Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės

teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotos atstovės Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškiniai atmesti kaip nepagrįsti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. S. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. balandžio 24 d. apie 21 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,08 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės R. L. teisėtų reikalavimų, t. y. išdavus smurto artimoje aplinkoje orderį, išeiti iš namų, tyčia spirdamas D. J. į koją, taip jam padarydamas dešinės blauzdos nubrozdinimą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, spirdamas vyriausiajai patrulei R. L. į pilvą ir jai sukeldamas fizinį skausmą, taip, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, tenkinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodyti šie esminiai argumentai:

2.1. baudžiamojoje byloje buvo įrodytos visos žalą padariusio asmens, t. y. G. S. civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir juos siejantis priežastinis ryšys. Nuteistasis G. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad pasipriešino prieš pareigūnus, atlikdamas veiksmus, nurodytus kaltinime – spyrė R. L. į pilvą;

2.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Specialisto išvada gali būti papildyta kitais įrodymais, ir turi būti vertinama kartu su visais įrodymais, esančiais byloje;

2.3. nukentėjusioji R. L. parodė, kad G. S. spyrė jai į pilvo sritį, juto fizinį skausmą, tą pačią pamainą dėl skausmo pilvo srityje kreipėsi į Rokiškio ligoninės priėmimo - skubios pagalbos skyrių. Nukentėjusysis D. J. bei liudytoja A. K. nurodė tas pačias aplinkybės, kad G. S. spyrė R. L. į pilvą ir kad R. L. skundėsi kolegoms, kad jai skauda pilvą toje vietoje, kur spyrė G. S.. R. L. į gydymo įstaigą kreipėsi 2024 m. balandžio 25 d., 1.45 val., kur jai diagnozuotas pilvo sienos sumušimas. Pareigūnei nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas;

2.4. pareigūnė R. L. 2024 m. balandžio 24 d. sužalojimą patyrė, atlikdama tarnybines pareigas, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ir rizika jos sveikatai ar gyvybei. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2024 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareigūnei išmokėta 0,78 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, atsižvelgiant į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnų D. J. ir R. L. sužalojimų“ bei į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2024 m. liepos 1 d. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuotas pareigūnės lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas;

2.5. aplinkybė, kad G. S. nebuvo kaltinamas ir nuteistas dėl R. L. sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 straipsnį, nepaneigia aplinkybės, kad pareigūnė sužalojimą – pilvo sienos sumušimą, patyrė dėl G. S. neteisėtų veiksmų;

2.6. tarp R. L. patirto sveikatos sutrikdymo – pilvo sienos sumušimo ir nuteistojo G. S. teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, aktyvaus pasipriešinimo jiems, panaudojus fizinį smurtą 2024 m. balandžio 24 d. yra faktinis ir teisinis priežastinis ryšys.

3. Teismo posėdžio metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė apeliacinį skundą prašė tenkinti, o prokurorė, nuteistojo G. S. gynėjas atmesti.

4. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliaciniu skundu nėra keliamas klausimas dėl nuteistojo G. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, taip pat neginčijamas ir šios nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria atmestas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl 1497,66 Eur turtinės žalos atlyginimo iš nuteistojo G. S.. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Baudžiamojoje byloje pareikštas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys dėl 1497,66 Eur dydžio žalos atlyginimo (2 t., b. l. 150–152), kuris grindžiamas nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kad 2024 m. balandžio 24 d., apie 21 val., G. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi agresyviai, vedamas iš namų muistėsi, bandydamas išsilaisvinti spyrė vieną kartą pareigūnei R. L. į pilvą, taip ją sužalodamas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta ir tai, jog dėl R. L. sveikatos sutrikdymo atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas bei tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad R. L. 2024 m. balandžio 24 d. sužalota tarnybos metu, vykdydama savo, kaip policijos pareigūnės, pareigas ir pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, jog R. L. nustatytas pilvo sienos sumušimas, o nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Baudžiamojoje byloje esančioje 2024 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnų D. J. ir R. L. sužalojimų Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad nukentėjusioji R. L. 2024 m. balandžio 24 d. sužalota atliekant tarnybines pareigas (2 t., b. l. 149–154). Kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato civiliniu ieškiniu pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad 2024 m. liepos 5 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta R. L. išmokėti 0,78 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, t. y. 1497,66 Eur (1 t., b. l. 157–159, 160, 161). Todėl, vadovaujantis Lietuvos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 60 straipsnio 10 dalimi (<...> tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėta kompensacija regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri yra išmokėjusi žuvusio pareigūno artimiesiems ar tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui kompensaciją, naudai), nukentėjusiajai R. L. išmokėta 1497,66 Eur dydžio pinigų suma baudžiamojoje byloje buvo prašoma priteisti iš nuteistojo G. S.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą civilinį ieškinį, kartu su juo pateiktus dokumentus ir baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nenustatęs priežastinio ryšio tarp prašomos priteisti žalos ir G. S. nusikalstamos veikos, šį civilinį ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamame nuosprendyje nurodytus motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys buvo atmestas nepagrįstai.

7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšto civilinio ieškinio, be kita ko, vadovavosi baudžiamojoje byloje esančia specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. L. medicininiuose dokumentuose diagnozuotas pilvo sienos sumušimas nepagrįstas objektyvių sužalojimų nustatymu, konstatavimu ir aprašymu – tuo remiantis R. L. sužalojimai nenustatomi (1 t., b. l. 100–101). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad G. S. nebuvo kaltinamas dėl R. L. sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašomos priteisti žalos (1497,66 Eur) ir nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos nėra priežastinio ryšio. Iš apeliacinio skundo argumentų ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių, matyti, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas klausimas dėl priežastinio ryšio nustatymo tarp nukentėjusiajai R. L. išmokėtos 0,78 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijos (1497,66 Eur) ir nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos.

8. Baudžiamojoje byloje nuteistasis G. S. nuteistas, be kita ko, už tai, kad, spirdamas nukentėjusiajai R. L. į pilvą, sukėlė jai fizinį skausmą. Tačiau, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. L. sužalojimai nebuvo nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimta įvertinus tik nukentėjusiosios R. L. ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet ji 2025 m. balandžio 25 d. kreipėsi į VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“, Panevėžio apygardos teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi skyrė teismo medicinos ekspertizę (2 t., b. l. 191–192), siekiant nustatyti, ar nukentėjusiajai R. L. 2024 m. balandžio 24 d. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas ir koks šio sveikatos sutrikdymo mastas. Gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas, įvertinus ne tik VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“ pateiktus medicininius dokumentus, tačiau ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymos 2024 m. liepos 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos duomenis. Būtent šiame dokumente nurodyta, kad nukentėjusiajai R. L. 2024 m. balandžio 24 d. įvykęs sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Taip pat ekspertų vertinti ir iš UAB „InMedica“ gautus 2024 m. gegužės 2, 9, 17, 29 d. ambulatorinių apsilankymų aprašymų kopijose esantys duomenys, kad nukentėjusiajai R. L. diagnozuotas pilvo sienos sumušimas, jog apsilankymų metu pilvo apatinėje dalyje išlieka skausmas (2 t., b. l. 212–214). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. L. po 2024 m. balandžio 24 d. įvykio objektyvių išorinių ar vidinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir pirmosios instancijos teismo įvertintoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos išvados nėra pagrindas teigti, kad tarp patirtos žalos, kurią prašo priteisti apeliantas ir nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos nėra priežastinio ryšio. Nors nukentėjusiajai R. L. nekonstatuotas sužalojimų mastas, tačiau tai nereiškia, kad baudžiamojoje byloje tirtos nusikalstamos veikos padarymo metu R. L. sveikatai nebuvo sukelti neigiami padariniai. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo G. S. atliktų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių spyriu koja nukentėjusiajai R. L. į pilvą, ši juto fizinį skausmą. Ši aplinkybė baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ginčijama nebuvo, ją patvirtino ne tik nukentėjusioji R. L., tačiau ir nukentėjusysis D. J., liudytojas V. A., kurie parodė, kad nukentėjusioji R. L. juto skausmą pilvo srityje (1 t., b. l. 31–34, 37–39, 69–72). Be to, nukentėjusiajai R. L. sukeltas fizinis skausmas užfiksuotas ir baudžiamojoje byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose, kurie svarbūs vertinant priežastinio ryšio tarp nuteistojo G. S. atliktų neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajai R. L. konstatuoto susirgimo, dėl kurio ji buvo nedarbinga, nustatymo klausimą.

9. Baudžiamojoje byloje esančioje Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2024 m. liepos 1 d. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tarp 2024 m. balandžio 24 d. įvykusio fizinio veiksnio ir nukentėjusiosios R. L. sveikatos sutrikdymo yra tarpusavio ryšys, jog nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (2 t., b. l. 181). 2024 m. liepos 1 d. Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje padaryta išvada priimta, be kita ko, įvertinus nukentėjusiosios R. L. apsilankymų pas šeimos gydytoją UAB „InMedica“ klinikoje metu gautus duomenis. Todėl nagrinėjamu atveju svarbūs apeliacinės instancijos teismui pateikti 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios R. L. apsilankymų gydymo įstaigose medicininiai dokumentai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. L. iškart po tirto įvykio, praėjus keletui valandų, t. y. 2024 m. balandžio 25 d., 01.45 val., kreipėsi į VšĮ „Rokiškio ligoninė“ priėmimo - skubios pagalbos skyrių dėl pilvo sienos sumušimo; išvyko 2024 m. balandžio 25 d. 08:40 val. Tai patvirtina VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“ 2024 m. balandžio 25 d. gydytojo išrašas, kuriame nurodyta nukentėjusiajai R. L. nustatyta diagnozė: pilvo sienos sumušimas. Taip pat nurodyta šio R. L. kreipimosi į gydymo įstaigą priežastis ir aplinkybės – skundėsi pilvo apatinės dalies skausmu, kadangi 2024 m. balandžio 24 d., apie 22 val., darbo metu sulaikant asmenį, sulaikomasis spyrė į pilvą. Nurodyta ir tai, kad nukentėjusiajai R. L. rekomenduotas ambulatorinis gydymas ir tausojantis režimas. Iš ambulatorinių apsilankymų aprašymų (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusioji R. L. praėjus savaitei po kreipimosi į VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“, t. y. 2024 m. gegužės 2 d., 08.42 val., o taip pat ir 2024 m. gegužės 2 d., 20.08 val., t. y. dieną nuo kurios nukentėjusiajai R. L. nustatytas nedarbingumo laikotarpis, dėl tarnybos metu patirtos traumos (sumušto pilvo) atvyko į UAB „InMedica“ kliniką. 2024 m. gegužės 2 d., 20.08 val., ambulatorinio apsilankymo aprašyme taip pat nurodyti duomenys, kad nukentėjusioji R. L. 2024 m. balandžio 25 d. kreipėsi į skubiosios pagalbos skyrių, kur jai atlikta echoskopija ir kiti tyrimai, kad ji buvo paleista stebėjimui į namus, turėjo kelias dienas laisvadienių, tačiau skausmas išliko apatinėje pilvo dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. gegužės 2 d., 20.08 val., ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta aplinkybė, kad po pirmojo apsilankymo VšĮ „Rokiškio rajono ligoninė“ nukentėjusioji R. L. turėjo kelias dienas laisvadienių neprieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems duomenims, kad nukentėjusiosios nedarbingumo laikotarpis nustatytas praėjus savaitei laiko po jos pirmojo apsilankymo skubiosios pagalbos skyriuje, t. y. nuo 2025 m. gegužės 2 d. Svarbu įvertinti, kad nukentėjusioji R. L. į UAB „InMedica“ kliniką kreipėsi ir 2024 m. gegužės 10 d., 09.45 val., dėl to paties nusiskundimo – 2024 m. balandžio 24 d., 22 val., patirtos traumos darbe, kuomet jai buvo sumuštas pilvas. 2024 m. gegužės 10 d., 09.45 val., apsilankymo metu atlikus nukentėjusiosios R. L. būklės įvertinimą nustatyta, kad jos pilvas išlieka skausmingas apatinėje dalyje. 2024 m. gegužės 17 d., 12.15 val., nukentėjusioji R. L. dar kartą kreipėsi į UAB „InMedica“ kliniką, kur jai be kitų nusiskundimų (karščiavimo epizodų), būklės įvertinimo informacijoje nurodytas jautrus pilvas apatinėje dalyje. Nukentėjusioji R. L. į UAB „InMedica“ kliniką kreipėsi ir 2024 m. gegužės 22 d., 16 val., kur atvykusi, be kita ko, taip pat skundėsi išliekančiu pilvo apatinės dalies maudimu, kartais skausmu, nurodant to priežastį – dėl 2024 m. balandžio 24 d. tarnybos metu patirtos traumos, o būklės vertinimo informacijoje aprašyta, kad nukentėjusiosios R. L. pilvas minkštas, dar kiek jautrus apatinėje dalyje. Iš 2024 m. gegužės 29 d., 15.45 val. ambulatorinio apsilankymo UAB „InMedica“ klinikoje pažymos matyti, kad šio apsilankymo metu nukentėjusioji skundėsi karščiavimu, jai atlikti kraujo tyrimai, tačiau ji taip pat nurodė, kad pilvo skausmas praėjo. 2024 m. gegužės 29 d., 15.45 val. ambulatorinio apsilankymo pažymoje (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai R. L. laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 30 d. iki 2024 m. birželio 12 d. dar buvo pratęstas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau pakeista nedarbingumo pažymėjimo išdavimo priežastis, nurodant kitą priežastį – ligą. Taigi, baudžiamojoje byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina nukentėjusiosios R. L. nedarbingumo laikotarpio pabaigos momentą, už kurį 2024 m. liepos 5 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai buvo išmokėta 1497,66 Eur dydžio išmoka. Be to, aplinkybė, kad nukentėjusioji R. L. nuo jai nustatyto nedarbingumo laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2024 m. gegužės 2 d. keletą kartų dėl jai tarnybos metu sumušto pilvo reguliariai lankėsi UAB „InMedica“ klinikoje, be kita ko, nurodydama, kad skundžiasi pilvo sienos skausmais, neprieštarauja esant priežastiniam ryšiui tarp jos vizitų gydymo įstaigose, nustatyto nedarbingumo laikotarpio nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 29 d., ir 2024 m. balandžio 24 d. nuteistojo G. S. atliktų neteisėtų veiksmų prieš ją.

10. Taigi, baudžiamojoje byloje esantys dokumentai, o būtent: 2024 m. gegužės 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnų D. J. ir R. L. sužalojimų Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 5 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir medicininiai dokumentai patvirtina, kad 1497,66 Eur dydžio išmoka nukentėjusiajai R. L. buvo išmokėta dėl jos 2024 m. balandžio 24 d. patirto sužalojimo atliekant tarnybines pareigas (1 t., b. l. 157–159; 2 t., b. l. 149–154). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl priežastinio ryšio tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštu civiliniu ieškiniu prašomos priteisti pinigų sumos ir nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos, pakankamai neįvertino nukentėjusiosios R. L. apsilankymų gydymo įstaigose priežasties. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuteistajam G. S. pareikšto kaltinimo apimties vertinimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose priežastinis ryšys konstatuojamas kuomet kaltininko veika, jos padarymo aplinkybės tiesiogiai, dėsningai, objektyviai nulemia kaltininkui inkriminuojamus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius. Šie padariniai kyla būtent dėl kaltininko veikos, o ne įsikišus tretiesiems asmenims ar kokioms nors kitoms paprastai atsitiktinėms jėgoms. Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo G. S. prieš nukentėjusiąją R. L. atliktų neteisėtų veiksmų (spyrio koja į nukentėjusiajai į pilvą), aplinkybės, kad dėl šių veiksmų nukentėjusioji turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. ji reguliariai lankėsi UAB „InMedica“ klinikoje, jog jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (2 t., b. l. 149–154, 163), o 2024 m. liepos 5 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo nutarta išmokėti 1497,66 Eur dydžio kompensaciją, patvirtina, kad tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštu civiliniu ieškiniu prašomos priteisti 1497,66 Eur dydžio pinigų sumos ir nuteistojo G. S. padarytos nusikalstamos veikos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad civiliniu ieškovu byloje pripažintas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turi reikalavimo teisę į 1497,66 Eur žalos atlyginimą iš nuteistojo G. S.. Pažymėtina, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patikrinti įrodymai, patvirtinantys nuteistojo G. S. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje esantys, kartu su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštu civiliniu ieškiniu pateikti, rašytiniai dokumentai (1 t., b. l. 157–159, 160, 161–163), o taip pat ir baudžiamojoje byloje esantys medicininiai dokumentai apie nuteistosios R. L. sveikatai sukeltus neigiamus padarinius, pagrindžia civiliniame ieškinyje nurodytą reikalavimą priteisti iš nuteistojo G. S. 1497,66 Eur dydžio pinigų sumą. Be to, teisę pareikšti aptariamą civilinį ieškinį Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įgijo, vadovaujantis Statuto 60 straipsnio 10 dalyje numatytu pagrindu, t. y. tarnybos metu nukentėjusiam pareigūnui išmokėjus nustatyto dydžio kompensaciją ir įgijus atgręžtinio reikalavimo teisę ją atlyginti iš žalą padariusio asmens.

12. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas tinkamai neatskleidė priežastinio ryšio tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštu civiliniu ieškiniu prašomos atlyginti pinigų sumos ir nuteistojo G. S. neteisėtų veiksmų, atliktų prieš nukentėjusiąją R. L.. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ir medicininiai dokumentai patvirtina, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštas civilinis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Todėl Skundžiamas nuosprendis dalyje dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikšto civilinio ieškinio keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam G. S. pagal 2025 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidų suma yra 200 Eur (2 t., b. l. 183, 184–185).

14. Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, nuteistojo G. S. teisinę padėti sunkinančiais pagrindais (prašant patenkinti civilinį ieškinį ir iš nuteistojo G. S. priteisti turtinės žalos atlyginimą) gynėjo A. Penelio dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (200 Eur) baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, yra nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotos atstovės Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės K. S. apeliacinį skundą tenkinti:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš nuteistojo G. S. priteisti 1497,66 Eur Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2024 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo G. S. nepriteisti