Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei (dalyvavo nuotoliniu būdu), dalyvaujant kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nedalyvaujant nukentėjusiesiems D. J. ir R. L., nedalyvaujant civilinių ieškovų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato – atstovams, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2024 m. balandžio 24 d. apie 21 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini) Rokiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,08 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nevykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės R. L. teisėtų reikalavimų, t. y. išdavus smurto artimoje aplinkoje orderį, išeiti iš namų, tyčia spirdamas D. J. į (duomenys neskelbtini), taip padarydamas (duomenys neskelbtini) ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, spirdamas vyriausiajai patrulei R. L. į (duomenys neskelbtini) ir sukeldamas fizinį skausmą, taip, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams.

G. S. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad tą dieną buvo namuose, buvo nuobodu, todėl nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 6 skardines alaus. Grįžęs namo visą alų išgėrė, į namus grįžę tėvai pamatė jį neblaivų, jis susipyko su tėvu ir tėvas iškvietė policiją. Jis serga (duomenys neskelbtini), jam atsitinka priepuoliai, todėl negalima vartoti alkoholio, konflikto dieną buvo neblaivus. Ne viską prisimena ir negali paaiškinti, kodėl nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, tačiau pripažįsta, kad nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų. Pripažįsta, kad nevykdydamas pareigūnų reikalavimų jiems pasipriešino prieš pareigūnus atlikdamas veiksmus, nurodytus kaltinime – spyrė D. J. į (duomenys neskelbtini) ir spyrė R. L. (duomenys neskelbtini). Pripažino, kad priešinosi pareigūnams įtakotas alkoholio, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Civilinių ieškovų pateiktų ieškinių 446,29 € ir 1497,66 € dydžio nepripažino nurodydamas, kad neturi lėšų ieškiniams atlyginti, nes pragyvena iš 211 € gaunamos pašalpos.

Dėl visko kaltas alkoholis, blaivus būtų taip nepasielgęs. Savo elgesį vertina blogai ir gailisi, jog pasipriešino policijos pareigūnams.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką G. S. sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu taip pat sutiko gynėjas ir prokurorė. Teismas protokoline nutartimi nusprendė baudžiamąją bylą išnagrinėti atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas V. A. apklausos protokole (1 t., b. l. 69-72) parodė, kad 2024-04-24 apie 19.46 val., dirbant kartu su vyresniąja tyrėja A. K., reagavo į S. S. telefoninį pranešimą, kad Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus konfliktuoja. Nuvykus minėtu adresu, S. S. paaiškino, kad namuose sūnus G. S. vartoja alkoholį ir triukšmauja, nurodė, kad namuose yra dar du nepilnamečiai vaikai, pats vaikų nematė, kaip suprato, jie buvo kitame kambaryje. G. S. gulėjo lovoje, kambaryje, nemiegojo. Matėsi, kad jis neblaivus. Atlikus smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą, G. S. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Apie tai buvo pranešta G. S., jam tiek jis, tiek A. K. paaiškino, kad jis privalo išeiti iš namų. Paaiškino orderio nesilaikymo pasekmes. G. S. nesutiko išeiti iš šių namų, atsiprašinėjo savo tėvo, kad daugiau negers, gulėsi į lovą miegoti. Kelis kartus G. S. buvo aiškinta ir reikalauta, kad jis turi išeiti iš namų, kad negali namuose būti 15 parų, buvo pasiūlyta vykti į (duomenys neskelbtini). G. S. nekreipė dėmesio į jų reikalavimus, gulėjo lovoje ir niekur nėjo. Kelis kartus buvo bandyta kelti G. S. iš lovos, bet jis nevykdė jų reikalavimų. Jie į pagalbą išsikvietė kitą pareigūnų ekipažą, kuriame dirbo D. J. ir R. L.. Po 21 valandos atvykus kolegoms, toliau buvo reikalaujama G. S., kad jis keltųsi iš lovos ir išvyktų iš šių namų, nes pagal išduotą smurto artimoje aplinkoje orderį, jis negali būti namuose. Buvo reikalaujama, kad G. S. vykdytų policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus, buvo įspėtas, kad nevykdant pareigūnų teisėtų reikalavimų, bus panaudota fizinė prievarta. G. S. nekreipė dėmesio į jų aiškinimus, todėl jis su D. J. paėmę už rankų kėlė G. S. iš lovos. G. S. elgėsi agresyviai, muistėsi, traukė rankas, bandė išsilaisvinti, rėkavo, vadino juos „pedikais“, iškėlęs rankas į viršų demonstravo ištiestus abiejų rankų vidurinius pirštus. D. J. bandė uždėti G. S. antrankius, bet jis priešinosi, muistėsi, traukė, stangrino rankas, stūmė nuo savęs D. J., spardėsi, mosikavo rankomis. Jis ir A. K. bandė laikyti G. S. rankas. G. S. buvo perspėtas, kad jei priešinsis, bus panaudotas Taser prietaisas. Uždėjus antrankius, D. J. ir jis vedė G. S. iš kambario. G. S. toliau elgėsi agresyviai, vedamas iš namų muistėsi ir bandė išsilaisvinti, rėkavo, kelis kartus spjovė. Apie 21.10 val. vedamas virtuvėje už rankų G. S. atsisukęs į R. L., kuri tuo metu kalbėjosi su G. S. tėvu, staiga spyrė vieną kartą jai į (duomenys neskelbtini) ir nuo smūgio R. L. net paėjo atgal. Po to vedamas pro koridoriaus duris spyrė į durų stiklą ir jį išdaužė. Tuomet buvo panaudota spec. priemonė- elektros impulsinis prietaisas „Taser“. G. S. nuvedus ir uždarius į tarnybinį automobilį, D. J. ir R. L. skundėsi skausmais. R. L., kad jai skauda (duomenys neskelbtini) toje vietoje, kur G. S. spyrė, o D. J. nurodė, kad jam skauda (duomenys neskelbtini) priekis nuo G. S. spyrio dedant antrankius bei skausmo (duomenys neskelbtini). D. J. (duomenys neskelbtini) matė, kad (duomenys neskelbtini) priekinė pusė. Jam ir A. K. fizinis skausmas sukeltas nebuvo, jie nebuvo sužaloti.

Liudytojas S. S. apklausos protokole (1 t., b. l. 75-78) parodė, kad 2024-04-24 po 17 val. iš darbo grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad sūnus G. yra išgėręs alkoholio. Sūnui negalima gerti alkoholio, nes jis serga (duomenys neskelbtini), vartoja vaistus. Jis paėmė sūnaus kompiuterį, nenorėjo, kad jis girtas sugadintų kompiuterį. Dėl kompiuterio tarp jo ir G. kilo žodinis konfliktas, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Kai atvyko pareigūnai, sūnus G. svetainėje gulėjo lovoje ir nereagavo į pareigūnų reikalavimą keltis, nes reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Buvo nustatytas smurto artimoje aplinkoje atvejis ir išrašytas orderis. G. buvo atsikėlęs, atsiprašė jo, sakė niekur nevažiuos, ir vėl atsigulė į lovą. Pareigūnai aiškino, kad jis atsikeltų ir apsirengtų, nes sūnus gulėjo su apatiniais drabužiais. Jis sūnaus daiktus sudėjo į krepšį, kad galėtų išvažiuoti, tačiau sūnus gulėjo ir nesikėlė. Atvažiavę policijos pareigūnai iškvietė papildomą ekipažą. Sūnus ir toliau gulėjo lovoje, pareigūnai kėlė sūnų, ragino jį apsirengti ir važiuoti. Sūnus G. nereagavimo į pareigūnų reikalavimus. Po to pareigūnai bandė uždėti sūnui antrankius. Sūnus priešinosi, nedavė rankų antrankiams uždėti, muistėsi, šaukė ant pareigūnų visokiais žodžiais, priešinosi rankom ir kojom, galėjo ir spardytis. Jis sūnui kelis kartus sakė, kad nesipriešintų, kad taip bus geriau, kad jis dvi savaites pabus (duomenys neskelbtini) ir parvažiuos į namo. Sūnus į jo prašymus nereagavo. Kai uždėjo sūnui antrankius ir jį vedė, jis vedamas toliau muistėsi, stumdėsi. To momento, kai sūnus spyrė pareigūnei, nematė. Jis tikriausiai dar rinko daiktus sūnui, nes pareigūnė klausė jo, ar turi kokias šlepetes sūnui apsimauti. Jis užgirdo, kad dužo durų stiklas. Po to sūnus buvo įsodintas į automobilį ir išvežtas į areštinę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedu foto nuotraukomis matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Name, virtuvės duryse nėra dviejų stiklų, viename iš durų rėmų matosi likusios tamsiai rudos spalvos stiklo šukės. Prieangyje, ant žemės šalia durų, į virtuvę yra pribyrėjusių tamsiai rudos spalvos stiklo šukių. Daugiau reikšmingų tyrimui nusikalstamos veikos pėdsakų nėra (1 t., b. l. 14-26).

Specialisto išvadoje G1431/2024(01) nurodoma, kad D. J. nustatytas (duomenys neskelbtini). Sužalojimas padarytas mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Dėl nustatyto sužalojimo D. J. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 90-92).

Specialisto išvadoje Nr. 1427/2024(01) nurodoma, kad medicininiuose dokumentuose R. L. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) nepagrįstas objektyvių sužalojimų nustatymu, konstatavimu ir aprašymu- tuo remiantis R. L., gim. (duomenys neskelbtini), sužalojimai nenustatomi (1 t., b. l. 99-101).

Iš Alkotesterio žurnalo panaudojimo lapų kopijų matyti, kad 2024-04-24 23.02 val. G. S. nustatytas 1,02 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 170-172).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad G. S. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, tai yra kaltinamasis padarė nesunkų apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje. G. S. savo veiksmais nevykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulės R. L. teisėtų reikalavimų, tai yra išdavus smurto artimoje aplinkoje orderį ir reikalaujant išeiti iš namų, tyčia spyrė D. J. į (duomenys neskelbtini), taip padarydamas (duomenys neskelbtini) ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, spyrė vyriausiajai patrulei R. L. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė fizinį skausmą, taip, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams.

G. S. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais- paties kaltininko parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolu, kitais rašytiniais įrodymais.

Nesant ginčo dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.

Dėl ieškinių.

G. S. nepripažino 446,29 € dydžio VSDFV Panevėžio skyriaus patikslinto ieškinio dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 85-107), taip pat nepripažino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 1497,66 € dydžio ieškinio dėl žalos atlyginimo (1 t., b. l. 150-163). G. S. nurodė, kad neturi lėšų ieškiniams atlyginti, esąs nedirbantis ir pragyvenantis iš gaunamos pašalpos. Prokurorė prašė ieškinius tenkinti neatsižvelgiant į tai, kad ligoninėje gydytojai, apžiūrėję R. L., netinkamai parašė padarytus sužalojimus, dėl ko vėliau specialistui yra problematiška nustatyti sužalojimo mastą. Kaltinamojo gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašė ieškinius atmesti nurodydamas, kad G. S. nekaltinamas nukentėjusiosios R. L. sužalojimu, o spirdamas nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) sukėlė jai fizinį skausmą, vertina, jog ieškiniai nepagrįsti, nes specialisto išvadoje jokie sužalojimai R. L. nenustatyti.

VSDFV Panevėžio skyrius (ieškovas) patikslintame ieškinyje dėl 446,29 € žalos atlyginimo nurodė, kad R. L. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2024-05-02 iki 2024-05-10 paskaičiavo 281,85 € dydžio ligos išmoką, kurią išmokėjo iš VSDF biudžeto lėšų. Laikinai nedarbinga R. L. tapo dėl 2024-04-24 įvykio, kuomet dėl patirto smurto ji buvo sužalota. Ieškovas 2024-09-26 sprendimu Nr. VPA_SP5E-8072 nusprendė R. L. 2024-04-24 įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudžiamuoju įvykiu ir už laikotarpį nuo 2024-05-02 iki 2024-05-10 paskaičiavo 164,44 € dydžio ligos išmokos nepriemoką, kurią R. L. išmokėjo. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata - Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Prašo ieškovui priteisti iš G. S. 446,29 € padarytą žalą.

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (ieškovas) ieškinyje dėl 1497,66 € žalos atlyginimo nurodė, kad 2024-04-24 apie 21 val. G. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, elgėsi agresyviai, vedamas iš namų muistėsi, bandydamas išsilaisvinti spyrė vieną kartą pareigūnei R. L. į (duomenys neskelbtini), taip ją sužalodamas. R. L. nustatytas (duomenys neskelbtini), nuo 2024-05-02 iki 2024-05-29 išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Ieškinys grindžiamas tuo, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau Statutas) 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta - Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne ilgiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į dalyvumo lygį (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 46,55 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) – 27,93 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 23,28 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 18,62 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 13,97 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 0,78 iki 9,31 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nelaimingo atsitikimo, per kurį sužalota Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė R. L., tyrimo išvados (1 t., b. l. 131-133) 12 punkte nurodyta, kad sužalojimo pobūdis – (duomenys neskelbtini); 17 punkte nurodyta, kad sužalojimą nulėmė kito asmens neteisėti veiksmai (pasipriešinimas pareigūnui). Ieškinyje nurodyta, kad 2024-07-05 Panevėžio AVPK viršininko įsakymu Nr. 50-TE-289 nuspręsta R. L. išmokėti 0,78 mėnesio jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Nurodoma, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą asmenį įgyja ir įgyvendina civilinio kodekso 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Statuto 60 straipsnio 10 punktas numato, kad tarnybos metu nukentėjusiajam pareigūnui išmokėta kompensacija atgaline tvarka priteisiama iš žalą padariusio asmens statutinės įstaigos, kuri išmokėjo tarnybos metu nukentėjusiajam pareigūnui kompensaciją, naudai. Prašo ieškovui priteisti iš G. S. 1497,66 € padarytą žalą.

Ieškiniai netenkinami.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 109 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla tik esant šioms trims sąlygoms – 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamu atveju abu civiliniai ieškovai dėl G. S. nusikalstamos veikos žalą patyrė netiesiogiai, ieškiniuose reiškia kaltinamajam regresinius reikalavimus. Pagal BPK 113 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso, o ne civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles. Sistemiškai aiškinant baudžiamojo proceso normas traktuotina, kad civilinio ieškinio tenkinimas ar netenkinimas baudžiamojoje byloje susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribomis. BPK 255 straipsnio 1 dalis nurodo - byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Šioje byloje kaltinamajam pareikšti regresiniai ieškiniai dėl išmokų, išmokėtų nukentėjusiajai R. L.. Ieškiniuose nurodyta, kad R. L. laikinai nedarbinga tapo dėl 2024-04-24 įvykio, kuomet dėl patirto smurto ji buvo sužalota (VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinys), taip pat nurodyta, kad G. S. spyrė vieną kartą R. L. (duomenys neskelbtini), taip ją sužalodamas (Panevėžio AVPK ieškinys).

Nagrinėjamu atveju svarbu, kokiais veiksmais G. S. nusikalstama veika pasireiškė prieš nukentėjusiąją R. L. ir kokias pasekmes tie veiksmai nukentėjusiajai sukėlė. Kaltinamasis G. S. pripažįstamas kaltu dėl to, kad jis, spirdamas vyriausiajai patrulei R. L. (duomenys neskelbtini), sukėlė jai fizinį skausmą, taip, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino savo pareigas einantiems valstybės tarnautojams. G. S. nebuvo nekaltinamas ir nepripažįstamas kaltu dėl R. L. sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo, nors kaltinamasis konflikto metu nežymiai sutrikdė sveikatą D. J.. Byloje pateikta specialisto išvada (1 t., b. l. 100-101), kurioje atsakyta į klausimus dėl R. L. padarytų kūno sužalojimų ir į kitus klausimus. Paminėtoje išvadoje nurodyta- R. L. medicininiuose dokumentuose diagnozuotas (duomenys neskelbtini) nepagrįstas objektyvių sužalojimų nustatymu, konstatavimu ir aprašymu- tuo remiantis R. L., gim. (duomenys neskelbtini), sužalojimai nenustatomi. Teismas vertina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada yra didesnę reikšmę turintis įrodymas nei atskiri medicinos dokumentų duomenys, gauti iš R. L. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad R. L. į Rokiškio rajono ligoninę atvyko 2024-04-25 01.45 val., nors jai ir diagnozuotas (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nustatė gydytojas specialistas, tas sužalojimas nepagrįstas objektyvių sužalojimų nustatymu, konstatavimu ir aprašymu. Pastebėtina, kad nedarbingumo laikotarpis R. L. nustatytas tik nuo 2024-05-02, tai yra praėjus 7 paroms nuo kreipimosi į ligoninę. Kaip minėta, G. S. nebuvo kaltintas R. L. sužalojimu ar jos sveikatos sutrikdymu, spirdamas nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas, remdamasis specialisto išvada, vertina, kad nukentėjusiajai R. L. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) nepagrįstas objektyvių sužalojimų nustatymu, konstatavimu ir aprašymu, tokiu atveju tarp civilinių ieškovų prašomos priteisti žalos ir kaltinamojo veikos, už kurią jis pripažįstamas kaltu, nėra priežastinio ryšio, todėl ieškiniai atmetami.

Dėl bausmės.

G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui.

G. S. yra neteistas (2 t., b. l. 2), yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 6), Lietuvoje trumpą laiką dirbęs (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 7).

G. S. yra nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 4), dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (2 t., b. l. 11). Duodamas parodymus G. S. nurodė sergąs (duomenys neskelbtini), todėl jam sunku įsidarbinti.

Daugiau teigiamai ar neigiamai G. S. charakterizuojančios medžiagos byloje nesurinkta ir nepateikta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

Prokurorė, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo reglamentavimą, pasiūlė kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką skirti viešųjų darbų bausmę. Kaltinamasis sutiko atlikti viešųjų darbų bausmę.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, gali būti skiriamos tokios bausmės – viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jam skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios trukmė nustatoma artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamasis įpareigojamas neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, viešųjų darbų bausmė, nors ir yra pati švelniausia bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, leis pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

Atsižvelgtina, kad kaltininkas teikė pakankamai nuoširdžius parodymus ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, nukentėjusieji apklausose ikiteisminio tyrimo metu nenurodė siekiantys griežtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, ir paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtąją bausmę G. S. sumažinti vienu trečdaliu – paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti šį nuosprendį dienos, į G. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (nuo 2024-04-24 iki 2024-04-25, vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinius atmesti kaip nepagrįstus.

Kardomąją priemonę G. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.