- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-18
- Bylos Nr.
- eII-286-1218/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00158-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavelas Kujalis
- Pažeidėjas
- A. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedusio, auginančio 3 mažamečius vaikus, dirbančio MB „E.“, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2442-2025 (ROIK: 24262949936).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijas komisariato 2025 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2442-2025 A. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalies, o taip pat 415 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Institucijos nutarime nustatyta, kad A. J., pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 14 ir 226 punktus 2024 m. gruodžio 31 d., 4.20 val., Vilniuje, Pylimo g., vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 1,22 prom. girtumas (neįvertinus paklaidos), o jo vairuojamam automobiliui „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu už minėtus pažeidimus A. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėn. ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su jam priimtu nutarimu A. J. pateikė skundą, kuriuo prašoma, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies ir 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis, paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta minimali ANK specialios dalies straipsnio sankcija. Skundas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas prieš nuspręsdamas vairuoti neįvertino alkoholio poveikio jo organizmui, tačiau jokios žalos kitiems eismo dalyviams ir (ar) jų turtui nesukėlė, o kitų KET nepažeidė. Jam nustatytas neblaivumas yra lengvas. A. J. pažymi, kad administracinis nusižengimas įvykdytas neatsargiai, nes pažeidimo metu jis nesijautė girtas, priešingu atveju automobilį nevairuotu. Jokių neblaivumo požymių – alkoholio kvapas, neadekvatus elgesys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai – jam nenustatyta. Po jam nustatyto neblaivumo davė nuoseklius ir sąžiningus paaiškinimus, nevengė atsakomybės, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl įvykdyto pažeidimo išgyveno nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Analogiškų pažeidimų prieš tai nėra įvykdęs. Yra doras visuomenės narys, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis savo šeima. Alkoholio vartojimas nėra jo kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Jo darbo funkcijų atlikimui būtina turėti vairuotojo teises, nes privalo nuolat važiuoti pas skirtingus klientus. Yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio. Netekęs teisės vairuoti, prarastų savo vienintelį pajamų šaltinį, kas apsunkintų jo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Kartu su savo žmona pareiškėjas augina 3 mažamečius vaikus, kuriais negalėtų tinkamai pasirūpinti be vairuotojo teisių, o būtent, užtikrinti vaikų pateikimą ir grįžimą iš mokyklos ir kitų užsiėmimų. Gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur susisiekimas viešuoju transportu yra prastas. Teisės vairuoti transporto priemones jam taip pat reikalingos tam, kad pasirūpinti savo pensinio amžiaus motina, kuri gyvena Rokiškio r. Dėl prasto mobilumo jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus. Remdamasis teismų praktikos išaiškinimais pareiškėjas pažymi, kad ilgalaikis teisės variuoti transporto priemones atėmimas sukeltų jam ir jo šeimos nariams neproporcingai neigiamų pasekmių. A. J. įsitikinimu, paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, o viešieji interesai ir teisingumo principas nebūtų pažeistas.
Atsiliepimas
Nesutikdama su pareiškėjo skundu institucija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo nutarimą palikti nepakeistu ir A. J. skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad pagrindo sutikti su skundo motyvais nėra. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ne pareigūnas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Bylą išnagrinėjęs pareigūnas teisingai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai rėmėsi nuosekliai suformuota teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Institucijos vertinimu, skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalis, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Pareiškėjas padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų. Vien tai, jog jo padaryta veika nesukėlė jokių pasekmių, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius nors kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Institucijos vertinimu, pažeidėjas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško jo elgesio pasekmių. Pareiškėjas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, jis turėjo suvokti, kad savo veiksmais daro vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Juo labiau, įvertinus tas aplinkybes, kad Pareiškėjui nustatytas girtumo laipsnis (1,22 promilių) ženkliai (3 kartus) viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,41 promilių). Pažymėtina, kad antro patikrinimo metu Pareiškėjo girtumo laipsnis didėjo. Institucijos vertinimu, tokio girtumo laipsnio sėsdamas prie vairo, pažeidėjas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas anksčiau buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. iki pažeidimo padarymo dienos (2024 m. gruodžio 31 d.), jog nuo 2017 metų pareiškėjas 30 kartų baustas už KET pažeidimus ir turėjo 2 galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus. Akivaizdu, jog šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų, o skiriamos jam piniginės nuobaudos neatgrasė pareiškėjo nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Tai rodo, kad pareiškėjas potencialiai pavojingas kelyje, ir tokio asmens atžvilgiu negali būti taikoma išskirtinai švelnesnė administracinė atsakomybė.
Teisiamajame posėdyje A. J. skundą palaikė ir paaiškino, kad jo darbovietė yra Kaune, todėl vairuotojo teisės jam reikalingos tam, kad neprarasti šio darbo. Jo gaunamos pajamos yra pagrindinės, nes žmona šiuo metu yra motinystės atostogose ir gauna nedidelę pašalpą. Jo vyresnioji dukra mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, jie gyvena (duomenys neskelbtini), o mokykla (duomenys neskelbtini). Važiuoti viešuoju transportu labai nepatogu, nes nespėja vėliau sūnaus nuvesti į darželį. Motina, kuri sunkiai vaikšto su ramentais, gyvena (duomenys neskelbtini), pas ją važiuoja reguliariai, bet dabar ją pasirūpinti negali. Pažymi, kad yra vienintelis sūnus; tėvas seniai jau miręs. 2024 m. gruodžio 30 d. kartu su žmona buvo koncerte, kuris prasidėjo 22 val. Alkoholį vartojo nuo 23 val. iki 24 val. Daug negėrė, praėjo apie 3 val. po to, kai baigė gerti ir sėdo už vairo. Jautėsi visiškai blaivus ir turėjo aštrią reakciją. Nebūtų sėdęs už vairo, jeigu būtų jautęs apsvaigęs. Su draugu gėrė kokteilius, kurie nebuvo „stiprūs“. Alkoholio nejautė, bet visgi pagal alkotesterio parodymus buvo neblaivus. Tai jam bus pamoka; visiškai neplanavo ir nenorėjo važiuoti neblaivus. Tuo metu, kai jį sustabdė pareigūnai, prisipažino, kad vartojo alkoholį, nes buvo užtikrintas, jog praėjo nemažai laiko ir jis tilps į normą. Kai pareigūnas parodė 1,2 prom., nesiginčijo. Tik vėliau suprato, kaip yra sudėtinga be vairuotojo pažymėjimo. Dėl to ieškojo įvairiausi būdų kaip sušvelninti teisių atėmimo terminą. Baudą jau sumokėjo. Alkoholio dažnai nevartoja, nes dabar su žmona augina kūdikį. Supranta, kad leistiną normą viršijo net 3 kartus. Nežino, ar tai adrenalinas po koncerto, nes jautėsi žvalus, nesijautė apsvaigęs, važiavo ramiai, jokių taisyklių nepažeidė. Dėl automobilio techninės apžiūros gali paaiškinti, kad jau antrą kartą negavo priminimo, kad technikinė baigėsi. Visgi sekančią darbo dieną iškarto praėjo technikinę, kad automobilis būtų tvarkingas. Jam tai gera pamoka ateičiai, kad iš vis negalima pavartojus alkoholio sėsti už vairo.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Teismui pateiktame atsiliepime prašoma bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas
Įstatymų leidėjas ANK XXXVI skyriuje (639-643 straipsniai) reglamentuoja skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumus. Šio skyriaus 641 straipsnio nuostatą įpareigoja teismą nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, be kita ko, patikrinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagrįstu nutarimas laikomas tada, kai prieš priimant sprendimą išaiškintos visos reikšmingos nagrinėjamai situacijai faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-259-1072/2023).
Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. J. 2024 m. gruodžio 31 d., 4.20 val., Vilniuje, Pylimo g., vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 1,22 prom. girtumas (neįvertinus paklaidos), o jo vairuojamam automobiliui „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatlikta privaloma techninė apžiūra.
ANK 422 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.) vairuotojas. Šio straipsnio sankcijoje nustatyta vienos rūšies administracinė nuobauda – bauda nuo 800 Eur 1 100 Eur. Be to, ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn. arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėn. iki 1 m. ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 m. iki 1 m. 6 mėn. ANK 415 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato atsakomybę už transporto priemonių be privalomos techninės apžiūros vairavimą. Šios straipsnio sankcijoje nustatyta vienos rūšies administracinė nuobauda – bauda nuo 50 Eur iki 100 Eur.
Prie bylos medžiagos pridėtame pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tiriamo įvykio metu, sustabdžius automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairavęs A. J. prisipažino, kad prieš tai išgėrė porą alaus. Paminėtina, kad teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog vartojo kokteilius, kurių stiprumo net nepajautė. Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARPK-0221 neblaivumo patikrinimo kvituose nurodoma, kad A. J. 2024 m. gruodžio 31 d., 4.27 val. nustatytas 1,22 prom. neblaivumas, o 4.28 val. – 1,23 prom. neblaivumas (neįvertinus paklaidos). Minėto alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2199083, kuris galioja iki 2025 m. balandžio 28 d., patvirtina, kad užfiksuotas neblaivumas yra teisingas. Pareigūnų surašytame 2025 m. gruodžio 31 d. administracinio protokole Nr. 10-ANR_P-60380-2024 pareiškėjas nurodė: „Galvojau, kad blaivus“. Dėl šio pažeidimo, pareigūnai priėmė sprendimą nušalinti A. J. nuo transporto priemonės vairavimo ir sustabdyti teisę vairuoti transporto priemonę. Be to, pareigūnai nustatė, kad A. J. vairuojamas „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturi galiojančio techninės apžiūros dokumento, todėl prie ANK 422 straipsnio 5 dalies jam papildomai inkriminuotas ANK 415 straipsnio 2 dalie pažeidimas. Remiantis šiais argumentais sprendžiama, kad A. J. veikoje yra visi objektyvieji ANK 422 straipsnio 5 dalies ir 415 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai.
Skunde, o taip pat teismo posėdyje A. J. nurodė, kad minėti pažeidimai įvykdyti dėl neatsargumo. Teismo vertinimu tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad A. J. vairavo automobilį tik po kėlių valandų nuo tada, kai vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, teismo vertinimu, jis galėjo numatyti, kad patikrinimo metu, nepaisant geros savijautos, jam gali nustatyti normą viršijantį neblaivumą, bet pareiškėjas to nepaisė, nes tikėjosi sugrįžti namo saugiai, be pareigūnų neblaivumo patikrinimo. A. J. taip pat paaiškino, kad privalomos techninės apžiūros neatliko dėl to, kad negavo priminimo. Manytina, kad tokie pareiškėjo argumentai nepatvirtina to, kad minėtą nusižengimą jis įvykdė neatsargiai, nes pareiškėjas turėjo pats įsidėmėti privalomos techninės apžiūros galiojimo terminą, o šiam terminui baigiantis, pasirūpinti naujos techninės apžiūros atlikimu. Remiantis šiais argumentais sprendžiama, kad A. J. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus padarė tiesioginę tyčia, t. y. suvokė savo veikos neteisėtumą, neigiamą socialinę reikšmę bei visuomenės požiūrį, tačiau nepaisant to vis tiek nusprendė taip pasielgti. Remiantis šiais argumentais sprendžiama, kad A. J. veikoje yra visi subjektyvieji ANK 422 straipsnio 5 dalies ir 415 straipsnio 2 dalies sudėties požymiai.
Vis dėlto, esminį dėmesį pareiškėjas skiria ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatai, nes jo vertinimu nagrinėjamu atveju yra pagrindas skirti švelnesnį poveikio priemonės terminą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – nei tai numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Teismui pateiktame skunde ir teismo posėdyje A. J. paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones jam yra būtinos tam, kad atlikti savo darbo funkcijas, priešingu atveju, jis gali netekti darbo ir pajamų šaltinio, kas apsunkins jo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Be vairuotojo teisių jis taip pat nesugebės deramai pasirūpinti savo vaikais ir senyvo amžiaus motina. Prie skundo pareiškėjas prideda dokumentus, t. y. pažymą apie darbo vietą, būsto paskolos sutartį, santuokos liudijimą, vaikų gimimo liudijimus ir kt., kurie patvirtina išdėstytų aplinkybių tikrumą. Nepaisant to, vadovaujantis formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiama, kad A. J. išdėstytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo nukrypti nuo įstatymo leidėjo ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytos sankcijos ribų.
Nagrinėjamos bylos kontekste verta pažymėti, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo ypatumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatą administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-8-719/2019; 2AT-38-895/2019; 2AT-28-303/2020). Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje teigiama, kad asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti aptariamą išimtinį institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018). Taip pat paminėtinas viena iš institucijos pateiktų atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentų, kad A. J. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, jog teisės vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalingos, bet šių aplinkybių nepakako tam, kad jį sulaikytų nuo nusižengimo padarymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo išimtinumą paprastai nurodo, kad įstatymo leidėjo nustatyta sankcija, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, gali būti švelninama tik tada, kai yra nustatyta visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paminėtina, kad paskirta sankcija laikoma proporcinga tada, kai ji atitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, o sankcijos teisingumas įprastai vertinamas atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, t. y., jo elgesį iki pažeidimo padarymo, taip pat pažeidimo metu ir galiausiai po pažeidimo. Kai kurios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys mini konkrečius kriterijus, kuriais remiantis sprendžiama, ar nagrinėjamu atveju galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o būtent: veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-58-697/2017).
Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad A. J. veika nėra mažareikšmė ar nedidelio pavojingumo, nes jam buvo nustatytas net 1,22 prom. neblaivumas – leistiną ribą viršijantis net 3 kartus ir tik 0,19 prom. nepasiekė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos ribos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, matyti, kad pareiškėjas iš tikrųjų išgėrė nemažą kiekį alkoholio, jeigu, kaip nurodo pats pareiškėjas, net po 2-3 val. nuo alkoholio vartojimo jam nustatytas net 1,22 prom. neblaivumas. Sprendžiant dėl veikos (ne) mažareikšmiškumo, (ne) didelio pavojingumo, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilį pareiškėjas vairavo mieste (senamiestyje), tamsiu paros metu, o iki gyvenamosios vietos jis turėjo važiuoti pakankamai ilgą atstumą. Pareiškėjo skundo motyvai dėl to, kad jis nesijautė neblaivus, nepadarė jokių KET pažeidimų, o pareigūnai jam nenustatė jokių neblaivumo požymių – ženkliai nesumažina įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnio. Nagrinėjamu atvejus nustatyta tik viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Reikia sutikti su institucijos atsiliepimo argumentais, kad ankstesnių pareiškėjo administracinių nusižengimų gausa – nuo 2017 m. nustatyta 30 KET pažeidimų – parodo, kad pareiškėjas potencialiai pavojingas kelyje, ir tokio asmens atžvilgiu negali būti taikoma išskirtinai švelnesnė administracinė atsakomybė. Taigi atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių, susijusiu su A. J. įvykdytais administraciniais nusižengimais ir asmenybę, visumą, teismas sprendžiama, kad jokių išimtinių aplinkybių taikyti pareiškėjui švelnesnę sankciją remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, nėra, o jam paskirta administracinė nuobauda ir poveikio priemonės yra teisingos ir proporcingos.
Taigi atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo A. J. skundas turi būti atmestas, o jam priimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-2442-2025 paliktas galioti be pakeitimų, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2442-2025 (ROIK: 24262949936) palikti galioti be pakeitimų.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.