Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-01-05 · Civilinė byla Nr. 2-789-188/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-05
Bylos Nr.
2-789-188/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramyna Šidlauskienė
Ieškovas
A. O.
Atsakovas
J. K.
Civilinė byla Nr. 2-789-188/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-03175-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.6.6.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 5 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovui J. K. dėl nesumokėto atsiskaitymo už parduotus daiktus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 66,61 Eur skolą, 711,71 Eur palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2017 m. gruodžio 13 d., kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 124 straipsnio 1 dalyje. Per nustatytą 14 dienų terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas su ieškovu 2011 m. spalio 17 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas išsimokėtinai įsigijo skalbimo mašiną „Miele“ už 217,22 Eur (750 Lt). Atsakovas J. K., sudaręs sutartį, sumokėjo ieškovui 115,85 Eur (400 Lt) avansą, o likusią sumą turėjo sumokėti dalimis pagal Sutartyje nustatytą grafiką: kiekvieno mėnesio 20 d. po 34,75 Eur (120 Lt), paskutinę įmoką- 2012 m. sausio 20 d.- 31,86 Eur (110 Lt). Taip pat šalys sutartyje numatė, jog nesumokėjus pradinio įnašo ar pradelsus periodines mėnesines įmokas, pirkėjas privalo mokėti 1 proc. palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Kaip matyti iš pateiktos Sutarties, 2011 m, lapkričio 18 d. atsakovas yra sumokėjęs 34,75 Eur (120 Lt) įmoką, o toliau sutarties sąlygų neįvykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Kadangi atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu už prekę, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 66,61 Eur dydžio įsiskolinimas (CK 6.38, 6.63, 6.71, 6.200, 6.205, 6.256 straipsniai).

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal minėtos Sutarties 2.5 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 1 proc. dydžio palūkanas nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Ieškovas, remdamasis sutarties 2.5 punktu, kuriame numatytos 1 procentų dydžio sutartinės palūkanos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną atsakovui laiku nesumokėjus įmokos, už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 20 d. iki kreipimosi į teismą dienos -2017 m. lapkričio 23 d. paskaičiavo 1 proc. palūkanas – 1423,42 Eur, kurias sumažinęs per pusę, prašo priteisti iš atsakovo 711,41 Eur.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių sudaryta iš esmės kreditavimo sutartis, kuria atsakovas iš ieškovo išsimokėtinai įsigijo skalbimo mašiną „Miele“. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą. Būti­ny­bę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gy­nimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, o vartotojų teisių gy­ni­mas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuo­menės da­liai, todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriteri­jams vertinti netgi ex officio. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informa­ci­jos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šali­mi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisi­­nės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-141/2006, Nr. 3K-3-536/2008, Nr. 3K-3-392/2012, Nr. 3K-3-534/2012).

Nagrinėjamu atveju Sutarties 2.5 punkte numatyta, kad už pradelstas sumokėti įmokas, pirkėjas privalo mokėti sutartines palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012, konstatuota, kad palūkanos, kurios moka­­mos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis). Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir viešai skelbiama Priežiūros tarnybos prie Lietu­vos banko pozicija „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo“, patvirtinta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 241-26.

Vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodi­nė­tinų kreditoriaus nuostolių dydį – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia VKĮ norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsa­ko­mybę VKĮ nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų nete­sy­boms – ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad VKĮ nustatytas nete­­sybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, moka­mų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo nutartys civi­linėse bylose Nr. 2A-1658-436/2014, Nr. 2A-1780-260/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutar­tys civilinėse bylose Nr. 2A-188-459/2015, Nr. 2A-291-513/2015; Vilniaus apygardos teismo nutar­­tys civilinėse bylose Nr. 2A-260-232/2015, Nr. e2A-2196-392/2015).

Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties 2.5 punkte iš esmės aptarė būtent tokią situaciją, kuri susi­klosto esant sutarties pažeidimui. Sutartyje numatytos palūkanos yra vienintelė nete­sybų rūšis, užtikrinanti savalaikį sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta AKB „Nida” v. S. L. byloje; bylos Nr. 3K-3-908/2001 m., kategorija 52.2).

Atsi­žvelg­da­mas į ieškovo veiklos specifiką – veikia pagal verslo liudijimą, teikia buitinės technikos pardavimo paslaugas, teismas pažy­­mi, kad ieško­vas beveik 6 metus nesikreipė į teismą, negynė savo teisių, nors būdamas apdairus, rūpes­­tingas ir sąžiningas galėjo ir turėjo tai padaryti. Lietu­vos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nusta­ty­ta, kad pirmą kartą dėl susida­riu­sios skolos priteisimo ieško­vas kreipėsi praėjus beveik 6 metams nuo termino grąžin­ti kreditą pabai­gos, t. y. 2012 m. sausio 20 d., ir dėl to iš dalies pats yra kaltas dėl jo pati­riamų didesnių nuosto­lių. Sutartyje nustatytos ir ieškovo prašomos priteisti 1 proc. palūkanos yra pernelyg dide­­lės, supo­nuo­ja nepro­­­­­­­­por­cingai didelę kitos šalies civilinę atsa­ko­­my­bę už sutar­ties netin­ka­mą vykdy­­­mą tokiu atveju, kai pats pardavėjas-kreditorius ilgai delsia kreiptis į teismą dėl skolos ir atsakovui dėl to susi­­daro labai didelės palūkanos (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas). Ieško­vo paskai­čiuo­tos palū­­kanos po paskutinės įmokos sumokėjimo termino – 711,11 Eur, kai negrą­žin­ta skolos suma yra 66,61 Eur, laikytinos nepro­­tin­gai dide­lė­mis, pažei­džian­čiomis pirkėjo teises bei teisėtus interesus. Be to, byloje nėra jokių rašy­ti­nių įrodymų, kurie leistų teigti, jog ieško­vas patyrė būtent tokio dy­džio (711,71 Eur) nuos­to­lius dėl atsakovo netin­ka­mo prie­­volės įvykdy­mo (CPK 12, 178 straip­sniai), nes ieškovas neįrodė, kad jam trūko piniginių išteklių vykdyti savo veiklą ir dėl to buvo klientų, kuriems nega­lė­jo suteikti paslaugų ar parduoti prekės išsimokėtinai.

Atsižvelgiant į prašomų priteisti palūkanų po pradelsto mokėjimo termino (711,71 Eur) ir pagrin­­dinės skolos (66,61 Eur) santykį, laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, ieškovo veiklos specifiką, į tai, kad dėl skolos ir palūkanų priteisi­mo į teismą kreiptasi beveik po 6 metų nuo paskutinės įmokos mokėjimo termi­no pabaigos, į tai, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiš­ki­­­namos tas sąlygas pasiū­liusios šalies nenau­dai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąly­gos turi būti aiškinamos varto­to­jų naudai, vado­vaujantis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straips­nio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismo inicia­ty­va prašomų priteisti palūkanų dydis mažintinas. Ieškovas prašo priteis­ti palūkanas už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d., t. y. už 2165 dienas, todėl už šį laikotarpį ir priteistinos 72,11 Eur (66,61 x 0,05 % x 2165) palūkanos. Kitoje dalyje reika­la­vi­mas dėl palū­ka­nų priteisimo yra nepa­grįs­­tas, todėl atmes­ti­nas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš jo priteistinos 5 procen­­tų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cin­gai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis bei 100,00 Eur advokato išlaidos. Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 778,32 Eur sumą, teis­mas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 138,72 Eur, t. y. patenkino 17,82 proc. pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad, paduodant ieš­kinį teisme, yra nustatytas mi­ni­malus 20 Eur žyminis mokes­tis, procesinius dokumen­tus ir jų priedus pateikiant teismui ne elektro­ni­nių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškovui iš atsakovo pri­teis­ti­na 20 Eur byli­nė­ji­mo­si iš­lai­dų (žyminio mokesčio). Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistinos advokato išlaidos, atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui-17,82 proc., 17,82 Eur (100 Eur x 16,48 proc.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,33 Eur), iš atsakovo nepriteisti­nos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,61 Eur (šešiasdešimt šešių eurų 61 ct) skolą, 72,11 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 11 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 17,82 Eur (septyniolikos eurų 82 ct) advokatas išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Ramyna Šidlauskienė