje, jog galėtų išvykti pas ieškovę į JAV, paneigia byloje esantys VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Teismas pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) “ vadovu atsakovas yra nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d., UAB (duomenys neskelbtini) – nuo 2016 m. lapkričio 9 d., UAB (duomenys neskelbtini)“ – nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., o UAB (duomenys neskelbtini) – nuo 2016 m. birželio 30 d., t. y. šių įmonių vadovu tapo jau ieškovei išvykus gyventi į JAV. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo galimybę pirmiau nurodytose įmonėse (pareigose) dirbti nuotoliniu būdu, kaip teigė atsakovo atstovė teismo posėdžio metu. Nurodyti duomenys paneigia atsakovo argumentus, kad jis stengėsi sutvarkyti verslo reikalus, jog galėtų vykti gyventi pas ieškovę.
24. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais.
25. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Įvertinus tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl sutuoktinės kaltės (CPK 12, 178 straipsnis).
26. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, siekdamos sukurti santuokinius, šeimos ryšius, juos modifikuoti keičiantis situacijai, ir išsaugoti santuoką, todėl pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių pareigas. Įvertinus šalių (atstovų) paaiškinimų dėl šalių bendro gyvenimo ypatumų, akivaizdu, kad šalys beveik negyveno kartu ir nedėjo pakankamų pastangų tai padaryti.
27. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, šalių lūkesčių neatitiktis ir pasirinkto santykių modelio nulemtas tarpusavio fizinis ir emocinis atitolimas. Taigi viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į šeimą, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas (CK 3.27 straipsnis).
28. Teismas nevertina, kurio iš sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; ir kt.).
29. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo
30. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į ieškovės prašymą jai palikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui – prigimtinė pavardė „K.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu
31. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.
32. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas. Bendrų kreditorių šalys neturi. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, taigi šis klausimas nėra sprendžiamas.
33. Minėta, kad vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti nutraukdamas santuoką, nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų ji nutraukiama, yra bendro sutuoktinių turto padalijimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
34. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą). CK 3.100 straipsnyje įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas jų – sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
35. Vertinant teisinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, pažymėtina, kad šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių turtas, įgytas iki santuokos ir po povedybinės sutarties sudarymo, turtas, įgytas nuo santuokos įregistravimo iki povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 2.32-2.4 punktai), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu.
36. Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė povedybinę sutartį, kurioje jie susitarė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, todėl byloje taikytinos povedybinės sutarties sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios CK normas, išdėstytos 3.101-3.108 straipsniuose, kurios taikomos, kai sutuoktiniai yra sudarę povedybinę sutartį (CK 3.81 straipsnio 3 dalis). Šalių sudaryta povedybinė sutartis įsigaliojo (duomenys neskelbtini). Iš šalių sudarytos povedybinės sutarties sąlygų matyti, kad šia sutartimi sutuoktiniai pasirinko kiekvieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, nes įstatymas leidžia sudaryti tokio turinio sutartį, kuria susitariama, kad turtas įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o būtent dėl to ir susitarė šalys.
37. Esant nustatytam, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta povedybinė sutartis, kuria šalys nustatė asmeninį sutuoktinių turto režimą, jog ginčo tarp šalių santuokos nutraukimo byloje nekyla, tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, kad bendrų prievolių nėra įgiję, taip pat, jog abi šalys nurodo, kad atsakovo A. K. prievolės jo kreditoriams VMI, AB „SEB bankas, BUAB „Kaminkelio projektai“, Luminor bank AS Lietuvos skyriui, R. K. pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tenkina šalių reikalavimą pripažinti, kad atsakovo prievolės tretiesiems asmenims VMI, AB „SEB bankas, BUAB „Kaminkelio projektai“ bankroto administratoriui UAB „Apertus“, Luminor bank AS Lietuvos skyriui, R. K. yra atsakovo asmeninės prievolės. Teismas pažymi, kad tretieji asmenys VMI, AB „SEB bankas“, Luminor bank AS atsiliepimuose nurodė sutinkantys, jog A. K. prievolės po santuokos nutraukimo liktų jo asmeninėmis prievolėmis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (75 Eur žyminis mokestis ir 2964,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 3039,50 Eur bylinėjimosi išlaidų) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Teisme patirta 31,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), todėl valstybės naudai iš atsakovo priteistina 31 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais,
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtinis)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui A. K. – „K.“.
Nustatyti, kad prievolės tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „SEB bankas“ (j. a. k. 112021238), Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), Luminor Bank AS Lietuvos skyriui (j. a. k. 304870069), UAB „Apertus (j. a. k. 302265534), R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) prievolės.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3039,50 Eur (trys tūkstančiai trys šimtai trisdešimt devyni eurai 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 31 (trisdešimt vienas) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimo išlaidomis. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.