Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2. Be to, ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus (46-48 b. l.), kuriuose nurodė, kad nesutinka, kad jis neturėjo jokių galimybių paskolinti atsakovui, tačiau patvirtino, kad šalys buvo sudarę 2017-05-29 pavedimo sutartį, kurioje nėra nurodyta konkreti mokėtina atsakovui suma. Pažymėjo, kad atsakovas, vykdydamas pavedimo sutartį, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams teikė 10 pareiškimų dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui (2017-05-30, 2017-06-28, 2017-07-07, 2017-08-09, 2017-08-17, 2017-08-24, 2017-08-30, 2017-09-05, 2017-09-15, 2018-01-29), tačiau visi pareiškimai buvo atmesti dėl trūkumų, o ne dėl to, kad ieškovas neatitiko Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau taip pat – FABĮ) nustatytų reikalavimų ar kad ieškovas nepateikė ieškiniui parengti reikalingų duomenų. Pasak ieškovo, vekselis nėra susijęs su minėta pavedimo sutartimi, nes jis buvo pateiktas dar 2017-08-11, ir jis nebuvo apmokėtas, nes liko pas ieškovą. Dar daugiau, atsakovas į ieškovo sutuoktinės I. R. banko sąskaitą pervedė ne 400,00 Eur, kaip nurodė atsakovas, o 100,00 Eur – 2017-10-25. Ieškovui pinigų perlaidomis per AB „Lietuvos paštas“ sumokėjo 550,00 Eur, tačiau per paštą gautos pinigų perlaidos nėra susijusios su vekselio apmokėjimu.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta 2017-05-29 pavedimo sutartis (toliau – Pavedimo sutartis) (49 b. l.), pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovo vardu ir sąskaita atstovauti ieškovą visose teisminėse institucijose, santykiuose su trečiaisiais asmenimis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir skolų nurašymo, parengti visus reikalingus procesinius dokumentus teismams ir suinteresuotiems asmenims, juos pasirašyti, pateikti, paimti iš teismų procesinius bei visus kitus dokumentus (1.1., 1.2. p.). Nurodytos Pavedimo sutarties sąlygos atitinka esmines pavedimo sutarties sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 str., 6.757 str.), pagal kurias pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis, pavedimo sutartimi įgaliotojas gali pavesti įgaliotiniui atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įgaliotojo gynimu <...> procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokius teisinius veiksmus. Taigi šalis pagal Pavedimo sutartį siejo pavedimo teisiniai santykiai.

10. Šalys susitarė, kad atsakovui įvykdžius pavedimą, ieškovas sumokės sutartą honorarą pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą (1.3. p.). Byloje nėra pateikta sąskaita – faktūra, taip pat iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pavedimo tikslo – iškelti fizinio asmens bankroto bylą ieškovui – nepavyko pasiekti.

11. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad šalys žodžiu susitarė dėl 2000,00 Eur honoraro pagal Pavedimo sutartį, o atsakovas nurodė, kad susitarta dėl 1500,00 Eur honoraro ir 1500,00 Eur sėkmės mokesčio, taigi šalių paaiškinimai dėl honoraro dydžio skiriasi. Tačiau iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų bei trečiojo asmens banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad iš trečiojo asmens I. R. banko sąskaitos atsakovui laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-06-20 skirtingomis sumomis buvo pervesta iš viso 1500,00 Eur (30-36 b. l.). Atmestinas atsakovo teiginys, kad jis negavo 2017-06-02 V. L. mokėjimo nurodymu Nr. 241 pervestos 50,00 Eur sumos, nes mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas – I.“, pavedimas atliktas buhalterės G. N., su kuria atsakovas buvo pažįstamas, palaikė draugiškus santykius ir kuri jį rekomendavo ieškovui, sugyventiniui, o pasak atsakovo, jis iš trečiojo asmens gavo 1500,00 Eur, ir tokią sumą turėjo grąžinti ieškovui, kai tokia suma susidaro kartu su minėtu mokėjimo nurodymu (2017-06-02 pavedimas V. L. – 50,00 Eur, 2017-06-07 pavedimas atsakovui – 350,00 Eur, 2017-06-09 – 200,00 Eur, 2017-06-12 – 200,00 Eur, 2017-06-15 – 400,00 Eur, 2017-06-20 – 300,00 Eur). Taigi atsižvelgiant į nurodytus įrodymus, taip pat tai, kad atsakovas 2017-07-26 įsipareigojime (56 b. l.) nurodė, kad iki 2017-07-29 įsipareigoja įvykdyti pavedimą, o priešingu atveju – grąžinti 1500,00 Eur sumokėtus pavedimui įvykdyti, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl 1500,00 Eur honoraro dydžio, kuris buvo sumokėtas atsakovui iš trečiojo asmens banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2017-06-02 iki 2017-06-20.

12. Iš Pavedimo sutarties matyti, kad šalys sutartyje nesusitarė dėl konkrečių pavedimo sutarties įvykdymo terminų, atitinkamų darbų ar paslaugų atlikimo. Tačiau šalys pasirašė 2017-08-04 priedą Nr. 1 prie Pavedimo sutarties (57 b. l.), kuriuo susitarė, kad 2017-08-07 9.00 val. bus pateiktas ieškinys dėl ieškovo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismui su žyma „registruotas“, iki 2017-08-11 bus priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki 2017-09-15 bus iškelta bankroto byla. Iš ieškovo teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas pavedimą 2017-06-08 elektroniniu laišku išsiuntė 2017-05-29 pranešimą kreditoriams dėl ieškovo ketinimo kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (54 b. l.), atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad teisėjų etikos ir drausmės komisijai teikė 2017-09-06 prašymą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjos D. A. galimo etikos ir kitų pažeidimų, o ieškovas pateikė į bylą minėtą prašymą (58-61 b. l.). Taip pat atsakovas teigė, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams teikė 4 pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui, o iš 2017-09-06 prašymo (58-61 b. l.) matyti, kad 2017-08-07 (taigi vykdant 2017-08-04 priede Nr. 1 prie Pavedimo sutarties nustatytą įsipareigojimą) teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui, o teisėjas 2017-08-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2513-632/2017 atsisakė pareiškimą priimti, 2017-08-17 teismui vėl buvo pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui, o teisėja 2017-08-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-2555-767/2017 atsisakė pareiškimą priimti, 2017-08-30 teismui vėl buvo pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui, o teisėja 2017-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-2665-952/2017 atsisakė pareiškimą priimti. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jis dar 2017-09-11 teikė pareiškimą teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui, ką patvirtina ir 2017-09-12 pranešimas (63 b. l.), tačiau vėlgi buvo atsisakyta priimti pareiškimą, o daugiau pareiškimų teismui jis nebeteikė, teisinių paslaugų ieškovui neteikė. Tuo tarpu iš ieškovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad atsakovas teikė 10 pareiškimų: 2017-05-30, 2017-06-28, 2017-07-07, 2017-08-09, 2017-08-17, 2017-08-24, 2017-08-30, 2017-09-05, 2017-09-15, 2018-01-29, tačiau ieškovas nepateikė nurodytų pareiškimų kopijų, daugiau įrodymų, kad buvo pateikti 2017-05-30, 2017-06-28, 2017-07-07 pareiškimai byloje nėra, 2017-08-09 buvo priimta nutartis dėl atsisakymo priimti pareiškimą, o ne pats pareiškimas (pareiškimas buvo pateiktas 2017-08-07), 2017-08-17 pateiktas pareiškimas, 2017-08-24 priimta nutartis dėl 2017-08-17 pareiškimo, 2017-08-30 pateiktas pareiškimas, 2017-09-05 priimta nutartis dėl 2017-08-30 pateikto pareiškimo, 2017-09-15 priimta nutartis dėl pateikto pareiškimo, 2018-01-29 priimta nutartis dėl pareiškimo (50-52, 58-61, 63 b. l.). Taigi šiuo atveju, ieškovas nurodydamas atsakovo pateiktus pareiškimus yra nenuoseklus, nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, ieškovas nurodydamas pareiškimų pateikimo datas kartu nurodė ir teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti pareiškimą datas. Todėl atsižvelgiant į įrodymų visumą, spręstina, kad atsakovas teikė teismui 4 pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui, t. y., 2017-08-07, 2017-08-17, 2017-08-30, 2017-09-11. Kad po 2017-09-11 atsakovas būtų teikęs pareiškimus teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ieškovui neįrodo nei ieškovo pateikta 2018-01-29 teismo nutartis, nes šioje nutartyje nėra nurodyta, kad pareiškimą ieškovo vardu pateikė atsakovas ar kad jį rengė atsakovas, o pats atsakovas neigė po 2017 m. rugsėjo mėnesio rengęs ir teikęs ieškovo vardu pareiškimus teismui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip matyti iš trečiojo asmens banko sąskaitos išrašo (33 b. l.) ir trečiojo asmens paaiškinimų, atsakovas 2017-10-25 pervedė trečiajam asmeniui 100,00 Eur, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, atsakovo paaiškinimų ir ieškovo banko sąskaitos išrašo (66 b. l.) atsakovas 2017-11-27 pervedė ieškovui 50,00 Eur, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ieškovo pateiktų AB „Lietuvos paštas“ kvitų (53 b. l.), taip pat iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos apie laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2018-12-31 atsakovo ieškovui atliktas pinigų perlaidas (75-79 b. l.) atsakovas 2017-11-16 išsiuntė ieškovui 50,00 Eur pinigų perlaidą, 2017-11-20 – 50,00 Eur, 2018-01-20 – 50,00 Eur, 2018-01-18 – 100,00 Eur, 2018-01-22 – 50,00 Eur, 2018-02-02 – 200,00 Eur, 2018-02-05 – 100,00 Eur, 2018-02-13 – 50,00 Eur, 2018-02-14 – 50,00 Eur, 2018-04-04 – 50,00 Eur, 2018-04-06 – 50,00 Eur, 2018-04-13 – 50,00 Eur, 2018-04-17 – 50,00 Eur, iš viso 900,00 Eur buvo pervesta ieškovui pinigų perlaidomis, iš viso grąžinta ieškovui asmeniškai ir per trečiąjį asmenį – 1 050,00 Eur. Taigi nuo 2017-10-25 atsakovas pradėjo grąžinti ieškovui pinigus, kuriuos gavo vykdydamas Pavedimo sutartį, todėl konstatuotina, jog atsakovui neįvykdžius Pavedimo sutarties šalys laikė, kad buvo padarytas esminis Pavedimo sutarties pažeidimas, dėl ko Pavedimo sutartis laikytina nutraukta ir būtina taikyti restituciją (CK 6.217 str. 1 d., 6.222 str. 1 d.), t. y., atsakovui grąžinti visą iš ieškovo per jo sutuoktinę gautą 1500,00 Eur sumą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nuo 2017-10-25 – nuo pirmojo pavedimo, atlikto trečiajam asmeniui, šalių nebesiejo Pavedimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai, išskyrus atsakovo prievolę grąžinti ieškovui viską, ką gavo iš Pavedimo sutarties.

13. Pažymėtina, kad 2017-07-05 atsakovo 400,00 Eur pavedimas (38, 55 b. l.) buvo įskaitytas į trečiojo asmens sąskaitą nepatvirtina išrašas iš trečiojo asmens banko sąskaitos (41-44 b. l.), ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, taip pat kad atsakovas 2018-03-02 pervedė ieškovui 150,00 Eur (65 b. l.), nepatvirtina išrašas iš ieškovo banko sąskaitos (66 b. l.) bei ieškovo paaiškinimai. Galiausiai, teismo posėdyje ir pats atsakovas nurodė, kad ne visuomet pavykdavo atlikti pavedimus iš kredito įstaigų MISTERTANGO bei Revolut. Todėl iš šių įrodymų visumos spręstina, kad 2017-07-05 400,00 Eur pavedimas iš atsakovo MISTERTANGO sąskaitos trečiajam asmeniui bei 2018-03-02 atsakovo 150,00 Eur pavedimas iš Revolut sąskaitos ieškovui nebuvo atlikti ir įskaityti į gavėjų banko sąskaitas.

14. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginį, kad jis 2018-02-09 paskolino atsakovui 550,00 Eur, nes byloje yra duomenys, jog ieškovo atžvilgiu buvo vykdomas priverstinis skolų išieškojimas (97-105 b. l.), kai įsiskolinimų, kurių priverstinis išieškojimas vykdomas, suma yra 42 625,61 Eur; be to, 1500,00 Eur už Pavedimo sutarties įvykdymą atsakovui pervedė ne pats ieškovas, o jo sutuoktinė (tretysis asmuo), ir ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas turėjo santaupų ir galėjo paskolinti atsakovui 550,00 Eur. Ieškovo minėto teiginio nepatvirtina ir 2018-02-09 atsakovo elektroninis laiškas ieškovui (64 b. l.), nes laiške teigiama, kad 500,00 Eur (o ne 550,00 Eur) bus grąžinta ieškovui iki 2018-02-12, o atsakovas neigia gavęs iš ieškovo 550,00 Eur paskolą. Todėl aplinkybė – kad ieškovas 2018-02-09 paskolino atsakovui 550,00 Eur - laikytina neįrodyta (CPK 178 str.).

15. Ieškovas ieškinį grindžia 2017-08-11 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2017-08-16 sumokėti 1600,00 Eur ieškovui (7, 117 b. l.), tačiau iki šiol vekselyje nurodytos sumos nesumokėjo.

Dėl vekselio teisinės prigimties, kvalifikavimo ir skolos priteisimo.

17. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 30-851) (toliau - ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

18. Kasacinio teismo praktika dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų yra gausi ir pakankamai išplėtota, joje nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008; kt.).

20. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 „Dėl Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka)). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

22. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.

24. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad ĮPVĮ 72 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu visi reikalavimai pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį jo davėjui (mokėtojui) gali būti pareikšti per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos. Notaro vykdomasis įrašas pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį gali būti išduodamas, kai vekselio turėtojas kreipiasi į notarą per trejus metus nuo mokėjimo termino dienos ir pateikia įrodymus, jog pateikė vekselį apmokėti ir išsiuntė pranešimą apie tai, kad vekselis neapmokėtas įstatyme nustatytais terminais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-525-916/2015).