- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- AN2-372-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00170-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pažeidėjas
- V. N.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarties V. N. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. N. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto M. M. 2019 m. kovo 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. kovo 19 d. apie 3.44 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,42 promilių neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. N. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nurodė, jog nustačius vairuotojo neblaivumą, policijos pareigūnai privalėjo nušalinti jį nuo transporto priemonės vairavimo, tačiau šių veiksmų neatlikimas nerodo nusižengimo nebuvimo bei atsakomybės nešalina. Abejonių dėl to, kad asmuo vairavo būdamas nevisiškai blaivus nekilo, kilo abejonės tik dėl tikrojo asmens neblaivumo laipsnio. Šiuo atveju vien tai, jog policijos pareigūnams trūko žinių ir įgūdžių, nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto. Teismas taip pat nustatė, kad nebuvo pažeista įstatyme numatyta administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo surašymo procedūra. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog šiuo atveju duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą nenustatyta, o pritaikius alkotesterio rodmenų paklaidą ± 0,017 prom., asmens naudai nustatytas 0,42 prom. neblaivumas sumažintas iki 0,403 prom., kuris vis vien viršija leistiną normą ir patenka į draudžiamo neblaivumo skalę. Teismas pabrėžė, kad neturi pagrindo abejoti liudytoju apklausto policijos pareigūno P. T. parodymais, kuriuos jis davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Be to, surašant protokolą asmuo pripažino vartojęs alkoholinių gėrimų ir sutiko su alkotesterio parodymų duomenimis, tą patvirtindamas parašu protokole.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde V. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o netenkinus šio prašymo, pritaikyti apeliantui ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių terminą sutrumpinti teismo nuožiūra.
4.1. Skunde abejojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad alkotesteris Drager Alcotest 7510 blaivumo rezultatą apvaliną į žemesnę pusę, o ne pagal matematinį apvalinimą. Kadangi alkotesteris neblaivumą rodo šimtųjų tikslumu po kablelio, todėl tikrinimo metu, atmetus 0,017 paklaidą, alkotesteris rodė 0,40 promiles, o tai yra leistina norma vairuoti automobilį. Apelianto nuomone, šiuo atveju reikia vadovautis bendruoju teisės principu in dubio pro reo, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai, o tai reiškia, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.
4.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino aplinkybę, kad apeliantas buvo supažindintas su alkotesterio duomenimis, taigi turėjo galimybę ir teisę matavimo duomenis tikrinti gydymo įstaigoje kitu metodu. Apeliantui buvo nurodyta, kad jo veikoje nebuvo administracinio nusižengimo sudėties, todėl jam nebuvo poreikio atlikti papildomus veiksmus ir nustatyti neblaivumą gydymo įstaigoje. Skunde pažymima, kad pareigūnams nesurašius nusižengimo protokolo, nesiėmus ANK 603 ir 605 straipsniuose numatytų administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, papildomai paaiškinus, jog matavimo rezultatai paklaidos ribose ir leidus toliau važiuoti, apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad nėra nusižengimo sudėties ir nepasinaudojo teise savarankiškai pasitikrinti neblaivumo. Tai yra šiurkštus procedūrinis pažeidimas, kuris pažeidė apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir buvo nepagrįstai apribotos jo teisės pasinaudoti teise į gynybą.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai, surašydami skundžiamą nutarimą, nenurodė alkoholio matavimo prietaiso paklaidos, o tai, atsižvelgiant į ribą tarp pareiškėjui nustatytos alkoholio koncentracijos 0,42 promilių ir leistinos 0,40 promilių, yra itin aktualu ginčo situacijoje. Pažymima, jog tariamo nusižengimo metu policijos pareigūnams patikrinus pareiškėjo blaivumą alkotesteriu, šie jokių veiksmų nesiėmė, paaiškino jog alkotesterio parodymai paklaidos ribose, o tai reiškia, jog pareiškėjas nusižengimo nepadarė. Be to, pats tariamas administracinis nusižengimas buvo padarytas 2019 m. kovo 19 d., o administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2019 m. kovo 22 d., todėl nesuprantamas teismo teiginys, kad teismas neabejoja, jog surašant protokolą asmuo ne tik pripažino vartojęs alkoholinių gėrimų, bet ir sutiko su alkotesterio parodymų duomenimis. Surašant protokolą apeliantas iš vis nebuvo tikrintas dėl blaivumo, todėl teigti, jog apeliantas surašant jam protokolą buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, nėra jokio pagrindo.
4.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pareigūnai, veikdami Lietuvos valstybės vardu, padarė šiurkščių pažeidimų ir tai jie pripažino. Apelianto nuomone, visuomenės interesas ir pasitikėjimas valstybe galėtų būti pasiektas pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį. Skunde pažymima, kad apeliantas turi ilgametę vairavimo patirtį, tačiau niekada nebuvo baustas už KET pažeidimus, o tai papildomai pagrindžia, kad ši susiklosčiusi situacija yra atsitiktinė, ne sisteminis apelianto elgesys, todėl yra visos sąlygos taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti paskirtos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą.
Atsiliepimas
5. Institucija atsiliepime į V. N. apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą ir V. N. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog administracinė nuobauda V. N. paskirta teisėtai ir pagrįstai įvertinus visą surinktų objektyvių įrodymų visetą, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsami, pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija). Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija V. N. pagrįstai pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, o apylinkės teismas apelianto skundą dėl minėto nutarimo atmetė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad V. N. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 19 d. apie 3.44 val. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0060 V. N. buvo nustatytas 0,42 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 8). Alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0060 2018 m. lapkričio 13 d. patikros sertifikate nurodoma, jog jis yra tinkamas naudojimui ir galioja iki 2019 m. gegužės 13 d. (b. l. 6). Policijos pareigūno P. T. tarnybiniame pranešime (b. l. 9) nurodyta, kad 2019 m. kovo 19 d. apie 3.43 val., (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. N.. Paklausus vairuotojo ar jis nėra vartojęs alkoholio, jis atsakė, jog išgėręs nevairuoja. Patikrinus asmenį alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0060, patikros Nr. 0852017, jam buvo nustatytas 0,42 promilių girtumas. Po to V. N. teigė, jog vartojo alkoholį iš vakaro apie 16 val. ir kai vairavo jau nesijautė apsvaigęs. Iš 2019 m. kovo 22 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 64-ANR_P-3301-2019 matyti, kad ties asmens paaiškinimais ir pastabomis V. N. nurodė: ,,Sutinku su man nustatytu girtumu. Iš vakaro vartojau alkoholinius gėrimus, bet kai vairavau automobilį nesijaučiau apsvaigęs“ ir pasirašė parašu (b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų duomenų visumos visiškai pakako Institucijai padaryti išvadai, kad V. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,42 promilių neblaivumo laipsnis.
10. Apeliantas nesutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu (dydžiu). Vis dėlto aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai, negu teigiama skunde, buvo nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis V. N. girtumo laipsnis. Kasacinis teismas suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę tokio pobūdžio bylose – paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Kaip jau minėta, alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0060 atitiko jam keliamus reikalavimus, kadangi nusižengimo padarymo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą. V. N. patikros metu jam nustatyto neblaivumo laipsnio neginčijo. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas pareigūnas P. T. taip pat neužsiminė, kad apeliantas po tikrinimo būtų sakęs, kad matavimo rezultatai netikslūs, priešingai, vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko tiek įvykio vietoje, tiek surašant protokolą. Be to, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 2 d. raštu Nr. S-191 (b. l. 36) pateikti duomenys patvirtina, jog alkotesteriui „Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0060 rodant 0,42 promilių neblaivumą ir pritaikius ±0,017 promilių paklaidą asmens naudai, realus neblaivumas – 0,403 promilės. Be to, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 8 d. rašto (b. l. 56), alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ blaivumo patikrinimo rezultatą apvalina į žemesnę pusę, o ne pagal matematinį apvalinimą, t. y. 0,416 promilių rezultatas būtų parodytas kaip 0,41 promilės, o ne 0,42 promilės. Taigi jokių objektyvių duomenų, kad tikrinimas technine priemone galėjo būti atliktas netinkamai, ir rezultatai apvalinti pažeidžiant technines specifikacijas – byloje nėra. Dėl to darytina išvada, kad net V. N. naudai pritaikius alkotesterio sertifikate nurodytą paklaidą, apeliantui nustatytas 0,403 promilių neblaivumas vis tiek viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą leistiną normą.
11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad po 3 dienų nuo įvykio surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo tikrintas apelianto neblaivumas. Šis apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi šiuo atveju asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o ne administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo surašyti nepažeidžiant ANK numatytos jų surašymo procedūros. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas neteisingas neblaivumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai aiškinosi, ar buvo vartotas alkoholis, vairuotojui nustačius 0,42 promilių neblaivumą jis pripažino, jog alkoholio vartojo iš vakaro, visus kitus pastebėjimus, jei jų turėjo, V. N. galėjo pažymėti administracinio nusižengimo protokole, ko nagrinėjamu atveju apeliantas nedarė. Atkreiptinas dėmesys, kad V. N. iškart po nusižengimo padarymo, taip pat surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą pripažino kaltę, nurodė, jog gailisi vairavęs išgėręs. Aplinkybė, jog policijos pareigūnui patikrinus vairuotojo neblaivumą buvo neteisingai interpretuoti alkotesterio rodmenys, nepašalina V. N. atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti V. N. nustatytu neblaivumo laipsniu, todėl daroma išvada, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo
12. Apeliaciniu skundu V. N. taip pat prašo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių terminą sutrumpinti, t. y. jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
13. ANK 422 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (2016 m. kovo 17 d. įstatymo Nr. XII-2254 redakcija).
14. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
15. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015 ir kt.).
16. V. N. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tačiau nors ir skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Tai tinkamai padaryti leidžia administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės, numatytos ANK, tarp jų ir prieš tai aptarta ANK 34 straipsnio 5 dalis. Todėl spęsdamas dėl skundo šiuo aspektu teismas visų pirma įvertina ir tai, kad V. N. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,403 promilės (pritaikius 0,017 promilių paklaidą), kuris itin nežymiai viršija įstatymu leistiną normą (0,4 promilės). Šiuo atveju atsiranda ir pagrįstos abejonės, kad V. N. galėjo sąžiningai klysti manydamas, jog, prieš sėsdamasis už automobilio vairo, jau buvo blaivus. Tuo labiau, kad pats V. N. iš esmės sutiko su alkotesterio parodymais, pripažino, kad alkoholį vartojo vakare, o kai vairavo nesijautė apsvaigęs, bei tai patvirtino parašydamas protokole.
17. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad V. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, savo veiksmais jis žalos niekam nesukėlė, kitų KET pažeidimų nepadarė. Byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo V. N. būtų nesilaikęs KET reikalavimų. Taip pat byloje nėra duomenų, kad V. N., turėdamas ilgą vairavimo stažą, anksčiau būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, bei kad turėtų galiojančių administracinių nuobaudų. Nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina V. N. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o jo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis. Be viso to, byloje nėra duomenų, kad V. N. piktnaudžiautu alkoholiu, girtas vairuotų transporto priemones. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į policijos pareigūnų veiksmus, kurie apeliantui sudarė įspūdį, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo, todėl apeliantas nepasinaudojo teisę savarankiškai pasitikrinti neblaivumo.
18. Esant visumai paminėtų duomenų, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti sutrumpinus V. N. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į V. N. asmenybę, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, negu ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus, jis vis tiek patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu administraciniu nusižengimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartis V. N. administracinio nusižengimo byloje keistina, o V. N. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
V. N. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, pakeičiant Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2019 m. kovo 28 d. nutarimo dalį ir V. N. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 (dvylikai) mėnesių terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.
Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.