Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus,

civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotajam atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. A. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo U. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir U. A. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į U. A. bausmės trukmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 4 d. 15.55 val., iki 2024 m. lapkričio 5 d. 13.50 val.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsniu, 87 straipsniu, U. A. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar būtinųjų poreikių (sveikatos) tenkinimu; mokytis arba dirbti; gydytis priklausomybes; dalyvauti socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, nuspręsta panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas, ir civilinio ieškovo naudai priteista 233,19 eurų iš U. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų, nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai U. A. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka 233,19 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) apskrities VPK) civilinis ieškinys tenkintas, ir civilinio ieškovo naudai priteista 3 000,22 eurų iš U. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų, nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai U. A. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka 3 000,22 eurų turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys tenkintas, ir civilinio ieškovo naudai priteista 1 160,60 eurų iš U. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų, nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai U. A. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka 1 160,60 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. U. A. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad būdamas nepilnametis, 2024 m. lapkričio 4 d., apie 14.45 val., gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia nevykdė teisėtų savo pareigas atliekančių, valstybės tarnautojų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio N. S. ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos A. S. reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, t. y., nustoti agresyviai elgtis, šaukti, įžeidinėti aplinkinius žmones bei policijos pareigūnus, sąmoningai į duodamus žodinius perspėjimus šis nereagavo, bei, pareigūnams panaudojant spec. priemones – antrankius, aktyviais veiksmais priešinosi, t. y., N. S., vedant prie tarnybinio automobilio, vieną kartą dešine koja tyčia spyrė A. S. į veidą, taip A. S. padarydamas nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinės pusės apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai nuosprendyje konstatavo, kad U. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, patvirtina ne tik jo pačio kaltės pripažinimas, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinki duomenys – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, apžiūrų protokolai. Teismas spręsdamas klausimą dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių konstatavo, kad civilinių ieškovų prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl U. A. padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su visų trijų civilinių ieškovų patirta turtine žala, todėl civiliniai ieškiniai laikytini pagrįstais, įrodytais, ir tenkintini visiškai, juos priteisiant iš kaltinamojo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo U. A. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria patenkinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai ir šioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Policijos departamentas, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjęs pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo ir atlyginęs atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. S. civilinio ieškinio nereiškė, byloje jokių aplinkybių, susijusių su jai padarytos žalos dydžiu nenurodė. Apeliaciniame skunde manoma, jog susidariusios aplinkybės sudarė pagrindą nukentėjusiajai piktnaudžiauti esančia situacija siekiant gauti didesnę kompensaciją. Nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji dvi savaites buvo nedarbinga. Skundo autoriaus teigimu, kyla abejonės ar tokios apimties sumušimas bei kraujosruva apatiniame voke buvo tokio pobūdžio sumušimai, dėl kurių ji tapo nedarbinga 14 dienų. Šiam nedarbingumo laikotarpiui pagrįsti į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų – medicininių dokumentų, iš kurių būtų matyti sveikatos sutrikdymo mastas, dėl kurio nukentėjusioji buvo nedarbinga. Tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas rodo, jog ir teismo medicinos ekspertas, surašęs išvadą dėl nukentėjusiajai padaryto sužalojimo masto, 14 dienų trukusį nedarbingumo laikotarpį nelaikė pagrįstu ir objektyviu, kadangi tais atvejais kai dėl sužalojimų asmuo yra nedarbingas daugiau negu 10 dienų, jo sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas kaip nesunkus.

3.3. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatęs A. S. realiai padarytos žalos dydžio, visiškai nenagrinėjęs žalos dydžio klausimo, netyręs aplinkybių dėl šios žalos dalinio ar visiško atlyginimo, nepareikalavęs pateikti papildomų duomenų, susijusių su realiu žalos dydžiu, neturėjo pagrindo tenkinti pareikštų civilinių ieškinių, kadangi byloje nebuvo nustatyta į kokio dydžio žalos atlyginimą perėjo regresinis reikalavimas, t. y. neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo, nepasisakė dėl jų nuosprendyje, dėl ko šioje dalyje nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

3.4. Skunde pažymima ir tai, jog civiliniai ieškovai nepagrindė, jog sumokėta kompensacija yra susijusi su nukentėjusiosios patirta žala. Ieškovai, reikšdami ieškinį nepateikė byloje įrodymų apie atlygintos žalos dydį, t. y. apie tai kokia buvo padaryta nukentėjusiajai policijos pareigūnei A. S. reali žala, kurią kaltininkas turėtų atlyginti. Ieškovai neįrodė, jog išmokėta kompensacija atliko turtinės žalos kompensavimo funkciją, todėl tokia kompensacija vertintina kaip išmokėta realizuojant valstybės socialinę politiką.

3.5. Taip pat skunde nurodoma ir tai, jog teismas neįvertino nuteistojo amžiaus, jo turtinės padėties. U. A. yra nepilnametis, jis auga vaikų globos namuose, t. y. jis neturi šeimos, mokosi, nedirba, neturi jokio turto, dėl ko jo galimybės atlyginti žalą yra ribotos. Iki nuteistojo U. A. pilnametystės subsidiariai už žalą yra atsakingi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namai. Jų atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šioje byloje prašoma priteisti žala viršija metinę Vaiko globos namams skiriamą sumą, skirtą šios kategorijos išlaidoms padengti. Nuteistojo gynėjos manymu, tokios sumos priteisimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų.

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma nuteistojo U. A. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių būtinybę tarnybos metu sužalotai pareigūnei suteikti 14 dienų nedarbingumą. Byloje kartu su Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniu ieškiniu pateikta 2024 m. gruodžio 4 d. A. S. medicinos dokumentų patikrinimo pažyma, kurioje detaliai įvertintas išduotų elektroninių nedarbingumo pažymėjimų pagrįstumas. Pažymoje akcentuojama, jog buvo konsultuojama ne tik dėl nosies sumušimo ir kraujosrūvos akyje, bet ir dėl galvos sumušimo ir iš jo kylančių negalavimų – galvos skausmas, sukrėtimas. Pažymima, jog policijos pareigūnams keliami itin griežti sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai. Dirbant su sumušta nosimi ir galva, pareigūnei A. S. kiltų didelė rizika patirti komplikacijas ir dar labiau pakenkti savo sveikatai.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo. Sveikatos sutrikdymo mastas siejamas su sveikatos sutrikdymo laikotarpiu, o ne su nedarbingumo laikotarpiu, todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymą nėra atsižvelgiama į suteiktą nedarbingumo laikotarpį, tačiau atsižvelgiama į sužalojimo bei gydymo trukmę.

4.3. Nesutinkama ir su skundo argumentu, jog nebuvo įrodytas pareigūnės patirtos žalos dydis bei neįrodyta, kad išmokėjus kompensaciją buvo atlyginta žala, o ne vykdoma valstybės socialinė politika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad toks socialinio draudimo įstaigų, įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga. Nagrinėjamu atveju, pareigūnei A. S. padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis specialiais teisės aktais. Šiuo atveju, pareigūnės patirtas sveikatos sutrikdymas priskirtinas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Atsižvelgiant į nurodomus teisės aktus, pareigūnei apskaičiuota kompensacija sudaro 1,56 jos vidutinio darbo užmokesčio. Civiliniame ieškinyje prašomas priteisti kompensacijos dydis apskaičiuotas specialių teisės aktų nustatyta tvarka.

4.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima ir tai, kad kompensacijos pareigūnams už sužalojimą tarnybos metu paskirtis taip pat yra ir atlyginti pareigūno patirtą neturtinę žalą. Pažymima, kad nukentėjusiosios A. S. patirta neturtinė žala pagrindžiama baudžiamosios bylos medžiaga. Atkreipiamas dėmesys, jog pareigūnei buvo ne tik sulaužyta nosis, tačiau ir sutrenkta galva. Sužalojimas pareigūnei padarytas tyčiniais smurtiniais atsakovo veiksmais, tyčia, jėga spiriant pareigūnei į galvos sritį, kuri yra viena jautriausių kūno dalių, kurios sužeidimas gali sukelti ilgalaikes pasekmes.

5. Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė atsiliepimą į nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašoma skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime pažymima, jog VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius nukentėjusiajai išmokėjo ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį, o ne kaip apeliaciniame skunde nurodyta – kompensaciją. Šiuo atveju išmokėta ligos išmoka nukentėjusiajai tik kompensuoja negautas pajamas, bet tai nėra kompensacija.

5.2. Skunde klaidingai teigiama, kad ieškovai nepateikė byloje įrodymų apie atlygintinos žalos dydį , t. y. apie tai, kokia buvo padaryta nukentėjusiajai pareigūnei reali žala, kurią kaltininkas turėtų atlyginti. Tarp įtariamojo U. A. neteisėtų veiksmų ir Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius patirtų išlaidų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens. U. A. turi atlyginti padarytą 1 160,00 eurų žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, o jam neturint turto ar uždarbio, minėtą žalą subsidiariai turi atlyginti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namai.

5.3. Atsiliepime cituojama teismų praktika bei nurodoma, kad Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus priimtas sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo nukentėjusiajai laikytinas pakankamas ir įrodantis atlygintiną žalą.

5.4. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusiosios 14 dienų nedarbingumas nepagrįstas jokiais medicininiais dokumentais. Atsiliepime nurodoma, kad sveikatos sutrikdymo masto nustatymas turi įtakos neteisėtos veikos kvalifikavimui išimtinai pagal baudžiamosios teisės normas, bet negali būti tinkamu įrodymu nagrinėjant ginčą dėl civilinės atsakomybės, įrodinėjant priežastinį ryšį.

5.5. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neįvertino svarbios aplinkybės – nuteistojo amžiaus ir jo turtinės padėties. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, o tais atvejais, kai jis neturi turto už uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Šiuo atveju nuteistajam U. A. aštuoniolika metų sueis (duomenys neskelbtini), todėl jis turi atlyginti padarytą žalą, kuri atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų, o jam neturint turto ar uždarbio iki jam sueis aštuoniolika metų, žalą subsidiariai turi atlyginti (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namai.

6. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo U. A. gynėja Neringa Grubliauskienė palaikė apeliacinį skundą bei prašė jį tenkinti. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaiko globos namų atstovė G. N. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir proporcingai sumažinti priteisiamą sumą iš U. A. bei prašė atsižvelgti į tai, kad U. A. yra nepilnametis, artimų giminaičių, kurie jam padėtų neturi, šiuo metu nedirba, mokosi, o vaikų globos namai, kaip institucija neturi tokių lėšų, jog galėtų atlyginti tokio dydžio žalą. Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotasis atstovas G. S. ir prokurorė prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo U. A. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nuteistojo U. A. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde neginčija įrodymų vertinimo, ar U. A. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje kvalifikavimo, taip pat nėra ginčijama ir nuteistajam paskirta bausmė, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi kuria civilinių ieškovų – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nesiaiškino esminių aplinkybių susijusių su žalos dydžiu ir pagrįstumu, nevertino kaltininko turtinės padėties, dėl ko šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

9. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nuteistasis U. A. tyčiniais neteisėtais veiksmais sužalojo pareigūnę A. S., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, žala atsirado dėl pastarojo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl U. A. padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinių ieškovų patirta žala, sprendė, jog civiliniai ieškiniai laikytini pagrįstais, įrodytais, dėl ko tenkintini visiškai, juos priteisiant iš U. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų.

10. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

11. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civiliniai ieškiniai, nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai bylose, dėl ligos pašalpų išmokėjimo nukentėjusiajam neretai byloje paliekami nenagrinėti dėl to, kad šie yra pripažįstami regresiniais. Visgi, kasacinis teismas yra pažymėjęs tai, kad priešingai nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Teritorinių ligonių kasų civiliniai ieškiniai daugelyje bylų yra priimami ir nagrinėjami baudžiamosiose bylose. Kasacinio teismo vertinimu, teismų sprendimai dėl Teritorinių ligonių kasų civilinių ieškinių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinių ieškinių, pateiktų teismui, negali būti skirtingi, kadangi abi institucijos atlygina dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-128-696/2018). Taigi, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštą civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, išnagrinėjo iš esmės ir jį tenkino. Be to, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai išmokėjo kompensaciją susijusią su jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, bei vadovaujantis aptarta kasacinio teismo praktika, pagrįstai darytina išvada, jog ir šio civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį apylinkės teismas išnagrinėjęs iš esmės, teisės aiškinimo klaidų nepadarė.

Dėl VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinio ieškinio

12. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš U. A., o jam neturint turto ar uždarbio, subsidiariai iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaikų globos namų 1 160,60 eurų turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog A. S., kuri patyrė sužalojimus dėl U. A. smurtinių veiksmų, laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. buvo laikinai nedarbinga, už kurį A. S. išmokėta 1 160,60 eurų ligos išmoka. Tokiu būdu dėl U. A. neteisėtų veiksmų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 1 160,60 eurų dydžio žala (1 t., b. l. 119–122).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, jog VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys yra pagrįstas, dėl ko tenkintas visiškai. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, daryti priešingos išvados nei padarė apylinkės teismas, neturi jokio pagrindo.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji A. S. 2024 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos skubios pagalbos skyrių, nurodant, jog darbo metu gavo smūgį iš kojos į nosį. Iš medicininio dokumento išrašo / siuntimo matyti, jog A. S. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 5 d., toliau nukreipiant gydytis ambulatoriškai su šeimos gydytojo priežiūra ir konsultacija (1 t. b. l. 132). Nagrinėjamu atveju, iš esmės nekilo ginčo, jog nedarbingumo pažymėjimas šiuo laikotarpiu nukentėjusiajai buvo išduotas būtent dėl 2024 m. lapkričio 4 d. įvykio, kuomet U. A. pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams. Visgi, apeliaciniame skunde nesutinkama su VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštu bei pirmosios instancijos teismo priteistu civiliniu ieškiniu, teigiant, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiajai A. S. tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas daugiau nei 10 dienų, buvo išties susijęs su 2024 m. lapkričio 4 d. įvykiu, kuomet A. S. nukentėjo nuo nuteistojo U. A. neteisėtų smurtinių veiksmų.

15. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, atnaujinus įrodymų tyrimą, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti medicininiai duomenys, kurie iš esmės paneigia apeliacinio skundo argumentus bei patvirtina, jog A. S. iki 2024 m. lapkričio 25 d. tęsiamas nedarbingumas buvo susijęs su 2024 m. lapkričio 4 d. tarnybos metu patirta trauma. Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. S. kreipėsi 2024 m. lapkričio 5 d., po patirtos traumos darbe. Anamnezėje nurodoma, kad A. S. jaučia nosies ir akių skausmingumą, labai skauda galvą. Galvos skausmas nuolatinis. Vakar pykino, nevėmė. A. S. laikiną nedarbingumą nuspręsta tęsti nuo 2024 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. lapkričio 11 d. (3 t., b. l. 120). 2024 m. lapkričio 11 d. apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog anamnezėje nurodoma, kad pacientė atvyko dėl būklės kontrolės, negerėjanti: vargina nuolatinis galvos skausmas. Nepykino, nevėmė. Prieš kelias dienas atsirado skaidri, vandeninga sloga. Užgulusi dešinė šnervė. Kitų peršalimo simptomų nėra. Iš pateikto išrašo matyti, jog A. S. išrašytas siuntimas pas specialistą – gydytoją otorinolaringologą ir gydytoją neurologą. Laikinas nedarbingumas tęsiamas nuo 2024 m. lapkričio 12 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d. (3 t., b. l. 121).

16. Nors nuteistojo gynėja bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka akcentavo tai, jog atsiradusi skaidri, vandeninga sloga galėjo būti susijusi ne su 2024 m. lapkričio 4 d. patirta trauma, o su virusine infekcija ar peršalimu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, jog siuntimas pas specialistą gydytoją otorinolaringologą išrašytas remiantis diagnoze – nosies paviršiniu sužalojimu, sumušimu, po ko atsirado užgulusi dešinė šnervė bei skaidri, vandeninga sloga. Kitų peršalimo simptomų nėra (3 t., b. l. 123). Pažymėtina ir tai, jog nors byloje nėra jokių duomenų, kurie išties patvirtintų, jog sloga atsirado dėl patirto nosies sumušimo, tačiau nėra pagrindo spręsti, jog tęsiamas laikinas nedarbingumas nėra susijęs su 2024 m. lapkričio 4 d. patirta trauma, kadangi dėl nuolatinio galvos skausmo, kuris atsirado po to, kuomet nukentėjusiajai buvo sumušta nosis, A. S. buvo siunčiama taip pat ir pas specialistą gydytoją neurologą (3 t., b. l. 122). Vien tai, jog apžiūrų metų pas specialistus gydytojus, nukentėjusiajai nebuvo nustatyta jokių su trauma susijusių ilgalaikių pasekmių, tai nesudaro pagrindo manyti, jog tęsiamas laikinas nedarbingumas išties buvo perteklinis.

17. Toliau iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2024 m. lapkričio 18 d. apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu, nukentėjusioji toliau išsakė nusiskundimus susijusius su varginančiu galvos skausmu, dėl ko laikinas nedarbingumas tęsiamas iki 2024 m. lapkričio 25 d. (3 t., b. l. 125). Tačiau jau 2024 m. lapkričio 25 d. apsilankymo metu fiksuota, jog pacientės būklė yra pagerėjusi, galvos skausmas švelnesnis, lyg pasvaigsta galva. Laikinas nedarbingumas nebetęstas (3 t., b. l. 127).

18. Aptarti duomenys, iš esmės patvirtina, jog laikinas nedarbingumas laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d., buvo tęsiamas dėl nuolatinių galvos skausmų, kurie atsirado po 2024 m. lapkričio 4 d. tarnybos metu patirtos traumos. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio pajuto galvos skausmą, tą nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, kuomet paaiškino, jog nuo smūgio jai skaudėjo galvą bei ji svaigo (1 t., b. l. 25–28). Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis U. A. nukentėjusiajai iš kojos įspyrė į veido sritį, po ko jai buvo nustatytas nosies sumušimas ir poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, dėl ko aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, jog dėl patirtų kaltinamojo smurtinių veiksmų, nukentėjusioji laikino nedarbingumo metu išties galėjo jausti galvos skausmą, ko pagrindu A. S. ir buvo tęsiamas laikinas nedarbingumas.

19. Be to, sprendžiant klausimą dėl laikino nedarbingumo laikotarpio, svarbu atsižvelgti į tai, jog policijos pareigūnams keliami itin griežti sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai. Policijos pareigūno darbas yra susijęs su viešosios tvarkos palaikymu, operatyviu reagavimu į incidentus. Neatmestina galimybė, jog vykdant tarnybines pareigas policijos pareigūnui gali prireikti panaudoti fizinę jėgą ar ištvermę. Dėl ko, policijos pareigūnas turi atitikti nepriekaištingą sveikatos būklę, jog galėtų tinkamai vykdyti savo tarnybines pareigas. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo abejoti, jog nukentėjusiajai A. S. laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d. tęsiamas laikinas nedarbingumas yra susijęs su 2024 m. lapkričio 4 d. patirta trauma tarnybos metu.

20. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja taip pat akcentuoja tai, jog tais atvejais, kai asmuo dėl sužalojimo yra nedarbingas daugiau negu 10 dienų, jo sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas kaip nesunkus. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. S. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas apeliacinio skundo autoriaus teigimu, paneigia nukentėjusiajai išduotą ilgesnį nei 10 dienų laikiną nedarbingumą.

21. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 7 punkte numatyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas ir (ar) susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus bendrojo dalyvumo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog minėtame 2003 m. gegužės 23 d. įsakyme Nr. V-298/158/A1-86, IV skirsnio 10 punkte nurodoma, jog kai medicinos dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo ir (ar) susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo ir (ar) susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimais ir (ar) susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicinos dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę.

22. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, jog sveikatos sutrikdymo mastas siejamas su sveikatos sutrikdymo laikotarpiu, o ne su nedarbingumo laikotarpiu. Priešingu atveju, pritartina (duomenys neskelbtini) apskrities VPK atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams, jog gali susidaryti ydinga praktika, kuomet analogiškos situacijos bei patirti sužalojimai galėtų būti traktuojami kaip skirtingas sužalojimo mastas, atsižvelgiant vien į nukentėjusiojo asmens profesiją. Jau aukščiau šioje nutartyje aptarta, jog policijos pareigūnams keliami itin griežti sveikatos bei fizinio pasirengimo reikalavimai, priešingai nei kitos profesijos asmenims. Taigi, ir nedarbingumo laikotarpis dėl to pačio sužalojimo masto, akivaizdu, jog kiekvienam asmeniui gali skirtis. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl laikino nedarbingumo laikotarpio, gydytojas turi išimtinę teisę, nepriklausomai nuo specialisto išvadoje nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, spręsti dėl laikinojo nedarbingumo trukmės, atsižvelgiant ne tik į sveikatos sutrikdymą, gydymo eigą, tačiau ir vertinant tokias aplinkybes, ar patiriami sveikatos sutrikimai trukdo atlikti konkretų darbą, įvertinant darbo specifiką bei tenkamą fizinį krūvį, darbo aplinką bei kitas reikšmingas aplinkybes.

23. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusioji A. S. nedarbingumo laikotarpiu, trukusiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d., išties negalėjo atlikti savo darbinių funkcijų, dėl ko šiuo laikotarpiu VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimu jai skirta ligos išmoka. Įvertinus tai, jog VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus patirta turtinė žala priežastiniu ryšiu siejama su U. A. neteisėtais veiksmais, aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, nagrinėjamu atveju tenkinti civilinio ieškovo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikštą civilinį ieškinį visiškai.

Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities VPK civilinio ieškinio

24. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas – (duomenys neskelbtini) apskrities VPK byloje pareiškė 3 000,22 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, patirtos išmokėjus nukentėjusiajai A. S. kompensaciją dėl tarnybos metu patirto sužalojimo, priteisimo iš U. A. (1 t., b. l. 78). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, 2025 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo A. S.“ pripažino, kad pareigūnė A. S. sužalojimą patyrė tarnyboje, atlikdama tarnybines pareigas, dėl ko nusprendė išmokėti pareigūnei 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, kuri sudaro – 3 000,22 eurų (1 t., b. l. 87–88).

25. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog U. A. atliko neteisėtus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos A. S. atžvilgiu, t. y. vieną kartą dešine koja tyčia spyrė A. S. į veidą, taip A. S. padarydamas nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinės pusės apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie nukentėjusiosios patirti sužalojimai patvirtinti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. lapkričio 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota nosies sumušimas, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 137–138).

26. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog dėl tarnybos metu patirto sužalojimo, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nukentėjusiajai A. S. išmokėjo 3 000,22 eurų dydžio kompensaciją (1 t., b. l. 102). Aptariamu atveju, kompensacija pareigūnei A. S. buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 60 straipsnio 3 dalies 7 punktu, kuris numato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija – lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ Kompensacijos dydžio nustatymo pareigūnų ir kursantų lengvo sveikatos sutrikdymo atvejais 4.1. punkte numatyta, jog jeigu sveikatos sutrikdymo pobūdis atitinka Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymo sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – Sąrašas) 4.1.1 papunktyje nustatytus lengvus sužeidimus, traumas ir kitus sveikatos sutrikdymus, išmokama 1,56 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

27. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2024 m. gruodžio 12 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos A. S. sužalojimo tarnybos metu“ pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities VPK reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėja A. S. sužalojimą, t. y. nosies paviršinį sužalojimą, sumušimą, patyrė atlikdama tarnybines pareigas, jos sveikatos sutrikdymas susijęs su didesniu pavojumi ir rizika (1 t., b. l. 90–94). Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2025 m. sausio 13 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. S. patirtas sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2024 m. lapkričio 4 d. priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui, kas atitinka Sąrašo 4.1.1 (uždaroji kaukolės trauma, sukėlusi galvos smegenų sukrėtimą, uždaroji stuburo smegenų trauma), 4.1.2 (nekiauriniai sužeidimai ir traumos, jeigu nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ar pagrindinės kraujagyslės) punktus (1 t., b. l. 100). Nukentėjusioji A. S. dėl minėto sužeidimo buvo nedarbinga laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d., t. y. ilgiau nei 10 dienų. Remiantis šiais duomenimis, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko 2025 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo A. S.“ nusprendė A. S. išmokėti 1,56 mėnesio jos darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (1 t., b. l. 87–89).

28. Įvertinus byloje esančius duomenis, t. y. specialisto išvadas, nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus bei atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog išmokėta 1,56 mėnesio pareigūnės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kuri apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, atitinka objektyvius byloje esančius duomenis.

29. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, jog teismų praktikoje pasisakoma, jog dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigūnams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, kadangi policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-584/2009, 3K-3-291/2014). Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu, tai yra valstybė savanoriškai prisiima pareigą mokėti socialines išmokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbą, valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikšmingus kriterijus. Tačiau ši prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų. Dėl to, nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareigūną sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatytų išmokų sumas. Policijos departamentas (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), atlyginęs dėl atsakovo veiksmų atsiradusią žalą specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėdamas pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2013, 3K-3-133-695/2017). Taigi, policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamos kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2013, 3K-3-291/2014).

30. Nagrinėjamu atveju, iš esmės nustatyta, jog egzistuoja visos nuteistojo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. U. A. sužalojo policijos pareigūnę A. S. tarnybos metu jai einant tarnybines pareigas, ši dėl nuteistojo veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, nuteistojo kaltės forma – tiesioginė tyčia bei U. A. veiksmus ir pareigūnės sveikatos sutrikdymą sieja priežastinis ryšys. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo A. S. 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, todėl civilis ieškovas – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turi teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš U. A..

31. Visgi, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas iš esmės nesiaiškino kokią žalą dengia (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nukentėjusiajai A. S. išmokėta kompensacija, neanalizavo faktinių duomenų, leidžiančių pagrįsti žalos dydį, dėl ko teisėjų kolegija turi nustatyti nuteistojo U. A. sužalotai policijos pareigūnei padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei jos dydį pagal byloje esančius bei ištirtus duomenis.

32. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareikštame civiliniame ieškinyje nurodoma, jog policijos pareigūnei dėl neteisėtų U. A. veiksmų, kurių metu A. S. patyrė nosies sumušimą, jai buvo išmokėta 1,56 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, kas byloje pateiktais duomenimis, atitinka 3 000,22 eurų sumą (1 t. b. l. 102). Pareikštame civiliniame ieškinyje iš esmės nėra nurodyta jokių aplinkybių susijusių su A. S. patirta turtine žala, kuri šia kompensacija būtų atlyginta. Jokia turtinė žala, išskyrus negautas pajamas, kurios yra atlygintos VSDFV, nėra nustatyta. Civilinis ieškinys iš esmės yra grindžiamas tuo, jog U. A. smurtiniais veiksmais, nukentėjusiajai A. S. buvo padaryta neturtinė žala, teigiant, jog pareigūnei buvo sutrikdyta sveikata, ji patyrė fizinį skausmą. Pažymima, jog policijos pareigūnams keliami itin griežti sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai. Vertinant pareigūnei padarytos neturtinės žalos dydį, svarbi aplinkybė, civilinio ieškovo manymu yra tai, kad pareigūnė buvo sužalota vykdydama tiesiogines savo pareigas, elgėsi atsakingai, siekė sulaikyti teisės pažeidėją, jos veiksmuose nebuvo neatsargumo požymių. Civilinio ieškovo manymu, būtent ta aplinkybė, jog policijos pareigūnė sužalojimą patyrė vykdydama savo pareigas, siekdama sulaikyti teisės pažeidimą padariusį asmenį, o sveikatos sutrikdymas pareigūnei padarytas tyčiniais smurtiniais atsakovo veiksmais, šios aplinkybės yra itin svarbios vertinant pareigūnei padarytos žalos dydį (1 t. b. l. 78–82).

33. Teismų praktikoje akcentuojama tai, kad kompensacija nėra siejama tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, todėl išmokama kompensacija gali dengti ir dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog tokiu atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl neteisėtų veiksmų sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, kadangi sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, būtina nustatyti, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog neatmestina, jog dalis išmokamos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017).

34. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pateikdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiajai policijos pareigūnei A. S..

35. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

36. Teisėjų kolegija, iš esmės neturi pagrindo abejoti, jog dėl tyčinių nuteistojo U. A. veiksmų nukentėjusiajai A. S. padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškė negatyviais dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais dėl U. A. kaltais veiksmais padaryto sveikatos sužalojimo.

37. Apeliaciniame skunde visų pirma nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai tenkinti (duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareikštą civilinį ieškinį nurodoma, jog priteista 3 000,22 eurų dydžio suma ženkliai prieštarauja teismų formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, kuomet nukentėjusiajam asmeniui nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš dalies sutinkant su šiais skundo argumentais bei atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, atkreiptinas dėmesys, jog įprastai 3 000,00 eurų ir didesnės sumos vertinant neturtinės žalos dydį priteisiamos kuomet nukentėjusiam asmeniui yra padaromas nesunkus ir sunkesnis sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-30-221/2019, nukentėjusiajam asmeniui konstatuotas dešinės plaštakos antro delnakaulio skeveldrinis lūžis su dislokacija ir priteista 3 000,00 eurų dydžio neturtinė žala. Įvertinus paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebėtina, kad jie svyruoja nuo 300,00 iki 2 000,00 eurų (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-577-988/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296-1058/2023, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-58-581/2025, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-923/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-21-817/2024).

38. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismų praktikoje formuojami priteistinų žalų dydžiai iš esmės yra tik orientaciniai, kadangi identiškų bylų konstatavimo galimybė žalos atlyginimo aspektu yra labai menka. Kiekvienų konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas vertinant situaciją individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis U. A. aktyviais veiksmais priešinosi pareigūnams bei vedamas prie tarnybinio automobilio vieną kartą dešine koja tyčia spyrė A. S. į veidą, taip A. S. padarydamas nosies sumušimą, poodinę kraujosruvą dešinės pusės apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Neabejotina, kad dėl nuteistojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamus fizinius nepatogumus. Šiuo atveju, svarbu įvertinti tai, jog nukentėjusioji A. S. neigiamus išgyvenimus patyrė dėl nuteistojo smurtinių veiksmų, kuomet policijos pareigūnė vykdė savo tarnybines pareigas. Ir nors A. S. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, visgi nukentėjusioji laikinai nedarbinga buvo laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 4 d. iki 2024 m. lapkričio 25 d., kurio metu juto nuolatinius galvos skausmus bei diskomfortą, negalėjo vykdyti tarnybinių pareigų. Nuteistasis U. A. nukentėjusiajai iš kojos įspyrė į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį. Spyris buvo staigus ir netikėtas, po ko A. S. iš karto pajuto skausmus galvos srityje bei kurį laiką nejautrą nosies srityje. Taigi, neabejotina, jog A. S. kurį laiką juto ne tik galvos skausmus, tačiau ir patyrė dvasinį sukrėtimą.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnė, kuri vykdė tarnybines pareigas padidėjusio pavojingumo ir rizikos gyvybei ir sveikatai aplinkybėmis, dėl U. A. smurtinių veiksmų patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų bei fizinių nepatogumų. Neabejotina, jog esant aplinkybėms, kuomet policijos pareigūnams keliami itin griežti sveikatos bei fizinio pasiruošimo reikalavimai, A. S. galėjo pagrįstai nerimauti dėl galimybės toliau tinkamai vykdyti tarnybines pareigas, juolab atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnai nuolatos susiduria su panašaus pobūdžio situacijomis, kuomet reikalinga spręsti susidariusias konfliktines situacijas bei tinkamai ir operatyviai į jas reaguoti.

41. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama sunki turtinė nuteistojo U. A. padėtis bei bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) savivaldybės vaiko globos namų atstovė nurodė, jog įstaiga neturinti tokių finansinių galimybių atlyginti civilinius ieškinius, visgi kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriam negalima suteikti išskirtinės reikšmės. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

42. Visgi, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog svarbu įvertinti tai, jog priešingai nei nurodoma (duomenys neskelbtini) apskrities VPK atsiliepime į apeliacinį skundą, nukentėjusiajai A. S. nebuvo nustatyta jokių lūžių, pareigūnės patirti sužalojimai, t. y. konstatuotas nosies sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad policijos pareigūnės patirti sužalojimai sukėlė ilgalaikius fizinius nepatogumus ar skausmus. Nors kaip jau ne kartą minėta šioje nutartyje, neabejotina, jog policijos pareigūnams keliami itin aukšti standartai vertinant jų fizinį pasiruošimą bei sveikatos būklę, visgi, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl patirto sužalojimo A. S. negalėtų ir toliau tinkamai vykdyti tarnybinių pareigų, ar dėl to būtų praradusi darbą. Taigi, nėra jokių duomenų, jog patirti sužalojimai sukėlė ilgalaikius liekamuosius reiškinius.

43. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visa tai kas išdėstyta, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, į tai, kad U. A. yra nepilnametis, artimųjų giminaičių, kurie galėtų padėti nuteistajam finansiškai nėra, yra jauno ir darbingo amžiaus, sprendžia, jog yra pagrindas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistą žalos atlyginimą sumažinti iki 2 000,00 eurų, dėl ko skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo U. A. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti:

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteistą žalos atlyginimą iš U. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteistą subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą ir civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Vaikų globos namų, sumažinti iki 2 000,00 (dviejų tūkstančių) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.