- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- AN2-528-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01551-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.4.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių klausimai
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 13 d. nutarties G. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyresniojo specialisto 2020 m. liepos 23 d. nutarimu (toliau – nutarimas) administracinio nusižengimo byloje G. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 2 d. 21.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 0,42 promilių girtumas, įvertinus prietaiso paklaidą (0,017 promilių), nustatytas 0,403 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Už šį administracinį nusižengimą G. V. paskirta 800 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartimi buvo patenkintas G. V. skundas ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi nutarimas pakeistas, jai skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 2 d., likusioje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nuobaudos sušvelninimo ir priimti naują, palikti galioti 2020 m. liepos 23 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, kad pažeidėjai buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo.
3.2. Skunde teigiama, jog pažeidėja darydama tokį nusižengimą, pati prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Žinodama, jog dėl administracinės nuobaudos taikymo jai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą, tačiau taip nesielgė.
3.3. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai sumažino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi šios nuobaudos skyrimo taisyklės policijos įstaigoje pažeistos nebuvo.
3.4. Teigiama, jog teismas įvertinęs bylos medžiagą nepagrįstai nutarė, kad būtų teisiškai pagrįsta taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažeidėja vairuodama transporto priemonę neblaivi, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.
3.5. Skunde nurodoma, kad prieš darant nusižengimą, žinotos šeiminės ar darbinės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažeidėja skunde, kurį tenkino teismas, išvardintas aplinkybes žinojo, dar prieš sėsdama už vairo neblaivi, turėjo numatyti dėl daromo nusižengimo galimas neigiamas pasekmes jai ar jos artimųjų ratui, o savo priešingu teisei elgesiu pabloginusi savo teisinę padėtį šias pasekmes turėjo prisiimti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, G. V. prašo atmesti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
5. Šioje byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
6. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
7. Be to, administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei visą teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti G. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu paskirdamas jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 34 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies pakeitimai numatantys (2019 m. kovo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2027 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.), kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti; administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas (4 dalis); administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda (5 dalis); teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti; administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas (6 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skunde išdėstytais argumentais, kad G. V. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau pažymima, kad tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, nes kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog G. V. prisipažino transporto priemonę vairavusi neblaivi ir nuoširdžiai gailėjosi, mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. ji sumokėjo 800 Eur baudą, administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, jog ji 5 metų laikotarpyje nebuvo bausta už vairavimą esant neblaiviai. G. V. buvo nustatytas 0,42 promilių girtumas (įvertinus prietaiso paklaidą, nustatytas 0,403 promilių girtumas), o tai rodo, jog jos girtumas nebuvo ženkliai viršijantis ribą (daugiau negu 0,40 promilės, tačiau ne daugiau negu 1,5 promilės), nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones.
11. Bylos duomenys patvirtina, jog G. V. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė padariusi nusižengimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, o tai laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe, taip pat nenustatyta jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ji padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tačiau padarytas administracinis nusižengimas nėra itin pavojingas, kadangi leistina alkoholio koncentracijos norma – viršijama labai nežymiai. Atsižvelgiant į tai, kad G. V. darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su vairavimu, administracinės poveikio priemonės taikymo terminas, nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neatitiktų protingumo kriterijaus, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.
13. Teismas, spręsdamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi individualiai įvertinti pažeidėjo asmenybę, taip pat turi išsamiai išnagrinėti ar pažeidėjo, priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir tai yra tiesiog negatyvaus elgesio tąsa, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju G. V. yra vertinama kaip teigiama asmenybė, o darydama administracinį nusižengimą ji neleistinai pasielgė atsitiktinai, neįvertinusi savo fiziologinės organizmo būklės.
14. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
15. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).
16. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, G. V. sutrumpinant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Neabejotina, kad net ir paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, G. V. vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jos padarytu teisės pažeidimu, kad tai jai turės akivaizdų prevencinį poveikį. Taigi, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nuta rtis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.