Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. (toliau – Apeliantas, Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija ) 2020 m. spalio 27 d. nutarimu A. P. nubaustas 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę 12 mėn. atėmimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,42 promilės neblaivumo laipsnis.

3. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

8. A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, kurią užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šio administracinio nusižengimo padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo 800 Eur. iki 1100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t.y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. (Lietuvos Aukčiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014). Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 18 d. 10.01 val. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Apeliantui buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumas, pritaikius ±0,017 promilių paklaidą asmens naudai, realus neblaivumas – 0,403 promilės. (b. l. 10). Tokių alkotesterio parodymų neginčija ir pats Apeliantas. Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0153 2020 m. birželio 29 d. patikros sertifikate nurodoma, jog jis yra tinkamas naudojimui ir galioja iki 2020 m. gruodžio 29 d. (b. l. 13). Taigi jokių objektyvių duomenų, kad tikrinimas technine priemone galėjo būti atliktas netinkamai, o rezultatai apvalinti pažeidžiant technines specifikacijas – nėra, todėl Apeliantui nustatytas – 0,403 promilės neblaivumas, laikomas įrodytu.

11. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. nepateikė ANK 422 straipsnio 5 dalies bei ANK 11 straipsnio 3 dalies normų aiškinimo, nepagrįstai vertino minėtas normas kaip bendrąją ir specialiąją teisę, todėl priėmė nepagrįstą nutartį ir apsiribojo tik formaliais motyvais. Atsakant į šią apeliacinio skundo dalį, Apygardos teismas siekdamas tinkamai išaiškinti ir atskirti minėtas ANK bendrosios ir specialiosios dalių teisės normas, visų pirma, pažymi, kad ANK 11 straipsnis nustato asmens atsakomybę už administracinį nusižengimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šio straipsnio 3 dalis nustato bendro pobūdžio taisyklę, t. y. nurodo, jog jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip, neblaiviu laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Šiame ANK straipsnyje įtvirtinta sąlyga „jeigu konkrečiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ nustato ANK 11 straipsnio 3 dalį esant bendrąją teisės norma, kuri taikoma tik tokiu atveju jeigu, specialiosios teisės normoje nenurodyta kitaip. Kartu aiškinant ANK 422 straipsnio 5 dalį, kuri nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo, apygardos teismas pažymi, kad pagal šią normą asmeniui atsakomybė kyla tik tokiu atveju jei jis vairuoja transporto priemonę apsvaigęs. Transporto priemonės vairavimas, kuomet tai daro neblaivus, t.y. apsvaigęs asmuo (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) laikoma būtinąją sąlyga, kad asmeniui kiltų atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad ANK 11 straipsnio 3 dalis ir ANK 422 straipsnio 5 dalis tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji ir specialioji teisės normos, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino aptartas normas bei netinkamai jas aiškino, laikomi nepagrįstais.

12. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas vadovavosi 2017 m. birželio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-47-531/2017, neįvertindamas aplinkybių, jog šioje byloje skundas buvo teikiamas kitais pagrindais. Apygardos teismas susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi, taip pat su nurodyta Panevėžio apygardos teismo nutartimi, konstatuoja, jog apylinkės teismas remdamasis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-47-531/2017, teisingai ir motyvuotai rėmėsi ta nutarties dalimi, kurioje aukštesnės instancijos teismas įtvirtino teismų nustatytą praktiką, kurioje nurodoma, kad asmeniui vairuojančiam transporto priemonę, nustačius 0,403 promilės girtumą, šis patenka į draudžiamo neblaivumo skalę, kurią nustačius asmuo yra laikomas vairavęs būdamas neblaiviu. Kitaip tariant, spręsdamas teisinį ginčą, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ankštesnės instancijos teismų praktika. Akivaizdu, jog aukštesnės instancijos teismų sprendimai yra neabejotinai pagrįsti teisės šaltiniai, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriuose teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta Panevėžio apygardos teismo nutartimi, laikomi paneigtais.

13. Apeliacinis skundas motyvuojamas metodiniais ir teisiniais dokumentais, kurie nurodo, jog alkoholio koncentracija kraujyje žymima promilėmis, todėl rezultatas turi būti vertinamas atsižvelgiant į du skaičius po kablelio, o Apeliantui nustatytas 0,403 promilių girtumas, matematiškai lygus 0,4 promilių (0,40) rezultatui, šis nesiekia lengvo girtumo laipsnio ir nepatenka į ANK 422 straipsnio 5 dalies sudėtį. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog matematiškai vertinant 0,403 ir 0,4 skaičius, šie suapvalinus atitinka tą pačią 0,4 skaičiaus išraišką. Tačiau nagrinėjamu atveju pirminis asmens neblaivumas siekė 0,42 promilės, ir tik vėliau pritaikius ±0,017 promilės paklaidą, asmens naudai, nustatytas neblaivumas 0,403 promilės. Atsižvelgus, jog alkotesterio paklaida vertinta iki tūkstantųjų skaičiaus dalių, t. y. 0,017 promilės, gautas rezultatas tapačiai vertinamas iki tūkstantųjų skaičiaus dalių ir papildomai asmens naudai neapvalinamas. Todėl galutinis A. P. neblaivumo rezultatas siekė 0,403 promilių. O šis skaičius (0,403) matematiškai pripažįstamas didesniu nei 0,4 duomuo ir nagrinėjamu atveju patenka į ANK 422 straipsnio 5 dalies nurodytą daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės ribą. Kitaip tariant, nors itin nežymiai viršijantis leistiną normą, šis neblaivumo laipsnis (0,403 promilės) vis vien viršija leistiną normą ir patenka į draudžiamo neblaivumo skalę, todėl yra pripažįstamas lengvo girtumo laipsniu (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-528-290/2020, Nr. AN2-135-348/2020, Nr. AN2-269-348/2020, Nr. AN2-372-658/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija A. P. pagrįstai pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. P. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.

Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo

15. Nors Pareiškėjo apeliaciniame skunde nepasisakoma dėl ANK 34 straipsnio taikymo šioje byloje, apygardos teismas vadovaujasi 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais ANK 34 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies pakeitimais, kurie numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

16. Apygardos teismas pažymi, kad A. P. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau nors ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir prieš tai aptarta ANK 34 straipsnio 5 dalis. Todėl apygardos teismas visų pirma įvertina ir tai, kad A. P. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,403 promilės (pritaikius 0,017 promilių paklaidą), kuris itin nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promilės). Šiuo atveju atsiranda ir pagrįstos abejonės, kad A. P. galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog, prieš sėsdamasis už automobilio vairo, jau buvo blaivus. Tuo labiau, kad pats A. P. iš esmės sutiko su alkotesterio parodymais, pripažino, jog kai vairavo transporto priemonę jautėsi blaivus, tai patvirtino protokole. (b. l. 10).

17. Apygardos teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad A. P. per savo vairavimo stažą, anksčiau būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, bei kad turėtų galiojančių administracinių nuobaudų. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina A. P. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad Pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles.

18. Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinus A. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į A. P. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. M. 2020 m. spalio 27 d. nutarimą pakeisti.

A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.