- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-577-988/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44723-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- D. M.
- Civilinis ieškovas
- A. O., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – 55 MGL dydžio bauda;
- pagal BK 286 straipsnį – 60 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 110 MGL dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 19 d., 4.10 val., iki 2019 m. spalio 20 d., 13.52 val. (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir D. M. paskirta galutinė 106 MGL, t. y. 5 300 eurų (penkių tūkstančių trijų šimtų) dydžio, bauda.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Priteista iš D. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. O. (A. O.) naudai 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas.
Priteista iš D. M. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 50,49 Eur (penkiasdešimt eurų ir keturiasdešimt devyni euro centai) turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. M. neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, o būtent: 2019 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po ko, jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, 2019 m. spalio mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, po ko, jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ir jas laikė automobilyje „Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. spalio 19 d., apie 04.10 val., kuomet prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant grindų gulėjusius bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su viduje esančia 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino; suktinę su 0,178 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); plastikinį kamuoliuką su viduje esančiomis 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA; iš automobilio porankio, esančio tarp priekinių sėdynių, galinės dalies raudonos spalvos dėžutę su 0,764 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); iš automobilio dešinės pusės priekinių durelių dėtuvės plastikinį maišelį su 3 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,214 g psichotropinės medžiagos – MDMA; po dešinės pusės priekine sėdyne plastikinį uždaromą maišelį su rusvos spalvos kristalinės medžiagos gabalėliais, kurių sudėtyje yra 0,508 g psichotropinės medžiagos – MDMA; prie automobilio rankinio stabdžio plastikinį indelį su 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), tokiu būdu jis neteisėtai disponavo minėtomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat D. M. pasipriešino policijos pareigūnams panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. spalio 19 d., apie 4.10 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vengdamas sulaikymo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi įžūliai, agresyviai ir pasipriešino Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1–ojo veiklos skyriaus tyrėjams A. O. ir A. T., tyčia ne mažiau kaip penkis kartus spyrė A. O. į kojų sritį, sumušė jam dešinės plaštakos IV-ą pirštą, kas pasireiškė minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirštakaulio srityje, taip padarydamas nukentėjusiajam A. O. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko ne mažiau kaip keturis kartus spyrė A. T. į kojų sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą. Šiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį; 2) kitoje dalyje dėl BK 286 straipsnio išteisinti; 3) nukentėjusiojo A. O. civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei civilinio ieškovo V. civilinį ieškinį dėl 50,49 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai policijos pareigūnų parodymais ir laikė juos visiškai pagrįstais bei nenuginčijamais, tačiau jie yra visiškai nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, dėl to apeliantas nepagrįstai nuteistas pagal BK 286 straipsnį. Išanalizavus šiuos prieštaravimus galima aiškiai padaryti išvadą, jog nuteistasis (apeliantas) pagrįstai nesuvokė, jog prie automobilio priartėjo ne kokie nors vagys su civiliniais rūbais, o policijos pareigūnai.
3.2. Nurodė, kad visų trijų pareigūnų A. T., A. R., G. L. parodymai skiriasi, nurodomas tikslas, dėl kurio buvo tikrinama transporto priemonė „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesutampa. Be kita ko, tų pačių pareigūnų duoti parodymai skirtingu laiku taip pat yra nenuoseklūs pažymint, kad pareigūnai praėjus dvejiems metams po įvykio „prisimena“ daugiau detalių aplinkybių. Visgi pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė.
3.3. Pažymi, kad A. R. ir G. L. nurodė, jog automobilis buvo užvestas ir degė šviesos, tačiau tai prieštarauja ikiteisminiam tyrimui pateiktiems vaizdo įrašams, kuriuose aiškiai užfiksuota, kad nei automobilio trumposios šviesos, nei salono šviesos nedegė („V1714-191019-040726-041653-20010200.mp4“, laiko žymė: 04:09:03, 09; „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: 04:10:48, 04:11:00).
3.4. Apeliantas darė išvadą, kad akivaizdu, jog policijos pareigūnai A. R. ir G. L. davė melagingus parodymus, kadangi nei automobilio trumposios šviesos, nei automobilio salono šviesos nedegė, o tik priartėję iš priekio kapišonuoti vyrai šviečia su prožektoriais į priekinį stiklą.
3.5. Teigia, kad vaizdo įrašuose („V1714-191019-040726-041653-20010200.mp4“, laiko žymė: 04:09:13, 04:10:18; „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: 04:10:36) matoma, jog nei A. T., nei A. R., nei A. O. pakabinto pažymėjimo matomoje vietoje neturi, nors A. T. teigė, kad tarnybinį pažymėjimą rodė pareigūnas A. O.. Juodą stačiakampį dėklą, galimai pažymėjimą, ant kaklo pasikabinęs turi tik G. L., kuris prie nuteistojo nebuvo priėjęs, jis atidarė galines dešinės pusės dureles prie keleivio R. B.. Faktą, jog policijos pareigūnai pažymėjimų neturėjo ir nerodė, patvirtina ir liudytojos E. J. parodymai (2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas), kuriuose ji nurodė „Dokumentų jie nerodė, tik pasakė, kad policija. <...> D. paprašė parodyti dokumentą, tada jį pradėjo lupti. Niekas pažymėjimų nerodė. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai, priėję prie transporto priemonės, tarnybinių pažymėjimų parodyti neturėjo galimybės, nes jų neturėjo (pakabintų ant kaklo, krūtinės aukštyje atsuktų taip, kad matytųsi duomenys, kaip nurodė G. L. ir vėliau tyrėjos S. ir P. pažodžiui perrašė kitų neuniformuotų pareigūnų apklausose).
3.6. Pastebi, kad pagal policijos pareigūnų parodymus jie prisistatė nuteistajam (apeliantui) D. M., tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad nuteistasis (apeliantas) D. M. iš mašinos buvo ištrauktas po mažiau nei 30 s („V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: nuo 04:11:05 iki 04:11:35). Per tokį trumpą laiką pareigūnai nebūtų spėję tinkamai parodyti tarnybinių pažymėjimų bei prisistatyti, be kita ko, pareigūnams teigiant, kad tarnybinius pažymėjimus nuteistajam spėjo parodyti abu policijos pareigūnai. Taigi akivaizdu, jog A. T. ir A. O. pateikė melagingus parodymus, kadangi pakabinto pažymėjimo matomoje vietoje sulaikymo metu jie neturėjo. Dėl šių aplinkybių daroma išvada, jog nuteistasis nesuvokė, kad prie jo mašinos priėjo policijos pareigūnai, kurie iškart ėmė už drabužių tempti lauk. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada nuteisti apeliantą už neva pasipriešinimą policijos pareigūnams yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška.
3.7. Pabrėžia, kad policijos pareigūnas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. duodamas parodymus detaliai nurodo „kai jis (D. M.) išlipo, puolė O., stumtelėjo, A. T. griebė jį ir atitraukinėjo, jie abu griuvo ant žemės. Po ko jis daugiau neatsikėlė. T. ir O. bandė uždėti atrankius, jis gulėjo ant pilvo, daužėsi, spardėsi, mosikavosi rankomis, galva valgė žemes“, tačiau 2019 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime A. R. nurodė „kas ir kokius sulaikymo veiksmus atliko, nematė, nes buvo tamsu, be to, stovėjo kiek toliau nuo kolegų“. Akivaizdu, kad pareigūno A. R. parodymai yra visiškai nenuoseklūs ir akivaizdžiai neteisingi: jis teigia nematęs, kokius veiksmus atliko jo kolegos, tačiau gerai matė, kokius veiksmus atliko nuteistasis gulėdamas kitoje automobilio pusėje nei buvo pats A. R..
3.8. Nurodo, kad policijos pareigūnas A. S. sąmoningai arba dėl aplaidumo rašė, kad vaizdo stebėjimo kamerų nėra ant greta stovinčio pastato, nors stebėjimo kameros yra atsuktos tiesiai į įvykio vietą, tačiau medžiagos policija neieškojo, negavo.
3.9. Teigė, kad pareigūnai duodami parodymus nurodo apie skirtingą spec. priemonių panaudojimą sulaikydami nuteistąjį (apeliantą). A. R. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodė „panaudojus kovinių imtynių veiksmus, vyras buvo pargriautas, panaudotos spec. priemonės dujos“. 2021 m. gruodžio 14 d. duodamas parodymus N. R. nurodė, kad „dujos buvo naudotos“, tačiau tuose pačiuose parodymuose taip pat konstatavo, kad neatsimena, ar kas naudojo dujas, bei prisimena, kad jiems priėjus dujos dar nebuvo panaudotos. 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime B. S. nurodė, kad „ašarinių dujų tokioje situacijoje nenaudojo“, tačiau 2022 m. vasario 1 d. parodė „buvo naudojamos ašarinės dujos, tazeris“ bei tuose pačiuose parodymuose taip pat parodė „nepamenu ar naudojau dujas. Dujų kvapo nejutau“. A. R. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime pažymėjo, jog ašarinės dujos buvo panaudotos, tačiau vėlesniuose jo ir kolegų parodymuose imama neigti, o dar vėliau policijos pareigūnai duodami parodymus teisme vėl tai nurodo.
3.10. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingą jėgą nuteistojo atžvilgiu. Tai patvirtina liudytojų P. Š. (liudytojas P. Š. apklausiamas teisme 2022 m. balandžio 5 d. kaip liudytojas šioje byloje vienareikšmiškai parodė, jog nuteistasis (apeliantas) buvo spardomas policijos pareigūnų: „Vieni spardo per šoną, kiti tazeriu. <...> Buvo kankinamas žmogus <...> Jis dejavo ir garsus leido, vaitojo. Nematė, kad jis priešintųsi <...>. Buvo spardoma į visur. Jo akim, tai nebuvo teisėti veiksmai. Spardė gal 3 pareigūnai, vienas su tazeriu. Jie pasikeisdami spardė. Gal porą minučių. <...> Su juo buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigūnė ir jis baigė filmuoti. <...> Tik spardė. Jis nematė, kad nuteistasis (apeliantas) būtų priešinęsis policijos pareigūnams. Šias aplinkybes liudytojas matė iš arti, t. y. iš 1,5 m), E. J., nuteistojo (nurodė, kad ašarinės dujos buvo panaudotos jo atžvilgiu, dėl ko jam trūko oro, ypač sėdint policijos pareigūnų automobilyje, įrengtoje sulaikymo kameroje) parodymai, vaizdo-garso įrašai (vaizdo medžiagoje „V1714-191019-0421619-043545-20010400.mp4“, laiko žymė nuo 04:29:00, matyti, kad sulaikytasis vedamas į automobilį negali atsimerkti), specialisto išvada, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
3.11. Pastebėjo, kad N. R. parodymai yra prieštaringi. Iš pradžių 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime N. R. nurodė „noriu pabrėžti, kad prieš įtariamąjį fizinė jėga nebuvo panaudota, o spec. priemonės panaudotos tik tiek, kiek reikėjo, kad įtariamasis būtų sulaikytas“. O jau 2020 m. vasario 7 d. duodamas parodymus N. R. konstatavo „atrodė, kad vyras nejautė jokio skausmo atliekant jam skausmingus veiksmus“, o 2021 m. gruodžio 14 d. teisme jis paaiškino: „užlaužus ranką pamačiau, kad nereaguoja į skausmą”. Tai kyla logiškas klausimas, kaip fizinė jėga prieš nuteistąjį (apeliantą) nebuvo naudota, jeigu pats N. R. nurodė, jog nuteistajam (apeliantui) darė skausmingus veiksmus. Akivaizdu, jog N. R. pats sąmoningai suprato, jog naudoja fizinę jėgą (skausmingus veiksmus) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu. Juk jeigu, anot N. R., buvo naudotos tik spec. priemonės, be jokios fizinės jėgos, tai kaip tokiu atveju nuteistasis (apeliantas) galėjo jausti fizinį skausmą. Tai arba nebuvo fizinės jėgos ir jos nuteistasis (apeliantas) nejautė, arba visgi N. R. teikia melagingus parodymus nurodydamas, jog nebuvo fizinės jėgos (jeigu visgi pats N. R. suvokė, jog yra atliekami skausmingi veiksmai).
3.12. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojos E. J. parodymuose (2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas) pažymėta „Pamačiau, kaip D. guli ant žemės, ant jo buvo daug žmonių. Policininkas buvo su keliais prispaudęs galvą. D. rėkė „man skauda, nulipk“. Ant jo užlipę buvo daug žmonių, ant galvos užlipę“. Pabrėžtina, jog į šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas nekreipė visiškai jokio dėmesio. Kyla logiškas klausimas, kaip nuteistasis (apeliantas) galėjo nepagrįstai priešintis policijos pareigūnams, kai jie trypė, spardė ir buvo prispaudę jo galvą prie žemės. Todėl tai jokiais būdais nereiškia, jog tai yra neteisėtas pasipriešinimas policijos pareigūnams.
3.13. Paminėjo, kad v 1917 sulaikymo kameros vaizdo-garso įraše („V1714-191019-042619-043545-20010300.mp4“, laiko žymė nuo 04:37:00 (ekipažo V 1942 pareigūnas), kurį imuniteto skyriaus tyrėja ir prokurorė vengė pateikti teismui, užfiksuoti sulaikytojo klyksmai v 1942 ekipažo pareigūnams, bei S. naudojant „tazerius“ („V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“ arba „191019 v9011 galas su salono garsu.mp4“, laiko žymė nuo 04:37:00) („V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“ arba „191019 v9011 galas su salono garsu.mp4“, laiko žymė nuo 04:37:00) (beje, visi pareigūnai spec. priemonių naudojimą šiame epizode nutyli).
3.14. Apelianto teigimu, tai, kad policijos pareigūnai nuteistojo (apelianto) D. M. atžvilgiu naudojo neproporcingas ir neteisingas priemones, patvirtina ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnas A. T., pripažintas nukentėjusiuoju, spardo nuteistojo (apelianto) kojas, kitas pareigūnas savo koja yra prispaudęs nuteistojo (apelianto) D. M. galvą prie žemės, nors nuteistasis (apeliantas) ir nesipriešina („V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“, laiko žyma nuo 04:37:46 iki 04:43:40 (T.). A. T. savo dalyvavimo šiuose veiksmuose nei savo pirminiuose parodymuose 2019 m. spalio 19 d., dėl kurių pripažintas nukentėjusiuoju, nei 2019 m. lapkričio 26 d. paaiškinime, nei 2020 m. sausio 9 d. parodymuose, nei liudydamas teisme nemini.
3.15. Nurodė, kad tai parodo, jog fizinė jėga sulaikant nuteistąjį (apeliantą) buvo naudojama, panaudota fizinė jėga buvo neproporcinga ir neteisėta, peržengiant savo kompetencijos ribas, bei vengta tai pripažinti. Pažymėjo, kad tiek N. R., tiek ir B. S. panaudojo elektros šoko prietaisą „tazer“ bei savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo, kad „tazerį“ kiekvienas iš jų panaudojo vos 3 kartus (N. R. tarnybinis apie „tazerio“ panaudojimą suformuotas po mėnesio nuo įvykio, nors teisme sakė, kad visada rašo tą pačią dieną).
3.16. Pažymėjo ir tai, kad smurtinių veiksmų pobūdis buvo toks stiprus ir intensyvus, kad nuteistasis (apeliantas) D. M. patyrė stiprius sužalojimus, kurie konstatuoti specialisto išvadoje Nr. G 186/2020 (1) bei G. B. apklausoje, kurioje jis nurodė „ant D. M. kūno buvo daugybė kūno sužalojimų, prieš tai jis buvo nuvežtas i ligoninę apžiūrai ir turėjo su savimi medicininį įrašą“. Specialisto išvadoje Nr. G 186/2020 (1) (penkiolikta išvada) konstatuota „<...> D. M. nustatytos elektros Žymės: nugaros dešinėje – keturios, juosmens kairėje – dvi; dešiniame sėdmenyje – šešios, dešiniojo sėdmens ir dešinės šlaunies riboje aštuonios, dešinėje šlaunyje – penkios, tai padaryta elektros iškrovos poveikyje, kontaktuojant su elektrai laidžiais objektais“.
3.17. Taigi akivaizdu, kad elektros šoko prietaisas „tazer“ buvo panaudotas daugiau kartų nei nurodo pareigūnai, kurie taip pat panaudojo ir kitą spec. priemonę dujas bei fizinę jėgą akivaizdžiai peržengdami reikalingumo ribas. Specialisto išvadų Nr. G 186/2020 (1) 4 p. apeliantui nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis – 60 trauminių poveikių, poodinės kraujosruvos – 20 trauminių poveikių, liežuvio žaizda – vienu trauminiu poveikiu, elektros žymės – 25 kontaktais su elektrai laidžiais prietaisais.
3.18. Be to, tai, jog policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir panaudojo fizinį smurtą (spardymą) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, patvirtina ir kita aplinkybė, jog policijos pareigūnai savo veiksmais trukdė liudytojui P. Š. ir jo draugui fiksuoti nuteistojo (apelianto) sulaikymą. Kadangi policijos pareigūnai trukdė stebėti sulaikymo procesą, akivaizdu, jog patys policijos pareigūnai suvokė, jog viršija įgaliojimus ir naudojo fizinį smurtą (spardymą) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, tad siekė, kad joks liudytojas to nematytų.
3.19. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuosprendyje yra nurodyta, jog nuteistojo (apelianto) parodymai, kad jis nesuprato, jog prie automobilio priėjo policijos pareigūnai ir kad jie jį spardė, yra tik gynybinė pozicija, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas laiko visiškai pagrįstais ir tikėtinais policijos pareigūnų parodymus. Tačiau juk ir policijos pareigūnų parodymai gali būti tik gynybinė pozicija, kad nepaaiškėtų (būtų nuslėpta) aplinkybė, jog policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir neteisėtai naudojo fizinį smurtą nuteistojo (apelianto) atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas nepateikė visiškai jokių argumentų, kodėl išimtinai remiasi policijos pareigūnų parodymais, o atmeta nuteistojo (apelianto) parodymus bei liudytojo P. Š. parodymus.
3.20. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo P. Š. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus ir nepagrįstai laikė juos netinkamais, neva jie niekaip neįrodė nuteistojo (apelianto) nekaltumo.
3.21. Nurodė, kad liudytojas P. Š., apklausiamas teisme 2022 m. balandžio 5 d. kaip liudytojas, šioje byloje vienareikšmiškai nurodė, jog nuteistasis (apeliantas) buvo spardomas policijos pareigūnų: „ Vieni spardo per šoną, kiti tazeriu. <...> Buvo kankinamas žmogus <...> Jis dejavo ir garsus leido, vaitojo. Nematė, kad jis priešintųsi <...>. Buvo spardoma į visur. Jo akim, tai nebuvo teisėti veiksmai. Spardė gal 3 pareigūnai, vienas su tazeriu. Jie pasikeisdami spardė. Gal pora minučių <...> Su juo buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigūnė ir jis baigė filmuoti. <...> Tik spardė. Minėtas liudytojas nematė, kad nuteistasis (apeliantas) būtų priešinęsis policijos pareigūnams. Šias aplinkybes liudytojas matė iš arti, t .y. iš 1,5 m.
3.22. Atkreipė dėmesį į tai, jog liudytojas P. Š. yra visiškai nešališkas liudytojas, kuris yra niekaip nesusijęs su nuteistuoju (apeliantu) ar kitais bylos dalyviais. Taigi jo liudijimu nėra pagrindo netikėti. Akivaizdu, jog policijos pareigūnai siekdami sulaikyti nuteistąjį (apeliantą) jį spardė. Todėl negalima teigti, jog nuteistasis (apeliantas) pasipriešino policijos pareigūnams, kadangi būtent pareigūnai prieš nuteistąjį (apeliantą) naudojo fizinį smurtą (spardė).
3.23. Apeliantas pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „liudytojas nematė sulaikymo pradžios, matė D. M. jau esantį ne automobilyje, bet gulintį ant žemės. Vienok kaltinimai D. M. pareikšti dėl tų veiksmų, kurių liudytojas P. Š. objektyviai negalėjo matyti, nes jo tuo metu įvykio vietoje nebuvo“. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta, kadangi liudytojas P. Š. aiškiai matė, kaip policijos pareigūnai spardo nuteistąjį (apeliantą). Vien jau pats faktas, jog policijos pareigūnai spardė nuteistąjį (apeliantą), reiškia, jog policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingą jėgą nuteistojo (apelianto) atžvilgiu.
3.24. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aplinkybę, kad asmenys su civiliais rūbais buvo policijos pareigūnai, patvirtina liudytojas R. B.. Visgi, atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas R. B. įvykio metu buvo neblaivus ir niekaip negalėjo tinkamai įvertinti situacijos. Liudytoja E. J. aiškiai nurodė, jog R. B. buvo visiškai girtas („R. buvo komos būsenoje“). Tad remtis tokio liudytojo R. B. parodymais yra visiškai nepagrįsta.
3.25. D. M. vertinimu, tai, kad policijos pareigūnai nurodė, jog neva nespardė nuteistojo (apelianto), yra gana logiška, nes juk policijos pareigūnai tikrai neprisipažins, jog atliko neteisėtus veiksmus spardydami nuteistąjį (apeliantą). Visi nuteistojo (apelianto) sulaikyme dalyvavę policijos pareigūnai yra kolegos, vienas kitą pažįsta, todėl akivaizdu, jog jų parodymai bus palankūs tik jiems patiems. Atkreipiamas dėmesys, jog visi policijos pareigūnai nurodė, jog buvo sunku sulaikyti nuteistąjį (apeliantą), todėl akivaizdu, jog sulaikymo įkarštyje policijos pareigūnai panaudojo fizinį smurtą (spardymą) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, kad jį galėtų sulaikyti. Todėl netikėti liudytojo P. Š. liudijimu nėra jokio pagrindo.
3.26. Apelianto teigimu, tai, kad policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir panaudojo fizinį smurtą (spardymą) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, patvirtina ir kita aplinkybė, jog policijos pareigūnai savo veiksmais trukdė liudytojui P. Š. ir jo draugui fiksuoti nuteistojo (apelianto) sulaikymą. Juk yra logiška, jog jeigu policijos pareigūnai atlieka sulaikymą neviršydami savo įgaliojimus, nenaudoja fizinio smurto, tai ar policijos pareigūnai trukdytų liudytojams stebėti sulaikymo procesą. Kadangi policijos pareigūnai trukdė stebėti sulaikymo procesą, akivaizdu, jog patys policijos pareigūnai suvokė, jog viršija įgaliojimus ir naudojo fizinį smurtą (spardymą) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, tad siekė, kad joks liudytojas to nematytų.
3.27. Tai, kad policijos pareigūnai sąmoningai trukdė liudytojui P. Š. bei jo draugui stebėti ir fiksuoti nuteistojo (apelianto) sulaikymą, patvirtina tokie įrodymai:
3.27.1. Policijos pareigūnas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio protokole nurodė: „buvo dar asmenų, savo protokolą, nes telefonu bandė filmuoti“;
3.27.2. P. Š., apklausiamas teisme 2022 m. balandžio 5 d. kaip liudytojas, nurodė, jog „Vieni spardė per šoną, kiti tazeriu. Jam pasiūlė eiti pro šalį ir netrukdyti. Bet jis maišėsi ir jam surašė protokolą. Jį sulaikė už trukdymą sulaikymui <...>. Su juo buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigūnė ir jis baigė filmuoti“. Šias liudytojo P. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašai, kuriuose galima matyti, kaip policijos pareigūnė B. S. veja liudininkus toliau nuo sulaikymo vietos („V9011 JRM 963_ch2_20191019041415_20191019050024.mp4“, laiko žymė nuo 04:27:00).
3.28. D. M. manymu, tai, kad policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus ir panaudojo fizinį smurtą (spardymą) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu, patvirtina ir dar viena aplinkybė, jog tyrėja P., vyr. tyrėja S. ir prokurorė Š. vengė „už filmavimą” nubaustą P. Š. apklausti. Tad tai tik dar labiau patvirtina, jog policijos pareigūnai nuteistojo (apelianto) atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą viršijant savo įgaliojimus, panaudojo neproporcingą jėgą. Dėl šios priežasties buvo vengta apklausti liudytoją P. Š., jog jis nepatvirtintų nuteistojo (apelianto) dėstomų aplinkybių, jog policijos pareigūnai spardė nuteistąjį (apeliantą).
3.29. Reziumuodamas visa, kas išdėstyta, D. M. vertino, kad akivaizdu, jog policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas juos laikė visiškai pagrįstais ir nenuginčijamais. Tuo tarpu liudytojo P. Š. ir nuteistojo (apelianto) parodymus pirmosios instancijos teismas atmetė, nors jokių prieštaravimų šio liudytojo bei nuteistojo (apelianto) parodymuose nebuvo. Atvirkščiai, liudytojo P. Š. parodymai patvirtino nuteistojo (apelianto) parodymus, jog policijos pareigūnai nuteistąjį (apeliantą) spardė ir naudojo neproporcingą jėgą pastarojo atžvilgiu.
3.30. Be to, patys policijos pareigūnai nepagrįstai nurodė, jog rodė pažymėjimus nuteistajam (apeliantui), nors iš vaizdo išrašų aiškiai matyti, jog pažymėjimų nebuvo. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis (apeliantas) pagrįstai nesuvokė, jog prie automobilio priartėjo ne kokie nors vagys su civiliniais rūbais, o policijos pareigūnai. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis (apeliantas) D. M. nesuvokė, jog nepaklūsta valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams, nes jie nedėvėjo policijos pareigūnų uniformų bei elgėsi agresyviai ir grubiai. Juolab, iš byloje surinktos medžiagos (vaizdo įrašų) aiškiai matoma, kad tarnybinių pažymėjimų pareigūnai neturėjo, tinkamai neprisistatė, todėl nuteistasis (apeliantas) šiuo atveju negalėjo veikti tiesiogine tyčia, nes nebuvo pagrindo laikyti prie transporto priemonės pasirodžiusius asmenis valstybės tarnautojais. Juolab, pabrėžtina, jog nuteistajam (apeliantui) nebuvo pranešta (jis nebuvo informuotas), už ką jis sulaikomas ir kad pasipriešinus bus naudojamas tazeris.
3.31. Be to, pabrėžė, jog byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie tai, jog nuteistasis (apeliantas) kėlė grėsmę policijos pareigūnams (pas nuteistąjį (apeliantą) nebuvo rasta nei šaunamųjų ginklų, šaltųjų ginklų ir pan.). Taigi nuteistasis (apeliantas) buvo beginklis, sėdėjo automobilyje uždarytomis durimis ir langais, o prie automobilio atėjo net 4 neuniformuoti policijos pareigūnai, staiga pašvietę į akis vienu metu atidarė visas 4 automobilio duris.
3.32. Argumentavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog prieš vieną beginklį nuteistąjį (apeliantą) buvo net 4 policijos pareigūnai, tai matyti iš policijos pareigūnų išsidėstymo aplink automobilį:
3.32.1. O. 2019 m. spalio 19 d. apklausa: „R. priėjo prie moters, sėdinčios keleivio pusėje. Aš priėjau prie vairuotojo <..> Atidaręs vairuotojo dureles iškarto prisistačiau <...>“;
3.32.2. T. 2019 m. spalio 19 d. apklausa: „R. priėjo prie moters, sėdinčios priekinėje keleivio pusėje.”;
3.32.3. O. 2021 m. spalio 28 d. teisme: “aš ėjau paskui R., kuris priėjo prie vairuotojo pusės“;
3.32.4. T . 2021 m. spalio 28 d. teisme: „mes su A. priėjome prie kaltinamojo“;
3.32.5. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisme: „mes trise priėjom prie vairuotojo“;
3.32.6. G. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino: „atidarė automobilio galinės dešinės pusės dureles“ (prie R. B.).
3.33. Akivaizdu, jog nuteistasis (apeliantas) nekėlė jokios grėsmės nei policijos pareigūnams, nei aplinkiniams, tad nebuvo būtinybės policijos pareigūnams naudoti fizinį smurtą, tazerį bei ašarines dujas prieš vieną beginklį nuteistąjį (apeliantą). Juolab, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis (apeliantas) būdamas automobilyje būtų bandęs pabėgti. Tad akivaizdu, jog policijos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus sulaikant nuteistąjį (apeliantą).
3.34. D. M. darė išvadą, jog policijos pareigūnai viršijo proporcingumo principą, kadangi neproporcingai panaudojo fizinį smurtą (spardė) nuteistojo atžvilgiu, neperspėję naudojo tazerį, ašarines dujas, nors buvo 5 policijos pareigūnai prieš vieną beginklį nuteistąjį (apeliantą). Apie policijos pareigūnų neproporcingą elgesį yra pasisakyta (konstatuota) ir Europos žmogaus teisių teisme http://lrv-atstovas-eztt.lt/nauiienos/nustatytas-konvenciios-pazeidimas-del-policiios-netinkamo-elgesio- elektrosoko-panaudojimo-sulaikymo-metu.
3.35. Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog švelniausia bausmė yra bauda, kadangi pagal BK 286 straipsnį švelniausia bausmė yra viešieji darbai. Todėl teismas, pripažinęs nuteistąjį kaltu, turėjo paskirti švelniausią bausmę – viešuosius darbus.
3.36. Apeliantas nesutinka ir su nuteisimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai nelogišką ir nepagrįstą išvadą, jog rastos narkotinės medžiagos – kokainas – 0,572 g., kanapės (antžeminės dalys) – 0,572 g. ir 0,011 g., psichotropinės medžiagos MDMA – 0,214 g. ir 0,508 g. buvo įgytos ir priklauso nuteistajam, nors D. M. laikėsi nuoseklios pozicijos, kad šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos jam nepriklauso.
3.37. Akivaizdu, kad Valstybinės Teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR Laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 480/2019(01) nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės suktinės (2 mėg.), balto plastikinio kamuoliuko (3 mėg.), gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, ant permatomo polietileninio maišelio su augaline medžiaga (4 mėg.) (pluoštinė kanapė), plastikinio indelio su augaline medžiaga (8 mėg.) (0,01 lg), gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 tikimybe. Specialisto išvadoje Nr. S 480/2019(01) trečioje išvadoje aiškiai nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą ant maišelio su baltais milteliais, permatomo maišelio su balta medžiaga (7 mėg.), permatomo polietileninio maišelio su žalia medžiaga viduje (9 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta. Akivaizdu, kad jeigu nuteistasis (apeliantas) D. M. būtu įgijęs ir laikęs trečioje specialisto išvadoje minimas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo rastos transporto priemonėje „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris būtų sutapęs su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 tikimybe, t. y. trečioji išvada būtų buvusi tokia kaip ir pirmoji, antroji.
3.38. Be kita ko, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(duomenys neskelbtini) (8.1) taip pat aiškiai nurodyta, kad nuoplovose, paimtose nuo D. M. rankų (vokas Nr. 13), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Tokios specialisto išvados tik dar kartą patvirtina faktą, kad D. M. jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nelietė, jų pats, savo noru, nevartojo.
3.39. Nurodė, kad byloje nėra visiškai jokių įrodymų, jog minėtos narkotinės medžiagos, kurių nepripažįsta nuteistasis (apeliantas), neva priklauso nuteistajam (apeliantui), t. y. byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog minėtos narkotinės medžiagos neva priklauso nuteistajam (apeliantui):
3.39.1. Specialisto išvadoje Nr. S 480/2019(01) aiškiai konstatuota, jog nuteistojo (apelianto) DNR profilio nerasta;
3.39.2. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140- (duomenys neskelbtini) (8.1) taip pat aiškiai nurodyta, jog narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta;
3.39.3. 2020 m. rugsėjo 11 d. kaltinamajame akte taip pat pabrėžiama, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu laiku, kokioje vietoje ir iš kokio asmens nuteistasis (apeliantas) tariamai įgijo šias narkotines ir psichotropines medžiagas.
3.40. Pabrėžė, jog nuteistasis (apeliantas) D. M. nuo pat tyrimo pradžios laikėsi aiškios ir nuoseklios pozicijos, jog minėtos narkotinės medžiagos, kurių jis nepripažįsta, jam nepriklauso. Tai patvirtino ir aukščiau paminėtos išvados. Nuteistasis (apeliantas) duodamas parodymus visada buvo nuoseklus, laikėsi pozicijos, kad transporto priemonėje „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų narkotinių medžiagų kokaino – 0,572 g; kanapių (antžeminės dalys) – 0,572 g ir 0,011 g psichotropinių medžiagų – MDMA – 0,214 g ir 0,508 g, nuteistasis (apeliantas) sąmoningai neįgijo bei jų nelaikė.
3.41. Atkreipė dėmesį, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo bandoma išsiaiškinti, kaip šios medžiagos atsirado D. M. naudojamame automobilyje, nebuvo siekiama panaikinti prieštaravimų tarp D. M. ir policijos pareigūnų parodymų.
3.42. D. M. vertinimu, visiškai nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtų narkotinių medžiagų priklausomumą nuteistajam (apeliantui) patvirtina liudytojų E. J. ir R. B. parodymai, kurie nurodė, jog jo automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos. Pabrėžė, jog šie liudytojai nėra ekspertai, jog „iš akies“ nustatytų kokios buvo narkotinės medžiagos. Juolab, jog apie narkotines medžiagas sulaikymo metu jie nieko nežinojo, tą sužinojo tik tyrimo metu, kai tą jiems pasakė policijos pareigūnai. Tad nesuvokiama, kaip galima remtis liudytojų parodymais, jeigu jie įvykio metu nieko nežinojo apie narkotines medžiagas. Tad vien liudytojų parodymais, užfiksuotais suinteresuotų policijos pareigūnų, remtis nuteisiant apeliantą dėl narkotinių medžiagų yra nepagrįsta.
3.43. Apeliantas pabrėžė, jog specialistų išvados nepatvirtina fakto, kad D. M. būtų lietęs narkotines ar psichotropines medžiagas, jų pakuotes (narkotinės medžiagos kokainas [0,572 g]; kanapės (antžeminės dalys) [0,572 g ir 0,011]; psichotropinės medžiagos – MDMA [0,214 g ir 0,508 g]), nėra nustatyta, kokiu laiku, kokioje vietoje, iš kokių asmenų D. M. tariamai įgijo ir laikė šias narkotines ir psichotropines medžiagas. Šios abejonės ir neaiškumai dėl bylai reikšmingų aplinkybių privalėjo būti vertinamos nuteistojo (apelianto) naudai.
3.44. Atsižvelgiant į rastą nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias pripažįsta nuteistasis (apeliantas) ir tai patvirtina ekspertizių išvados, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir D. M. nuteisimu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, D. M. manymu, žemesnysis teismas nuspręsdamas skirti jam švelniausią bausmę už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą turėjo jam paskirti viešųjų darbų, o ne baudos bausmę. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios nusikalstamos veikos padarymo – narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Nuosprendžio dalis dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios nusikalstamos veikos padarymo – narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo – yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ši veika nėra įrodyta. Dėl šios priežasties skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas pašalinant įgijimo aplinkybes (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas), o D. M. bausmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, mažinama, atitinkamai mažinama ir galutinė subendrinta bausmė bei galutinė baudos bausmė įskaičius laikino sulaikymo laiką (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).
8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, nuteistojo apeliacinį skundą bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi iš esmės išsamiai ir nešališkai tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. D. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, kadangi šios medžiagos buvo rastos jo valdomame (vairuojamame) automobilyje, kuriame įvykio metu buvo D. M., pats D. M. prisipažino dėl kai kurių narkotinių medžiagų laikymo. Kita vertus, D. M. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, kadangi ši alternatyvi veika nėra įrodyta, o vien tik D. M. prisipažinimu įgijus kai kurias narkotines medžiagas nepakanka konstatuoti buvus šį veikos požymį. Taip pat D. M. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, kadangi nuteistasis atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio aplinkybes nevykdė ir priešinosi policijos pareigūnų nurodymams išlipti iš automobilio, nusiraminti, nesipriešinti, kurie buvo pagrįsti ir teisėti, ir spirdamas nukentėjusiajam A. O. jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o spirdamas nukentėjusiajam A. T. jam sukėlė fizinį skausmą. Teismo vertinimu, nusikalstamų veikų padarymo faktai yra įrodyti (išskyrus narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą), o tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių analizės, nelaikoma netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Dėl D. M. pripažinimo kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį
9. D. M. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad rastos narkotinės medžiagos – kokainas – 0,572 g, kanapės (antžeminės dalys) – 0,572 g ir 0,011 g, psichotropinės medžiagos MDMA – 0,214 g ir 0,508 g – jam nepriklauso, D. M. jų sąmoningai neįgijo bei jų nelaikė. Byloje nėra visiškai jokių įrodymų, jog minėtos narkotinės medžiagos, kurių nepripažįsta nuteistasis (apeliantas), neva priklauso nuteistajam (apeliantui), t. y. byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog minėtos narkotinės medžiagos neva priklauso nuteistajam (apeliantui). Nors nuteistasis tiesiogiai skunde neginčija, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, jog jis nesutinka ir su tuo, kad neteisėtai disponavo plastikiniame kamuoliuke rastomis: 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA.
Žemesnės instancijos teismas
10. Taigi skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurias ginčija apeliantas, jog D. M. neteisėtai įgijo ir laikė: 1) 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant grindų; 2) 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė prie automobilio rankinio stabdžio; 3) 0,214 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė iš automobilio dešinės pusės priekinių durelių dėtuvės; 4) 0,508 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurią policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė po dešinės pusės priekine sėdyne; 5) 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kurie buvo plastikiniame kamuoliuke, rastame ir paimtame nuo vairuotojo guminio kilimėlio.
11. Priešingai nei teigia D. M., skundžiamu nuosprendžiu nėra nustatyta, kad buvo rastos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) – 0,572 g.
12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. neginčija nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, jog jis įgijo ir laikė iš automobilio porankio, esančio tarp priekinių sėdynių, galinės dalies paimtą raudonos spalvos dėžutę su 0,764 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Nuosprendyje yra nurodyta, kad kaltinamasis D. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad ne visos narkotinės medžiagos, rastos automobilyje, priklauso jam: ,,Sutinka, kad narkotinė medžiaga, išimta iš porankio, yra jo, tabletes matė per apžiūrą pirmą kartą, MDMA yra ne jo, nežino, iš kur atsirado, 0,011 kanapių, tai indelis nuo padažo, kuriame maišydavo kanapes. Kokainas yra ne jo.“. Apygardos teismas pastebi, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies dėl narkotinių medžiagų. 2019 m. rugsėjo mėn. gavo kanapių iš grupelės žmonių, jie buvo raudonoje dėžutėje. Sutinka, kad narkotinė medžiaga, išimta iš porankio, yra jo. D. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 2 d., parodė, kad jis pripažįsta, jog turėjo dalį įtarime įvardintų narkotinių medžiagų, kurias įvardino apklaustas anksčiau (kanapės raudonoje dėžutėje) (2 t., b. l. 95–97). D. M. 2020 m. gegužės 13 d. parodė, kad raudonos spalvos dėžutėje buvo jam priklausančios kanapės, kurias gavo nemokamai iš nepažįstamo asmens miesto šventėje maždaug mėnesį iki įvykio, Vilniuje, prie Katedros. Nežino, koks kiekis kanapių buvo, parūkė jų iki įvykio gal 3-5 kartus. Laikė jas automobilyje (2 t., b. l. 85–87). D. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 19 d., parodė, kad jis turėjo raudoną popierinę dėžutę, kurioje buvo balta plastmasinė dėžutė ir kurioje buvo apie 0,5 ar 0,7 g marihuanos. Jis šią dėžutę laikė tarp priekinių sėdynių, dėžutėje iš galo, kur galima pasidėti ranką. Marihuaną gavo dovanų prieš pusantrų metų, kažkokio koncerto metu sutiko jam nepažįstamus žmones, kurie jam padovanojo, kokiu adresu tai buvo, neprisimena, galbūt tai buvo Vingio parke, bet nėra tikras. Šias medžiagas laikė savo reikmėms galimam pavartojimui, bet ne pardavimui ar kitokiam platinimui (2 t., b. l. 74–79). 2019 m. spalio 19 d. Apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio porankyje, galinėje jo dalyje, rasta raudonos spalvos dėžutė. Atidarius dėžutę viduje rastas plastikinis indelis, baltos spalvos, kurio viduje yra augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. Raudonos spalvos dėžutė su viduje esančiu plastikiniu indeliu ir augalinės kilmės medžiaga apžiūros metu paimta ir supakuota į voką Nr. 7 (1 t., b. l. 82–93).
13. Be to, D. M. neneigė ir nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė suktinę su 0,178 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad negali atgaminti, tačiau jis lyg suko „suktinę“ tuo metu sėdėdamas automobilyje. D. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. gegužės 13 d., parodė, kad gali būti, kad įvykio vakarą, suktinė, rasta jo automobilyje, yra iš tų kanapių, kurios buvo raudonoje dėžutėje. Sėdint automobilyje, kuriame tuo metu buvo E. ir R., jis susuko suktinę, bet planavo rūkyti tik tabaką, jam pradėjus ją sukti automobilio duris atidarė nepažįstami asmenys, kurie teigė esantys policijos pareigūnai. Tą suktinę numetė ant kilimėlio po kojomis (2 t., b. l. 85–87). Taip pat šį epizodą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Pavyzdžiui, liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. gėrė alų. Ji laukė, kol D. susisuks, ir ruošėsi važiuoti į kitą klubą. Nukentėjusysis A. T. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, jog jis lygtai numetė „suktinį“.
14. Nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 12 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi byloje vertinami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tam tikras reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
15. D. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad narkotinės medžiagos, kurių jis nepripažįsta, yra ne jam priklausančios, ir kad automobiliu iki kratos jame jis naudojosi tik dvi dienas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, jog automobiliu naudojosi jis ir jo savininkė B., tačiau tuo metu, 2019 m. spalio mėn., ji buvo Ukmergėje.
15.1. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamo nuosprendžio turiniu, pastebi, kad nuosprendyje yra nurodyta, jog D. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad golfo kamuoliukas yra jo, kadangi jam jį padovanojo, tačiau nežinojo, kad jame yra narkotinės medžiagos. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad ,,Kanapes yra vartojęs ne kartą. Kokaino, MDMA nevartoja, yra vartojęs MDMA prieš daugelį metų. Tą vakarą sąmoningai narkotinių medžiagų nevartojo, tik suktinę rūkė“. Šie išsakyti kaltinamojo teiginiai neleidžia daryti išvados, jog jis apie narkotines medžiagas nežinojo arba kad jos yra ne kaltinamojo. Dar daugiau – automobilio ,,Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė 2019 m. spalį buvo išvykusi į užsienį, taip nurodė, pats kaltinamasis, todėl akivaizdu, jog automobiliu naudojosi tik kaltinamasis D. M., be to nenustatyta, kad automobilyje rastos narkotinės medžiagos priklausytų kitam asmeniui. Nelogiški ir deklaratyvūs kaltinamojo argumentai dėl neva padovanoto golfo kamuoliuko, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos – jis prisiėmė atsakomybę, priimdamas neva „dovaną“ iš nepažįstamų žmonių, juo labiau, kad su narkotinėmis medžiagomis buvo susidūręs, tai pats pripažino: ,,Kanapes yra vartojęs ne kartą. Kokaino, MDMA nevartoja, yra vartojęs MDMA prieš daugelį metų“.
15.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog automobiliu ,,Toyota Rav4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi ne tik D. M., tačiau ir kitas asmuo, nepagrindžia, jog narkotinės medžiagos, kurių jis nepripažįsta, yra ne jam priklausančios. Pats D. M. nurodė, kad automobiliu iki kratos jame jis naudojosi dvi dienas. Iš esmės tokias pačias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoja B. B.. Kita vertus, ši liudytoja parodė ir tai, kad kelios dienos iki D. M. sulaikymo ji naudojosi automobiliu, jį valė, tačiau jame nematė jokių draudžiamų medžiagų. Taigi kelios dienos prieš įvykį automobiliu naudojosi tik nuteistasis, byloje nėra duomenų, kad iki automobilio perdavimo jam kokios nors draudžiamos medžiagos būtų buvusios automobilyje. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad apie automobilyje rastas draudžiamas medžiagas nuteistasis neabejotinai žinojo. Toliau apygardos teismas plačiau pasisako apie šių medžiagų priklausomumą D. M., be kita ko, apžvelgiant ir nuosprendyje nurodytus motyvus.
16. Apeliaciniame skunde dėl to, kad psichotropinės ir narkotinės medžiagos neva nepriklauso D. M., nurodoma, jog vien liudytojų parodymais, užfiksuotais suinteresuotų policijos pareigūnų, remtis nuteisiant apeliantą dėl narkotinių medžiagų yra nepagrįsta. Taip pat pabrėžė, kad liudytojai E. J. ir R. B. nėra ekspertai, jog „iš akies“ nustatytų, kokios buvo narkotinės medžiagos. Juolab, jog apie narkotines medžiagas sulaikymo metu jie nieko nežinojo, tą sužinojo tik tyrimo metu, kai tą jiems pasakė policijos pareigūnai. Apygardos teismas pastebi, kad 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad prieš įsėdant R. ir E. ant priekinių sėdynių nieko nebuvo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendyje yra nurodyta, jog nors kaltinamasis teigė, kad kratoje nedalyvavo ir neva galimai į automobilį narkotines medžiagas padėjo pareigūnai, tačiau tokius jo argumentus paneigia liudytojų E. J. ir R. B. parodymai – šie liudytojai, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, paliudijo, jog matė, kaip D. M. vairuotame automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos.
16.1. Apygardos teismas pažymi, kad R. B., 2019 m. spalio 19 d. apklaustas kaip įtariamasis pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kol sėdėjo automobilyje, tai tas jaunuolis nieko nesiūlė įsigyti iš narkotinių medžiagų ir niekuo nevaišino. Jis nematė, ką darė tas jaunuolis, nes jis tik ką buvo atsisėdęs į automobilį. Po pareigūnų kratos jaunuolio automobilyje jis pamatė, kad pas tą jaunuolį buvo rasta narkotinių medžiagų. Jis matė tik tai, kaip tas jaunuolis labai priešinosi policijos pareigūnams (2 t., b. l. 36–39). R. B. 2020 m. balandžio 9 d. papildomai parodė, jog apie tai, kad D. automobilyje buvo narkotinių medžiagų, jis nežinojo, jokių narkotinių medžiagų iš D. negavo, tik vėliau, kai jau juos sulaikė, pamatė tas medžiagas, kurias policijos pareigūnai išėmė iš D. automobilio (2 t., b. l. 44–46). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytojas R. B. 2021 m. rugpjūčio 18 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis vartoja tik alkoholį. Teisme jis nieko neparodė apie matytas narkotines ir psichotropines medžiagas.
16.2. E. J., 2019 m. spalio 19 d. apklausta kaip įtariamoji pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad sėdėdamas D. pasiėmė kažkokią dėžutę ir pradėjo sukti suktinę, ji pagalvojo, kad D. suka tabaką, tuo metu jie kalbėjosi (2 t., b. l. 12–15). E. J. 2020 m. balandžio 21 d. papildomai parodė, kad prieš sėdant į automobilį pamatė ant keleivio sėdynės priekyje šiukšlių, tai galėjo būti celofaniniai maišiukai, galimai dar servetėlės, tiksliai pasakyti negali, nes buvo tamsu. Šiukšlės buvo lengvos. Įdėjo tą šiukšlių gumulą į keleivio pusės dureles. D. pasiūlė parūkyti, ji suprato, kad jis rūkys tabaką. Kiek pamena, D. iš kažkur ištraukė kažkokią pakuotę, kiek matė, jis išėmė kažkur iš apačios, galimai iš po savo sėdynės. D. susuko suktinę ir jau lygtai bandė prisidegti. Dėl D. automobilyje rastų narkotinių medžiagų nieko paaiškinti negali, nieko tokio nematė (2 t., b. l. 20–22). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. gėrė alų. Ji laukė, kol D. susisuks, ir ruošėsi važiuoti į kitą klubą. Teisme ji nieko neparodė apie matytas narkotines ir psichotropines medžiagas.
16.3. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad liudytojai R. B. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jie tiesiogiai pamatė draudžiamas medžiagas, kai policijos pareigūnai jas išėmė iš D. M. valdomo automobilio, šių savo parodymų jie nekeitė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. J., kuri sėdėjo šalia D. M., keleivio vietoje, parodė apie šiukšlių maišiuką, kurį D. M. įdėjo į keleivio pusės dureles, ištraukė pakuotę galimai iš po savo sėdynės, susisuko „suktinę“. R. B. nieko neparodė apie automobilyje buvusias medžiagas, tačiau pažymima, kad jis sėdėjo galinėje sėdynėje, buvo neblaivus. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taigi R. B. ir E. J. teisingai bent jau bendrais bruožais suprato, jog šios medžiagos yra draudžiamos.
17. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nuosprendyje yra pagrįstai nurodyta, jog D. M. kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: 2019 m. spalio 19 d. apžiūros protokolu, 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvada, įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų parodymais, iš dalies nuteistojo parodymais, kurie yra susiję su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis ir apelianto ginčijamomis faktinėmis aplinkybėmis.
17.1. 2019 m. spalio 19 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kuris yra automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini). Atidarius automobilio priekines vairuotojo pusės duris, šalia guminio kilimėlio, arčiau vairuotojo sėdynės, matyti permatomas maišelis, kurio viduje yra baltos spalvos milteliai. Maišelis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytą faktinę aplinkybę, jog policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant grindų gulėjusius bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su viduje esančia 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino; tokia išvada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvados 2 punktą). Ant guminio kilimėlio, esančio prie vairuotojo sėdynės, yra baltos spalvos plastikinis kamuoliukas, panašus į golfo kamuoliuką, susidedantis iš dviejų dalių. Atidarius kamuoliuką viduje yra permatomas maišelis su augalinės kilmės medžiaga, permatomas maišelis su baltos spalvos milteliais ir permatomas maišelis su galimai narkotine medžiaga „kristalais“, kamuoliukas supakuotas į voką Nr. 5 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytą faktinę aplinkybę, jog policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė prie vairuotojo sėdynės ant kilimėlio buvusį plastikinį kamuoliuką su viduje esančiomis 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 0,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,782 g psichotropinės medžiagos – MDMA; tokia išvada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvados 2 punktą). Automobilio priekinių keleivio pusės durų kišenėje rastas permatomas maišelis su viduje esančia žalios spalvos medžiaga, galimai narkotine medžiaga „kristalais“. Maišelis apžiūros metu paimtas ir supakuotas į voką Nr. 10 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytą faktinę aplinkybę, jog policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė iš automobilio dešinės pusės priekinių durelių dėtuvės plastikinį maišelį su 3 vnt. žalios spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,214 g psichotropinės medžiagos – MDMA; tokia išvada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvados 2 punktą). Po keleivio pusės priekine sėdyne, ant grindų, rastas permatomas maišelis su baltos spalvos medžiaga, galimai narkotine medžiaga „kristalais“. Maišelis apžiūros metu paimtas ir supakuotas į voką Nr. 11 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytą faktinę aplinkybę, jog policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė po dešinės pusės priekine sėdyne plastikinį uždaromą maišelį su rusvos spalvos kristalinės medžiagos gabalėliais, kurių sudėtyje yra 0,508 g psichotropinės medžiagos – MDMA; tokia išvada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvados 2 punktą). Automobilio viduje, prie rankinio stabdžio rankenos, taip pat rastas plastikinis indelis su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga, galimai narkotine medžiaga. Indelis su viduje esančia medžiaga apžiūros metu paimtas ir supakuotas į voką Nr. 12 (apygardos teismas pažymi, kad tai patvirtina skundžiamu nuosprendžiu nustatytą faktinę aplinkybę, jog policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu rado ir paėmė prie automobilio rankinio stabdžio plastikinį indelį su 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); tokia išvada atitinka 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvados 2 punktą) (1 t., b. l. 82–93).
17.2. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad 0,011 g kanapių, tai indelis nuo padažo, kuriame maišydavo kanapes. Apygardos teismo vertinimu, tokie parodymai netiesiogiai įrodo, kad ir nagrinėjamu atveju D. M. indelyje laikė 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
17.3. Nukentėjusysis A. O. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad vienas iš kolegų pasakė, kad kažkas išmetė galimai narkotines medžiagas. Nukentėjusysis A. O. ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 19 d., parodė, kad jis priėjo prie automobilio vairuotojo, už vairo sėdintis vyras pasimetė, pradėjo muistytis, rankas kišo po vairu (1 t., b. l. 33–35).
17.4. Liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad einant pamatė, kad juos pastebėjo ir staigiai kišo rankas po vairu. Atidarė dureles, prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, parodė ant kaklo užkabintą pažymėjimą. Jis laikė pakišęs rankas po vairu. Pamatė, kad mėtėsi plastikinė dėžutė. Nepamena, kokios narkotinės medžiagos. Jos gulėjo po vairu. Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 4 d., parodė, kad artinantis prie automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, juos pastebėjęs, iš karto iš rankų kažką išmetė sau ant kelių ar po kojomis (nesimatė). Kas vyko ir kiek asmenų buvo automobilyje, gerai matėsi, kadangi jo viduje buvo įjungtas apšvietimas. Dėl nurodytų vairuotojo veiksmų kilo įtarimas, kad vyras kažką bando paslėpti. Stovint automobiliui iš dešinės pusės, pro langą, ant vairuotojo kilimėlio, po vairu, buvo pastebėtas gulintis permatomas maišelis su baltos spalvos milteliais, šalia gulėjo „suktinė“, o ties pedalais buvo golfo kamuoliuko formos baltos spalvos dėžutė, kurioje vėliau aptiko maišelius su galimai narkotinėmis medžiagomis (1 t., b. l. 60–62).
17.5. Liudytojas G. L. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. R. pasakė, kad kažką meta, meta narkotines medžiagas. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 4 d., parodė, kad artinantis prie automobilio kažkas iš kolegų pasakė, kad mato, kaip „meta“ (kaip suprato, asmenys pradėjo kažką slėpti) (1 t., b. l. 56–58).
18. Taigi šie įrodymai, o ypač 2019 m. spalio 19 d. apžiūros protokolas, kuris patvirtina narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvimo ir radimo vietas, t. y. netoli arba prie pat D. M. – atitinkamai prie vairuotojo sėdynės, ant grindų (kilimėlio); automobilio priekinių keleivio pusės durų kišenėje; po keleivio pusės priekine sėdyne, ant grindų; automobilio viduje, prie rankinio stabdžio rankenos, rodo, kad D. M. neteisėtai laikė surastas draudžiamas medžiagas ir suvokė, jog neteisėtai laiko šias medžiagas.
Žemesnės instancijos teismas
19. Apeliantas kritikuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR Laboratorijos specialisto išvadą Nr. S 480/2019(01), kurioje nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą ant cigaretės suktinės (2 mėg.), balto plastikinio kamuoliuko (3 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant permatomo polietileninio maišelio su augaline medžiaga (4 mėg.) (pluoštinė kanapė), plastikinio indelio su augaline medžiaga (8 mėg.) (0,01 lg), gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe. Specialisto išvadoje Nr. S 480/2019(01) trečioje išvadoje aiškiai nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą ant maišelio su baltais milteliais, permatomo maišelio su balta medžiaga (7 mėg.), permatomo polietileninio maišelio su žalia medžiaga viduje (9 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta. Pasak apelianto, akivaizdu, kad jeigu nuteistasis (apeliantas) D. M. būtų įgijęs ir laikęs trečioje specialisto išvadoje minimas narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo rastos transporto priemonėje „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų gautas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris būtų sutapęs su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe, t. y. trečioji išvada būtų buvusi tokia kaip ir pirmoji, antroji.
19.1. Byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 480/2019(01) yra nurodyta, kad: 1. Atlikus DNR tyrimą ant cigaretės suktinės, balto plastikinio kamuoliuko gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. M. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe. 2. Atlikus DNR tyrimą ant permatomo polietileninio maišelio su augaline medžiaga, plastikinio indelio su augaline medžiaga gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. M. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. 3. Atlikus DNR tyrimą ant maišelio su baltais milteliais, raudonos kartoninės dėžutės, ant balto apvalaus plastikinio indelio su dangteliu, permatomo maišelio su balta medžiaga, permatomo polietileninio maišelio su žalia medžiaga viduje DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 116–122)
19.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog „[t]oje pačioje išvadoje nors nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, ant maišelio su baltais milteliais, raudonos kartoninės dėžutės, ant balto apvalaus plastikinio indelio su dangteliu, permatomo maišelio su balta medžiaga, permatomo polietileninio maišelio su žalia medžiaga viduje DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta, tačiau tai nepaneigia fakto, kad rastos narkotinės medžiagos yra D. M..“. Apygardos teismas pabrėžia, kad aplinkybė, jog ant draudžiamų disponuoti medžiagų pakuočių nėra vyriškos lyties asmens DNR profilio, kuris būtų sutapęs su nuteistojo (apelianto) D. M. DNR profiliu su 99,99 proc. tikimybe, nebūtinai reiškia, kad D. M. šių medžiagų nelaikė. DNR profilis gali neišlikti ant pakuočių dėl įvairiausių priežasčių (fizikinių, cheminių ir pan.) arba to profilio gali visai nebūti dėl to, kad perkeliant pakuotes iš vienos vietos į kitą ne buvo tiesioginio kontakto tarp D. M. ir pakuočių (naudojant pirštines, kitus daiktus, jas perkeliant kitam asmeniui ir pan.). Atkreipiamas dėmesys, kad visos pakuotės su draudžiamomis medžiagomis buvo rastos D. M. vairuojamame automobilyje, netoli arba šalia vairuotojo vietos. Todėl vien aplinkybė, kad ne ant visų pakuočių buvo rasti nuteistojo pėdsakai, esant kitiems aukščiau aptartiems įrodymams, nesudaro pagrindo abejoti dėl visų surastų medžiagų priklausomumu nuteistajam.
Žemesnės instancijos teismas
20. D. M. argumentuoja, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(duomenys neskelbtini) (8.1) taip pat aiškiai nurodyta, kad nuoplovose, paimtose nuo D. M. rankų (vokas Nr. 13), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta. Tokios specialisto išvados tik dar kartą patvirtina faktą, kad D. M. jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų nelietė, jų pats, savo noru, nevartojo.
20.1. Byloje esančioje Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nuoplovose, paimtose nuo E. J., R. B. ir D. M. rankų (vokai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 13) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 135). Taip pat yra nurodyta, kad vatos tamponėlių, kuriais paimtos nuoplovos nuo E. J., R. B. ir D. M. rankų (vokai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 13), ekstraktų sudėtyse narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 133).
20.2. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš 2019 m. spalio 19 d. apžiūros protokolo, dauguma rastų ir paimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo pakuotėse, jos buvo laikomos automobilyje tam tikrą laikotarpį, todėl natūralu, kad D. M. neilgu laikotarpiu iki sulaikymo galėjo jų neliesti. Nors 2019 m. spalio 19 d. apžiūros protokole yra nurodyta, kad ant guminio kilimėlio krašto, arčiau vairuotojo sėdynės, yra cigaretės suktinė su viduje esančia galimai narkotine medžiaga, kuri apžiūros metu paimta ir supakuota į voką Nr. 4, tačiau šio nuosprendžio 13 punkte yra nurodyta, kad, be kitų įrodymų, pats D. M. prisipažino, kad jis susisuko „suktinę“. Taigi vien tai, kad atitinkamų D. M. pėdsakų ant jo rankų nebuvo rasta, tai nereiškia, kad jis nelaikė šių draudžiamų medžiagų.
21. Apeliantas nurodė, kad atsižvelgiant į rastą nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias pripažįsta nuteistasis (apeliantas) ir tai patvirtina ekspertizių išvados, todėl jo veika turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį.
21.1. Nuosprendyje yra nurodyta, kad nors kanapių (antžeminės dalys) kiekis neviršija nedidelio kiekio (5 g), tačiau amfetamino, MDMA, kokaino kiekis viršija nedidelio kiekio (0,2 g) ribą, todėl pagal įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes D. M. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
21.2. Apygardos teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog D. M. laikė būtent skundžiamu nuosprendžiu nustatytą narkotinių medžiagų rūšis ir kiekį. Šiuo atveju mutatis mutandis remiamasi kasacinio teismo praktikoje suformuota taisykle, jog „[n]ustačius, kad asmuo platinimo tikslais neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir pan. skirtingas narkotines ar psichotropines medžiagas, iš kurių vienų kiekis nesiekė didelio kiekio, o kitų viršijo didelį ar labai didelį kiekį, jam atsakomybė taikoma pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį už visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir kt.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai) apžvalgos Nr. AB-40-1. 40, p. 495-621, 2.4 papunktis). Taigi apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad bendras laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis viršija nedidelio kiekio viršutinę ribą, tačiau neviršija didelio kiekio žemutinės ribos, ir todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą kiekį. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą perkvalifikuoti jo veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde yra pagrįstai argumentuojama, kad kaltinamajame akte pabrėžiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kokiu laiku, kokioje vietoje ir iš kokio asmens nuteistasis (apeliantas) tariamai įgijo šias narkotines ir psichotropines medžiagas.
23. Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-594/2022 36 punktas).
24. Apygardos teismas sprendžia, kad byloje nebuvo įrodyta, jog D. M. įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), todėl šios aplinkybės yra šalinamos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 16 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-935/2022 37 punktas, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-102-594/2022 37 punktas). Narkotinės medžiagos įgijimas negali būti preziumuojamas remiantis nustatytu vien šios narkotinės medžiagos laikymo faktu ir kaltinamojo prisipažinimu kai kurias iš jų kažkada įgijus nenustatytomis aplinkybėmis. Byloje jokių duomenų, pagrindžiančių draudžiamų medžiagų įgijimo faktą, nėra. Vien tik abstrakčių D. M. parodymų, jis gavo kanapių iš grupelės žmonių; kad narkotinė medžiaga, kuri buvo išimta iš porankio, yra jo; kanapes gavo nemokamai iš nepažįstamo asmens miesto šventėje maždaug mėnesį iki įvykio, Vilniuje, prie Katedros; marihuaną gavo dovanų prieš pusantrų metų, kažkokio koncerto metu sutiko jam nepažįstamus žmones, kurie jam padovanojo, nepakanka daryti išvadą, kad yra įrodyta, jog jis įgijo šias draudžiamas medžiagas. Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių tokias nuteistojo nurodytas aplinkybes. Dar daugiau – byloje apskritai nėra jokių įrodymų (net ir nuteistojo parodymų) kada, kur ir kaip buvo įgytos nuteistojo ginčijamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens D. M. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, o jų įgijimas siejamas tik su laikymo ir prisipažinimo faktu. Šios veikos aplinkybės sprendžiant tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš skundžiamo nuosprendžio turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie pagrįsti motyvai ir aplinkybės dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo skundžiamame nuosprendyje nenurodyti. Byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas – šalinama nekeičiant D. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymu. Atsižvelgiant į tai D. M. apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkinamas, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas pašalinant minėtas aplinkybes (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl D. M. pripažinimo kaltu pagal BK 286 straipsnį
25. Iš bylos aplinkybių neabejotinai nustatyta, kad D. M. nevykdė pareigūnų nurodymų išlipti iš automobilio, nusiraminti, vėliau priešinosi laikinam sulaikymui, tą patvirtina proceso metu apklausti policijos pareigūnai A. O., A. T., G. L., A. R., bylos medžiagoje esantys vaizdo įrašai iš įvykio vietos, to neginčija ir pats D. M., tačiau teigia, kad taip elgėsi, kadangi jis nesuvokė, jog prie automobilio, kuriame jis sėdėjo, priartėjo ne kokie nors vagys su civiliais rūbais, o policijos pareigūnai, kurie iškart ėmė už drabužių tempti jį iš automobilio, taigi jis nesutinka, kad nevykdė būtent policijos pareigūnų duotų nurodymų. Apelianto vertinimu, nepažįstamų, neuniformuotų asmenų veiksmai buvo neteisėti, o jų jis neprivalėjo vykdyti. Taigi siekiant nustatyti, ar D. M. gali būti traukiamas atsakomybėn už pasipriešinimą policijos pareigūnams, pirmiausia būtina nustatyti, ar D. M. identifikavo prie jo vairuojamo automobilio priartėjusius asmenis, kurie jam davė nurodymus, būtent kaip policijos pareigūnus, o ne kitus pašalinius asmenis.
26. Pirmiausia D. M. apeliaciniame skunde pateikia nemažai argumentų, patvirtinančių, jo nuomone, aplinkybę, jog jis nematė prie automobilio priėjusių, policijos pareigūnais prisistačiusių, asmenų tarnybinių pažymėjimų, dėl to negalėjo suprasti, kad tie asmenys yra pareigūnai. Apygardos teismas į šiuos argumentus atsakys, tačiau pirmiausiai apžvelgiami D. M. parodymai detaliau tam, kad geriau suvokti jo poziciją.
Žemesnės instancijos teismas
26.1. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad prie automobilio priėjo vyrai su kapišonais, liepė lipti, jais netikėjo, prašė prisistatyti. Jie sakė, kad yra iš policijos. Buvo be uniformų. Jį tempė į lauką, jis prašė prisistatyti. Tempiamas išlipo, vėl paprašė prisistatyti. Vyrai pasakė, kad jie policija, jie buvo be uniformų, pažymėjimų nerodė, skubino lipti iš mašinos, tempė už rūbų. Jokių pažymėjimų nematė, jie buvo su kapišonais.
26.2. 2022 m. vasario 21 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad suvokti negalėjo, jog priėjo policijos pareigūnai, nes buvo neuniformuoti.
26.3. 2019 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad būnant automobilyje jis įjungė šilumą, kad sušilti ir tada pasibeldė į vairuotojo pusės durelių langą vyrukai su kapišonais, kurie pasakė, kad liptų į lauką, nes jie policija. Jis paprašė, kad jeigu jie policija, tai parodytų pažymėjimus, tada jie pradėjo jį traukti ir jis vėl paprašė jų prisistatyti, ir vienas iš pareigūnų trenkė jam į veidą vieną kartą, tačiau kuris pareigūnas trenkė, jis veido nematė ir neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negali (2 t., b. l. 74–79).
26.4. 2020 m. kovo 25 d. kitų objektų apžiūros protokole yra nurodyta, kad peržiūrėtas vaizdo ir garso įrašas. Atidarius failą pavadinimu „pasipriesino“, vaizdo beveik nesimato, girdisi pokalbiai. D. M. sako „Huj bliat uniformuoti, urlaganai su fufaike <...> Nerodei pažymėjimo“ (1 t., b. l. 145).
27. Apeliaciniame skunde D. M. argumentuodamas dėl netinkamo prisistatymo, visų pirma, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktuose vaizdo įrašuose yra aiškiai užfiksuota, jog nei automobilio trumposios šviesos, nei salono šviesos nedegė. Anot apelianto, šios šviesos reikšmingos, kadangi jeigu jos būtų buvusios uždegtos, D. M. būtų galėjęs geriau matyti policijos pareigūnais prisistačiusių asmenų pažymėjimus.
Žemesnės instancijos teismas
27.1. Apygardos teismas pažymi, kad vaizdo įrašo pavadinimu „V1714-191019-040726-041653-20010400“ nuo 04 val. 11 min. 00 sek., „V1714-191019-041653-042619-20010400“ matyti, jog priartėjus prie automobilio neuniformuotiems policijos pareigūnams automobilio šviesos nedegė, tačiau vaizdą užstoja kitas automobilis, pareigūnai šviečia žibintuvėliais. Kita vertus, iš vaizdo įrašo „V1714-191019-042619-043545-20010400 (2)“ 04 val. 27 min. matyti šviesos automobilyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, neatmetama galimybė, jog automobilio salone galėjo degti nežymi šviesa, kurios dėl vaizdo įrašų kokybės ir užstojusio automobilio nėra galimybės pamatyti.
27.2. Liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad asmuo atsisėdo prie vairo ir užsikūrė automobilį, degė trumposios šviesos. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas sidabrinės spalvos automobilis TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo su užvestu varikliu, degė automobilio artimos šviesos (1 t., b. l. 60–62).
27.3. Liudytojas G. L. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo tamsus paros metas, atkreipė dėmesį į automobilį, mano, buvo šviesos šaltinis. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 4 d., parodė, kad D. M. atsisėdo į vairuotojo vietą, užvedė transporto priemonės variklį ir įjungė priekinius automobilio žibintus (1 t., b. l. 56–58).
27.4. Nukentėjusysis A. O. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilio salone degė šviesa.
27.5. Nukentėjusysis A. T. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad salone buvo šviesu, rodė pažymėjimą, įkišęs į saloną.
27.6. Liudytojas N. R. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 7 d., parodė, kad atvykus 4 neuniformuotiems pareigūnams iš 1 policijos komisariato, kuriuos žino iš matymo, perdavė jiems du sulaikytus asmenis, įtariamus narkotinių medžiagų disponavimu, kuriuos jie įsodino į automobilio įrengtą sulaikymo patalpą. Pareigūnai ant kaklo matomoje vietoje turėjo pasikabinę tarnybinius pažymėjimus. Įsodinus sulaikytus asmenis į automobilį pamatė, kaip kolegos nuėjo link netoli stovėjusio šviesios spalvos automobilio, kuriame sėdėjo žmonės: priekyje – du, gale – vienas. Salone degė šviesa (1 t., b. l. 68–70).
28. Taigi iš vaizdo įrašų nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar ir kokia apimtimi šios šviesos degė, tačiau minėti liudytojai vienareikšmiškai parodė, kad automobilyje šviesos degė.
29. Antra, apeliaciniame skunde yra argumentuojama, kad vaizdo įrašuose („V1714-191019-040726-041653-20010200.mp4“, laiko žymė: 04:09:13, 04:10:18; „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: 04:10:36) matoma, jog nei A. T., nei A. R., nei A. O. pakabinto pažymėjimo matomoje vietoje neturi. Be to, liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad „Dokumentų jie nerodė, tik pasakė, kad policija. <...> D. paprašė parodyti dokumentą, tada jį pradėjo lupti.“.
Žemesnės instancijos teismas
29.1. Apygardos teismas pažymi, kad peržiūrėjęs vaizdo įrašą „V1714-191019-040726-041653-20010200.mp4“, nustatyta, jog šio įrašo 04 val. 09 min. 13 sek., 04 val. 10 min. 18 sek. nematyti, kokie konkrečiai asmenys yra matomi, nėra aišku, ar prie jų yra D. M., be to, beveik visi jie yra arba atsisukę nugaromis, arba iš šono, arba atsitūpę; tik vienas asmuo, galvą gaubiantis kapišonu, 04 val. 09 min. 13 sek. atsistojo priekiu į atvažiavusį automobilį, jis buvo be pakabinto prie krūtinės tarnybinio pažymėjimo, tačiau neaišku, kas šis asmuo.
29.2. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“ 04 val. 10 min. 36 sek. ir vėliau, ypač 04 val. 10 min. 40 sek., yra matyti, kad vienas iš pareigūnų yra ant kaklo pasikabinęs tarnybinį pažymėjimą.
29.3. Liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad „[m]us apspito daug pareigūnų, prisistatė, kad policija, atsidarė dureles. D. paprašė dokumento, jį lupti iš mašinos. <...> Dokumentų jie nerodė, tik pasakė, kad policija. Jie buvo civiliai, po to pasirodė pareigūnai su uniforma <...> D. paprašė parodyti dokumentų, tada jį pradėjo lupti. Nieks pažymėjimų nerodė. <...>“. E. J. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad „<....> atsidarė D. ir jos durys, priėjo vyrai, jie prisistatė policijos pareigūnais, bet jie buvo neuniformuoti. Jie pasakė lipti iš automobilio, D. nesutiko, labai jiems priešinosi, keikėsi.“ (2 t., b. l. 20–22). Taigi apeliantas teisus teigdamas, kad E. J., kuri sėdėjo šalia D. M., keleivio sėdynėje, dešinėje pusėje, nepatvirtino aplinkybės, jog prie automobilio priėję asmenys parodė policijos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus. Kita vertus, ši liudytoja yra D. M. pažįstama, galinti būti suinteresuota duoti D. M. palankius parodymus. Be to, ji sėdėdama automobilio dešinėje pusėje, užstojant D. M., prie jos pusėje buvusio lango priėjus policijos pareigūnui A. R. ir atkreipus jos dėmesį, galėjo objektyviai nematyti, kaip yra rodomas tarnybinis pažymėjimas pro D. M. pusėje buvusį automobilio langą, tamsoje. Taigi apygardos teismas nesiremia vien tik jos parodymais kaip patvirtinančiais D. M. nesupratimą, kad jam nurodymus duoda policijos pareigūnai.
30. Trečia, D. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad iš vaizdo medžiagos („V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, laiko žymė: nuo 04 val. 11 min. 05 sek. iki 04 val. 11 min. 35 sek.) matyti, kad nuteistasis (apeliantas) D. M. iš mašinos buvo ištrauktas po mažiau nei 30 s. Per tokį trumpą laiką pareigūnai nebūtų spėję tinkamai parodyti tarnybinių pažymėjimų bei prisistatyti, be kita ko, pareigūnams teigiant, kad tarnybinius pažymėjimus nuteistajam spėjo parodyti abu policijos pareigūnai.
30.1. Apygardos teismas pažymi, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo pavadinimu „V1714-191019-040726-041653-20010400.mp4“, nuo 04 val. 11 min. 05 sek. iki 04 val. 11 min. 35 sek., matyti, kad neuniformuoti policijos pareigūnai priėjo prie automobilio, švietė žibintuvėliais, tačiau nei 04 val. 11 min. 35 sek., nei toliau šiame vaizdo įraše nematyti, jog buvo ištrauktas D. M. iš automobilio.
30.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, netgi ir per 30 s policijos pareigūnai galėjo parodyti tarnybinį (-ius) pažymėjimą (-us) ir ištraukti D. M.. Pastebima, kad pareigūnai veikė nedelsdami, kadangi jie siekė, jog galimai neblaivus D. M. neišvažiuotų.
Žemesnės instancijos teismas
31. Ketvirta, D. M. manymu, nėra visiškai jokių įrodymų apie tai, jog nuteistasis (apeliantas) kėlė grėsmę policijos pareigūnams (pas nuteistąjį (apeliantą) nebuvo rasta nei šaunamųjų ginklų, šaltųjų ginklų ir pan.). Taigi nuteistasis (apeliantas) buvo beginklis, sėdėjo automobilyje uždarytomis durimis ir langais, o prie automobilio atėjo net 4 neuniformuoti policijos pareigūnai, staiga pašvietę į akis, vienu metu atidarė visas 4 automobilio duris. Nėra įrodymų, jog nuteistasis (apeliantas) būdamas automobilyje būtų bandęs pabėgti. Apygardos teismas nesutinka su šiais D. M. motyvais, kadangi buvo įtariama, kad D. M. buvo neblaivus, be to, automobilyje buvo trys asmenys.
32. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apskritai byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prie D. M. vairuojamo automobilio priėję policijos pareigūnai tinkamai prisistatė ir davė aiškius, teisėtus nurodymus D. M. išlipti iš automobilio, nusiraminti, nesipriešinti.
Žemesnės instancijos teismas
32.1. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad prie automobilio priėjo vyrai su kapišonais, liepė lipti, jais netikėjo, prašė prisistatyti. Jie sakė, kad yra iš policijos. Taigi D. M. pripažįsta, kad prie automobilio priėjo asmenys, kurie prisistatė, jog yra policijos pareigūnai.
32.2. Svarbu paminėti, kad D. M. įvykio vakarą buvo neblaivus. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, jog jis į klubą atvyko 22–23 val., tik atėjęs nusipirko plastikinį nedidelį bokalą alaus, šoko, alumi dalinosi su kitais, vėliau nusipirko tos pačios talpos sidro, kurį išgėrė ne vienas. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. M. neblaivumas galėjo sutrikdyti jo suvokimą, kad jam prisistato policijos pareigūnai, pamatyti jų tarnybinius pažymėjimus. Tačiau ši aplinkybė nešalina nuteistojo atsakomybės ir pareigos vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus.
32.3. Nukentėjusysis A. O. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad būnant patruliams, gal 50 metrų nuo automobilio, matėsi žymėta policijos mašina. G. L. priėjo prie automobilio dešinės pusės, jis ėjo paskui A. R., kuris priėjo prie vairuotojo pusės. Jie išsitraukė tarnybinius pažymėjimus, prisistatė. Jie turėjo tai girdėti. D. M. pradėjo rėkti, kas jūs tokie, kad ne policijos pareigūnai. Jie nusprendė juos išlaipinti iš automobilio, kad pakeltų rankas. D. M. nevykdė jų reikalavimo, A. O. bandė laikyti jo rankas. Jį bandė traukti iš mašinos, D. M. jį nustūmė, A. T. bandė jį sulaikyti. Jie rodė tarnybinius pažymėjimus. Jie buvo civiliais rūbais. Su juo buvę žmonės reagavo ramiai, suprato, kad yra pareigūnai. D. M. priešinosi. Prie lango pridėjus pažymėjimas matosi. Pastiprinimo mašina buvo žymėta. Patruliai buvo su uniformomis. Jie atbėgo gal už minutės. Nuo pirmo momento D. M. jų nesiklausė. Jie vykdė viešąją priemonę, gali atlikti pareigas be uniformos. Jie neįsiveržė į automobilį. Kiek laiko praėjo nuo pažymėjimo parodymo, buvo rodoma ne kartą. D. M. rankų nerodė. Jie nuo pat pradžių prisistatė.
32.4. Nukentėjusysis A. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad atidaręs vairuotojo dureles iš karto prisistatė policijos pareigūnu, nespėjus parodyti pažymėjimo asmuo pradėjo mosikuoti rankomis, rėkauti „kas jūs tokie“, pasitraukit nuo manęs“. Prie jo ir vyro priėjo tyrėjas A. T. ir, pakartotinai parodęs vyrui tarnybinį pažymėjimą, prisistatė policijos pareigūnu. Vyras jų vis tiek nesiklausė ir nevykdė jų reikalavimų nusiraminti (1 t., b. l. 33–35).
32.5. Nukentėjusysis A. T. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie rodė pažymėjimus. Automobilyje asmenys vykdė nurodymus, suprato, kad tai policijos pareigūnai. Jo kolega buvo iš dešinės pusės, rodė pažymėjimas. Salone buvo šviesu, rodė įkišęs į saloną. Visi parodė, jis rodė D. M..
32.6. Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tyrėjas A. O., atidaręs priekines kairės pusės dureles, prisistatė esantis policijos pareigūnas, tačiau vairuotojo vietoje sėdintis vyras, neišlipęs iš automobilio, ėmė mosikuoti rankomis, rėkauti „kas jūs tokie“, „pasitraukit nuo manęs“ (1 t., b. l. 22–24).
32.7. Liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam aiškino, kad yra policijos pareigūnai. Kažkas prie jo veido prikišo pažymėjimą. Kiti sulaikytieji suvokė, kad yra policijos pareigūnai. Nekilo abejonių, kad yra pareigūnai. Jis prisistatė ir prašė išlipti. Kolega prieš akis rodė pažymėjimą.
32.8. Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad taip pat visą laiką jo tarnybinis pažymėjimas buvo pakabintas ant kaklo, specialiame dėkle su skaidria plėvele, t. y. tarnybinis pažymėjimas buvo matomoje vietoje, maždaug krūtinės aukštyje, kortelė įdėta ta puse, kad kitas asmuo matytų pažymėjime esančią nuotrauką bei kitus duomenis. Priėjus prie automobilio atidarė vairuotojo pusės dureles, asmeniui prisistatė, jog yra policijos pareigūnas, nurodė jam savo vardą ir pavardę. Taip pat parodė savo tarnybinį pažymėjimą, kuris buvo pakabintas ant kaklo. Šalia buvę pareigūnai – tyrėjas A. O. ir tyrėjas A. T. vyrui aiškino, jog jie yra policijos pareigūnai, abu tyrėjai jam prisistatė. Iš kitos automobilio pusės stovėjo tyrėjas G. L. ir kontroliavo kitus automobilyje esančius asmenis. Tuo pačiu girdėjo, kaip jis prisistatė jiems, jog yra policijos pareigūnas, nurodė jiems savo vardą ir pavardę (1 t., b. l. 60–62).
32.9. Liudytojas G. L. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie turėjo pažymėjimus, buvo prisistatyta, kad iš policijos. Uniformuoti pareigūnai buvo, stovėjo žymėtas automobilis, kuriuo metu jie atsirado prie vairuotojo, negali atsakyti. Jis pasakė, kad yra iš policijos, pažymėjimas peršviečiamame įdėkle kabėjo ant kaklo.
32.10. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam artinantis prie automobilio jo tarnybinis pažymėjimas buvo pakabintas ant kaklo, specialiame dėkle su skaidria plėvele, t. y. buvo matomoje vietoje, maždaug krūtinės aukštyje, kortelė įdėta ta puse, kad kitas asmuo matytų pažymėjime esančią nuotrauką bei kitus duomenis. Priartėjus prie automobilio pažymėjimą laikė ranka maždaug savo pečių lygyje, nukreipęs į asmenis, sėdinčius automobilyje. R. B. iš karto prisistatė, kad yra „policijos tyrėjas G. L.“ ir laikė pažymėjimą, nukreiptą į asmenį (1 t., b. l. 56–58).
32.11. Liudytojas R. B. 2021 m. rugpjūčio 18 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo labai neblaivus, pamena, kad jį išveda iš klubo. Jį apsauga išvedė iš klubo ir po to tik pamena, kad atsidaro mašinos durys ir ten policija. Tik matė, kaip atidarė automobilio duris, sakė „policija“. E. sėdėjo ant priekinės sėdynės. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės už keleivio. Jo girtumas buvo sunkus ar arti sunkaus. Girdėjo, kad pasakė – „policija“. Antrankių nenaudojo.
33. Taigi liudytojai, įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai, vienareikšmiškai patvirtino, kad jie ne tik prisistatė, jog yra policijos pareigūnai, tačiau ir parodė pažymėjimus, tiek pridėjus prie automobilio lango, tiek salone. Be to, prieš prisistatant pareigūnams 50 m nuo D. M. valdomo automobilio stovėjo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtas automobilis, kurį D. M. galėjo matyti. Taip pat svarbu paminėti, kad D. M., pastebėjęs, kad prie jo automobilio priėjo neuniformuoti pareigūnai, slėpė narkotines medžiagas, kas taip pat rodo, kad jis galėjo suprasti, jog atėjo policijos pareigūnai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kiti automobilyje buvę keleiviai suprato, jog prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, vykdė jų nurodymus ir jiems abejonių dėl to nekilo. Pastebima ir tai, kad po minutės nuo pirmojo kontakto prie neuniformuotų pareigūnų prisijungė uniformuoti pareigūnai, iš ko D. M. jau prasidėjus fiziniam konfliktui galėjo dar labiau įsitikinti, jog priešinasi policijos pareigūnams.
34. Įvertinus šiuos įrodymus, galima spręsti, jog ir apylinkės teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje nustatė, kad D. M. pozicija, jog jis nesuprato, jog jį sulaiko policijos pareigūnai, jie neprisistatė, paneigia ir jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad ,,prie automobilių priėjo vyrai su kapišonais, liepė lipti, jais netikėjo, prašė prisistatyti. Jie sakė, kad yra iš policijos“. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti, kad prieš jį yra policijos pareigūnai.
35. D. M. apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad policijos pareigūnai akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingą jėgą nuteistojo atžvilgiu. Anot apelianto, fizinė jėga sulaikant nuteistąjį (apeliantą) buvo naudojama, panaudota fizinė jėga buvo neproporcinga ir neteisėta, peržengiant savo kompetencijos ribas. Nurodoma, kad nuteistasis (apeliantas) nekėlė jokios grėsmės nei policijos pareigūnams, nei aplinkiniams, tad nebuvo būtinybės policijos pareigūnams naudoti fizinį smurtą, „tazerį“ bei ašarines dujas prieš vieną beginklį nuteistąjį (apeliantą). Buvo 5 policijos pareigūnai prieš vieną beginklį nuteistąjį (apeliantą). D. M. nuomone, tai patvirtina liudytojų P. Š. (liudytojas P. Š., apklausiamas teisme 2022 m. balandžio 5 d. kaip liudytojas šioje byloje, vienareikšmiškai parodė, jog nuteistasis (apeliantas) buvo spardomas policijos pareigūnų: „Vieni spardo per šoną, kiti „tazeriu“. <...> Buvo kankinamas žmogus <...> Jis dejavo ir garsus leido, vaitojo. Nematė, kad jis priešintųsi <...>. Buvo spardoma į visur. Jo akim, tai nebuvo teisėti veiksmai. Spardė gal 3 pareigūnai, vienas su tazeriu. Jie pasikeisdami spardė. Gal porą minučių. <...> Su juo buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigūnė ir jis baigė filmuoti. <...> Tik spardė. Jis nematė, kad nuteistasis (apeliantas) būtų priešinęsis policijos pareigūnams.“. Šias aplinkybes liudytojas matė iš arti, t. y. iš 1,5 m), E. J., nuteistojo (nurodė, kad ašarinės dujos buvo panaudotos jo atžvilgiu, dėl ko jam trūko oro, ypač sėdint policijos pareigūnų automobilyje įrengtoje sulaikymo kameroje) parodymai, vaizdo-garso įrašai (vaizdo medžiagoje „V1714-191019-0421619-043545-20010400.mp4“, laiko žymė nuo 04:29:00, matyti, kad sulaikytasis vedamas į automobilį negali atsimerkti), specialisto išvada.
Žemesnės instancijos teismas
36. Apygardos teismas pirmiausiai apžvelgia D. M. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra susiję su paminėta jo pozicija, kad policijos pareigūnai akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingą jėgą nuteistojo atžvilgiu. Jo parodymai detalizuoja šią jo bendrą poziciją.
36.1. 2020 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad 2019 m. spalio 18 d. jis atvyko į naktinį klubą apie 22–23 val., buvo iki 3 val., išgėrė alaus, rūkykloje vaišinosi, kuo vaišino. Tik atėjęs nusipirko plastikinį nedidelį bokalą alaus, šoko, alumi dalinosi su kitais, vėliau nusipirko tos pačios talpos sidro, kurį išgėrė ne vienas. Vyrai, kurie prisistatė, jog yra iš policijos, tempė į lauką, D. M. prašė prisistatyti. Tempiamas išlipo, vėl paprašė prisistatyti. Vyrai pasakė, kad jie policija, jie buvo be uniformų, pažymėjimų nerodė, skubino lipti iš mašinos, tempė už rūbų. Kai bandė pargriauti, stengėsi išsilaikyti ant kojų. Pribėgo A. T. ir trenkė jam į veidą. D. M. nė vieno smūgio nesudavė. Tyčia jokių smūgių nesudavė. Prisijungė daugiau žmonių, buvo pargriautas, gavo elektrošoko, ašarinių dujų. „Tazeris“ panaudotas daug kartų, bandė jį panaudoti be rūbų, norėjo nutraukti kelnes. Vienas pareigūnas kišo žvyrą jam į burną, kad nerėktų, kai gulėjo ant žemės. Kaip grumtynės baigėsi, neatsimena, atsimena, kad nuvedė jį į automobilį. Jam trūko oro, prašė atidaryti duris, trankė į automobilio šoną, kad įleistų oro. Pareigūnas J. atidarė automobilio dureles, galėjo kvėpuoti per grotas. Buvo perkeltas kelis kartus į kitus automobilius. Vieną kartą jį vėl išvilko iš automobilio, kad geriau uždėtų antrankius. Automobilyje išbuvo apie 8 val., matė, kaip darė kratą jo automobilyje. Iš jo pusės tyčinių spyrių nebuvo, grumtynių metu gal ir galėjo būti, nes jo kojos buvo mėlynos. Kai gulėjo veidu į žemę, šaukė, kažkuris iš pareigūnų žvyru jam bandė užčiaupti burną, kažkieno pirštas buvo jo burnoje. tyčinių spyrių nepripažįsta, nesileido pargriaunamas. Pareigūnams nesipriešino, vengė jų smurto. Jis balsą pakėlė pirmą kartą, kai jį tempė iš automobilio ir neprisistatė. Kai kišo žvyrą į burną, nulaužė dantį, galėjo pirštą susižeisti. Smūgių gavo daug, jam megztinis buvo ant galvos, nieko nematė
36.2. 2022 m. vasario 21 d. teisiamajame posėdyje D. M. parodė, kad nekėlė nei rankos, nei kojos prieš pareigūnus. Suvokti negalėjo, kad priėjo policijos pareigūnai, nes buvo neuniformuoti.
36.3. 2019 m. spalio 19 d. D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad būnant automobilyje jis įjungė šilumą, kad sušilti, ir tada pasibeldė į vairuotojo pusės durelių langą vyrukai su kapišonais, kurie pasakė, kad liptų į lauką, nes jie policija. Jis paprašė, kad jeigu jie policija, tai parodytų pažymėjimus, tada jie pradėjo jį traukti ir jis vėl paprašė jų prisistatyti ir vienas iš pareigūnų trenkė jam į veidą vieną kartą, tačiau kuris pareigūnas trenkė, jis veido nematė ir neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negali. Tada jis supyko ir pradėjo juos stumdyti ir rėkti, kad jie ne pareigūnai, o gatvės chuliganai, jis pats jų nemušė, tik stūmė juos nuo savęs. Jis leido jiems jį sulaikyti ir pargriauti ant žemės. Tada gavo elektrošoku į nugarą, buvo uždėti antrankiai ant rankų ir kojų, vienas iš pareigūnų koja užmynė galvą. Kiek buvo policijos pareigūnų ir ką kiekvienas darė, nežino, tačiau jie vienu metu kratė elektrošoku, užmynęs galvą laikė prispaudęs prie žemės, spardė į šonus ne vieną kartą, ne mažiau 20 kartų. Spardėsi ir jis kiek įmanydamas prispausta galva, dujomis akyse. Kai policijos pareigūnai supyko, kad elektrošoku veikė jį per silpnai, purškė jam į akis dujas ne mažiau 5 kartų, ir jam kišo žemes į veidą ir į burną, ėmė numaudinėti kelnes, ištraukė diržą, suplėšė kelnių klyną, ir purtydami „tazeriu“ numaudinėjo kelnaites, tada jis iš viso pasiuto. Toliau stovėjo ant galvos ir ant krūtinės iš viršaus su koja treptelėjo, skaičiaus neprisimena, nes pradėjo išsijunginėti. Ant kojų buvo uždėtos virvės, pusės centimetro storio, dar storesnės, buvo pilkos ir juodos, su plastmasiniais fiksatoriais, pasodino į automobilį ir įmetė atskirai jo batus. Tada kažkas, nežino kas, priėjo prie jo ir paklausė, kas atsitiko, tada, kai viską papasakojo, tai išgirdo tik ačiū, čia buvo farai, nes jis pats nieko nematė, įtaria, kad buvo filmuojama. Tada uždarė automobilio duris ir langus, visą apipurkštą 5 kartus dujomis, be batų ir išdraskytais drabužiais, be jokios ventiliacijos. Įtaria, kad tai buvo filmuojama laida. Tada jis labai blogai jautėsi su ašarojančiomis akimis ir prašė, kad įleistų oro, bet kai niekas į tai nereagavo. Tada spyrė koja į automobilio sieną šaukdamas „oro“, tai kartojo daugelį kartų. Praėjo apie pusvalandį ar valandą, tada buvo labai sunku orientuotis laike. Priėjo A. J., kuris atidarė automobilio duris ir paklausė, ar jeigu paliks praviras duris, ar nustos šūkauti, tai jis pasakė, kad to ir prašo. Paliko praviras duris ir jis pradėjo atsigaudinėti, galėjo atsimerkti ir paklausė, ar gali gauti vandens, jam buvo pasakyta, kad jam tai nepriklauso (2 t., b. l. 74–79).
36.4. D. M. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad nežinojo, ar tai tikrai pareigūnai, prašė elgtis žmoniškai. Pareigūnai patys puolė naudoti jėgą, jis tik gynėsi, galimai pareigūnai patys naudodami jėgą ir susižalojo. Neneigia pačių veiksmų, muistėsi, vengė prievartos. Vienu momentu jis stangrino kojas, jomis mosikavo, kai jam bandė nuimti kelnes ir net kelnaites, laikė už jų, galimai galėjo pataikyti pareigūnams, tačiau tai nebuvo kažkokie tyčiniai spyriai jiems. Be to, patys pareigūnai jį irgi spardė, bent jau jam taip atrodė, galėjo ir tokiu būdu patys užsigauti. Taip pat nori paminėti, kad buvo naudojamos ašarinės dujos, nors visi pareigūnai tą neigia (2 t., b. l. 95–97).
37. Taigi pagal D. M. parodymus jis nė vieno smūgio nesudavė tyčia nei rankomis, nei kojomis, tik pastūmė jį užpuolusius vyrus, o pareigūnai pirmieji jį tempė iš automobilio, užmovė rūbus ant galvos, smogė jam į galvą, pargriovė jį ant žemės, jis gavo elektrošoko daug kartų, purškė jam į akis dujas ne mažiau 5 kartų, jam uždėjo antrankius, vienas pareigūnas koja užmynė galvą, vienas pareigūnas kišo žvyrą jam į burną, kad nerėktų, kai gulėjo ant žemės, o kai kišo žvyrą, jam nulaužė dantį, galėjo pirštą susižeisti, spardė į šonus ne mažiau 20 kartų, jį išvilko iš tarnybinio automobilio, kad geriau uždėtų antrankius, kažkieno pirštas buvo jo burnoje.
38. Apygardos teismas nesutinka su apeliantu, kad policijos pareigūnai akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus ir panaudojo neproporcingą fizinę jėgą nuteistojo atžvilgiu. Nors D. M. nurodo, kad jis nekėlė jokios grėsmės nei policijos pareigūnams, nei aplinkiniams, tad nebuvo būtinybės policijos pareigūnams naudoti fizinį smurtą, „tazerį“ bei ašarines dujas prieš vieną beginklį nuteistąjį (apeliantą), tačiau tokią jo poziciją paneigia žemiau išvardijami įrodymai, aplinkybės ir jų aukštesniojo teismo vertinimas.
38.1. Nukentėjusysis A. O. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pareigūnai nusprendė automobilio keleivius išlaipinti iš automobilio, kad pakeltų rankas. D. M. nevykdė jų reikalavimo, A. O. bandė laikyti jo rankas. Jį bandė traukti iš mašinos, D. M. A. O. nustūmė, A. T. bandė jį sulaikyti. D. M. priešinosi. Kai buvo išmestos galimai narkotinės medžiagos, jo elgesys buvo priešiškas. Nuo pirmo momento D. M. jų nesiklausė. Pareigūnai bandė jo rankas sulaikyti, jis muistėsi, spardėsi. A. O. bandė sulaikyti jo kojas ir rankas. Gal 4–5 smūgius jam pataikė į blauzdą, pataikė į rankas, buvo sužalotas dešinės rankos pirštas, atsirado kraujosrūvos, jautė skausmą nykštyje. Buvo naudojamas ,,Tazeris“. D. M. standino rankas, spardėsi, mosikavo rankomis.
38.2. Nukentėjusysis A. O. 2019 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nespėjus parodyti pažymėjimo asmuo pradėjo mosikuoti rankomis, rėkauti „kas jūs tokie“, „pasitraukit nuo manęs“. A. O. vyrą laikė už rankų, kad išvengti smūgių. Vėliau vyras jį pastūmė ir išlipo iš automobilio. Kartu su tyrėju A. T. bandė sulaikyti jų atžvilgiu agresyvų vyrą. Vyras standindamas rankas nesileido sulaikomas. Bandant sulaikyti vyrą tyrėjas A. T. su juo nukrito ant žemės. Toliau bandant sulaikyti asmenį jis pradėjo kojomis spardytis, ko pasekoje jam su kojomis spyrė ne mažiau 5 kartų į kojų sritį. Spyrių metu jautė fizinį skausmą. Vėliau pastebėjo, kad ant dešinės rankos bevardžio piršto susidarė kraujosruva, kuri galimai atsirado sulaikymo metu (1 t., b. l. 33–35).
38.3. Nukentėjusysis A. T. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad įtarė, jog asmuo gali būti neblaivius ir apsvaigęs, kažkas iš kolegų matė, kad buvo uostomi milteliai. Įtarė, kad automobilyje daro nusikalstamą veiką, jie priėjo sulaikyti asmenis. D. M. pradėjo stumdyti, bandė uždaryti duris. Jis pasidarė neprognozuojamas. Ištraukė iš automobilio dviese, norėjo uždėti antrankius. D. M. pradėjo stumdyti šaukdamas ir bandė uždaryti duris. D. M. pradėjo vartytis rankomis, mosikuoti. Kad apsvaigęs, akivaizdžiai nurodė jo fizinė jėga, jis kėlėsi, griuvo, vartėsi. Buvo sunku sulaikyti jo judesius. Jo judesiai buvo neprognozuojami. Jam buvo surištos kojos, jis nurovė tą kojų surišimą. Jis A. T. spardė kojomis, kiek smūgių, nepamena. Jautė nugaros skausmus. D. M. pats vartaliojosi ant žvyro. Pareigūnai jį bandė prilaikyti prie žemės. Jokių smūgių jam nesudavinėjo. Nukentėjusysis A. T. 2019 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės davė analogiškus parodymus.
38.4. Liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad prašė išlipti iš automobilio, jis nelipo, pradėjo šaukti, daužytis. Jis nelipo, nepamena, kaip išlipo, ar jie jam padėjo išlipt traukdami iš automobilio. Jis, išlipęs, stovint prie automobilio, puolė ant vieno iš kolegų, kolega atšoko ar pargriuvo ir tada, rodos, A. T., griebė atitraukti nuo A. O. ir pargriovė ant žemės. Jis visą laikę rėkė, žviegė, elgėsi neadekvačiai, mosikavo rankomis, spardėsi, pareigūnai jį bandė sutramdyti. Kai jis išlipo, puolė A., stumtelėjo, A. T. griebė jį ir atitraukinėjo, jie abu griuvo ant žemės. Po ko jis daugiau neatsikėlė. A. T. ir A. O. bandė uždėt antrankius, jis gulėjo ant pilvo, daužėsi, spardėsi, mosikavo rankomis, galva valgė žemes. Gal dar pribėgo uniformuoti, už nugaros uždėjo antrankius. Nuvedus į mašiną spardė sulaikymo duris, jis bandė išsiveržti. Kas naudojo ašarines dujas, nežino. Uniformuoti pareigūnai turėjo „tazerį“. A. R. neturi „tazerio“. Dujų balionėlio neturėjo. Rodos, nieks neturėjo dujų balionėlio. A. R. puolė O., tada A. T. jį užsimetė ant savęs. Nenaudojo dujų.
38.5. Liudytojas A. R. 2020 m. vasario 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad priėjus prie automobilio atidarė vairuotojo pusės dureles, asmeniui prisistatė, jog yra policijos pareigūnas, nurodė jam savo vardą ir pavardę. Taip pat parodė savo tarnybinį pažymėjimą, kuris buvo pakabintas ant kaklo. Vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras, t. y. D. M., pasimetė, pradėjo muistytis, rankas kišo po vairu. Šalia buvę pareigūnai – tyrėjas A. O. ir tyrėjas A. T. vyrui aiškino, jog jie yra policijos pareigūnai, abu tyrėjai jam prisistatė. Buvo prašoma vyro elgtis ramiai, netriukšmauti, aiškino, jog nori tik patikrinti automobilį bei jame esančius asmenis. D. M. toliau nesiklausė, muistėsi automobilyje, nevykdė jų reikalavimų nusiraminti ir išlipti iš automobilio. Kažkuriuo momentu D. M. pastūmė tyrėją A. O., bandė jam suduoti rankomis, mosikavo jomis. Visą laiką garsiai šaukė, tačiau ką, neprisimena. Asmeniui būnant lauke ir jo sulaikymo metu stovėjo šalia automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje. Kartu su tyrėju G. L. stebėjo automobilyje buvusius asmenis, kurie elgėsi ramiai ir reagavo į reikalavimus. D. M. buvo pargriautas ant žemės, jis spardėsi, įspyrė A. T. į kojas. Visą laiką girdėjosi D. M. šaukimas, necenzūriniai žodžiai, atsikalbinėjimai į prašymus nusiraminti ir nesipriešinti (1 t., b. l. 60–62).
38.6. Liudytojas G. L. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai pradarė automobilio langus, matė jį iki peties, jis elgėsi kitaip nei keleiviai. Buvo staigūs judesiai, grubi kalba, keiksmažodžiai, agresija. Buvo neprognozuojamas elgesys. Po to už automobilio voliojosi pareigūnas su vairuotoju. Suprato, kad buvo pasipriešinimas. Ant žolės buvo vartymasis, atbėgo dar uniformuoti. Girdėjo riksmus. G. L. buvo prie automobilio, grumtynės vyko už automobilio. Buvo panaudota spec. priemonė.
38.7. Liudytojas G. L. 2020 m. vasario 4 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po kiek laiko vienas iš kolegų (kuris, nepamena) pastebėjo, kad tai tas pats asmuo, buvęs naktinio klubo „Fabrikas“ patalpose ir jis esąs apsvaigęs. Kadangi vairuotojas buvo įjungęs transporto priemonės variklį, buvo nutarta eiti prie automobilio ir patikrinti, ar jis yra blaivus ir jo vairavimas nesukels grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui. Girdėjo, kaip automobilio vairuotojo pusėje D. M. plūdosi, keikėsi, visaip vengė vykdyti policijos reikalavimus. Pamena, jo buvo reikalaujama išlipti iš transporto priemonės, šį reikalavimą girdėjo. Kiek pamena, matė, kaip D. M. pakyla nuo sėdynės, ar jis išlipo, ar buvo ištemptas, nežino, kadangi D. M. matė ne visą, o tik dalinai, vaizdą užstojo automobilio vidaus detalės bei stogas. Iš karto, kai D. M. atsidūrė lauke, pastebėjo grumtynes, kažkas iš pareigūnų ir D. M. atsidūrė kažkur už automobilio galo, toliau nuo jo. Prie jo tuo metu buvo vyr. tyrėjas A. R., pastarasis padėjo vykdyti jo minėtų automobilio keleivių kontrolę. Po kiek laiko išgirdo elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ garsą. Girdėjo, kaip D. M. plūdosi, keikėsi (konkretaus turinio nepamena, nelabai kreipė dėmesį). Kiek pareigūnų atliko D. M. sulaikymą, nežino, bet mano, tai buvo apie 4 pareigūnai, du su uniformomis ir du neuniformuoti. Kiek pamena, vienas iš tų pareigūnų be uniformos buvo tyrėjas A. O. ir A. T.. Kaip D. M. priešinosi ir spardė pareigūnams kojas, nematė, nes, kaip ir minėjo, stovėjo kitoje automobilio pusėje, kadangi „Toyota Rav4“ yra aukštesnis automobilis nei įprasta, galėjo matyti tik kolegų kyšančias galvas kitoje pusėje. Sužalojimų ant pareigūnų nematė, nes nežiūrėjo. Kolegos jam nieko nesakė. Jis minėto įvykio metu nenukentėjo. Kiek pamena, minėtame automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 56–58).
38.8. Liudytoja B. S. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad mano, jog buvo pavartojęs narkotinių medžiagų, nes nuo alkoholio elgiasi kitaip. Jo elgesys buvo ne nuo girtumo. Automobilyje jis daužė, po to jį persodino į kitą automobilį, ji sėdėjo, rašė protokolą ir dėl šio įvykio tarnybinį pranešimą. „Tazerį“ naudojo du karus, tarnybiniame nurodė. Nepamena, ar naudojo dujas. Dujų kvapo nejuto. D. M. spardėsi, labai muistėsi, kolegos bandė kojas pritraukti, jas surišti. „Tazerį“ naudojo jos kolega. Kai narkotinis apsvaigimas, dujų nejaučia ir jiems „tazeris“ neveikia. Jie visi bandė jį sulaikyti, jis muistėsi, priešinosi, spardėsi. Jie buvo su kolega, pirmo komisariato dar trys ar keturi pareigūnai ir dar trys atvažiavo.
38.9. Liudytoja B. S. 2020 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgirdo „Nesipriešink“ ir pamatė, kad prie automobilio vyksta susistumdymas. Iš automobilio išlipęs vyras pastūmė pareigūną, jam spardė kojas. Abu nugriuvo, atsistojo. Su kolega nubėgo link jų ir bandė pargriauti besipriešinantį vyrą. Jis tikrai matė, kad jie pribėgo uniformuoti. Pargriautas ant žemės vyras nuolat muistėsi, spardėsi, rėkė „eikit nuo manęs, kas jūs tokie“, vadino necenzūriniais žodžiais. Tiek ji, tiek jos kolega reikalavo jo „nusiraminti“, „nesipriešinti“, „sudėti rankas už nugaros“. Vyras į reikalavimus nereagavo, rėkė, kad jie apsimetėliai, urlaganai, kad uniformą iš kažkur gavo, spardėsi, jai du kartus įspyrė į blauzdą, pataikė kojomis ir kolegoms. Kadangi vyras ir toliau aktyviai priešinosi, buvo agresyvus, garsiai sušuko, kad panaudos „Taserį“. Vyras toliau priešinosi ir kai tik kolegos jį prispaudė prie žemės, ji išsitraukė spec. priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taserx26“, juo prilietė vyrui juosmenį arčiau sėdmenų du kartus, tačiau tai nedavė jokių rezultatų. Vyras dar labiau įsiuto, bandė stotis, suduoti jiems, raitėsi ant žemės (žvyro dangos), nutrūko net jo paties diržas. Būdamas prispaustas prie žemės jis savo galva, keliais, bandydavo stotis, pamatė nubrozdinimus jo veide, galvoje. Kartu su kolega N. R. nusprendė naudoti „Taser“ vienu metu, kad būtų didesnis efektas siekiant, kad vyras nors šiek tiek nusiramintų. Atrodė, kad nejautė jokio skausmo. Ašarinių dujų tokioje situacijoje nenaudojo. Nematė, kad vyrui į burną būtų patekę smėlio, nes jis negalėtų kalbėti, o jis nuolat rėkė. Abiem panaudojus „Taserį“ vyras šiek tiek aprimo, jiems pavyko uždėti jam antrankius už nugaros. Bet jis toliau spardėsi, todėl jo paties suplėšytu diržu jam surišo kojas. Vyrą, surakintą ir surištomis kojomis, ant žemės prispaustą laikė tol, kol atvyko į pagalbą mobilios kuopos pareigūnai ir jį nuvedė į jų tarnybinio automobilio V1714 sulaikymo patalpą (1 t., b. l. 64–66).
38.10. Liudytojas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pribėgo padėti, tai sunkiai gavosi. Sulaikius buvo patalpintas į tarnybinį automobilį ir išvežtas į komisariatą. Sunkiai gavosi, nes nėra matęs tokios fizinės būklės ir kad nejaustų fizinio skausmo, taip aktyviai priešintųsi. Spec. priemonės panaudota du „tazeriai“. Užlaužus ranką pamatė, kad nereaguoja į skausmą, nusprendė naudoti „tazerį“, kad išvengti pasekmių. Jie penkiese negalėjo uždėti antrankių. Jis raitėsi, buvo surištos kojos ir rankos ir tarpusavyje dantimis kabino žvirgždą, žemę, bandė šliaužti. N. R. liepė naudoti „tazerį“, kad gauti laiko uždėti antrankius. N. R. buvo vyresnysis, nuo „tazerio“ nebūna sunkesnių pasekmių. Dujos buvo naudotos. Jis buvo nuneštas į tarnybinį automobilį. Naudojo „tazerį“ kelis kartus. Instrukcija leidžia naudoti „tazerį“ tiek, kiek pasiekiamas rezultatas. N. R. neatsimena, ar naudojo dujas. N. R. naudojo „tazerį“ du ar daugiau kartų. D. M. nuo kojų nusiplėšė antrankius, po to buvo surakintas antrą kartą. Į patalpą dujų nieks nepurškė. D. M. išvežė po pusvalandžio.
38.11. Liudytojas N. R. 2020 m. vasario 7 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pareigūnai kažką su tais asmenimis automobilyje kalbėjo, negirdėjo konkrečiai, tik netrukus išgirdo šauksmus „Policija“, „Nesipriešink“. Pamatė, kad vyksta susistumdymas. Iš automobilio išlipęs nepažįstamas vyras stumdydamasis kojomis smūgiuoja pareigūnui į kojas. Jie tai griuvo, tai stojosi. Su kolege nubėgo į pagalbą, bandė pargriauti vyrą. Vyras buvo labai agresyvus, neadekvačiai elgėsi. Garsiai visi davė jam nurodymus nesipriešinti. Jiems pavyko jį pargriauti ant žemės, tačiau vyras ir toliau priešinosi, spardėsi. Pagavus jo koją jis kita imdavo spardytis. Pataikė jam ir kolegoms. Atrodė, kad vyras nejautė jokio skausmo atliekant jam skausmingus veiksmus. Jis nepakluso jų reikalavimui ištiesti kojas, sudėti rankas už nugaros, nesipriešinti. Kadangi jiems nepavyko jam uždėti antrankių, kolegė garsiai perspėjo, kad panaudos „Taser“. Vyras atsakė, kad jam „pochui“, vartojo jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, vadino apsimetėliais. Vyras įspyrė kolegei į blauzdą, jam į galvą bandant laikyti prispaustą įtariamąjį ant žemės tam, kad neleisti atsistoti, kolegė B. S. panaudojo spec. priemonę „Taserx26“ kaip įprastą elektrošoką mažiausiai du kartus, netoli sėdmenų, bet tai nedavė jokių rezultatų, vyras dar labiau įsiuto, pradėjo dar labiau muistytis, bandė stotis. Dar kartą sušuko kolegei, kad abu vienu metu naudoja „Taser“, kad būtų pasiektas didesnis efektas ir padaryti mažesni sužalojimai vyrui, nes šiuo metu naudoti fizinę prievartą buvo beprasmiška. Abiems panaudojus „Taser“ vyras šiek tiek aprimo, pavyko uždėti jam antrankius. Uždėjus antrankius už nugaros vyras ir toliau spardėsi, todėl jo paties diržu jam surišo kojas. Vyrą, surakintą ir surištomis kojomis, ant žemės prispaustą laikė tol, kol atvyko mobilios kuopos pareigūnai ir kartu jį nuvedė į jų tarnybinio automobilio V1714 sulaikymo patalpą. Sėdėdamas automobilyje vyras rėkė, spardė automobilio vidų, į reikalavimus apsiraminti nereagavo. Su mobiliosios kuopos pareigūnais atrakinus duris pamatė, kad jo antrankiai jau priekyje. Norėjo jam persegti antrankius už nugaros ir surišti kojas, kad neniokotų turto, mobilios kuopos pareigūnas jam liepė išlipti iš automobilio, tačiau vyras nesureagavo, jėga buvo ištrauktas iš automobilio, jam persegti antrankiai už nugaros, surištos kojos su vienkartinėmis surišimo priemonėmis, kurias jis vėliau sudraskė, nors jos yra labai stiprios. Vyras vėl buvo patalpintas į tarnybinį automobilį, o vėliau persodintas į kitą automobilį, nes jų pamaina baigėsi. Jo akivaizdoje nematė, kad vyras būtų vėmęs krauju. Pretenzijų tam vyrui neturi, įvykio metu nenukentėjo (1 t., b. l. 68–70).
38.12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3739/2019(01) nurodyta, kad A. O. nustatytas dešinės plaštakos V-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirštakaulio srityje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. spalio 19 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės plaštakos I-o piršto sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nekvalifikuojama. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 41–42).
38.13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020 m. kovo 25 d. rašte „Dėl patikslinimo“ Nr. (1.11)SD-01-225 nurodyta, kad patikslina išvados Nr. G 3739/2019(01) 1-ą punktą: A. O. nustatytas dešinės plaštakos IV-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirštakaulio srityje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. spalio 19 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės plaštakos I-o piršto sumušimo diagnozė nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, todėl sužalojimu nekvalifikuojama. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 44).
39. Taigi iš šių liudytojais apklaustų ir tarpusavyje iš esmės sutampančių policijos pareigūnų parodymų matyti, kad buvo įtariama, jog D. M. gali būti apsvaigęs (šią aplinkybę pripažįsta ir D. M., parodęs, kad įvykio vakarą gėrė alaus, sidro, rūkė) ir gali vairuoti automobilį, be to, automobilyje daryti nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų disponavimu. Kadangi automobilyje buvo trys asmenys, natūralu, kad prie automobilio priėjo keli policijos pareigūnai. D. M. galimas neblaivumas ir mėginimas nuslėpti daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, galėjo sąlygoti jo agresyvumą, mažesnį skausmo jutimą. Iš tolesnių įvykio aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad D. M. vengdamas sulaikymo nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi įžūliai, agresyviai ir pasipriešino policijos pareigūnams. D. M. pats pirmas pradėjo mosikuoti rankomis, daužytis, šaukti, rėkauti „kas jūs tokie“, „pasitraukit nuo manęs“, nors, kaip jau buvo įvertinta šio nuosprendžio 33 punkte, pareigūnai prisistatė informuodami automobilyje esančius asmenis žodžiu, kad jie yra policijos pareigūnai, o po to ir parodydami D. M. tarnybinius pažymėjimus. Pareigūnams paprašius D. M. nusiraminti, elgtis ramiai, netriukšmauti, išlipti iš automobilio tam, kad jis pakeltų rankas, jis nepakluso šiems pareigūnų nurodymams, muistėsi automobilyje, kai pareigūnai ji bandė ištraukti iš automobilio, nustūmė A. O.. Be visų kitų liudytojų paminėtų D. M. priešinimosi veiksmų (mosikavo rankomis, jas standino, muistėsi ir t. t.), paminimi agresyvesni jo veiksmai, kad D. M. bandė smūgiuoti tiek A. T., tiek tyrėjui A. O., juos spardė, policijos automobilyje spardė grotas, kameras, nurovė kojų surišimą. Jį tramdė keli policijos pareigūnai, naudojo specialiąsias priemones, o tai taip pat patvirtina jo aktyvius pasipriešinimo veiksmus. Grumtynės truko 10–15 min, kas taip pat rodo, jog D. M. nenusileido pareigūnams pakankamai ilgą laiko tarpą. Apygardos teismas pabrėžia, kad nukentėjusieji A. O., A. T., liudytojai A. R., B. S., N. R. parodė aplinkybę, kuri ir buvo nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, jog D. M. tyčia kelis kartus spyrė A. O. ir A. T. į kojų sritį, jie juto fizinį skausmą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie aktyvūs ir ilgalaikiai D. M. veiksmai rodo, kad jis pasipriešinimo policijos pareigūnams, o ne gynėsi nuo jų neva perteklinės jėgos naudojimo. Šių liudytojų policijos pareigūnų, jų sužalojimų kontekste D. M. parodymai, jog jis nė vieno smūgio nesudavė nei rankomis, nei kojomis, ar tik pastūmė jį užpuolusius vyrus, yra visiškai neįtikinami, nelogiški, nepaaiškinantys policijos pareigūnų jėgos panaudojimo priežasčių. Toliau apygardos teismas aptaria šio nuosprendžio 35 punkte minėtus konkrečius apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliantas įrodinėja policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimą ir neproporcingos fizinės jėgos nuteistojo atžvilgiu panaudojimą.
40. Apeliaciniame skunde D. M. nurodė, kad A. R. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime pažymėjo, jog ašarinės dujos buvo panaudotos, tačiau vėlesniuose jo ir kolegų parodymuose imama neigti, o dar vėliau policijos pareigūnai duodami parodymus teisme vėl tai nurodo. Pareigūnai duodami parodymus nurodo apie skirtingą spec. priemonių panaudojimą sulaikydami nuteistąjį (apeliantą). A. R. 2019 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodė „panaudojus kovinių imtynių veiksmus, vyras buvo pargriautas, panaudotos spec. priemonės dujos“. 2021 m. gruodžio 14 d. duodamas parodymus N. R. nurodė, kad „dujos buvo naudotos“, tačiau tuose pačiuose parodymuose taip pat konstatavo, kad neatsimena, ar kas naudojo dujas, bei prisimena, kad jiems priėjus dujos dar nebuvo panaudotos. 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime B. S. nurodė, kad „ašarinių dujų tokioje situacijoje nenaudojo“, tačiau 2022 m. vasario 1 d. parodė „buvo naudojamos ašarinės dujos, tazeris“ bei tuose pačiuose parodymuose taip pat parodė „nepamenu ar naudojau dujas. Dujų kvapo nejutau“.
40.1. Apygardos teismas pažymi, kad liudytojas A. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis dujų balionėlio neturėjo. Rodos, nieks neturėjo dujų balionėlio. Nenaudojo dujų. Taigi šis liudytojas teisiamajame posėdyje neprisiminė, ar kas nors panaudojo dujų balionėlį sulaikant D. M., todėl tokie parodymai neprieštarauja jo tarnybiniame pranešime nurodytam teiginiui „<...> panaudotos spec. priemonės dujos <...>“. Vis dėlto jis parodė, kad dujų jis pats nepanaudojo ir tai yra suprantama, kadangi ne jis atliko pagrindinius sulaikymo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad D. M. sulaikymo neatliko, jokio fizinio kontakto su pastaruoju asmeniu neturėjo (1 t., b. l. 60–62).
40.2. Analogiškai ir N. R. parodymai. Liudytojas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad dujos buvo naudotos. N. R. neatsimena, ar naudojo dujas. Į patalpą dujų nieks nepurškė. Taigi šio liudytojo neprisiminimas, ar buvo panaudotos dujos, nepatvirtina nei kad dujos buvo panaudotos, nei kad jos nebuvo panaudotos. Jis kaip ir A. R. taip pat neatliko pagrindinių sulaikymo veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
40.3. Liudytoja B. S. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo naudojamos ašarinės dujos. Nepamena, ar naudojo dujas. Dujų kvapo nejuto. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad ašarinių dujų tokioje situacijoje nenaudojo (1 t., b. l. 64–66). Taigi ji pati nenaudojo dujų, todėl negalėjo patvirtinti, ar kas nors kitas jas naudojo.
41. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į D. M. argumentą, jog vaizdo medžiagoje „V1714-191019-0421619-043545-20010400.mp4“, laiko žymė nuo 04:29:00, matyti, kad sulaikytasis vedamas į automobilį negali atsimerkti. Aukštesnysis teismas pastebi, kad šio vaizdo įrašo 04 val. 29 min. 08 sek. matyti, kad D. M. vedamas į policijos tarnybinį automobilį yra užsimerkęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis galėjo būti užsimerkęs tiek dėl prieš jį panaudotų ašarinių dujų, tiek dėl kitų priežasčių – apsvaigimo, nuovargio, grumtynių ir pan. Vis dėlto apygardos teismas neatmeta, kad jis buvo užsimerkęs ir dėl ašarinių dujų, tuo labiau, kad D. M. ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. spalio 19 d., parodė, kad purškė jam į akis dujas ne mažiau 5 kartų.
42. Apygardos teismo vertinimu, dujų panaudojimas šioje situacijoje yra nepaneigtas, tačiau įvertinus jau aptartą D. M. pasipriešinimo veiksmų kryptingumą, aktyvumą, pobūdį šios specialiosios priemonės panaudojimas nebuvo neproporcingas D. M. sulaikymui.
43. Apeliaciniame skunde taip pat yra argumentuojama, kad N. R. parodymai yra prieštaringi. Iš pradžių 2019 m. lapkričio 28 d. tarnybiniame pranešime N. R. nurodė „noriu pabrėžti, kad prieš įtariamąjį fizinė jėga nebuvo panaudota, o spec. priemonės panaudotos tik tiek, kiek reikėjo, kad įtariamasis būtų sulaikytas“. O jau 2020 m. vasario 7 d. duodamas parodymus N. R. konstatavo „atrodė, kad vyras nejautė jokio skausmo atliekant jam skausmingus veiksmus“; 2021 m. gruodžio 14 d. teisme jis paaiškino: „užlaužus ranką pamačiau, kad nereaguoja į skausmą”. Tai kyla logiškas klausimas, kaip fizinė jėga prieš nuteistąjį (apeliantą) nebuvo naudota, jeigu pats N. R. nurodė, jog nuteistajam (apeliantui) darė skausmingus veiksmus. Akivaizdu, jog N. R. pats sąmoningai suprato, jog naudoja fizinę jėgą (skausmingus veiksmus) nuteistojo (apelianto) atžvilgiu.
43.1. Apygardos teismas pažymi, kad liudytojas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog sunkiai gavosi, nes nėra matęs tokios fizinės būklės ir kad nejaustų fizinio skausmo, taip aktyviai priešintųsi. Užlaužus ranką pamatė, kad nereaguoja į skausmą, nusprendė naudoti „tazerį“, kad išvengti pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
43.2. Liudytojas N. R. ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. vasario 7 d., parodė, kad atrodė, jog vyras nejautė jokio skausmo atliekant jam skausmingus veiksmus (1 t., b. l. 68–70).
43.3. N. R. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad „<...> naudojant skausmingus veiksmus, t. y. užsukus vieną ranką už nugaros tam, kad uždėti antrankius, įtariamasis net nesureagavo.“.
44. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad byloje yra neginčijama, jog fizinė jėga prieš nuteistąjį (apeliantą) buvo naudota, tačiau tai buvo daroma reaguojant į pačio D. M. neteisėtą elgesį, siekiant jį sulaikyti, nutraukti jo pasipriešinimą. Taigi rankos užlaužimas siekiant šių tikslų nebuvo neproporcinga sulaikymo priemonė, tuo labiau, kaip kad neginčijama, D. M. į tokį veiksmą beveik nesureagavo.
45. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas A. T., pripažintas nukentėjusiuoju, spardo nuteistojo (apelianto) kojas, kitas pareigūnas savo koja yra prispaudęs nuteistojo (apelianto) D. M. galvą prie žemės, nors nuteistasis (apeliantas) ir nesipriešina („V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“, laiko žyma nuo 04:37:46 iki 04:43:40 (A. T.). Apygardos teismas, peržiūrėjęs nurodomas vaizdo įrašo pavadinimu „V9011 JRM 963_ch3_20191019041415_20191019050024.mp4“ nuo 04 val. 37 min. 46 sek. iki 04 val. 43 min. 40 sek., nustatė, kad iš policijos pareigūnų automobilio yra ištraukiamas D. M., kuris priešinasi, muistosi, jį laiko trys pareigūnai. 04 val. 38 min. 56 sek. yra matyti, jog kažkuri D. M. kūno dalis yra ant žemės, o pareigūnas yra priklaupęs virš jos, tačiau nėra galimybės nustatyti, kokia tai kūno dalis. Apygardos teismo vertinimu, bet kuriuo atveju tokia padėtis labiau pasirinkta tam, kad suvaržyti D. M. judėjimo laisvę, o ne kad jam sukelti skausmą. Vaizdo įrašas apskritai nėra geros kokybės, vyrauja tamsa, pareigūnai yra pritūpę aplink D. M., todėl nėra galima identifikuoti tikslių apelianto nurodomų aplinkybių. Vaizdo įraše nėra matyti konkrečių pareigūnų spardymo veiksmų.
46. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad liudytojos E. J. parodymuose (2021 m. spalio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas) pažymėta: „Pamačiau, kaip D. guli ant žemės, ant jo buvo daug žmonių. Policininkas buvo su keliais prispaudęs galvą. D. rėkė „man skauda, nulipk“. Ant jo užlipę buvo daug žmonių, ant galvos užlipę“. Pabrėžė, jog į šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas nekreipė visiškai jokio dėmesio. Kyla logiškas klausimas, kaip nuteistasis (apeliantas) galėjo nepagrįstai priešintis policijos pareigūnams, kai jie trypė, spardė ir buvo prispaudę jo galvą prie žemės.
46.1. Liudytoja E. J. 2021 m. spalio 28 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji pamatė, kaip D. guli ant žemės, ant jo buvo daug žmonių. Policininkas buvo su keliais prispaudęs galvą. D. rėkė ,,man skauda, nulipk“. Ant jo užlipę buvo daug žmonių, ant galvos užlipę. Buvo grumtynės. Prie jos stovėjo civiliai apsirengęs pareigūnas. Kaltinamojo sulaikymas nuo automobilio buvo gal kokie trys metrai.
46.2. Apygardos teismas pirmiausiai pažymi, kad iš tokių parodymų yra neaišku, kuriuo momentu, kiek laiko, kaip stipriai, po kokių D. M. ar kitų asmenų veiksmų. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad E. J. galimai turi omenyje tą epizodą, kuris buvo aptartas šio nuosprendžio 45 punkte. Vis dėlto paminėti jos parodymai nekeičia teisėjų kolegijos išvados, kad tikslių D. M. galvos prispaudimo aplinkybių nėra galimybės nustatyti.
47. Apeliantas pastebi, kad specialisto išvadoje Nr. G 186/2020 (1) bei G. B. apklausoje, kurioje jis nurodė „ant D. M. kūno buvo daugybė kūno sužalojimų, prieš tai jis buvo nuvežtas i ligoninę apžiūrai ir turėjo su savimi medicininį įrašą“. Specialisto išvadoje Nr. G 186/2020 (1) (penkiolikta išvada) konstatuota „<...> D. M. nustatytos elektros Žymės: nugaros dešinėje – keturios, juosmens kairėje – dvi; dešiniame sėdmenyje – šešios, dešiniojo sėdmens ir dešinės šlaunies riboje aštuonios, dešinėje šlaunyje – penkios, tai padaryta elektros iškrovos poveikyje, kontaktuojant su elektrai laidžiais objektais“.
48. Be to, pastebėjo, kad tiek N. R., tiek ir B. S. panaudojo elektros šoko prietaisą „tazer“ bei savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksavo, jog „tazerį“ kiekvienas iš jų panaudojo vos 3 kartus. Akivaizdu, kad elektros šoko prietaisas „tazer“ buvo panaudotas daugiau kartų nei nurodo pareigūnai, kurie taip pat panaudojo ir kitą spec. priemonę dujas bei fizinę jėgą akivaizdžiai peržengdami reikalingumo ribas. Specialisto išvadų Nr. G 186/2020 (1) 4 punkte apeliantui nustatyti odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis – 60 trauminių poveikių, poodinės kraujosruvos – 20 trauminių poveikių, liežuvio žaizda – vienu trauminiu poveikiu, elektros žymės – 25 kontaktais su elektrai laidžiais prietaisais.
49. Taip pat apeliantas nurodė, kad v 1917 sulaikymo kameros vaizdo-garso įraše („V1714-191019-042619-043545-20010300.mp4“, laiko žymė nuo 04:37:00 (ekipažo V 1942 pareigūnas) užfiksuoti sulaikytojo klyksmai v 1942 ekipažo pareigūnams bei B. S. naudojant „tazerius“.
49.1. Apygardos teismas, susipažinęs su specialisto išvada Nr. G 186/2020 (1), nustatė, kad išvados 4 punkte yra nurodyta, jog „D. M. nustatyti sužalojimai padaryti: odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis – 60 trauminių poveikių, poodinės kraujosruvos – 20 trauminių poveikių, liežuvio žaizda – vienu trauminiu poveikiu, elektros žymės – 25 kontaktais su elektrai laidžiais objektais.“.
49.2. Taip pat išvados 15 punkte yra nurodyta, jog „2019-10-24 d 08:45 val. VTMT Vilniaus skyriuje D. M. apžiūros metu bei įvertinus jo pateiktus medicininius dokumentus jam nustatytos elektros žymės: nugaros dešinėje – keturios, juosmens kairėje – dvi, dešiniame sėdmenyje – šešios, dešiniojo sėdmens ir dešinės šlaunies riboje – aštuonios, dešinėje šlaunyje – penkios, - tai padaryta elektros iškrovos poveikyje, kontaktuojant su elektrai laidžiais objektais. Jei daiktas, kurio elektros iškrova buvo padaryti sužalojimai, turėjo du elektrodus – jo kontaktų su tiriamojo kūnu galėjo būti dvylika: nugaros dešinėje – du, juosmens kairėje – vienas, dešiniame sėdmenyje – tris, dešiniojo sėdmens ir dešinės šlaunies riboje – keturi, dešinėje šlaunyje – du, jei tas daiktas turėjo keturis elektrodus, jo kontaktai su kūnu galėjo būti šeši: nugaros dešinėje – vienas, juosmens kairėje – vienas, dešiniame sėdmenyje – du, dešiniojo sėdmens ir dešinės šlaunies riboje – du, dešinėje šlaunyje – vienas. Neatmetama galimybė, kad tai galėjo būti elektros impulsinis prietaisas taser.“.
49.3. Nei N. R., nei B. S. tarnybiniuose pranešimuose nėra nurodyta, kiek kartų pareigūnai panaudojo elektrošoką. Nors minimi tam tikri skaičiai (pavyzdžiui, „mažiausiai 2 kartus“, „<...> panaudojome spec. priemonę Taser x26 vienu metu <...>“), tačiau jie susiję su konkrečiais epizodais, po kurių elektrošokas vėl buvo naudojamas.
49.4. Aukštesnysis teismas sutinka su D. M., kad jis patyrė nemažai elektros impulsų, tačiau įvertinus tai, jog grumtynės truko ilgai, pats D. M. aktyviai priešinosi, jam nustatytos 25 žymės nėra neproporcingos pareigūnų atliktiems veiksmams. Nėra pagrindo ir daryti išvadą, jog policijos pareigūnai melavo klaidingai nurodydami, kiek kartų buvo naudojamas „Taser“ elektrošokas.
50. Apeliantas savo poziciją dėl policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimo ir neproporcingos jėgos panaudojimo grindžia ir liudytojo P. Š., kurį D. M. laiko visiškai nešališku liudytoju, niekaip nesusijusiu su nuteistuoju (apeliantu) ar kitais bylos dalyviais, parodymais bei B. S. veiksmais prieš P. Š., užfiksuotais vaizdo įraše, kai ji, anot apelianto, trukdė fiksuoti D. M. sulaikymą.
50.1. P. Š. 2022 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis ėjo Žvėryne link Ozo. Matė surakintą vyrą, apstotą pareigūnais. Vieni spardo per šoną, kiti „tazeriu“. Jam pasiūlė eiti pro šalį ir netrukdyti. Bet jis maišėsi ir jam surašė protokolą. Jį sulaikė už trukdymą sulaikymui. Buvo kankinamas žmogus, negalėjo praeiti. Tik matė už nugaros rankas surakintą gulintį žmogų. Jis dejavo ir garsus leido, vaitojo. Nematė, kad jis priešintųsi. Kiti pareigūnai stovėjo nuošaliau. Buvo apstoję krūva policininkų, gal 5. Po to atvažiavo be uniformos ir P. Š. ramino. Buvo spardoma į visur. Jo akimis, tai nebuvo teisėti veiksmai. Spardė gal 3 pareigūnai, vienas su „tazeriu“. Jie pasikeisdami spardė. Gal pora minučių. P. Š. pasakė, kad kam kankina žmogų, įvyko konfliktas. Mergina lakstė aplinkui ir draudė filmuoti. P. Š. neturėjo telefono. Su P. Š. buvo G. S.. Jis bandė filmuoti, bet jam pagrasino pareigūnė ir jis baigė filmuoti. Mano, su juo niekas nekalbėjo. Tik spardė. G. S. turėjo matyti spardymą, P. Š. buvo priėjęs prie pat. Jį išvarė namo. Su juo jis pabuvo gal 10–15 min. Viską matė atstumu už pusantro metro. „Tazeriu“ kratė gal 5 kartus. Jie ėjo ta gatve, pamatė, kad vyksta kažkas negero. Vaitojo žmogus.
50.2. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „V9011 (duomenys neskelbtini)ch2_20191019041415_20191019050024“ 04 val. 27 min. 50 sek. matyti, kad B. S. kalbasi, ginčijasi su dviem vyrais. B. S. su atvykusiais dviem pareigūnais nuėjo link automobilio, o du vyrai nuėjo į kitą pusę.
50.3. Liudytojas N. R. 2021 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo dar asmenų, gavo protokolą, nes telefonu bandė filmuoti.
50.4. Teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, kad „<...> liudytojas nematė sulaikymo pradžios, matė D. M. jau esantį ne automobilyje, bet gulintį ant žemės. Vienok kaltinimai D. M. pareikšti dėl tų veiksmų, kurių liudytojas P. Š. objektyviai negalėjo matyti, nes jo tuo metu įvykio vietoje nebuvo.“. Be to, liudytojas P. Š. matė įvykį tamsoje, nors ir nedideliu atstumu nuo D. M. ir pareigūnų, tačiau pareigūnams ir D. M. esant vienas šalia kito. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik P. Š. epizodinis, įvykio pabaigos matymas, neparodymas jokių aplinkybių apie D. M. veiksmus nepaneigia liudytojų policijos pareigūnų, kurie dalyvavo įvykyje nuo pat pradžių, parodymų, pareigūnų suvokimo, kad jeigu nenaudos pakankamai jėgos prieš D. M. jis ir toliau priešinsis sulaikymui.
51. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog „[p]asipriešinimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3739/2019(01) nurodyta, kad A. O. nustatytas dešinės plaštakos V-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva galinio pirštakaulio srityje. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. spalio 19 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41-42); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3789/2019(01) nurodyta, kad A. T. po 2019 m. spalio 19 d. įvykio išorinių sužalojimų nekonstatuota (1 t., b. l. 30), tačiau kaip pats nurodė, jautė fizinį skausmą; liudytojas A. R. nurodė, kad ; G. L. nurodė, kad . <...> Kad D. M. priešinosi pareigūnams, nors jie buvo prisistatę esantys iš policijos, patvirtino ir liudytojai G. L., A. R., N. R..“.
Žemesnės instancijos teismas
52. Apygardos teismas pabrėžia, kad visi pareigūnai duodami parodymus buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti surinkti įrodymai, byloje nėra jokių duomenų, jog asmenys būtų turėję bent kokį pagrindą apkalbėti nuteistąjį, todėl teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų – pareigūnų – parodymų patikimumu, o apelianto skunde akcentuojami neatitikimai laikytini neesminiais ir neiškreipiančiais parodymų esmės dėl įvykio aplinkybių.
53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktu fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi), todėl, kolegijos vertinimu, prieš D. M. pareigūnų panaudota prievarta nustačius, kad jis nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir priešinosi, tikėtina buvo teisėta. Kita vertus, pareigūnų veiksmų teisėtumas ir galimo įgaliojimų viršijimo aplinkybės yra ne šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo objektas, todėl teisėjų kolegija nedaro kategoriškų išvadų dėl to, ar pareigūnų veiksmų teisinio vertinimo.
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, susijusias su policijos pareigūnų atliktais veiksmais, konstatuoja, jog surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtis yra visiškai įrodyta.
55. Atitinkamai, neišteisinus D. M. pagal BK 286 straipsnį nėra ir pagrindo atmesti nukentėjusiojo A. O. civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 50,49 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl D. M. paskirtos bausmės
56. Nuosprendžiu D. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam 55 MGL (2 750 eurų) dydžio bauda. Be to, D. M. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirta jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos baudos bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės baudos bausmės pridedant dalį švelnesnės baudos bausmės dalį, ir paskirta galutinė subendrinta 110 MGL dydžio baudos bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 19 d., 4.10 val., iki 2019 m. spalio 20 d., 13.52 val. (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir D. M. paskirta galutinė 106 MGL, t. y. 5 300 eurų (penkių tūkstančių trijų šimtų) dydžio, bauda.
57. Nuosprendyje bausmių skyrimas ir jų subendrinimas yra motyvuojamas tuo, kad „[a]tsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmę – baudą, kitos rūšies bausmės šiuo konkrečiu atveju būtų per griežtos. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimo padarymą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Teismo vertinimu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskyrus 55 MGL dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, paskyrus 60 MGL dydžio baudą, šiuo konkrečiu atveju yra teisingos ir proporcingos bausmės, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.“.
58. D. M. apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog švelniausia bausmė yra bauda, kadangi pagal BK 286 straipsnį švelniausia bausmė yra viešieji darbai. Todėl teismas, pripažinęs nuteistąjį kaltu, turėjo paskirti švelniausią bausmę – viešuosius darbus.
59. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. M. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
60. D. M. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. D. M. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal jau ne kartą šiame nuosprendyje paminėtas jo padarymo aplinkybes, susijusias su D. M. atliktų veiksmų gausa, aktyvumu, ilga grumtynių trukme, vartotais necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų atžvilgiu.
61. Šią nusikalstamą veiką D. M. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką D. M. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti. D. M. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo išvengti sulaikymo.
62. D. M. neteistas (2 t., b. l. 122), kelis kartus baustas administracine tvarka už įvairius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių pažeidimus (2 t., b. l. 119, 123–126), nedirba (2 t., b. l. 127). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taigi nuteistasis yra linkęs padaryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus ir tai rodo gana nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams D. M. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.
63. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
64. Savo nusikalstamais veiksmais D. M. padarė 300 Eur dydžio neturtinę žalą A. O. ir 50,49 Eur dydžio turtinę žalą Vilniaus teritorinės ligonių kasai, kurios skundžiamu nuosprendžiu buvo priteistos jiems atlyginti. D. M. skundė nuosprendį dėl BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo nepadarymo, taigi jis nesutiko su civiliniu ieškiniu.
65. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta D. M. paskyrus griežtesnę bausmės rūšį už viešuosius darbus, tačiau su laisvės atėmimu nesusijusią, sankcijoje numatytą baudos bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent baudos, o ne viešųjų darbų bausmė, kurią prašo paskirti nuteistasis, šiuo atveju padės užtikrinti bausmės tikslus.
66. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą nustatomas baudos dydis už nesunkų nusikaltimą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą apylinkės teismas D. M. paskyrė 60 MGL dydžio baudos bausmę, tai yra artimą minimaliai.
67. Skiriant nurodyto dydžio baudos bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant žymiai mažesnę nei vidurkis, artimą minimaliai bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama D. M. padarytos veikos pobūdžiui, jo neteistumui, sunkinančių aplinkybių nebuvimui. Todėl apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis ar dydis nebuvo per griežti.
68. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį už BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą, konstatuoja, jog D. M. paskirta baudos bausmė už BK 286 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką bei nustatytas jos dydis yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.
69. Sumažėjus kaltinimo apimčiai (pašalinus iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytą aplinkybę, kad D. M. įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), paprastai yra sumažinamos bausmė dėl šios nusikalstamos veikos ir atitinkamai galutinė subendrinta bausmė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-719/2021 24 punktas). Taigi skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keičiamas, D. M. bausmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, mažinama iki 50 MGL (tai atitinka 2 500 Eur) dydžio baudos, atitinkamai galutinė subendrinta bausmė mažinama iki 100 MGL (tai atitinka 5 000 Eur) dydžio baudos. Taip pat keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl įskaičius dviejų parų laikiname sulaikyme išbūtą laiką paskirtos 106 MGL dydžio baudos D. M. paskiriant galutinę 96 MGL, t. y. 4 800 eurų dydžio, baudą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).
70. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BK 259 straipsnio 1 dalyje pašalinant įgijimo aplinkybes (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas), o D. M. bausmė dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, mažinama, atitinkamai mažinama ir subendrinta bausmė bei galutinė baudos bausmė įskaičius laikino sulaikymo laiką (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo D. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad D. M. 2019 m. rugsėjo mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,942 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), po ko, jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, 2019 m. spalio mėnesį, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3,646 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 0,485 g, psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė 0,782 g, po ko, jis, tęsdamas bendrus tyčinius veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo 0,572 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,722 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,011 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).
D. M., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 55 MGL (2 750 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 ir 4 dalimis D. M. paskirtas bausmes (50 MGL dydžio baudos bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, 60 MGL dydžio baudos bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą) subendrinti baudos bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės baudos bausmės pridedant dalį švelnesnės baudos bausmės dalį, ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 19 d., 4.10 val., iki 2019 m. spalio 20 d., 13.52 val. (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir D. M. paskirti galutinę 96 MGL, t. y. 4 800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio, baudą.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.