Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-47-531/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
AN2-47-531/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. AN2-47-531/2017
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00050-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2017 m. birželio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-05-19 nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017-03-16 nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 str. 5 d. 300 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2017-03-11 8.42 val. Rokiškio m. A. S. gatvėje vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,42 promilės girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikdamas su Institucijos sprendimu Pažeidėjas jį apskundė teismui. Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017-05-19 nutartimi Pažeidėjo skundo netenkino ir 2017-03-16 Institucijos nutarimą paliko galioti nepakeistą.

Šalies argumentai

Pažeidėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-05-19 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Institucijos 2017-03-16 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Mano, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nesutinka su teismo išvada, kad ANK 422 str. 5 d. yra numatyta išimtis iš ANK 11 str. 3 d. Pabrėžia, kad pagal 2017-01-01 galiojusio ATPK 126 str. 1 d. ir BK 281 str. 9 d. neblaiviu laikomas asmuo, kai nustatomas 0,41 promilių girtumas ir daugiau. Skunde pateikiami pamąstymai dėl atsakomybės taikymo pagal ANK 423 str. 3 d. ir BK 281 str. 9 d. nustačius 0,403 promilių girtumą. Pažeidėjas mano, kad remiantis ANK 11 str. 3 d. asmuo, kuriam po paklaidos nustatytas 0,403 promilių (suapvalinus – 0,40 prom.) girtumas, laikomas blaiviu ir negali būti baudžiamas pagal ANK 422 str. 5 d. Skunde taip pat kritikuojami teismo teiginiai apie alkotesterio jautrumo nuokrypį, nesutinkama su Kauno apygardos teismo 2016-06-22 nutarties precedentiniu taikymu. Pažeidėjas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog jautrumo nuokrypis visuomet yra neigiamas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą su jame išdėstytu reikalavimu dėl teismo 2017-05-19 nutarties panaikinimo nesutinka, nes mano, jog ši teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundu nesutinkama su Pažeidėjo nubaudimu, teigiama apie netinkamą įrodymų vertinimą ir ANK normų taikymą Pažeidėjo atžvilgiu. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą teismo nutartį.

Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje detaliai ir išsamiai pasisakė dėl esminių Pažeidėjo skunde keliamų klausimų apie, jo manymu, netinkamą įrodymų vertinimą nagrinėjant jam inkriminuoto nusižengimo aplinkybes ir darant teisines išvadas, taipogi – apie ANK 422 str. 5 d. taikymą Pažeidėjo atžvilgiu. Jokių naujų, dar neįvertintų aplinkybių, įgalinančių 2017-05-19 nutartį bei apskritai jam inkriminuoto administracinio nusižengimo teiseną laikyti neteisėtais skunde nenurodoma, jų nėra ir teismui pateiktoje medžiagoje.

Nors skundu nesutinkama su įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad nagrinėdamas Pažeidėjo kaltės klausimą apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas išklausė Pažeidėjo, neblaivumą tikrinusio policijos pareigūno paaiškinimus, ištyrė rašytinius dokumentus, kurių visumos analizės pagrindu Pažeidėjo veiksmuose konstatavo ANK 422 str. 5 d. sudėtį. Skunde pateikiami subjektyvūs, Pažeidėjui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl Pažeidėjo kaltės nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik papildo.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindiniai Pažeidėjo skundo argumentai ginčijant savo kaltę susiję su, jo teigimu, netinkamu alkotesterio jautrumo nuokrypio nustatymu, vertinimu ir tai sąlygojusiu neteisingus jam nustatyto neblaivumo duomenis. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo su tokiais teiginiais sutikti, ypač kai jie deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Taipogi pastebėtina, kad šis klausimas jau buvo keliamas apylinkės teisme ir skundžiamoje nutartyje gana išsamiai aptartas. Vien tai, kad Pažeidėjas savaip, sau naudingai pateikia teismo išvadoms priešingus pamąstymus apie alkotesterio jautrumo nuokrypį, jo vertinimą neįgalina alkotesterio parodymus vertinti kitaip nei tai padaryta apylinkės teismo.

Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, atspindi asmens būseną vairavimo metu. Šiuo atveju duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą nenustatyta. Alkotesterio rodmenų patikimumo nepaneigia ir Pažeidėjo skunde analizuojamas alkotesterio jautrumo poslinkis, kuris yra ne kas kita kaip šio prietaiso fiksuojamų rezultatų tikslumą apibrėžiantis parametras. Tačiau šio prietaiso galimą netikslumą detaliau ir tiksliau apibrėžia byloje esančiame alkoholio patikros sertifikate nurodyta paklaida ± 0,017‰ (promilės), kurią pritaikius Pažeidėjo nustatytas 0,42 promilės neblaivumas sumažintas iki 0,403 promilės, kuris vis vien viršija leistiną ir patenka į draudžiamo neblaivumo skalę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pažeidėjas ne tik pripažino vartojęs alkoholinių gėrimų, bet ir sutiko su alkotesterio parodymų duomenimis, tą patvirtindamas parašu protokole. Kokių nors kitų reikšmingų jo būklei ar darančių įtaką atsakomybei aplinkybių policijos pareigūnams jis nenurodė, todėl surašant protokolą pareigūnams, o ir jam pačiam nebuvo pagrindo abejoti alkotesterio parodymų patikimumu. Taigi, priežasčių panaudoti kitus neblaivumo tikrinimo būdus nebuvo. Be to, nustačius neblaivumo faktą ir surašius administracinio nusižengimo protokolą, t.y. praėjus 18 min. nuo jo patikrinimo pradžios, jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir jo automobilis perduotas kitam galinčiam jį vairuoti asmeniui, su kuo Pažeidėjas sutiko ir tam neprieštaravo. Tai rodo, kad patikrinimo pabaigoje Pažeidėjas vairuoti transporto priemonės negalėjo dėl girtumo ir nušalinimas nuo vairavimo jam galiojo iki jis išsiblaivys. Šie pareigūnų veiksmai nebuvo skundžiami ir ginčijami, o jų tikrumas abejonių nekelia. Vertinant aukščiau nurodytų ir kitų byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant Pažeidėjo prisipažinimą dėl alkoholio vartojimo, savo neblaivumo būklės pripažinimą protokolo rašymo metu, paties alkotesterio tinkamumą naudoti ir kt., darytina išvada, kad Pažeidėjo girtumas patikrinimo metu buvo ne mažesnis už minimalų, kuriam esant asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Pažeidėjo manymu, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė jo atžvilgiu ANK 422 str. 5 d., nes, jo įsitikinimu, atsakomybė pagal šią teisės normą taikytina nustačius ne mažesnį nei 0,41 promilių girtumą. Tačiau šie Pažeidėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir jų nepatvirtina skunde pateikiami apelianto samprotavimai apie šiai bylai neaktualių teisės normų – BK 281 str. 9 d. ir iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 126 str. 1 d. – taikymo aspektus, taipogi Pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturinti ANK 11 str. 3 d. įtvirtinta neblaivumą sąlygojanti minimali riba.

Aukštesnysis teismas pastebi, kad Pažeidėjo administracinis nusižengimas padarytas galiojant Administraciniam nusižengimų kodeksui ir būtent jis yra taikomas šioje byloje. Tuo tarpu ANK 422 str. 5 d. įtvirtina atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Bylos duomenys patvirtina, kad Pažeidėjui nustatytas 0,42 promilės girtumas. Ir nors įvertinus paklaidą jo girtumas yra 0,403 promilės, šis duomuo yra didesnis nei 0,4, kas patenka į ANK 422 str. 5 d. dispozicijoje įtvirtintą draudžiamą neblaivumo skalę. Todėl konstatuotina, kad Pažeidėjas administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas neblaivus – lengvo girtumo laipsnio (didesnio nei 0,4 promilės, bet ne didesnio nei 1,5 promilės) ir tokie Pažeidėjo veiksmai visiškai atitinka ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo sudėtį.

Kaip matyti, ANK 422 str. 5 d. sankcija numato vairuotojams baudą nuo 300 iki 450 eurų, o to paties straipsnio 9 d. už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įtvirtina privalomą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Pažeidėjui paskirtoji administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė siekia minimumą, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taipogi atkreipiant dėmesį į jo nubaudimą už vairavimą esant neblaiviam 2013 m. (tuo metu nustatytas 2,88 prom. girtumas), nelaikytinos per griežtomis ir neteisingomis.

Taigi, byloje esančių įrodymų visumos analizė abejonių dėl Pažeidėjo kaltės padarius ANK 422 str. 5 d. nurodytą administracinį nusižengimą aukštesniajam teismui nepalieka. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl Pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad Pažeidėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl nutraukti bylą jo atžvilgiu nėra pagrindo.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, sprendžiant Pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar Pažeidėjui įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepadaryta. Todėl remdamasis išdėstytu aukštesnysis teismas daro išvadą, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-05-19 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-05-19 nutartį palikti nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas