- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-1275-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01540-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- B. P.
- Kategorijos
- 3.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2YT-3806-384/2022 dėl M. P. išlaikymo dydžio ją pakeičiant į 350 Eur sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos nuo ieškinio padavimo dienos iki M. P. pilnametystės.
2. Ieškinyje nurodė, kad, augant šalies ekonomikai, ypač brangstant pragyvenimui, analogiškai padidėjo ir išlaidos, skirtos vaiko išlaikymui. Pagrindiniai nepilnametės poreikiai ir su tuo susijusios išlaidos per mėnesį yra skiriamos vaiko maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, mokyklinėms prekėms ir rinkliavoms, laisvalaikio praleidimui, kurui, būsto šildymui, namų apyvokos ir baldų reikmėms, gyvenimo sąlygų gerinimui, kitoms išlaidoms. Nepilnametė dukra nuo (duomenys neskelbtini) rugsėjo l d. pradėjo lankyti mokyklą, todėl išlaidos, skirtos jos išlaikymui, dar labiau padidėjo ir ateityje tik didės. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu M. P. buvo (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu jai yra suėję beveik (duomenys neskelbtini) metai, todėl natūralu, kad per šį laikotarpį išaugo prekių, paslaugų kainos, jog dukra auga ir keičiasi ne tik fiziškai (vis dažniau tenka keisti sezoninius rūbus, avalynę), tačiau jos poreikiai taip pat išaugo. Šią dieną 200 Eur išlaikymo suma, kuri yra skiriama iš atsakovo, yra nepakankama ir neadekvati esamoms sąlygoms. Atsakovo pajamos nuo priteisto išlaikymo dienos vis didėjo, todėl padidintas materialinis išlaikymas, skirtas jo dukrai, nepažeis jo teisių. Atsakovas gyvena vienas, kitų išlaikytinių asmenų neturi, jo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės. Nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 700 Eur suma, todėl, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas kas mėnesį mokamas 350 Eur išlaikymas vaikui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo darbo užmokestis nėra pakankamai didelis, kad atsakovas galėtų skirti 350 Eur vaiko išlaikymui, kadangi be pervedamo išlaikymo skiria vaikui materialinį išlaikymą ir asmeniškai praleisdamas 1/3 mėnesio su dukra, pirkdamas jai įvairius reikalingus daiktus, drabužius ir kt. Atsakovas praleisdamas 1/3 mėnesio su vaiku užtikrina visus vaiko poreikius, papildomai iš ieškovės neprašo jokių sumų, padengiančių atsakovo patiriamas išlaidas, skirtas vaikui. Atsakovas, norėdamas praleisti daugiau laiko su savo vaiku, turėjo priimti sprendimą pakeisti darbovietę, tai atitinkamai lėmė, jog mėnesinės pajamos sumažėjo, tačiau atsakovas gali daugiau laiko praleisti su vaiku, o siekdamas tai įgyvendinti, suvažinėja didelius atstumus. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos pačios finansinę padėtį. Atsakovo žiniomis, ieškovė šiuo metu neturi jokio darbo, kuris užtikrintų legalias gaunamas pajamas. Ieškovė, teigdama, jog vaiko išlaikymui skiria 700 Eur per mėnesį, turi pateikti įrodymus, jog ji gauna pakankamas pajamas išlaikyti tiek vaiką, tiek save, nurodyti savo pajamų šaltinius ir nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių ieškovė negali gauti didesnių pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2YT-3806-384/2022 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo ir iš atsakovo A. P. priteisė išlaikymą nepilnametei M. P. po 350 Eur sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos nuo ieškinio padavimo dienos – 2024 m. gruodžio 17 d. – iki M. P. pilnametystės. Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2YT-3806-384/2022 paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo 126 Eur išlaidas valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
4.1. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti ieškovė patiria išlaidas maistui, būstui, drabužiams, avalynei, vaistams, vaiko mokslui, laisvalaikiui ir kitas būtinąsias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.
4.2. Atsakovas jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą prisidėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikė. Duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, dėl ko negalėtų teikti išlaikymo vaikui, ar duomenų apie neturėjimą galimybės susirasti geriau mokamą darbą byloje nepateikta.
4.3. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) , darbo užmokestis 2025 m. sausio mėn. – 2 346,55 Eur; vasario mėn. – 2 298,99 Eur; kovo mėn. – 2 595,31 Eur. Todėl kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neproporcinga atsakovo gaunamoms pajamoms ir atsakovas negalėtų išlaikyti savęs.
4.4. Atsižvelgęs į visas aplinkybes, protingus ieškovės nepilnametės dukros poreikius, Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, turimus duomenis apie sveikatos būklę bei vadovaudamasis išimtinai šalių nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad iš atsakovo priteistina po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. gruodžio 17 d.) iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą; atmesti ieškovės ieškinį visa apimtimi; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Ieškovė bylai nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos didesnių pajamų gavimą, tik deklaratyvius teiginius apie ieškovės planuojamas gauti didesnes pajamas.
5.2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl valstybės mokamų išmokų vaikui. Nepagrįstai laikė įrodytu faktą, jog ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį skiria 1 215,34 Eur.
5.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįsti, kuo remdamasis mano, jog 350 Eur išlaikymo suma yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo, tačiau netinkamai, neišsamiai ir atsietai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
5.4. Teismas netinkamai vertino faktinius duomenis apie atsakovo darbo užmokestį, todėl padaryta klaidinga išvada apie atsakovo realiai gaunamas pajamas ir net menamą atsakovo nesąžiningumą nurodant savo pajamas. Teismo savarankiškai surinkti duomenys apie priskaičiuotą darbo užmokestį yra pateikiami neatskaičius mokesčių, todėl atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikia savo banko išrašo kopiją.
5.5. Atsakovo gaunamų pajamų dydžio nepastovumas turi esminės įtakos sprendžiant klausimą dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio nustatymo, tačiau teismas šios aplinkybės išvis nevertino.
Šalies argumentai
5.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog posėdžio metu šalių nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai ir dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė.
5.7. Teismas nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė, jog atsakovas su nepilnamete dukra praleidžia ne mažiau kaip 1/3 mėnesio laiko ir tuo metu visiškai vienas išlaiko dukrą ir tenkina visus dukros poreikius, prie kurių tenkinimo tuo metu visiškai neprisideda ieškovė.
5.8. Atsakovo mokama išlaikymo suma indeksuojama, šiuo metu atsakovas teikia 251 Eur dydžio išlaikymą, tokia suma atitinka vaiko poreikius.
6. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 9 d. Nurodo, kad poreikis pateikti duomenis apie (duomenys neskelbtini) išmokėtą darbo užmokestį iškilo tik dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai vertino savarankiškai teismo surinktus duomenis apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį.
12. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai bylos nagrinėjimo neužvilkins (ieškovė su jais buvo supažindinta ir turėjo galimybę išdėstyti savo nuomonę dėl jų). Atsakovas teikia duomenis, apimančius laikotarpį, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Dėl šių priežasčių atsakovo teikiami įrodymai priimami ir vertinami kartu su kita bylos medžiaga.
13. Ieškovė 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo ir kartu su paaiškinimais pateikė 2025 m. lapkričio 28 d. suformuotą individualios veiklos pažymą; AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį apie gautas pajamas nuo 2025 m. liepos 30 d. iki 2025 m. lapkričio 6 d.; (duomenys neskelbtini) sutarties kopiją; 2025 m. liepos 31 d., 2025 m. rugpjūčio 31 d., 2025 m. rugsėjo 30 d., 2025 m. spalio 31 d. sąskaitas faktūras; 2025 m. spalio 31 d. vaiko priežiūros paslaugų suteikimo aktą; 2025 m. lapkričio 28 d. papildomus paaiškinimus.
14. Kaip matyti, ieškovė pateikė papildomus įrodymus, kurie sprendimo priėmimo metu neegzistavo, o naujai pateiktais įrodymais ieškovė grindžia naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis proceso operatyvumo principu, apeliacinės instancijos teismas nutaria ieškovės pateiktų bylai rašytinių įrodymų nepriimti ir jų nevertinti.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3806-384/2022 patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai, be kita ko, susitarė dėl išlaikymo nepilnametei M. P. teikimo, pagal kurią buvo nustatyta, jog atsakovas A. P. teiks 200 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai M. P. iki dukros pilnametystės. Išlaikymas mokamas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant į mamos B. P. banko sąskaitą. B. P. paskiriama nepilnametės dukros M. P. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Žemesnės instancijos teismas
16. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2YT-3806-384/2022 dėl M. P. išlaikymo dydžio ir iš atsakovo priteisti nepilnametei dukrai po 350 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos nuo ieškinio padavimo dienos iki M. P. pilnametystės.
17. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo dalyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3806-384/2022 nustatytą išlaikymo dydį į 350 Eur sumą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomos nuo ieškinio padavimo dienos – 2024 m. gruodžio 17 d. – iki M. P. pilnametystės.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos didesnių pajamų gavimą. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl valstybės mokamų išmokų vaikui, nepagrįstai laikė įrodytu faktą, jog ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį skiria 1 215,34 Eur. Teismas netinkamai vertino faktinius duomenis apie atsakovo darbo užmokestį, nepagrįstai neįvertino, jog atsakovas su nepilnamete dukra praleidžia ne mažiau kaip 1/3 mėnesio laiko ir tuo metu visiškai vienas išlaiko dukrą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo argumentams.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
20. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
21. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad dukros M. P. poreikiams patenkinti reikalinga 1 215,34 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: rūbai, avalynė – 149,14 Eur; kanceliarinės prekės – 60,40 Eur; žaislai – 34,97 Eur; higieninės prekės – 17,46 Eur (17,46 / 2 = 8,73 Eur); gydymosi išlaidos – 71,00 Eur; buitinės prekės – 361,15 Eur (361,15 / 2 = 180,57 Eur); maistas – 428,46 Eur (428,46 / 2 = 214,23 Eur); kavinės, restoranai – 21,35 Eur (21,35 / 2 = 10,67 Eur); kupranugario vilnos patalynė – 121,00 Eur; automobilio kuras – 183,81 Eur (183,81 / 2 = 91,90 Eur); dujos – 48,00 Eur (48,00 / 2 = 24,00 Eur); elektra (kovo mėn.) – 22,02 Eur (22,02 / 2 = 11,01 Eur); komunaliniai mokesčiai – 51,15 (51,15 / 2 = 25,57 Eur); kompiuterio lizingas ir interneto paslaugos – 115,03 Eur (115,03 / 2 = 57,51 Eur); baldai – 155 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą, todėl išlaidos, skirtos nepilnametės poreikių tenkinimui, dar labiau padidėjo. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį patiria 1 215,34 Eur išlaidas nepilnametės dukters išlaikymui, tačiau prašo iš atsakovo ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymą sumą padidinti iki 350 Eur sumos. Taigi ieškovė iš esmės sutinka, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 700 Eur suma per mėnesį.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pateikė 2024 m. spalio 10 d. minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur (po mokesčių – 709 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taigi vaiko išlaikymui skirtina 709 Eur suma 2024 m., o 777 Eur suma 2025 m. yra neįrodinėtina. Pastebėtina, kad minimali mėnesinė alga nuo 2026 m. sausio 1 d. sudarys 1 153 Eur (po mokesčių – 846 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
Žemesnės instancijos teismas
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturėjo pareigos smulkiai įrodinėti visų realių nepilnamečio vaiko poreikių, nes jos nurodyti vaiko poreikiai yra būtinieji: vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, teismas pagrįstai nusprendė, kad šiems poreikiams patenkinti skiriama suma yra reali. Kaip minėta, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, teismas nusprendė dėl vaiko poreikių, o ne dėl faktinių išlaidų dydžio. Priteisdamas išlaikymą vaikui, teismas vadovavosi Aukščiausiojo Teismo nustatytu orientaciniu išlaikymo kriterijumi.
26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti vaiko išlaikymui mažesnę nei MMA sumą, o atsakovas teigdamas, jog ši suma yra per didelė, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad vaiko poreikius tenkinanti suma, kuri yra lygi 2024 m. buvusiam MMA dydžiui, yra per didelė ir (ar) nepagrįsta (CPK 178 straipsnis), įvertinus vaiko poreikius, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė protingą išlaikymo sumą, t. y. po 350 Eur kiekvienam iš tėvų.
27. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo po 350 Eur išlaikymą, netinkamai vertino faktinius duomenis apie atsakovo darbo užmokestį bei tai, kad ieškovė bylai nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos didesnių pajamų gavimą, tik deklaratyvius teiginius apie planuojamas gauti didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir šiems apeliacinio skundo argumentams.
28. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
29. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į tai taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
30. Ieškovė 2025 m. balandžio 13 d. teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad dirbo teisinį darbą, tačiau priėmė sprendimą dirbti iš namų, kadangi dukra linkusi į įvairius susirgimus, o dėl jų mergaitė negali lankyti mokyklos ir turi būti namuose. Nurodė, kad šiuo metu ieškovė registruota Užimtumo tarnyboje ir gauna išmokas iš „Sodros“, turi santaupų iš anksčiau. Tvarkosi dokumentus, siekdama dirbti (duomenys neskelbtini), ir lankė specialius kursus. Šiuo metu vyksta baigiamieji namų rekonstrukcijos ir gerinimo darbai tam, kad būtų galima užtikrinti vaikų, (duomenys neskelbtini). Nurodė ir tai, kad užsiima naujos individualios veiklos, susijusios su apgyvendinimo paslaugomis Lietuvoje ir Kanarų salose, susijusiomis su poilsiu ir turizmu, įsteigimu, o ši veikla oficialiai bus pradėta vykdyti nuo gegužės mėnesio. 2024 metais įsigijo butą, kurį suremontavusi planuoja nuomoti.
31. Ieškovė taip pat pateikė duomenis, jog laikotarpiu nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., dirbant (duomenys neskelbtini), jai buvo išmokėta 10 496,32 Eur darbo užmokesčio. Taip pat pateikė AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. balandžio 13 d., iš kurio matyti apie ieškovės gautas išmokas: 2025 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) administracija išmokėjo 96,25 Eur sumą; 2025 m. sausio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo 564,06 Eur; 2025 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini) administracija išmokėjo 122,50 Eur sumą; 2025 m. vasario 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo 517,38 Eur sumą; 2025 m. kovo 10 d. (duomenys neskelbtini) administracija išmokėjo 266,70 Eur sumą; 2025 m. kovo 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išmokėjo 503,30 Eur sumą; 2025 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) administracija išmokėjo 194,60 Eur sumą.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė 2024 m. spalio 4 d. darbo sutartį Nr. 2658 iš kurios matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo lapelis už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d., iš kurio matyti, kad atsakovui išmokėta 635,13 Eur. Atsakovas taip pat pateikė 2024 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 6677-84, jog atsakovui buvo pervesta iš (duomenys neskelbtini) 635,13 Eur darbo užmokestis už 2024 m. spalio mėnesį. Atsakovas daugiau jokių duomenų, patvirtinančių gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, išreikalavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gegužės 9 d., ir nustatė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis 2025 m. sausio mėn. – 2 346,55 Eur; vasario mėn. – 2 298,99 Eur; kovo mėn. – 2 595,31 Eur. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su darbo užmokesčio dydžiu, apeliacinės instancijos teismui pateikė AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. birželio 9 d. Iš atsakovo pateikto išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui už tam tikrą laikotarpį išmokėjo tokį darbo užmokestį: 2024 m. lapkričio 11 d. atsakovui išmokėta 635,13 Eur; 2024 m. gruodžio 6 d. atsakovui išmokėta 972,44 Eur; 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovui išmokėta 1 378,14 Eur; 2025 m. vasario 7 d. atsakovui išmokėta 1 349,27 Eur; 2025 m. kovo 7 d. atsakovui išmokėta 1 321,92 Eur; 2025 m. balandžio 8 d. atsakovui išmokėta1 492,31 Eur; 2025 m. gegužės 9 d. atsakovui išmokėta 1 489,76 Eur; 2025 m. birželio 9 d. atsakovui išmokėta 979,66 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, abejoja, kad atsakovas sąžiningai atskleidė savo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismui. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė nepilnai vieną mėnesį išdirbto ir išmokėto darbo užmokesčio duomenis (mokėjimo nurodymą 635,13 Eur sumos). Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė finansinę padėtį pagrindžiančius duomenis tik po to, kai pirmosios instancijos teismas juos išsireikalavo savo iniciatyva ir nustatė atsakovo gaunamų pajamų sumą (neatskaičius mokesčių). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovas, pateikęs gaunamą darbo užmokestį atskaičius mokesčius, viena vertus, įrodinėja, kad teismo nustatyta jo gaunama darbo užmokesčio suma nėra tokia didelė, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, kita vertus, patvirtina, jog jo gaunamos pajamos didesnės nei 635,13 Eur suma, kurią atsakovas buvo nurodęs bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie atsakovo darbo užmokestį patvirtina, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1 202 Eur sumą (9618,63 Eur / 8 mėn.), todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepilnamečiam vaikui skirtas 350 Eur išlaikymo dydis atitinka tiek vaiko poreikius, tiek šalių turtinę padėtį.
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, kad ieškovė bylai nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jos didesnių pajamų gavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, sekti ugdymą, rūpintis sveikata ir vežti pas gydytojus, vesti į papildomas veiklas, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje ir kt. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Pažymėtina, kad ieškovė neprašo atsakovo prisidėti didesne dalimi prie vaiko išlaikymo nei jai tektų. Ieškovė pateikė paaiškinimus, kad siekia papildomai užsidirbti, taip pat planuoja pradėti dirbti pagal individualią veiklą. Šiuo atveju tas iš tėvų, su kuriuo vaikai gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.
35. Pastebėtina, kad atsakovas teigdamas, jog nepilnametė dukra pas jį praleidžia 1/3 mėnesio, todėl atsakovas taip pat patiria išlaidas, susijusias su nepilnametės dukters poreikių tenkinimu, nėra pagrįstos. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes (išlaidas nepilnametės dukters poreikių tenkinimui), taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų ar turėtų kitų specialiųjų poreikių ar kitų išlaikytinių (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis laikytinas pagrįstu, proporcingu šalių turtinei padėčiai bei būtinų vaiko poreikių tenkinimui.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė apie valstybės skiriamą išmoką vaikui, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui dydžio. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvai yra glausti ar atsakovui nepriimtini, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas neišnagrinėjo visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir (ar) viena ar kita forma dėl jų nepasisakė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė byloje pateiktus įrodymus, vertino jų visumą, pasisakė dėl pagrindinių nagrinėjamam klausimui bylos faktinių bei teisinių aspektų, tai leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl išmokų vaikams pagal specialųjį įstatymą mokėjimo ir šios išmokos dalies neišskyrė, savaime nereiškia, kad dėl to pirmosios instancijos teismas priimto procesinio sprendimo tinkamai nemotyvavo ar pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
37. Atsakovas apeliaciniu skundu akcentuoja, kad teikiama išlaikymo suma šiuo metu indeksuojama ir sudaro 251 Eur dydžio išlaikymo sumą, tokia suma atitinka vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nesudarančius pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 pastraipa). Vis dėlto tokia praktika yra nevienareikšmė. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 pastraipa, 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 pastraipa). Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos skirtinos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
39. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog aptarta atsakovo turtinė padėtis nelaikytina tokia bloga (sunki), kad būtų pagrindas konstatuoti esamą poreikį pasinaudoti tėvams valstybės teikiama finansine pagalba per vaiko išmokas. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip jau minėta, atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaiko išlaikymui; atsakovo turtinė padėtis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, leidžia jam vykdyti savo pareigas visa apimtimi, jis gali būti pajėgus užtikrinti jam tenkančius nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikius. Taigi nėra poreikio lengvinti jam tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija pusės 2024 m. galiojusios MMA dydžio. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis neleidžia vykdyti jam savo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos išlaikymo sumos valstybės mokama išmokų suma. Pažymėtina, kad tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
41. Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui nuspręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atskaitos taškas yra ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė taip pat aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą pakeisti (padidinti) Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3806-384/2022 iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį (t. y. priteisus 200 Eur) į išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350 Eur kas mėnesį.
42. Civilinio kodekso 3.208 straipsnis nustato, kad, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi, kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).
43. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tai, ar reikalinga didinti vaiko išlaikymą, sprendžia nepilnamečio vaiko tėvai, o esant teisminiam ginčui tokios bylos objektas yra vaiko poreikių dydžio ir tėvų turtinės padėties pasikeitimo nustatymas nuo ankstesniu sprendimu priteistos sumos, tai šiuo atveju ir vertino pirmosios instancijos teismas. Kaip jau buvo minėta, indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje, o jo tvarka – Vyriausybės nutarimu patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše. Jame nurodyta, kad periodinė išmoka indeksuojama kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra. Taigi nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio padidinimas ir išlaikymo dydžio indeksavimas yra atskiros kategorijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo dydis yra siejamas su realiais vaiko poreikiais, kuriuos privalo įrodyti jo prašantis asmuo. Tuo tarpu išlaikymo indeksavimas yra nustatytas įstatymu, jo paskirtis kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. šis indeksas siekė 121,7, visuotiniai žinoma, kad tais metais užfiksuotas didžiausias per dešimtmetį kainų augimas, tai atitinkamai padidino ir atsakovo teikiamo išlaikymo sumą, tačiau 2023 m. minėtas dydis sumažėjo iki 101,2. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovei inicijavus bylą dėl išlaikymo, išnyko jos pareiga įrodyti tikruosius vaikų poreikius, o pirmosios instancijos teismas atskaitos tašku turėjo laikyti ne teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir realių vaikų poreikių pokytį, o išlaikymo dydį po indeksavimo.
44. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo dydžio pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai vertino šalių nepilnamečio vaiko poreikių pokytį nuo anksčiau priteistos sumos, todėl naikinti skundžiamą sprendimą dėl atsakovo argumentų, susijusių su buvusio išlaikymo dydžiu po indeksavimo, nėra teisinio pagrindo.
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam ginčui išspręsti. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kad sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat netinkamai taikant CK 3.192 straipsnio nuostatas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje, 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą negali būti suprantama kaip pareiga pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
46. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai konstatavo faktines aplinkybes ir jas įvertino, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.