Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. J., skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. VMI-01-ANR_N-1070-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat L. J., būdamas UAB „X“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2022 m. kovo mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2022 m. balandžio 20 d.. Tuo, vadovas L. J., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42² straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad L. J. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

PVM sąskaitų faktūrų duomenų iš registrų teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42² straipsnio 1 dalies nuostatos teigiančios, jog pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, kaip jie apibrėžti Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenis; šių duomenų turinį nustato centrinis mokesčių administratorius, ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55 (2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 punktas, teigiantis, jog Mokestinio laikotarpio registrų duomenys VMI privalo būti pateikti juridinio asmens mokestinio laikotarpio – iki kito mėnesio 20 dienos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje padarymo fakto nėra. Pareiškėjas neginčija nutarime nurodytų aplinkybių, kad UAB „X“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2022 m. kovo mėnesį, mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už 2022 m. kovo mėnesį, taip pat UAB „Y“ paskutinio mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 29 d. nebuvo pateiktos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „X“ gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų –faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) išrašai apie UAB „X“ ir UAB „Y“ deklaracijų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš jų matyti, kad UAB „X“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracija ir mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija už 2022 m. kovo mėnesio ataskaitinį laikotarpį buvo pateiktos tik 2022 m. gegužės 26 d., kai PVM mokesčio deklaracija Forma FR0600 turėjo būti pateikta iki 2022 m. balandžio 25 d. imtinai, pajamų mokesčio deklaracija Forma GPMP313 turėjo būti pateikta iki 2022 m. balandžio 15 d., UAB „Y“ paskutinio mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 29 d. taip pat buvo pateikta tik 2022 m. gegužės 26 d., kai turėjo būti pateikta iki 2022 m. balandžio 19 d. (b.l. 16-19).

Pareiškėjas iš esmės ginčija priimto nutarimo teisėtumą tuo pagrindu, kad jis nėra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn, kadangi kaip matyti iš ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijos, už šioje normoje nustatytus nusižengimus atsako specialus subjektas - pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantis asmuo. Joks teisės aktas ar skundžiamame nutarime minimi mokesčių deklaravimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato asmeninės atsakomybės juridinio asmens vadovui už mokesčių deklaracijų nepateikimą, pavėluotą pateikimą ar gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų nepateikimą mokesčių administratoriui. Jis kaip juridinio asmens atstovas savo pareigą įvykdė – organizavo UAB „Y“ ir UAB „X“ apskaitos tvarkymą, o apskaitos tvarkymo konkrečių veiksmų nesavalaikį atlikimą yra asmeniškai atsakingas įmonių apskaitą tvarkęs buhalteris ar buhalterines paslaugas teikiančios įmonės atsakingas darbuotojas.

Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas nustato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (čia ir toliau - redakcija, galiojusi nusižengimų padarymo metu iki 2022 m. gegužės 1 d. ) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal FAĮ 10 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. FAĮ 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 9 dalyse nustatytus atvejus. Mokesčių administravimo įstatymo 143 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už šiame Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad de facto už buhalterinės apskaitos klaidas, sąlygojančias mokestinę ar administracinę atsakomybę, turėtų atsakyti būtent įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-667/2002, 3K-3-429-313/2015).

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad mokestinių deklaracijų parengimą ir pateikimą parastai vykdo bendrovės apskaitą tvarkantis asmuo – įmonėje dirbantis buhalteris ar pagal sutartį įmonės apskaitą tvarkančios buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas, kuris pagal teismų praktiką gali būti tiek individualiai, tiek kartu su vadovu traukiamas atsakomybėn už pažeidimus apskaitos ir mokestinių prievolių srityse. Pagal FAĮ 11 straipsnio 1 dalį vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, atsako už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo tarpu apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudaromoje su užsakovu. Prie sutarties pridedama apskaitos paslaugas teikiančios įmonės arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis.

Šiuo atveju pareiškėjas nors pabrėžė, kad tiek UAB „Y“, tiek UAB „X“ apskaitą tvarkė įmonių buhalteris, kurio pareiginės funkcijos buvo teikti minėtas ataskaitas, tačiau nei VMI, nei teismui, nei pačiame skunde nenurodė jokio konkretaus asmens/juridinio asmens, kuris tą apskaitą tvarkė ir kuriam, pasak jo turi kilti atsakomybė už minėtus mokestinių prievolių pažeidimus. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad jis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, ir būtent jį baudžianti institucija turėjo surinkti duomenis apie minėtų bendrovių apskaitą realiai tvarkiusius asmenis, tačiau to nepadarė, aplaidžiai atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas pažymi, kad vienintelė galimybė nustatyti šią aplinkybę – kas tvarko įmonės finansinę apskaitą, yra bendrovės vadovo ar administracijos bendradarbiavimas su institucija ir tokių duomenų pateikimas. Teismas tirdamas šį argumentą, įpareigojo pareiškėją pateikti teismui duomenis apie tiek UAB „Y“, tiek UAB „X“ apskaitą tvarkančius subjektus teismo posėdyje ar iki jo, tačiau tokių duomenų pateikta nebuvo. L. J. 2022 m. liepos 11 d. pateikė teismui tik 2002 m. balandžio 20 d. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 20220420-01 nuorašą, tačiau minėtas dokumentas nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Pirma, ši sutartis buvo sudaryta po dalies byloje nagrinėjamų mokestinių pažeidimų padarymo datos (terminai daliai deklaracijų pateikti suėjo 2022 m. balandžio 15, 19 ir 20 d.), antra, ši sutartis sudaryta tarp UAB „Z“ ir pareiškėjo vadovaujamos UAB „I“, joje nėra duomenų, kad buhalterinės apskaitos įmonė įsipareigotų tvarkyti nutarime nurodytų bendrovių apskaitą. Byloje nėra pateikta UAB „Y“ ir UAB „X“ galimų buhalterių pareiginių instrukcijų ar galimų apskaitą tvarkančių įmonių apskaitos tvarkymo paslaugos teikimo sutarčių. Įvertinus, kad pareiškėjas neigdamas savo atsakomybę, nenurodo jo vadovaujamų įmonių apskaitą tvarkančių asmenų ar įmonių nei teismui, nei pačiame skunde, laikytina, kad jis nebendradarbiauja su Institucijomis, vengia atskleisti šią informaciją. Dėl šios priežasties teismas negali spręsti, kad buvo tinkamai deleguota pareiga pateikti mokestines deklaracijas kitam atsakingam asmeniui ir atsakomybė už minėtus pažeidimus tenka ne pareiškėjui. Be to, pagal minėtas Finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, už įstatymų nustatytais atvejais apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad už mokestinių deklaracijų tinkamą pateikimą nėra atsakingas vienareikšmiškai tik apskaitą tvarkantis buhalteris. Joje sutinkama, kad vadovo buhalterinės apskaitos organizavimas pasireiškia pavedant konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui ar kitiems atsakingiems asmenims. Kita vertus, FAĮ 14 straipsnio 2 dalis nustatė, jog ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. Todėl buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu nepateikia visų pirminių apskaitos dokumentų, arba žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis (LAT nutartis Nr. 2K-202-511/2019, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. AN2-437-898/2021). Buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo nėra atsakingas už pirminių apskaitos dokumentų jam nepateikimą. Jis gali tvarkyti tik tuos duomenis, kurie jam buvo pateikiami įmonės vadovo ir neatsako už veiksmus, kurių pats neatliko (LAT nutartis Nr. 1A-40-360/2017). Iš to seka, kad sprendžiant buhalterio/buhalterinės apskaitos paslaugą teikiančios įmonės darbuotojo atsakomybės klausimą, turi būti atsižvelgta į aplinkybę, ar jam buvo sudarytos sąlygos laiku ir tinkamai įvykdyti savo funkcijas.

Akivaizdu, kad tam, kad buhalteris laiku parengtų ir pateiktų teisės aktų nustatyta tvarka mokestines deklaracijas, jis turi gauti iš bendrovės vadovo pirminius apskaitos dokumentus, reikalingus toms deklaracijoms parengti. L. J. kaip įrodymą apie tai, kad mokestinių deklaracijų sudarymo ir pateikimo VMI funkcija buvo deleguota įmonių buhalteriui, pateikė el. susirašinėjimo telefonu išrašus. Visų pirma, minėti išrašai niekaip nesudaro galimybės identifikuoti susirašinėjančių asmenų, be to, neaišku apie kieno konkrečiai apskaitą susirašinėjime eina kalba. Antra, iš susirašinėjimo turinio akivaizdžiai matyti, kad deklaracijos už kovo mėnesį nebuvo pateiktos dėl to, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui nebuvo laiku pateiktos kovo mėnesio sąskaitos. Asmuo, kuris informuojamas žinute, kad reikia skubiai pateikti GPM313 ir PVM600 formos deklaracijas, tik balandžio 25 d. klausia „Ką mes turim už kovo mėn?“, vėliau akcentuoja, kad „apie kovo mėnesio sąskaitas nieko nežinau, ar jos sudėtos ir galima pasiimti“. Šis susirašinėjimas tik patvirtina, kad deklaravimui reikalingi duomenys galimai nebuvo laiku pateikti apskaitą tvarkančiam asmeniui, tai yra ūkinio objekto vadovas neįvykdė pareigos laiku pateikti informaciją apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, kas tiesiogiai turi įtakos PVM mokesčio deklaravimo turiniui, deklaracijos pateikimui. Taigi, teismo vertinimu pagal pareiškėjo pateiktus duomenis bendrovių vadovo neveikimas tinkamai organizuojant bendrovių apskaitos tvarkymą, o būtent FAĮ 14 straipsnyje įtvirtintos pareigos pateikti duomenis buhalteriui įgyvendinimą ar per maža vadovo kontrolė, kad tokie duomenys būtų pateikti, konkrečiai nulėmė skundžiamame nutarime nurodytų nusižengimų padarymą. Taigi, darytina išvada, jog pateikti L. J. duomenys ne paneigia jo kaip bendrovių vadovo atsakomybę dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, bet ir ją patvirtina. Jis kaip mokesčių mokėtojo vadovas, nesiėmė reikiamų priemonių, kad buhalteris laiku įvykdytų pareigą pateikti mokesčių deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismų praktikoje ne kartą juridinių asmenų vadovai buvo bausti už analogiškų nusižengimų padarymą nors pagal anksčiau minėtas Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas, jie patys tiesiogiai finansinės apskaitos netvarko, jų kaip atsakingų subjektų statusas nebuvo teismų kvescionuojamas (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartis Nr. AN2-59-348/2022, 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis Nr. AN2-496-593/2021).

Pareiškėjas laiko procesiniu pažeidimu tai, kad jam nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl jis neteko teisės teikti paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo, gintis nuo kaltinimo pažeidus ANK 187 straipsnio 2 dalį. Valstybinė mokesčių inspekcija, ištyrusi administracinio nusižengimo aplinkybes, pasinaudojo ANK 608 straipsnio 5 dalies ir 615 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis baigus administracinio nusižengimo tyrimą nesurašyti administracinio nusižengimo protokolo, o iš karto priimti nutarimą, skiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą – įspėjimą, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Šiuo atveju ANK 610 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nefiksuota, o ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcija numato įspėjimą. Kadangi administracinių nusižengimų kodekso nuostatos leidžia tokį veikimo modelį, Institucija procesinio pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu nepadarė.

Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. VMI-01-ANR_N-1070-2022, kuriuo L. J. buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį įspėjimu, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutarė:

netenkinti pareiškėjo L. J. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-1070-2022.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.