Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2022-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-935/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2022-06-16Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2022-10-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-16
Bylos Nr.
1A-36-935/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19005-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
E. J., J. V.
Advokatai
Linas Žalnieriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-935/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19005-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,nuteistųjų gynėjams advokatams Linui Žalnieriūnui, Žanetai Šlyžiutei,nuteistiesiems E. J., J. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. J. ir J. V. gynėjų advokatų apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

J. V. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. J. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau, kaip 2020 m. gegužės 17 d. 16.15 val., būdamas Maišiagalos g. 22, Vilniuje, automobilyje, „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš J. V. už 300 Eur į skolą turėdamas tikslą platinti ir vartojimui sau neteisėtai įgijo 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ir laikė automobilyje „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 17 d. 16.20 val., kai policijos pareigūnai rado ir paėmė plastikinį užspaudžiamą maišelį su įgyta narkotine medžiaga. Tokiais savo veiksmais E. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. J. V. nuteistas už tai, kad jis ne vėliau, kaip 2020 m. gegužės 17 d. 16.15 val., būdamas Maišiagalos g. 22, Vilniuje, E. J. automobilyje, „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 300 Eur į skolą neteisėtai pardavė 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurią 2020 m. gegužės 17 d. 16.20 val., policijos pareigūnai rado ir paėmė iš E. J. automobilio „BMW X5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat J. V. nuteistas už tai, kad jis iki 2020 m. gegužės 17 d. 21.22 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai be tikslo platinti laikė plastikinį maišelį su 0,820 g gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,241 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, kol tą pačią dieną policijos pareigūnai procesinės prievartos priemonės kratos metu rado ir paėmė minėtą plastikinį užspaudžiamą maišelį su psichotropine medžiaga. Tokiais savo veiksmais J. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. J. gynėjas advokatas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.

5. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis sulaikomas įvykio vietoje paaiškino, kad, pardavęs psichotropines medžiagas, dalį pinigų turėjo grąžinti nuteistajam J. V.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyto fakto egzistavimas yra grindžiamas duomenimis, užfiksuotais policijos pareigūno V. V. surašytame tarnybiniame pranešime. Vis tik tokio fakto nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Tokio fakto, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nenurodė ir minėtą tarnybinį pranešimą surašęs V. V.. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teisme V. V. teigė, jog E. J. nurodė, kad įsigijo psichotropines medžiagas savo reikmėms.

6. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, šioje byloje, siekiant išsiaiškinti, ką E. J. sakė jį sulaikiusiems policijos pareigūnams, buvo būtina išsireikalauti šių pareigūnų liemenėse įmontuotų kamerų vaizdo įrašus, kurie patvirtintų ar paneigtų tikslo platinti psichotropines medžiagas buvimą. Be to, gynėjas pažymi ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje yra duomenų, kurie paneigia tikslo platinti psichotropines medžiagas egzistavimą.

7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. V. surašė du tarnybinius pranešimus dėl to paties įvykio. Antrajame tarnybiniame pranešime V. V. nurodė, kad rašydamas pirmąjį tarnybinį pranešimą padarė techninių klaidų nurodydamas nuteistųjų duomenis. Šis faktas verčia abejoti pirmojo tarnybinio pranešimo patikimumu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos, nesujungė jų į vieną loginę grandinę, nepalygino jų tarpusavyje, nepašalino tarp jų atsiradusių prieštaravimų, nesiėmė papildomų veiksmų išsiaiškinti tikrąjį duomenų turinį, todėl padarė klaidų dėl duomenų turinio vertinimo.

8. Skunde aiškinama, kad tarnybiniame pranešime nurodytą aplinkybę, jog E. J. ketino platinti psichotropines medžiagas, paneigia baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų visuma. Visų pirma V. V. pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad nuteistasis būtų teigęs, jog ketino parduoti psichotropines medžiagas. Antrajame V. V. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad pirmajame tarnybiniame pranešime dėl techninės klaidos ir žmogiškojo faktoriaus buvo padaryta netikslumų. Nusikalstamų veikų registravimo kortelėje V. V. nurodė, kad E. J. teigė įsigijęs psichotropines medžiagas asmeniniam naudojimui. Policijos pareigūnas L. S. tarnybiniame pranešime nenurodė, kad E. J. būtų teigęs, jog psichotropines medžiagas įsigijo turėdamas tikslą jas platinti, kad atsiskaityti su J. V. už psichotropines medžiagas jis planavo po to, kai parduos psichotropines medžiagas. L. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E. J. paaiškino, jog pinigus už psichotropines medžiagas turėjo atiduoti po dviejų savaičių. Įtariamojo E. J. laikino sulaikymo protokole yra nurodyta, kad nuteistasis jį sulaikiusiems pareigūnams paaiškino, jog psichotropines medžiagas įsigijo savo reikmėms. Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad E. J. įsigijo psichotropines medžiagas iš J. V., o pinigus už įsigytas psichotropines medžiagas turėjo atiduoti pardavėjui po poros savaičių. Nuteistasis J. V. nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog E. J. platintų psichotropines medžiagas. Pats E. J. tvirtino, kad jis psichotropines medžiagas įsigijo savo reikmėms, su pardavėju ketino atsiskaityti po dviejų savaičių, nes praeityje turėjo konfliktų dėl prastos psichotropinių medžiagų kokybės. Telefoninių pokalbių garso įrašuose yra užfiksuota, kaip E. J. teiraujasi J. V. dėl psichotropinių medžiagų įsigijimo bei skundžiasi ankstesniais kartais įsigytų psichotropinių medžiagų kokybe. Šis faktas patvirtina E. J. parodymus dėl ketinimo atsiskaityti už įsigyjamas medžiagas ateityje, t. y. po to, kai įsitikins šių medžiagų kokybe.

9. Nuteistojo gynėjas teigia, kad iš V. V. tarnybinio pranešimo turinio nėra aišku, ar jame nurodyta informacija buvo išgirsta iš E. J., ar tai yra tik policijos pareigūno interpretacijos. Baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad V. V. tarnybiniame pranešime nurodant tam tikras aplinkybes buvo suklysta.

10. Apeliaciniame skunde tikinama, kad pirmosios instancijos teismas tikslą parduoti psichotropines medžiagas įrodinėjo netinkamai, nes nevertino arba neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai motyvavo bei inkriminavo paminėto tikslo egzistavimą nuteistojo veiksmuose. Pirmosios instancijos teismas E. J. kaltę grindė psichotropinių medžiagų radimo faktu, o išvadą, kad jis turėjo tikslą šias medžiagas parduoti, pagrindė tik anksčiau minėto policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu bei surastų psichotropinių medžiagų kiekiu, pas nuteistąjį automobilyje rastomis svarstyklėmis bei plastikiniais maišeliais. Vis tik šių duomenų nepakanka tam, jog būtų galima konstatuoti tikslo platinti psichotropines medžiagas faktą.

11. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad E. J. nuosekliai aiškino, jog psichotropinių medžiagų įgijo savo reikmėms, jas nuolat vartojo, nes turėjo didelį kiekį darbų, reikėjo dirbti per naktis, dėl darbų, nuovargio ir miego trūkumo buvo papuolęs į eismo įvykį, todėl nusprendė, kad jam reikia aktyvumą stimuliuojančių medžiagų. Pas nuteistąjį rastos svarstyklės niekaip nepagrindžia, kad nuteistasis platina narkotines medžiagas, nes, kaip nurodė pats nuteistasis, svarstyklės buvo naudojamos patikrinti, kokį narkotinių medžiagų kiekį įsigyja. Itin reikšmingas faktas yra tas, kad svarstykles E. J. vežiojosi automobilyje. Šis faktas patvirtina teiginius, kad svarstyklių nuteistajam reikėjo tam, jog jis galėtų pasitikrinti įsigyjamų medžiagų kiekį. Tuo atveju, jeigu nuteistasis prekiautų psichotropinėmis medžiagomis, labiau tikėtina, kad svarstykles jis laikytų namuose, nes prekiaujančiam asmeniui svarstyklės reikalingos tam, jog būtų galima pasverti medžiagas prieš jų supakavimą ir pardavimą.

12. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, aplinkybė, kad E. J. iš J. V. įsigijo plastikinius maišelius, taip pat nepatvirtina tikslo platinti psichotropinę medžiagą. E. J. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad šių maišelių paprašė, nes norėjo didelėje pakuotėje įsigytą psichotropinių medžiagų kiekį sufasuoti į mažesnius kiekius, kuriuos galėtų turėti kartu su savimi, nenorėjo didelio paketo vežiotis. Akivaizdu, kad didelio paketo su psichotropinėmis medžiagomis laikymas sudarytų nepatogumų tiek dėl galimybės atskirti reikiamą dozę vartojimui, tiek dėl grėsmės būti pastebėtam.

13. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad E. J. įsigytas psichotropinės medžiagos kiekis niekaip nepatvirtina tikslo platinti šią medžiagą egzistavimo. Iš nuteistojo įsigytos medžiagos, kurios bendra masė buvo 48,572 g, psichotropinė medžiaga sudarė tik 7,307 g. Toks psichotropinės medžiagos kiekis nelaikytinas dideliu ar labai dideliu. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad realiai nustatytos psichotropinės medžiagos kiekis viršija nedidelį šios medžiagos kiekį, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant apie tikslo platinti psichotropinę medžiagą egzistavimą.

Šalies argumentai

14. Nuteistojo gynėjas pažymi, kad psichotropinės medžiagos kiekis patvirtina E. J. parodymus, jog praeityje tikrai galėjo būti nesutarimų su J. V. dėl narkotinių medžiagų kokybės, kadangi iš 48,572 g medžiagos net 41,265 g buvo ne psichotropinė medžiaga, o priemaišos. Ši aplinkybė iš esmės patvirtina ir paaiškina, kodėl E. J. neatsiskaitė su J. V. už įsigytas psichotropines medžiagas, o galimai būtų atsiskaitęs tik tuomet, kai įsitikintų dėl jų kokybės.

15. Apeliantas nurodo, kad tikslo platinti psichotropinę medžiagą nebuvimą patvirtina ir tai, jog E. J. anksčiau buvo teistas už narkotinių medžiagų įsigijimą, kai buvo sulaikytas išvažiuojantis iš to paties kiemo, kur buvo sulaikytas ir šioje baudžiamojoje byloje. Taigi E. J. išties praeityje galėjo įsigyti prastos kokybės narkotinių medžiagų iš J. V..

16. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino E. J. pateiktų telefoninių pokalbių ir gautų SMS žinučių turinio. Protokolai, kuriuose užfiksuotas telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys, turi būti įvertintas apeliacinės instancijos teisme.

17. Apeliaciniame skunde nuteistojo J. V. gynėja advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria J. V. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir jį išteisinti arba paskirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į laisvės apribojimo bausmę, taip pat nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti baudą.

18. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. perdavė psichotropinę medžiagą E. J., neatitinka baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų, yra paremta tik E. J. parodymais bei pas J. V. rastų ir jo paties pateiktų tuščių plastikinių maišelių kiekiu. Skunde pažymima, kad psichotropinės medžiagos buvo rastos kito nuteistojo automobilyje. Įvykio vietoje atlikus asmens kratą, pas J. V. jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Nuo pat sulaikymo momento J. V. davė parodymus, kad jis jokių psichotropinių medžiagų E. J. neperdavė, tačiau pats norėjo iš jo įsigyti 4 g amfetamino, nes buvo nuo jo priklausomas, todėl E. J. ir atvažiavo prie jo garažo. Tokias aplinkybes J. V. nurodė viso proceso metu, savo parodymų nekeitė.

19. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, faktą, kad J. V. neišplatino psichotropinių medžiagų, patvirtina liudytojų L. S. ir V. V. parodymai. Iš paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad jie prie automobilio „BMW X5“ pamatė asmenį, panašų į vartojantį narkotines medžiagas, todėl nusprendė atlikti patikrą. Priėję prie automobilio, jie pastebėjo, kad automobilio vairuotojas, t. y. E. J., pradėjo muistytis ir kažką numetė ant grindų. Dėl šios priežasties buvo apžiūrėtas automobilis ir ant grindų buvo rastas permatomas maišelis su galimai narkotine medžiaga. Iš liudytojų parodymų matyti, kad nuteistasis J. V. elgėsi ramiai.

20. Nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad ant maišelio ir svarstyklių, kurie buvo paimti apžiūrint automobilį „BMW X5“, buvo rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, tačiau jie yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, taip pat rankų pėdsakai, išryškinti ant objektų, rastų ir paimtų apžiūrint automobilį „BMW X5“, yra netinkami asmeniui identifikuoti. Nuoplovose, paimtose nuo J. V. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nebuvo rasta. Nuteistojo J. V. šlapime buvo rasta amfetamino, metamfetamino, metilendioksiamfetamino (MDA), metilendioksimetamfetamino (MDMA), t. y. nuteistojo šlapime buvo kitoks psichotropinių medžiagų derinys, nei automobilyje rasta ir paimta psichotropinė medžiaga, o E. J. šlapime aptikta amfetamino, be jokių kitų psichotropinių medžiagų priemaišų. Ant svarstyklių, kurios buvo rastos kratos metu J. V. bute, paviršių buvo psichotropinių medžiagų – amfetamino, 4-metilamfetamino ir metamfetamino pėdsakų, t. y. kitokių psichotropinių medžiagų derinys, nei rastų ir paimtų E. J. automobilyje „BMW X5“, o ant svarstyklių, paimtų apžiūrint E. J. automobilį „BMW X5“, buvo rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino, pėdsakai, t. y. psichotropinės medžiagos pėdsakai, kuri buvo rasta šio nuteistojo automobilyje. Nurodytų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis J. V. perdavė ir tokiu būdu išplatino E. J. psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Aptarti duomenys leidžia teigti, kad būtent E. J. platino jo automobilyje „BMW X5“ rastą psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurią J. V. ketino nupirkti.

21. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuteistųjų susirašinėjimo mobiliojo ryšio telefonais turinio, iš kurio matyti, jog būtent nuteistasis E. J. įgijo, gabeno ir turėjo tikslą išplatinti psichotropinę medžiagą – amfetaminą, nuteistajam J. V.. Būtent iš E. J. pagal išankstinį susitarimą J. V. turėjo įsigyti amfetaminą, tačiau to nespėjo padaryti, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

22. Apeliantės įsitikinimu, faktą, kad J. V. iš E. J. ketino įsigyti 4 g amfetamino, patvirtina ir į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo turinys. Iš šio protokolo matyti, kad laikinam saugojimui buvo paimti 40 Eur, t. y. J. V. turėjo sumą pinigų, atitinkančią 4 g amfetamino kainą. Taigi visiškai logiški yra J. V. parodymai, kad E. J. prašymu jis atnešė tuščius užspaudžiamus maišelius, nes E. J. reikėjo išfasuoti jo turimą amfetaminą. Ši aplinkybė paaiškina ir tai, kodėl E. J. automobilyje buvo rastos svarstyklės, t. y. jam reikėjo pasverti J. V. ketinamą įsigyti dozę.

23. Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistojo E. J. pateiktais telefoninių pokalbių įrašais, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams keliamų reikalavimų, nes gauti neteisėtu būdu ir jų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad J. V. kaltę patvirtina tai, jog iš įvykio vietos pasišalino asmenys, kuriuos E. J. iškart nurodė kaip galimai tiekiančius draudžiamas medžiagas J. V.. Šiuo atveju nei automobilis, nei jame buvę asmenys ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nebuvo, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog šie asmenys yra susiję su tirtomis nusikalstamomis veikomis.

24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nuosprendžio motyvų nėra aišku, kodėl J. V. buvo paskirta griežtesnė bausmė nei prašė prokuroras. Skirdamas bausmes J. V., pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę, neįvertino aplinkybės, kad jis niekada nebuvo teistas, turi stiprius socialinius ryšius, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai individualizuoti nuteistajam skirtiną bausmę, privalėjo kreiptis į probacijos tarnybą dėl socialinio tyrimo išvados parengimo.

25. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, J. V. paskirta bausmė nėra tinkamai individualizuota, jos dydis neadekvatus padarytai veikai. Ilgą laiką izoliuoti J. V. nuo visuomenės nėra tikslinga. Laisvės atėmimo vietose egzistuojanti nusikalstama subkultūra gali paskatinti tolimesnį nusikalstamą nuteistojo elgesį, todėl nebus pasiekti BK numatyti bausmės tikslai. Nubaudimas laisvės atėmimo bausme atimtų iš nuteistojo galimybę tęsti darbinius santykius, rūpintis šeimos gerove, realizuoti save ir būti naudingu visuomenei. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be laisvės atėmimo, o priešingas sprendimas nepataisomai palaužtų nuteistąjį kaip asmenybę, atimtų iš jo gyvenimo perspektyvas.

26. Teismo posėdyje nuteistieji bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras prašė nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. J. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo J. V. gynėjos advokatės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27. Šioje baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad policijos pareigūnai 2020 m. gegužės 17 d. nuteistojo E. J. naudojamame automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusiame Maišiagalos g. 22, Vilniuje, rado ir paėmė plastikinį užspaudžiamą maišelį, kuriame buvo 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Baudžiamojoje byloje taip pat nekilo ir nekyla ginčų dėl fakto, kad E. J. yra asmuo, vartojantis narkotines ar psichotropines medžiagas. Aptartus faktus patvirtina tiek nuteistųjų E. J. ir J. V., tiek liudytojų L. S. ir V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniame pranešime, apžiūros protokole, specialisto išvadose užfiksuotų duomenų visuma.

28. Šioje baudžiamojoje byloje yra keliamos dvi skirtingos versijos dėl to, kaip 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, atsirado automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistasis E. J. viso procesu metu, taip pat ir į įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams tvirtino, kad psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kuri buvo rasta automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo įvykio dieną iš J. V.. Nuteistasis J. V. aiškino, kad jis ketino įsigyti dalį miltelių, t. y. 4 g, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, iš E. J.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys, kurie laikytini įrodymais, patvirtina nuteistojo J. V. nurodytą įvykių versiją bei paneigia nuteistojo E. J. teiginius apie tai, kad jis 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g psichotropinės medžiagos amfetamino, įsigijo iš J. V., medžiaga, kuria jis disponavo buvo skirta tik jo asmeniniam vartojimui.

29. Iš nuteistojo J. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad šis nuteistasis aiškino, jog jis įvykio dieną paprašė E. J. padėti įsigyti 4 g amfetamino. E. J. jam nurodė, kad galbūt ir žino, pas ką galima įsigyti šios psichotropinės medžiagos, pasakė, kad paskambins ir informuos. J. V. būnant savo garaže, jam paskambino E. J., kuris pasakė išeiti bei atnešti porą plastikinių užspaudžiamų maišelių. Jam išėjus, E. J. buvo gatvėje. Jis E. J. padavė atneštus maišelius. Tuo metu prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai E. J. automobilyje rado 50 g psichotropinės medžiagos. Nuteistasis J. V. teigė, kad tuo metu jis vartojo amfetaminą (t. 4, b. l. 173-174). Iš esmės tokias pačias aplinkybes J. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis aiškino, kad jis paprašė E. J. atvykti prie jo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), norėdamas paklausti, ar pastarasis gali jam gauti psichotropinės medžiagos asmeniniam vartojimui. E. J. prie garažo atvyko 2020 m. gegužės 17 d., apie 16.00 val., automobiliu BMW. Nuteistajam atėjus prie E. J. automobilio, pastarasis paprašė atnešti porą mažų užspaudžiamų polietileninių maišelių. Jam nuėjus į garažą ir atnešus minėtus maišelius, prie jų privažiavo policijos pareigūnai, jie abu buvo sulaikyti. Vėliau sužinojo, kad E. J. automobilyje buvo rasta psichotropinės medžiagos, apie kurią jis net nežinojo (t. 3, b. l. 105-106, 110-111, 122). Aplinkybę, kad automobilyje buvusi psichotropinė medžiaga jam nepriklausė, J. V. nurodė ir jį sulaikiusiems policijos pareigūnams. Tokią aplinkybę patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. (t. 2, b. l. 137-138), taip pat šią aplinkybę patvirtina V. V. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 24). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesivadovauti aptartais nuosekliais J. V. parodymais bei jo nurodytomis įvykio aplinkybėmis nėra pagrindo, nes šio nuteistojo nurodytą įvykių eigą visiškai patvirtina ir susirašinėjimo tarp nuteistųjų turinys bei kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

30. Iš susirašinėjimo, vykusio programėlėje „Signal“, tarp vartojo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2020 m. gegužės 17 d. 10.44 val. vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ teiraujasi, ar vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ turi skanumynų. Vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ 10.48 val. atsako, kad jau užsakyta, bet turės vėliau – rudo, dabar organizuoja „naparnikas“ (porininkas, partneris). Vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ 10.58 val. pasiteiravus, kada bus, vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ atsako, kad turėtų būti ryte, tačiau tiksliai nežino, nes konspiracija ir visi tie reikalai, todėl gali nukelti, turėtų būti šiandien, klausia, kiek reikės. Vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ 12.05 val. nurodo, kad jam reikės poros. Vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ 13.20-13.26 val. nurodo, kad vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ iki jo turėtų atvykti, nes jis negali išeiti iš namų, laukia pasirodant žmonių, kadangi iki dabar per šiandien 11 Si sistemos vieneto tūkstantųjų dalių, pridėjus vartotoją „(duomenys neskelbtini)“, bus suvalgę. Paskutinis kontaktas tarp minėtų vartotojų užfiksuotas 2020 m. gegužės 17 d. 15.59 val., kuomet vartotojas „(duomenys neskelbtini)“ skambino vartotojui „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 85-87, 125-127). Apeliacinės instancijos teisme tiek J. V. (t. 5, b. l. 74), tiek E. J. (t. 5, b. l. 76) patvirtino, kad užfiksuotas pokalbis programėlėje „Signal“ vyko tarp jų 2020 m. gegužės 17 d. J. V. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad vartotojas „Signal“ programėlėje nurodytas kaip „(duomenys neskelbtini)“ yra E. J.. Jis įvykio dieną buvo pokalbio iniciatorius, nes iš E. J. norėjo įsigyti amfetamino, iš E. J. nuteistasis įsigydavo tik šią psichotropinę medžiagą. E. J. nurodė, kad turi rudo. Amfetaminas gali būti geltonos ar rudos spalvos. Išsireiškimas rudas reiškia, kad amfetaminas yra geros kokybės. Jis paprašė E. J. porą, t. y. 2 g amfetamino, vėliau ketino įsigyti 4 g. E. J. nurodė, kad reikės palaukti. Galiausiai E. J. pas jį atvyko (t. 5, b. l. 74-75). Taigi aptartas susirašinėjimo turinys bei logiški J. V. paaiškinimai, kurie atitinka susirašinėjimo turinį bei tolimesnę įvykių eigą, leidžia daryti išvadą, kad J. V. teiravosi E. J. apie galimybę įsigyti psichotropinės medžiagos, po ko nuteistieji tą pačią susirašinėjimo dieną, apie 16.15 val., susitiko prie J. V. garažo, esančio (duomenys neskelbtini), kur E. J. automobilyje policijos pareigūnai rado 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje yra 7,307 g amfetamino, bei svarstykles, ant kurių pagal specialisto išvadą (t. 1, b. l. 50-52) buvo rasta amfetamino pėdsakų. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent E. J. automobilyje laikė minėtus miltelius, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga, jis šiuos miltelius atsivežė į susitikimo vietą su J. V. ir dalį jų ketino išplatinti.

31. Apeliacinės instancijos teisme E. J. nurodė, kad jis nepamena, apie ką 2020 m. gegužės 17 d. susirašinėjo su J. V., tačiau tikrai buvo kalbama ne apie narkotines ar psichotropines medžiagas. Greičiausiai jis su J. V. susirašinėjo apie alkoholį, nes šis tuo metu vartojo daug alkoholio ir neturėjo pinigų alkoholiui įsigyti (t. 5, b. l. 76-77). Vis tik tokius E. J. teiginius visiškai paneigia jau anksčiau minėtas susirašinėjimo tarp nuteistųjų turinys bei nuteistojo J. V. nuoseklūs paaiškinimai. Susirašinėjimo turinys neleidžia daryti išvados, kad nuteistieji bendravo apie alkoholio įgijimą J. V.. Šiame susirašinėjime nėra vartojami terminai, kurie paprastai naudojami kalbant apie alkoholį, taip pat terminai, kurie leistų aiškiai identifikuoti pageidaujamo įsigyti alkoholio rūšį, jo kiekį ir kt. Iš susirašinėjimo turinio matyti, kad J. V. prašomi „skanumynai“ yra užsakyti, jie gaunami laikantis konspiracijos, jų gavimas gali būti nukeltas vėlesniam laikui, jį organizuoja kitas asmuo, kuris veikia kartu E. J. („naparnikas“). Akivaizdu, kad tam, jog įsigyti alkoholį nereikia laikytis jokios konspiracijos, tai nėra deficitinis produktas, kurio konkrečią dieną nebūtų galima įsigyti prekybos vietose, alkoholio įsigijimas nereikalauja didesnių pastangų, išankstinio užsakymo, ypatingų organizacinių veiksmų. Čia pažymėtina ir tai, kad įvykio vietoje apžiūrėjus E. J. automobilį jokio alkoholio nebuvo rasta (t. 1, b. l. 29, 31-36). Jokie etilo alkoholio pėdsakai nebuvo rasti ir nuteistojo J. V. šlapime, paimtame 2020 m. gegužės 18 d. 00.10 val. (t. 3, b. l. 83). Taigi atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. J. teiginiai, jog buvo susirašinėjama apie alkoholį, neatitinka tikrovės ir yra vertintini tik kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, išvengti gresiančios teisinės atsakomybės.

32. Nuteistasis J. V. pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 174) bei apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 75), taip pat nuteistasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 39-41), pirmosios (t. 4, b. l. 172) bei apeliacinės instancijos (t. 5, b. l. 76) teismuose nurodė, kad 1 g amfetamino kainuoja 10 Eur. Nuteistasis E. J. nurodė, kad, perkant 5 g ir daugiau amfetamino, 1 g kaina mažėja, pavyzdžiui, perkant 5 g kaina būna 40 Eur, perkant 50 g, 1 g kaina būdavo 5-6 Eur. Iš į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole (t. 3, b. l. 79) užfiksuotų duomenų matyti, kad J. V. apžiūros metu buvo rasta ir paimta be kitų daiktų ir 40 Eur grynųjų pinigų. Ši pinigų suma yra būtent tokio dydžio, kokios reikia norint įsigyti 4 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Taigi ši aplinkybė, vertinant ją kartu su tuo, kas buvo aptarta anksčiau, ne tik patvirtina faktą, kad E. J. ketino išplatinti dalį automobilyje laikytų miltelių, kurių sudėtyje buvo amfetamino, bet taip pat paneigia ir E. J. teiginį, kad J. V. įvykio dieną, pats neturėdamas pinigų, prašė ne psichotropinių medžiagų, o nupirkti alkoholio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš anksčiau aptartų J. V. parodymų matyti, jog E. J., atvykęs prie pastarojo garažo, paprašė atsinešti vieną ar porą mažų užspaudžiamų maišelių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 39-41), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 171) E. J. patvirtino minėtą aplinkybę, t. y. jis nurodė, jog J. V. prašė vieno ar kelių užspaudžiamų maišelių. Įvertinus miltelių, rastų E. J. automobilyje, kiekį, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei tai, kad automobilyje buvo rastos ir svarstyklės, darytina išvada, jog nuteistasis E. J. maišelių prašė būtent tam, kad J. V. būtų galima iš bendros turimos miltelių masės pasverti ir supakuoti jo prašytą psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekį. E. J. pirmosios instancijos teisme aiškino, kad minėtų maišelių prašė sau, nes norėjo dalį jo automobilyje rastų miltelių, kurių sudėtyje yra amfetamino, įsidėti atskirai tam, jog galėtų vežiotis su savimi, nusigabenti į darbą. E. J. taip pat tvirtino, jog nežinojo, kur galima įsigyti tokių maišelių. Šiuo atveju konstatuotina, kad yra visiškai neįtikinama, jog asmuo, kuris beveik pusę metų vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, nežino, kur galima įsigyti maišelių, kuriuos būtų galima panaudoti narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms fasuoti. Šioje vietoje pažymėtina, kad tokių maišelių prekyba ir įsigijimas yra teisėtas ir nesunkiai prieinamas kiekvienam asmeniui.

33. Nuteistasis E. J. apeliacinės instancijos teisme (t. 5, b. l. 76) nurodė, jog J. V. pardavinėjo amfetaminą, pas jį būdavo atviras taškas, t. y., kada nuvažiuosi, tada ir gausi, retai būdavo, kad J. V. neturėtų minėtos medžiagos. Iš liudytojo L. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 137-138), V. V. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 24) užfiksuotų duomenų matyti, kad E. J. taip pat aiškino, kad nuteistasis J. V. narkotines medžiagas laiko savo garaže, esančiame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei namuose. Vis tik iš kratos protokolo (t. 2, b. l. 37-41, 44-61) turinio matyti, kad, atlikus kratą minėtame garaže, jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Pažymėtina ir tai, kad atlikus kratą J. V. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas plastikinis, permatomas, užsegamas iš viršaus maišelis su viduje šviesiai rudos spalvos biria medžiaga. Specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 94-97) nustatyta, kad minėta medžiaga yra metamfetaminas, t. y., kitokia medžiaga, nei buvo rasta E. J. automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju E. J. teiginiai apie tai, kad J. V. garaže bei savo gyvenamojoje vietoje laikė amfetaminą, kuriuo prekiavo, nepasitvirtino. Aplinkybė, kad E. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes netoli tos pačios vietos kaip ir šioje baudžiamojoje byloje disponavo amfetaminu bei metamfetaminu, nei patvirtina, nei paneigia E. J. versijos, jog psichotropinę medžiagą šiuo atveju jis įsigijo iš J. V..

34. Iš kratos protokolo turinio taip pat matyti, kad J. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), virtuvėje virš viryklės buvusioje spintelėje buvo rastos graminės svarstyklės. Iš specialisto išvados (t. 2, b. l. 94-97) matyti, kad ant minėtų svarstyklių paviršių buvo rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino, psichotropinės medžiagos – 4-metilamfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Dalis tokios pačios rūšies medžiagų buvo rasta ir J. V. šlapime, paimtame 2020 m. gegužės 18 d. 10.00 val. J. V. šlapime buvo rasta amfetamino, metamfetamino, metilendioksiamfetamino, MDMA, karboksi rūgšties (t. 3, b. l. 83). Metilendioksiamfetaminas ir MDMA yra amfetamino dariniai. Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 65-66) ir pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 184) nurodė, kad J. V. vartojo amfetaminą. Taigi aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų J. V. vartojo psichotropinę medžiagą amfetaminą. Šią aplinkybę vertinant su tuo, kad pas J. V. nebuvo rasta minėtos psichotropinės medžiagos, atsižvelgus į anksčiau aptartą nuteistųjų susirašinėjimo turinį, J. V. parodymus, darytina išvada, kad iš tikrųjų J. V. ketino iš E. J. įsigyti dalį psichotropinės medžiagos, kuria šis nuteistasis disponavo, o ne priešingai.

35. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. J. nurodė, jog jis ketino į skolą iš J. V. įsigyti 50 g amfetamino. Vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pas E. J. automobilyje buvo rasti milteliai, kurių masė yra 48,572 g, t. y. beveik 1,5 g mažiau nei nurodė nuteistasis. Iš toksikologijos specialisto išvados matyti, kad E. J. šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (t. 4, b. l. 20). Šios aplinkybės taip pat leidžia abejoti nuteistojo E. J. nurodoma psichotropinės medžiagos įgijimo versija. Kita vertus nuteistojo versija apie psichotropinės medžiagos įsigijimą į skolą yra ir nelogiška, nes tokiu atveju medžiagos pardavėjui nėra visiškai jokios galimybės užtikrinti, jog pirkėjas už ją atsiskaitys, tokius savo veiksmus motyvuodamas bloga jos kokybe. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad tarp J. V. ir E. J. būtų susiklosčiusi praktika vienas kitam duoti psichotropines ar narkotines medžiagas į skolą. J. V. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad abu nuteistieji vienas kitam padėdavo įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Kai jis padėdavo E. J., medžiagas nupirkdavo pats arba E. J. jam prieš tai duodavo pinigų tokių medžiagų įgijimui (t. 4, b. l. 173). Be to, iš J. V. ir E. J. susirašinėjimo, kuris vyko iki 2020 m. gegužės 17 d. matyti, jog E. J. klausė J. V., ar šis gali dūmų, už „šaibas“ arba mainais, o jeigu būtų „hasho“ tai irgi visai mielai (t. 1, b. l. 119). Ši žinutė leidžia daryti išvadą, kad E. J. kreipėsi į J. V. dėl narkotinės medžiagos (kanapių) įgijimo, už kurią galėtų būti atsiskaitoma pinigais („šaibos“) arba mainų būdu. Taigi net ir šiuo atveju apie jokį narkotinės medžiagos įsigijimą į skolą kalbos nebuvo.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog E. J. minėtą psichotropinę medžiagą automobilyje laikė ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 17 d. 16.15 val. Vis tik iš anksčiau minėtų policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, liudytojo L. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad E. J. ir J. V. buvo pastebėti apie 16.25 val. Apie nuteistuosius ir automobilyje rastas galimai narkotines medžiagas Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta 16.25 val. (t. 1, b. l. 23). Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytas psichotropinių medžiagų laikymo ir radimo laikas, atsižvelgus į tai, yra tikslintinas. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta, jog E. J. ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 17 d. apie 16.25 val., būdamas Maišiagalos g. 22, Vilniuje, automobilyje, „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti ir vartojimui sau, neteisėtai laikė 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g psichotropinės medžiagos amfetamino, iki 2020 m. gegužės 17 d., apie 16.25 val., kai policijos pareigūnai rado ir paėmė plastikinį užspaudžiamą maišelį su minėta psichotropine medžiaga. Tokiais savo veiksmais E. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

37. Tuo pačiu konstatuotina, kad byloje nebuvo įrodyta, jog E. J. jo automobilyje rastus 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje yra 7,307 g psichotropinės medžiagos amfetamino, įgijo iš J. V., todėl ši aplinkybė yra šalintina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Psichotropinės medžiagos įgijimas negali būti preziumuojamas remiantis nustatytu vien šios psichotropinės medžiagos laikymo faktu, byloje jokių duomenų, pagrindžiančių draudžiamų medžiagų įgijimo faktą, nėra.

38. Taip pat nustačius, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl J. V. veiksmų išplatinus psichotropinę medžiagą E. J. nepasitvirtino, šioje dalyje nuosprendis yra keistinas. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad J. V. ne vėliau, kaip 2020 m. gegužės 17 d., apie 16.25 val., būdamas Maišiagalos g. 22, Vilniuje, iš E. J. pasikėsino įgyti ne daugiau nei 4 g miltelių iš E. J. laikytų 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Šioje vietoje pažymėtina, kad nėra galimybės nustatyti, koks psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis būtų 4 g miltelių, kuriuos iš E. J. ketino įsigyti J. V., todėl ši aplinkybė turi būti vertintina nuteistojo naudai ir J. V. veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

39. Bausmė, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, yra skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (54 straipsnio 2 dalis).

40. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad J. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), bei pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą. Abi nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. J. V. nusikaltimą padarė bei pasikėsino padaryti baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistojo J. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad J. V. prisipažinimo dėl jo neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nepakanka nustatyti minėtą lengvinančią aplinkybę, nes surinkti duomenys byloje neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis kritiškai vertintų savo nusikalstamus veiksmus, dėl jų išgyventų ir pan. Taip pat nebuvo nustatyta J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. J. V. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, kai tai daro neblaivus arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojas, nuteistasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra sukūręs šeimą.

41. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės, kurios gali būti skiriamos asmeniui, padariusiam šioje normoje nurodytus nusikalstamus veiksmus, t. y. bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas J. V., kuris yra vertintinas kaip pirmą kartą teisiamas asmuo, už minėtą nusikalstamą veiką nusprendė skirti laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skirti J. V. laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus nusikaltimo padarymą, įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad J. V. už jo padarytą nesunkų nusikaltimą ir pasikėsinimą padaryti baudžiamąjį nusižengimą yra tikslingiausiai skirti baudas. J. V. nustatytinos minimalios baudos, skiriamos už nesunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Paskirtos baudos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, bendrintinos visiško sudėjimo būdu. Į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas J. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios bausmės nuteistajam paskyrimas šiuo atveju efektyviai ir realiai užtikrins kompleksinį bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje (pataisymo, nubaudimo, prevencijos ir teisingumo), įgyvendinimą. Savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis J. V., įvertinus skiriamos galutinės baudos dydį, gali būti nustatytas dvejiems metams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu E. J. bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Šiuo atveju nebuvo nustatyta E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju E. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė sunkų nusikaltimą, kuris sukelia įvairias socialines, medicinines, teisines, ekonomines ir politines problemas ir tuo pačiu daro žalą tiek pavieniams asmenims, tiek visuomenei bei valstybei. E. J. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, tačiau buvo nusikaltęs, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį (abi veikos padarytos 2020 m. balandžio 9 d.), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą (šis nusikaltimas buvo padarytas 2020 m. sausio 9 d.), šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat E. J. yra ne kartą trauktas teisinėn atsakomybėn Didžiojoje Britanijoje už teisės pažeidimus, susijusius su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padegimą. Jis yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn. Nuteistasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sudaręs santuoką, turi du vaikus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kuri nėra laikytina aiškiai per griežta. Pažymėtina, kad E. J. paskirtosios bausmės dydis yra artimesnis BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Aplinkybių, kurios leistų dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo E. J. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir J. V. pripažinti kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 15 MGL (750 Eur) dydžio baudą.

J. V. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir J. V. paskirti 65 MGL (3250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti J. V. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 17 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. (dvi dienos) išbūtą laiką, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad galutinė mokėtina bauda yra 61 MGL (3050 Eur).

Nustatyti, kad nuteistasis J. V. paskirtą baudą turi sumokėti per dvejus metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad E. J. iš J. V. už 300 Eur į skolą, turėdamas tikslą platinti ir vartojimui sau, neteisėtai įgijo 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, nurodant, kad E. J. automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 48,572 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,307 g, laikė ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 17 d. apie 16.25 val.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis