Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės ir nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda.

Taip pat šiuo nuosprendžiu R. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 2,767 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc. ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir gabeno automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2020 m. spalio 6 d. apie 15.40 val., vairuodamas transporto priemonę ir nepaklusdamas policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pro vairuojamo automobilio vairuotojo pusės langą, jas tyčia išmetė, ir jas ant kelio surado Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo valdybos Kriminalinio aptarnavimo skyriaus specialistas.

2. Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerius, t. y. du valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) pagamindamas juos ne įmonėje įgaliotoje gaminti kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, laikė juos ir gabeno automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2020 m. spalio 6 d., apie 15.40 val., vairuodamas transporto priemonę ir nepaklusdamas policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, važiuodamas (duomenys neskelbtini), juos tyčia išmetė pro vairuojamo automobilio vairuotojo pusės langą, kuriuos surado Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės mobilaus būrio patrulis Ž. M., t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje.

3. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį dalyje dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodė, kad R. K. kaltė dėl pareikšto kaltinimo visiškai įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, o jo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, R. K. asmenybę. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad transporto priemonės valstybinis numeris nėra BK 306¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, todėl R. K. negali būti pripažintas kaltu už tai, kad laikė ir gabeno valstybinį numerį, kuris nėra transporto priemonės identifikacinis numeris (VIN).

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė (toliau – prokurorė) prašo panaikinti 2021 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl R. K. išteisinimo pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 306¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 80 MGL (4000 eurų baudą), paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą 120 MGL (6000 eurų) baudą.

4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad valstybinio numerio lentelės nėra indentifikavimo numeris (VIN) ir tokių lentelių suklastojimas nėra laikomas baudžiamajame įstatyme uždrausta veika, todėl R. K. veiksmuose nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – nusikaltimo dalyko. BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektas – teisės aktais nustatyta valstybės valdymo tvarka transporto priemonių registravimo, valstybės numerių išdavimo, eismo priežiūros srityse. Prokurorės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad valstybinių numerių išdavimo tvarka yra griežtai reglamentuota Lietuvos Respublikos norminiais aktais.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo,“ (2021 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija) (toliau – ir Taisyklės) nustatyta transporto priemonių registravimo, jų registravimo dokumentų ir valstybinio numerio ženklų išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarka. Šių taisyklių 22 punkte numatyta, kad vienai transporto priemonei ženklinti išduodamas vienas numerio ženklų rinkinys. Transporto priemonės valstybiniai numeriai leidžia identifikuoti transporto priemonių duomenis VĮ „Regitra“ registre. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1-55 patvirtintų „Rekomendacijų dėl transporto priemonių, kurios, įtariama, yra pagrobtos, paėmimo, saugojimo, tikrinimo ir gražinimo atliekant ikiteisminį tyrimą ir vykdant tarptautinius Įsipareigojimus“ (toliau – Generalinio prokuroro rekomendacijos) 3.9. punktu transporto priemonės valstybinio numerio ženklai priskiriami prie kitų transporto priemonės identifikavimo ženklų. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį asmeniui atsiranda ne vien tik už transporto priemonės identifikavimo numerio (VIN) suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą, bet ir už transporto priemonės kitų identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą. Suklastojant, neteisėtai sunaikinant ar pakeičiant transporto priemonės identifikavimo numerius, pažeidžiama valstybės politika transporto priemonių registravimo, valstybinių numerių išdavimo bei eismo priežiūros srityje.

4.3. Prokurorės vertinimu, R. K., suklastodamas transporto priemonės valstybinius numerius, būtent ir siekė pažeisti valstybės politiką transporto priemonių registravimo, valstybinių numerių išdavimo bei eismo priežiūros srityje – t. y. suklastoti du valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) pagamindamas juos ne įmonėje įgaliotoje gaminti kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, laikė juos ir gabeno automobilyje iki kol 2020 m. spalio 6 d., apie 15.40 val., vairuodamas transporto priemonę ir nepaklusdamas policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, juos tyčia išmetė pro vairuojamo automobilio vairuotojo pusės langą, kuriuos surado patrulis. Tokie R. K. veiksmai atitinka BK 306¹ straipsnio sudėtį.

5. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veika, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių nuosprendis laikomas neteisėtu ir nepagrįstu. Apelianto kaltė baudžiamojo nusižengimo įvykdymu buvo grindžiama tik subjektyvaus pobūdžio įrodymų šaltiniais – netiesioginiais įrodymais (liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bei kita surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga), kurių pirmos instancijos teismai nesugebėjo įvertinti išsamiai ir nešališkai. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo teismas nepagrįstai konstatavo, kad R. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Gynėjo vertinimu, apylinkės teismo nuosprendis dėl R. K. kaltės iš esmės grindžiamas prielaidomis, tuo tarpu vadovaujantis in dubio pro reo principu visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

5.2. Gynėjo teigimu, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad R. K. kada nors yra disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Atlikus biologinį tyrimą, specialisto išvadoje buvo nustatyta, jog R. K. vartoja vaistus, bet ne narkotines medžiagas. Apeliantui anksčiau niekada nebuvo pareikšti įtarimai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Be to, nuteistasis yra vyresnio amžiaus asmuo, kurie retai rūko kanapes, tad teismo išvada, kad R. K. padarė jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą yra visiškai nepagrįsta.

5.3. Skunde pabrėžiama, kad R. K. nuo pat pradžių neigė disponavęs narkotinėmis medžiagomis, taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų galinčių patvirtinti jo kaltę –DNR, pirštų antspaudų ir pan. Nors pareigūnai ir nurodė, kad neva apeliantas išmetė per langą daiktus, tarp kurių vėliau neva buvo rasta narkotinė medžiaga, tačiau tokių parodymų negali patvirtinti kita objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga, t. y. vaizdo įrašas. Nors vaizdo įrašas yra labai geros kokybės, tačiau jame visiškai nesimato, jog automobilyje buvę asmenys būtų atsidarę langą ir metę laukan daiktus. Taip pat, nors policijos pareigūnai ir nurodė, kad pranešė budėtojų daliai apie mėtomus daiktus, o taip pat ir kalbėjosi tarp savęs automobilyje, tačiau tokių parodymų nepatvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga ir garso įrašai esantys byloje. Automobilyje nebuvo įjungtas garso įrašymas, o susipažinus su „centro“ ir policijos pareigūnų įrašais, tapo aišku, jog policijos pareigūnai „centrui“ nenurodė, jog asmenys išmetė kokius nors daiktus, todėl nėra jokių duomenų, patvirtinančių policijos pareigūnų parodymus.

5.4. Gynėjo teigimu, apylinkės teismas neįvertino minėtų policijos pareigūnų parodymų administracinėje byloje, nes akivaizdu, kad jie nenorėjo atskleisti sustabdymo aplinkybių ir keitė parodymus apie automobilio stabdymo aplinkybes bei priežastis. Pareigūnai buvo gavę nurodymą sustabdyti minėtą automobilį, kadangi ONTV pareigūnai šį automobilį persekiojo nežymėtais automobiliais, kurie vaizdo įraše aiškiai matyti blokuojantys kelią. Minėtos aplinkybės kelia abejonių policijos pareigūnų parodymų patikimumu. Be to, į įvykio vietą buvo iškviestas kinologas, kelio apžiūra pagal 2020 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolą ir pagal kaltinime nurodomą išmestų daiktų laiką, truko virš 3 valandų, tad pareigūnų parodymai, jog jie tiksliai matė kur buvo išmesti daiktai nesutampa su objektyvia ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. y. įvykio apžiūros protokolu. Pareigūnai nurodė, kad matė, kaip per šoninį langą išmetė kažkokį daiktą, t. y. nuo kelio į žolės pusę, tačiau minėtas paketas su narkotine medžiaga buvo rastas važiuojamoje kelio dalyje, todėl pareigūnai parodymai ir vėl nesutampa su įvykio vietos apžiūros protokolu. Pareigūnai taip pat nurodė, kad R. K. buvo su raudona striuke, bet iš vaizdo medžiagos matyti, jog jis apsirengęs tamsiai. Jokia raudona striukė rasta nebuvo nei automobilyje, nei įvykio vietoje. Nors Ž. M. nurodė, kad raudoną striukę nusirengė automobilyje, tačiau šie pareigūno parodymai yra paneigti vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota kaip apeliantas parvedamas į policijos pareigūnų automobilį. EŽTT teismas byloje V. M. ir kiti prieš Nyderlandus aiškiai pasisakė, jog policijos pareigūnų statusas yra kiek kitoks nei tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, kad tokie liudytojai (policijos pareigūnai) visada yra suinteresuoti, nes jie susiję su vykdomąja valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu.

5.5. Skunde taip pat nurodoma, kad kanapių, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis - 0,4%, nežymiai viršija baudžiamosios atsakomybės ribą, t. y. baudžiamoji atsakomybė numatyta už 0,2% viršijimą. Iš esmės literatūros šaltiniuose nurodoma, jog nuo 0,3% iki 1.0% kanapės neveikia arba šiek tiek veikia psichiką, todėl skunde prašoma atsižvelgti į šias aplinkybes ir taikyti R. K. atžvilgiu BK 37 straipsnį – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorės skundą prašė atmesti.

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

9. Iš pateiktų apeliacinių skundų turinio akivaizdu, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti R. K. pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį teigdama, jog valstybiniai automobilio numeriai laikytini identifikaciniais, o nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, teigiant, kad nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas, apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl kaltinimo pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį

10. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 306¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius. Taigi, šioje normoje nurodyta nusikalstama veika gali pasireikšti trimis alternatyviais veiksmais: 1) suklastojant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. visiškai ar iš dalies vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio sukuriant netikrą transporto priemonės identifikavimo numerį; 2) neteisėtai sunaikinant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. neteisėtai fiziškai likviduojant ar sugadinant transporto priemonės identifikavimo numerį taip, kad jis nebegali būti naudojamas transporto priemonei identifikuoti; 3) neteisėtai pakeičiant transporto priemonės identifikavimo numerį, t. y. neteisėtai, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio žymių įdedant kitokias žymes, kurios gali būti klaidinamai panašios į autentiškas transporto priemonių identifikavimo žymes.

11. Šios normos negalima aiškinti išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas, t. y. taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokių žymenų (duomenų), padedančių identifikuoti konkrečią transporto priemonę, suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-386/2008, 2K-1/2011). Kiti transporto priemonės identifikavimo žymenys nėra BK 306¹ straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-386/2008, 2K-77-489/2022).

12. Nagrinėjamoje byloje R. K. buvo pareikšti kaltinimai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerius, t. y. du valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini) pagamindamas juos ne įmonėje įgaliotoje gaminti kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, laikė juos ir gabeno automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2020 m. spalio 6 d., apie 15.40 val., vairuodamas transporto priemonę ir nepaklusdamas policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, juos tyčia išmetė pro vairuojamo automobilio vairuotojo pusės langą.

13. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad iš nurodytos nusikalstamos veikos aprašymo nėra aišku, kaip ir kokiu būdu R. K. suklastojo valstybinį numerį. Taip pat apylinkės teismas padarė išvadą, kad transporto priemonės valstybinis numeris nėra BK 306¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, todėl R. K. negali būti pripažintas kaltu už tai, kad laikė ir gabeno valstybinį numerį, kuris nėra transporto priemonės identifikacinis numeris (VIN). Su šiomis išvadomis sutinka ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.

14. BK 306¹ straipsnyje nėra pateikiama transporto priemonės identifikavimo numerių sąvoka, todėl kaip teisingai pažymėjo ir prokurorė savo apeliaciniame skunde, aiškinant straipsnio turinį reikia vadovautis kitais teisės aktais.

15. Transporto priemonės identifikavimo numerio sąvoką, jam keliamus reikalavimus, jo žymėjimo vietą ir kt. detaliai apibūdina Europos Tarybos 1975 m. gruodžio 18 d. direktyva Nr. 76/114/EEB. Direktyvoje nurodoma, kad transporto priemonės identifikavimo numeris – tai nustatytas simbolių derinys, kurį kiekvienai transporto priemonei paskiria gamintojas. To numerio paskirtis – užtikrinti, kad kiekvieną transporto priemonę padedant gamintojui būtų galima aiškiai identifikuoti 30 metų ir, kad tam tikslui nereikėtų naudoti jokių kitų duomenų, nurodyti identifikavimo numeriui keliami reikalavimai.

16. Taisyklių 63 punkte nurodyta, kad transporto priemonės autentiškumui patikrinti parengta transporto priemonė turi būti paženklinta jos gamintojo arba kompetentingos institucijos suteiktu indentifikavimo numeriu ant kėbulo ar rėmo ir (arba) gamintojo identifikavimo plokštele (išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikoje įregistruotos identifikavimo žymenų neturinčios transporto priemonės). Gamintojo arba kompetentingos institucijos identifikavimo plokštelėje esantys įrašai ir (arba) identifikavimo numeris turi būti įžiūrimi (nesugadinti).

17. Automobilio identifikacinis kodas – unikalus simbolių rinkinys, apibūdinantis konkretų automobilį. Šį kodą automobiliui priskiria jo gamintojas, o jame užkoduota informacija reiškia markę, modelį, modelio metus, variklio tipą ir kitus svarbius dalykus. Automobilio identifikacinis numeris nekinta nepaisant vietos, valstybės, kurioje jis yra užregistruojamas.

18. Prokurorės apeliaciniame skunde pabrėžiama Taisyklėse nustatyta transporto priemonių registravimo, jų registravimo dokumentų ir valstybinio numerio ženklų išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarka ir, kad šių Taisyklių 22 punkte numatyta, jog vienai transporto priemonei ženklinti išduodamas vienas numerio ženklų rinkinys, kurie leidžia identifikuoti transporto priemonių duomenis VĮ „Regitra“ registre – transporto priemonės pirmosios registracijos datą arba pagaminimo metus, pirmosios registracijos Lietuvoje datą, kategoriją, klasę, variklio numerį, transporto priemonės markę, modelį, identifikavimo numerį (VIN) ir kitus duomenis bei transporto priemonės savininko (naudotojo) duomenis – asmens (įmonės) kodą, vardą, pavardę (pavadinimą), gyvenamąją vietą (buveinės adresą). Be to, tose pačiose Taisyklėse yra išvardytos sąlygos, kurioms esant registruojamos transporto priemonės Lietuvoje, viena šių sąlygų – nustatytas transporto priemonės tapatumas (transporto priemonė identifikuota ir turi bent vieną vizualiai matomą gamintojo atliktą žymenį su identifikavimo numeriu). Iš poįstatyminių norminių aktų turinio akivaizdu, kad valstybinio numerio ženklai yra skirti paženklinti ne pačią transporto priemonę, o jos įregistravimo Lietuvos Respublikoje faktą ir to įregistravimo duomenis.

19. Prokurorė skunde pažymėjo ir Generalinio prokuroro rekomendacijų 3.9 punktą. Šiame punkte įtvirtinta kitų identifikavimo žymenų sąvoka – tai valstybinio numerio ženklai, kabinos, variklio, pavarų dėžės, produkcijos numeriai ir kiti ženklai, padedantys papildomai identifikuoti transporto priemonę. Tačiau prokurorė neatkreipė dėmesio, kad tose pačiose Generalinio prokuroro rekomendacijose, jų 3.14. punkte numatyta, jog transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) – transporto priemonės gamintojo jai suteiktas ženklų derinys, kad ji būtų vienareikšmiškai identifikuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad valstybinio numerio ženklai nėra transporto priemonės identifikavimo numeriai, visiškai atitinka šį klausimą reglamentuojančių norminių aktų turinį, „identifikavimo numerių“ sąvoka yra vienareikšmiška ir negali būti tapatinama su valstybinių numerių sąvoka.

20. Kaip jau minėta, BK 306¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą, todėl šios normos negalima aiškinti išplečiant baudžiamosios atsakomybės ribas, t. y. taikyti baudžiamąją atsakomybę už bet kokių žymenų (duomenų), padedančių identifikuoti konkrečią transporto priemonę, suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą ar pakeitimą. Be to, pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 306¹ straipsnį kyla už alternatyvius veiksmus, t. y. suklastojimą, neteisėtą sunaikinimą, ar tokių numerių panaikinimą. Nagrinėjamu atveju, net jei valstybiniai transporto priemonės numeriai būtų priskirtini prie identifikacinių numerių (tačiau toks straipsnio dispozicijos plečiamas aiškinimas yra negalimas), nebūtų galimybės asmenį pripažinti kaltu padarius šį nusikaltimą, kadangi nėra jokių duomenų, kad R. K. juos pats suklastojo.

Dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

21. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu dalyje dėl R. K. pripažinimo kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad pirmosios teismas netinkamai vertino įrodymus, apkaltinamąjį teismo nuosprendį grindė vien netiesioginiais įrodymais, kurių nesugebėjo įvertinti taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pažymėjo, kad R. K. niekada nedisponavo narkotinėmis medžiagomis, specialisto išvadoje nenustatyta, kad jis būtų vartojęs tokių medžiagų, byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina, kad jam kada nors būtų buvę pareikšti įtarimai, susiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, pareigūnų duotų parodymų negali patvirtinti jokia kita objektyvi bylos medžiaga, todėl R. K. turėtų būti išteisintas.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis, pirmosios instancijos teismas R. K. pripažino kaltu vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina R. K. kaltės, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir nulėmusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai, visapusiškai išanalizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir paties kaltinamojo, liudytojų parodymus, vietos ir daiktų apžiūros protokolus, vaizdinę medžiagą, specialisto išvadas ir kitus rašytinius duomenis, kurių visetas leido daryti pagrįstas išvadas dėl R. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

23. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio įstatymo dispozicijoje išvardyti disponavimo požymiai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

24. Nagrinėjamu atveju R. K. pripažintas kaltu už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo 2,767 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc. ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir gabeno automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2020 m. spalio 6 d. apie 15.40 val., vairuodamas transporto priemonę ir nepaklusdamas policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pro vairuojamo automobilio vairuotojo pusės langą, jas tyčia išmetė, ir jas ant kelio surado Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo valdybos Kriminalinio aptarnavimo skyriaus specialistas.

25. Kaip jau minėta, apylinkės teismas išvadas dėl nuteistojo kaltės grindė remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, o būtent policijos pareigūnų duotais parodymais bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga. Tiek byloje esančiame 2020 m. spalio 6 d. vyriausiojo patrulio K. V. tarnybiniame pranešime dėl stabdomo automobilio nestojimo, rastų narkotinių medžiagų (1 t., b. l. 132-133), tiek ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų K. V. (1 t., b. l. 47-50), A. D. (1 t., b. l. 53-56) ir Ž. M. (1 t., b. l. 41-44) duotuose parodymuose iš esmės užfiksuotos tapačios aplinkybės, kurias jie nurodė ir apklausiami teisme (jų parodymų turinys aprašytas skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje), o būtent, kad patruliuodami tarnybiniu automobiliu pastebėjo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pamatęs policijos automobilį staiga išsuko iš greitkelio. Nusprendė minėtą automobilį sustabdyti ir patikrinti įjungus tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus. Išsukęs iš greitkelio, „Renault“ vairuotojas padidino greitį, nors garsiakalbiu buvo raginamas sustoti, tačiau nepaisydamas reikalavimų nestojo, o tik dar labiau didino greitį. Važiuojant (duomenys neskelbtini), likus apie 50 metrų iki jos galo, neprivažiavus „T“ formos sankryžos, pareigūnai pamatė kaip „Renault Megane“ vairuotojas atsidarė automobilio vairuotojo pusės langą ir pro jį išmetė blizgios spalvos daiktą, tą vietą jie įsiminė. Toliau persekiojo „Renault Megane“, vėl matė kaip buvo išmesti daiktai (automobilio numeriai), vėliau patekęs į akligatvį persekiojamas automobilis sustojo, o vairuotojas išlipęs iš automobilio pradėjo bėgti. Sulaikius asmenį nustatyta, kad tai R. K., kuris nustatyta, jog buvo blaivus. Įvykio metu R. K. pasiteiravus kodėl jis tyčia nestojo policijos pareigūnams, jis atsakė, kad bijo pareigūnų, kad jo vairuojamas automobilis neturi techninės apžiūros, nors patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad jis techniškai tvarkingas. Vyriausiasis patrulis Ž. M. išvyko ieškoti pro langą išmėtytų daiktų, kurie buvo surasti. Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūra atlikta ties (duomenys neskelbtini), ant kelio guli folijos gniužulas su jame esančia galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga (1 t., b. l. 19-23). Byloje esanti 2021 m. sausio 20 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvada patvirtina, kad aptariamo įvykio metu rastos ir tirti pateiktos medžiagos yra kanapės (antžeminės dalys), o būtent 2,767 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,4 proc. (1 t., b. l. 76-78).

26. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, pasisakė tik pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, kur nurodė, kad įvykio dieną atvyko į Kauną darbo reikalais, susitiko su R. A., kurį pažįsta keletą metų, nes šis vežioja traktorių detales į užsienį. Su juo susitiko (duomenys neskelbtini), prie motelio, kur paliko savo mašiną. Persėdo į R. A. vairuojamą automobilį ir važiavo apžiūrėti detalių. Važiuojant link (duomenys neskelbtini), R. A. vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti nežymėtas automobilis. Jis gulėjo šalia, nes buvo sulūžusi sėdynė. Tada R. A. pradėjo kvailioti, t. y. nesustojo, parodė nepadorius gestus ir bandė pabėgti nuo juos persekiojusio automobilio. Jis negirdėjo jokių vaizdinių ar garsinių signalų sustoti. Nėra kaunietis, kelių nežino, todėl nesuprato kur R. A. važiuoja. Laukuose R. A. sustojo, iššoko iš automobilio ir pradėjo bėgti, todėl bėgo ir jis. Po to, jis ėjo link pėsčiųjų tilto per autostradą, kur jį sulaikė policijos pareigūnai. R. A. iš įvykio vietos pabėgo. Nežinojo, kad juos vijosi pareigūnai, todėl išlipo ir nuėjo. Suprato, kad ne taip kažkas, nes R. A. iššoko iš mašinos ir pradėjo bėgti laukais. Jis jokių narkotinių medžiagų ir suklastotų numerių neturėjo, todėl negalėjo nieko išmesti per automobilio langą. Nematė, kad R. A. mestų pro langą kokius nors daiktus. Nesakė jį sulaikiusiems pareigūnams kas vairavo automobilį, nes buvo šoko būsenos, o vėliau nematė reikalo tai sakyti, nes buvo požiūris, kad jis kaltas (2 t., b. l. 64-65).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai šiuos nuteistojo duotus parodymus vertino kaip asmens gynybinę poziciją, kadangi jų patikimai nepatvirtino jokie kiti byloje esantys duomenys. R. K. parodymus davė tik pirmosios instancijos teisme, kur tvirtino, kad jis pats net nevairavo automobilio „Renault Megane“, tą darė R. A., tačiau net ir gretinant R. K. ir liudytojo R. A. parodymus (2 t., b. l. 90-91 ), jie tarpusavyje nesutampa. Visų pirma, nuteistasis nurodė, kad su R. A. susitiko (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu liudytojas R. A. teigė, kad su R. K. susitiko prie (duomenys neskelbtini) ir nuo ten juos pradėjo persekioti mašinos. Be to, R. K. nurodė, kad jų automobilį pradėjo stabdyti nežymėtas automobilis, kai liudytojas tuo tarpu teigė, jog juos pradėjo sekti dvi mašinos. Pasak nuteistojo, jis negirdėjo jokių vaizdinių ir garsinių signalų sustoti, nesuprato, kad vijosi pareigūnai, tuo tarpu liudytojas R. A. nurodė, jog R. K. sakė, jog gal reikia sustoti, kas prieštarauja nuteistojo pateiktai versijai. Priešingai nei teigia nuteistasis, tai, kad automobilyje buvo vienas asmuo nurodė visi įvykyje ir automobilio persekiojime dalyvavę pareigūnai. Tam tikri mažareikšmiai neatitikimai liudytojų parodymuose nelaikytini pakankamu pagrindu juos pripažinti nepatikimais ir nesiremti sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą. Tiek nuteistojo, tiek liudytojo R. A. parodymus, dėl neva sulūžusios ir atlenktos sėdynės, dėl ko R. K. automobilyje gulėjo, paneigia byloje esantis įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas (1 t., b. l. 25-38), kuriame nėra užfiksuota, jog sėdynės sulūžę, abi priekinės automobilio sėdynės yra normalioje, įprastinėje padėtyje (1 t,, b. l. 32-34). Be to, tiek ant priekinės keleivio sėdynės, tiek šios sėdynės priekyje (keleivio kojų vietoje) užfiksuoti gulintys daiktai, kas paneigia tikimybę, jog joje prieš tai sėdėjo asmuo. Pažymėtina ir tai, kad sulaikytas R. K. nenurodė, jog jis nevairavo, tačiau priešingai, nurodė, kad bėgo, nes automobilis neturi techninės apžiūros, kas buvo jį sulaikiusių pareigūnų patikrinta ir nustatyta, kad automobilis yra su galiojančia technine apžiūra. Nors automobilyje ir nebuvo rasti automobilio užvedimo rakteliai, tačiau tai nepaneigia padarytos išvados, jog automobilį vairavo būtent R. K., kadangi bėgdamas nuo pareigūnų iki buvo sulaikytas, jis turėjo galimybę užvedimo raktelius išmesti.

28. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas ginčija ne tik aplinkybę, jog neįrodyta, kad R. K. vairavo automobilį „Renault Megane“, bet ir apklaustų pareigūnų parodymus dėl automobilio stabdymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad esminės reikšmės tiriant nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų gabenimu, pareigūnų parodymai dėl automobilio stabdymo pagrindų, neturi. Šios aplinkybės buvo tirtos ir nagrinėtos administracinių nusižengimų byloje, kurioje R. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalyje (2020 m. rugsėjo 29 d. straipsnio redakcija), o būtent, kad nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams stabdyti transporto priemonę. Administracinio nusižengimo byloje konstatuota, kad būtent R. K. vairavo automobilį „Renault Megane“, taip pat pažymėtina, jog buvo pasinaudota teise nutarimą skųsti apeliacine tvarka, nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos aplinkybės ir asmens kaltė padarius minėtą administracinį nusižengimą yra nekvestionuojami. Įvertinus visumą šioje byloje surinktų įrodymų nėra jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad automobilį vairavo būtent R. K..

29. Apelianto teigimu, kad R. K. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodo ir aplinkybės, jog jis niekada nėra teistas ar baustas už tai, kas susiję su narkotinėmis medžiagomis, be to, specialisto išvadoje nenustatyta, kad jis būtų vartojęs narkotinių medžiagų, pažymima, kad nuteistasis yra vyresnio amžiaus žmogus, kurie retai rūko kanapes. Sutiktina, kad po įvykio sulaikytas R. K. pareigūnų buvo pristatytas į gydymo įstaigą atlikti tyrimams dėl psichiką veikiančių medžiagų ir toksikologijos laboratorijoje atlikto tyrimo metu jo šlapime nerasta amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų ar tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, o rasta tik metoprololio pėdsakų (1 t., b. l. 134-135). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo deklaratyvūs argumentai nepaneigia nuteistojo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, kadangi pagrindo abejoti tuo, jog jis gabeno narkotines medžiagas, nėra.

30. Apeliantas taip pat tvirtina, jog jokie kiti objektyvūs duomenys nepatvirtina pareigūnų parodymų, kad R. K. mėtė pro langą daiktus, tame tarpe ir narkotines medžiagas. Teigia, kad šių aplinkybių visiškai nesimato geros kokybės vaizdo įraše, taip pat nėra duomenų, kad pareigūnai būtų apie mėtomus daiktus kalbėję tarpusavyje, ar apie tai pranešę budėtojui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, jog byloje esantis vaizdo įrašas, kuriuo fiksuotas vaizdas iš tarnybinio automobilio yra begarsis, todėl byloje nėra duomenų apie pareigūnų persekiojimo metu vykusius tarpusavio pokalbius ar viso/pilno įrašo iš jų bendravimo su budėtoju apie persekiojamą automobilį, tačiau šių duomenų nebuvimas nepaneigia pareigūnų nurodytų aplinkybių, jog tikrai R. K. tuos daiktus metė pro langą iš važiuojančio automobilio. Visų pirma pažymėtina, kad šias aplinkybes apie mėtomus daiktus nurodė visi R. K. persekiojimą vykdę policijos pareigūnai. Jie visi taip pat nurodė įsidėmėję vietas, kuriose daiktai buvo išmesti, tame tarpe ir vietą, kurioje ir buvo rastos narkotinės medžiagos. Nors iš byloje esančio vaizdo įrašo (1 t., b. l. 106) akivaizdžiai negalima įžiūrėti akimirkos, kuomet R. K. atsidaro langą ir išmeta kažką pro langą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiuo vaizdo įrašu pažymi, kad užfiksuotas persekiojimas vyko intensyviai, dideliu greičiu, tame tarpe žvyrkeliu, lauko keliukais, kur iš po R. K. vairuojamo automobilio ratų kilo didelis dulkių debesis, kas iš esmės trukdo vaizdo įraše įžiūrėti kas vyksta priekyje važiuojančiame automobilyje ar šalia jo, yra epizodų, kuriuose vaizdo įraše apskritai nesimato persekiojamas automobilis. Be to, teisėjų kolegijai atrodo pagrįsti ir teisme apklausto liudytojo A. D. parodymai apie šias aplinkybes, o būtent, jog tikėtina, kad per kamerą nesimato metami daiktai, nes kameros matymo kampas kitas nei automobilyje sėdinčių pareigūnų. Sugretinus liudytojų duotus parodymus apie konkrečią vietą, taip pat įvykio apžiūros protokole užfiksuotus duomenis su vaizdo įraše matomu vaizdu, yra akivaizdu, jog būtent pareigūnų nurodytoje vietoje, vaizdo įraše matoma kaip yra pravažiuojama pro nurodytą ir vėliau rastą folijos gniužulą (vaizdo įrašo 15:39 min.). Visos šios aplinkybės pagrįstai leidžia laikyti policijos pareigūnų parodymus patikimais.

31. Nors apeliantas teigia, kad aplinkybę, jog pareigūnai įsidėmėjo vietas paneigia įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad išmestų daiktų paieška truko virš trijų valandų, tačiau su šiuo skundo argumentu sutikti negalima. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b. l. 19-24) apžiūra pradėta 17:28 val., t. y. nepraėjus dviem valandoms nuo R. K. vairuojamo automobilio persekiojimo pradžios (15:38 val.), R. K. sulaikomas ir parvedamas prie tarnybinio automobilio bei įrašas baigiasi 15:55:28 val. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojas Ž. M., po R. K. sulaikymo jis vyko ieškoti išmėtytų daiktų, pirmiausia – automobilių numerių, o po to vyko į vietą kurią buvo įsidėmėjęs kai R. K. išmetė blizgų daiktą. Toje vietoje kairėje kelio pusėje, ant žvyrkelio rado blizgantį folijos gabalą. Atvyko specialistas, kinologas kurie užfiksavo įvykio vietą ir išėmė rastą folijos gabalėlį (1 t., b. l. 42). Pirmosios instancijos teisme šis liudytojas, atsakydamas į apelianto klausimus dėl suradimo laiko parodė, kad medžiagos rastos anksčiau, o užfiksuotas radimas ir jis registruotas tada, kai atvyko kiti pareigūnai, kurie turėjo viską registruoti, kadangi viską išiminėti turi ekspertas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apžiūros pradėjimo laikas, įvertinus tai, kad pareigūnas pirmiausiai vyko į vietą, kurioje buvo aptikti išmesti automobilio numeriai, vėliau tik į vietą, kur buvo rastos narkotinės medžiagos, bei kol sulaukta ekspertų, yra protingas ir nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių bei liudytojų parodymų.

32. Nepagrįstas ir skundo argumentas, jog pareigūnų parodymai, kad per šoninį langą R. K. išmetė kažkokį daiktą nuo kelio į žolės pusę, paneigti įvykio vietos apžiūros protokolu, kadangi folijos gniužulas rastas važiuojamojoje dalyje. Aplinkybę apie metamą daiktą į žolės pusę nurodė liudytojas Ž. M.. Apklausiamas teisme šis pareigūnas parodė, kad R. K. „iškišo pro langą ir metė foliją į laukus galimai, bet ji mažai sveria“ (2 t., b. l. 64). Taigi akivaizdu, jog pareigūnas tik nurodė metamo gniužulo pobūdį, jog bandyta galimai mesti į laukus, tačiau kartu pažymėjo, jog gniužulas mažo svorio, dėl ko akivaizdu tikslo nepasiekė, t. y. nukrito važiuojamojoje kelio dalyje. Įvertinus visus šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės, kurios leistų abejoti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais dėl įvykio aplinkybių, nenustatytas joks jų suinteresuotumas, jų parodymus objektyviai patvirtina kiti byloje esantys duomenys.

33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis netiesioginiais įrodymais, o tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad rastos narkotinės medžiagos priklausė R. K., nėra. Nors pats nuteistasis apklausiamas teisme savo kaltę neigė, tačiau kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Kaip jau minėta, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste. Įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė BPK reikalavimų. Kaip jau minėta, įstatymu nedraudžiama apkaltinamojo nuosprendžio grįsti ir netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai skundžiamame nuosprendyje palyginti ir įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste. Jie esminėmis detalėmis sutampa, papildo vieni kitus ir atitinka kitus bylos įrodymus. Taigi, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis nėra teisinio pagrindo. Juo labiau, kad šie įrodymai, sujungti į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ne kas nors kitas, o būtent R. K. vairuodamas automobilį „Renault Megane“ ir nepaisydamas policijos pareigūnų reikalavimų stabdyti transporto priemonę, šiems reikalavimams nepakluso ir bėgdamas nuo pareigūnų, pro vairuojamo automobilio langą išmetė narkotines medžiagas.

34. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad R. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai gabeno 2,767 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc. automobilyje „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol 2020 m. spalio 6 d. apie 15.40 val., vairuodamas transporto priemonę ir nepaklusdamas policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, važiuodamas (duomenys neskelbtini), pro vairuojamo automobilio vairuotojo pusės langą, jas tyčia išmetė, ir jas ant kelio surado Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo valdybos Kriminalinio aptarnavimo skyriaus specialistas.

35. Tačiau nuteistajam yra inkriminuotas ne tik minėtos medžiagos gabenimas, tačiau ir įgijimas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens bei laikymas. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyta veika. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymu pripažįstama bet kokia tyčinė veika, susijusi su faktiniu šių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais nustatytą jų laikymo tvarką. Taigi laikymas gali būti narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jei tai nesusiję su jų gabenimu, ir kt.

36. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, teismų praktikoje yra konstatuota, kad kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų.

37. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens R. K. įgijo narkotinę medžiagą, o jos laikymas siejamas tik su gabenimo faktu. Šios veikos aplinkybės, sprendžiant tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš skundžiamo nuosprendžio turinio, įrodinėjamos nebuvo, jokie motyvai ir aplinkybės, dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo skundžiamame nuosprendyje nenurodyti. Byloje neabejotinai nustatytas tik narkotinių medžiagų gabenimo faktas, todėl alternatyvios veiką kvalifikuojančios aplinkybės – įgijimas ir laikymas šalintinos, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant aplinkybes, kad R. K. 2,767 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir laikė, nekeičiant R. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtos narkotinės medžiagos gabenimu. Atsižvelgiant į tai skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

38. Nors apeliacinės instancijos teismas pašalina du iš nuteistajam inkriminuotų neteisėtų veiksmų (narkotinės medžiagos įgijimą ir laikymą), tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nesikeičia, kadangi teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl narkotinės medžiagos gabenimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, švelninti pirmosios instancijos teismo R. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – baudą, kuri yra artima šios rūšies bausmės minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas) nėra pagrindo net ir pašalinus iš kaltinimo dalį jam inkriminuotų veiksmų.

Dėl veikos mažareikšmiškumo

39. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad atsižvelgiant į rastos narkotinės medžiagos kiekį, įvertinus, kad nuo tokio kiekio ir koncentracijos net sunkiai įmanoma būtų apsvaigti, nuteistajam taikytinas BK 37 straipsnis ir jis turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

40. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad BK 37 straipsnyje nurodyta konkreti nusikalstamos veikos rūšis – nusikaltimas – ir tai reiškia, kad šio straipsnio nuostatos kitai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamajam nusižengimui – netaikomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2005, 2K-133/2011, 2K-35-719/2022). R. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuris yra mažiau pavojingas nei nusikaltimas, todėl jo atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

41. Pažymėtina ir tai, jog gabentos narkotinės medžiagos - 2,767 g. kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc. koncentracija nors ir nėra didelė, tačiau yra didesnė nei pluoštinių kanapių (kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento), todėl baudžiamosios atsakomybės nešalina.

42. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, prokurorės skundas atmetamas, o nuteistojo gynėjo skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės skundą atmesti.

Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nuosprendį: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teismo nustatytą aplinkybę, kad R. K. 2,767 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?-9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,4 proc. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir laikė.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.