- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- AN2-190-908/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00061-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas A. G. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 11 d. nutarimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2022 m. sausio 11 d. nutarimu A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. rugsėjo 10 d., apie 19.30 val., Šalčininkų r., kelio Vilnius-Lyda 28-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė ženklinimo linija 1.1, važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau ir – KET) reikalavimus, ir jam buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkintas A. G. skundas dėl Institucijos nutarimo, šis nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Institucijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo yra neskundžiamas, be to, tos sprendimas neužkerta kelio teisingam administracinės bylos nagrinėjimui. Teismas taip pat konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylos duomenimis įrodyta, jog A. G. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes lenkdamas transporto priemones buvo priešpriešinėje eismo juostoje, esant siaurai ištisinei linijai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas.
3.1. Apeliantas, nesutikdamas su Institucijos sprendimu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nustatymas yra būtinas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, Institucija, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi ne teisės aktų reikalavimais, o aukštesnės institucijos – Policijos departamento Komunikacijos skyriaus gautu tarnybiniu pranešimu, kuriame pateikta klaidinga pranešėjo S. I. (S. I.) informacija dėl neva A. G. padaryto administracinio nusižengimo. Apelianto teigimu, Institucija, pažeisdama ANK 661 straipsnio 3 dalies nuostatas, tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjo ne savo iniciatyva, o reaguodama į minėtą tarnybinį pranešimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Institucijos argumentai yra prieštaringi, nes, viena vertus, teigiama, kad A. G. lenkimo manevrą pradėjo kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria artėjimo linija, leidžianti ją kirsti iš abiejų pusių, aplenkė transporto priemones ir lenkimo manevrą baigė tokiame pat kelio ruože. Kita vertus, Institucija teigia, kad toks važiavimo pobūdis rodo nerūpestingą ir neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Skunde teigiama, kad Institucija negavo, nerinko ir nenustatė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau kitaip interpretavo administracinį nusižengimą, nors pareigūno nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinė teisena, buvo įsiteisėjęs ir neapskųstas.
3.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde atkreipia dėmesį, kad Institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog administracinio nusižengimo byla buvo atnaujinta ne dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o todėl, jog A. G. yra kaltas. Skunde pažymima, kad priėmus nutarimą, kuriuo administracinė teisena nutraukiama, tolesnis procesas tam pačiam asmeniui dėl tų pačių aplinkybių reikštų principo non bis in idem pažeidimą. Pabrėžiama, kad siekiant atnaujinti jau išnagrinėtą bylą, svarbu išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės yra naujos, ar jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos procesinio sprendimo priėmimo metu, be to, svarbu išsiaiškinti, ar tokios aplinkybės keičia prieš tai buvusį sprendimą. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentų dėl neteisėto administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, tik pažymėjo, jog toks sprendimas yra neskundžiamas, o pats bylos atnaujinimas netrukdo teisingam bylos išnagrinėjimui.
3.3. Nurodoma, kad Institucija, priimdama sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, nepriėmė procesinio sprendimo dėl 2021 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną panaikinimo. Pažymima, kad Institucijos 2021 m. spalio 22 d. sprendime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, remiantis Vilniaus apygardos teismo byla Nr. ATP-1096-533/2012, nurodyta, jog 2021 m. rugsėjo 22 d. pasinaikina ir procesinis dokumentas dėl šio nutarimo panaikinimo nėra priimamas. Kadangi nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo nėra panaikintas, jis yra galiojantis, todėl sprendimas dėl bylos atnaujinimo yra neteisėtas (ANK 591 straipsnio 8 dalis). Nors Institucijos atstovas paaiškino, kad atnaujinant administracinio nusižengimo bylą ir panaikinant priimtą sprendimą pakanka, jog pareigūnas Administracinių nusižengimų registre padarytų atitinkamus žymėjimus, tačiau pirmosios instancijos teismas netikrino šių Institucijos argumentų.
3.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. nesutinka ir su išvada, kad jo veiksmuose nustatyti ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Skunde nurodoma, kad apeliantui inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas yra grindžiamas KET 8 punkto ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimų pažeidimais. Apelianto teigimu, veiksmas, dėl kurio jis yra kaltinamas, pagal KET 3.9 punktą yra vertintinas kaip lenkimas, tačiau apie lenkimo manevrą administracinio nusižengimo protokole neužsimenama. Skunde nurodoma, kad baigtinis aplinkybių, kurioms esant lenkti draudžiama, sąrašas įtvirtintas KET 140 punkte, o nagrinėjamu atveju nė vienos aplinkybės nebuvo.
3.5. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu jis pirmosios instancijos teismui pateikė vaizdo registratoriaus įrašus iš tarnybinio automobilio, tačiau posėdžio metu šie įrašai nebuvo peržiūrėti, o teismas dėl techninių kliūčių su įrašais susipažino pasitarimų kambaryje.
3.6. Nurodoma, kad asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti formalaus nusižengimo padarymo, turi būti nustatyta, jog asmuo sąmoningai vairavo transporto priemonę, dalyvavo eisme ir yra kaltas dėl pažeidimo. Apeliantas pabrėžia, kad vaizdo įrašas iš jo tarnybinio automobilio įrodo, jog automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulas užengia dalį važiuojamosios dalies, todėl jis nematė ir negalėjo matyti, kad priekyje kelio važiuojamoji dalis tam tikroje atkarpoje yra paženklinta siaura ištisine linija, o aktualiame kelio ruože nėra kelio ženklų, draudžiančių lenkimo manevrus. Pažymima, kad automobilį lenkė pakankamai ilgame, tiesiame kelio ruože šviesiu paros metu, esant geram matomumui, o siaura ištisinė linija pasirodė staiga ir buvo labai trumpa, automobilis ją pravažiavo per 4 sekundes. Kadangi asmuo nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti priekyje būsiančio kelio ženklinimo, jo veikoje nėra kaltės.
3.7. Dėl pirmosios instancijos teismo posėdyje pateikto institucijos atstovo vertinimo, kad A. G., pamatęs, jog artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos, privalėjo stabdyti ir grįžti į savo juostą, apeliantas pažymi, kad jam iš paskos, o, pradėjus lenkimą, ir iš dešinės pusės važiavo kitos transporto priemonės, todėl staigus stabdymas ir sukimas į dešinę pusę, sudarytų pavojingą situaciją kitiems eismo dalyviams. Skunde teigiama, kad Institucija 2021 m. spalio 22 d. sprendime klaidingai vertino A. G. veiksmus, o pirmosios instancijos teismas, nesusipažinęs su tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašu, patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. buvo neatidus, nerūpestingas ir nekreipė dėmesio į artėjimo liniją. Apelianto vertinimu, jis lenkimo manevrą pradėjo ne artėdamas prie artėjimo linijos, o pasibaigus ištisinei linijai, nes tame kelio ruože nėra brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, todėl neįmanoma vienareikšmiškai teigti, ar artėjama prie ištisinės linijos, ar nuo jos tolstama. Be kita ko, skunde nurodoma, kad Institucija, atnaujinusi administracinio nusižengimo bylą, neatliko nė vieno tyrimo veiksmo, neatliko kelio važiuojamosios dalies matavimų, neužfiksavo kelio ženklinimų, byloje nėra schemos ir kt. Apeliantas pabrėžia, kad pareigūnas, priimdamas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo kvestionuoti jo priimto sprendimo ir abejoti jo teisėtumu.
3.8. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, prašoma, kad asmeniui, kurio atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, būtų priteistos patirtos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi (atstovavimo, gynybos) išlaidos.
Atsiliepimas
4. Institucijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašoma administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdžio metu išklausė patį atsakomybėn traukiamą asmenį, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsiliepime pažymima, kad skundo teiginiai ir abejonės dėl byloje esančių A. G. kaltinančių įrodymų ir jų trūkumų nesukelia abejonių, jog faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi. Teigiama, kad vien dėl to, jog apeliantui nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktiems duomenims neprieštaraujančias išvadas dėl A. G. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinio skundo matyti, kad pirmiausia, apeliantas nesutinka su Institucijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nes, jo vertinimu, tokiam sprendimui nebuvo būtinų ANK 658 straipsnyje numatytų, aplinkybių.
7. Pažymėtina tai, kad, kaip buvo nurodyta tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 27 d. nutartyje (b. l. 24-25), tiek ir skundžiamoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje, sprendimas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra neskundžiamas.
8. Pagal ANK 661 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas arba institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Jeigu administracinio nusižengimo bylą atnaujinti atsisakė apylinkės teismas, šio teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Apygardos teismo nutartis atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį skundą nagrinėja ANK 662 straipsnyje nustatyta tvarka. Apygardos teismai laikosi praktikos, kad nurodyta norma duoda pagrindą išvadai, jog gali būti skundžiamas tik toks sprendimas, kuriuo yra atsisakoma atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, vadinasi, sprendimai ir nutartys, kuriais administracinio nusižengimo byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinama, nėra skundžiamos (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-486-593/2017; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-4-519/2018; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-35-519/2021).
9. Nors Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2021 m. spalio 22 d. sprendime nurodė, kad jis gali būti skundžiamas ANK 661 straipsnyje nustatyta tvarka ir taip suklaidino administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nesivadovauti įstatyminiu reguliavimu ir vienareikšmiškai formuojama teismų praktika.
10. Atsižvelgus į tai, kas aptarta, skundo argumentai, susiję su bylos atnaujinimo klausimais, plačiau nenagrinėtini, atkreipiant dėmesį į tai, kad pagal ANK 659 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 660 straipsnio 1 dalį ir 661 straipsnio 6 dalį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi Institucija turėjo įstatymiškai suteiktą teisę atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, ANK 658 straipsnyje numatytais bylos atnaujinimo pagrindais.
11. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus dėl ANK 591 straipsnio 8 dalies normos taikymo, pažymėtina, kad sutiktina su apelianto teiginiu, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje Nr. ATP-1096-533/2012 negali būti laikoma precedentine., nes ji priimta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) galiojimo metu. Galiojusio ATPK 302²⁰ straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad organas (pareigūnas), išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Vadinasi, ATPK iš tikrųjų nebuvo įtvirtintas reikalavimas, išsprendus klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo, naikinti įsiteisėjusį procesinį sprendimą, kuris baigė atnaujintiną administracinio teisės pažeidimo bylą. Vis dėlto, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, priimtame 2021 m. spalio 22 d. nutarime nurodė, kad, atnaujinus bylą, priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pasinaikina. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje nebuvo eksplicitiškai suformuluotas sprendimas panaikinti 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog priimtas sprendimas dėl bylos atnaujinimo savaime yra neteisėtas. Be kita ko, pažymėtina, kad sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nedarė jokios tiesioginės įtakos apelianto teisės ir pareigoms, nes šiuo sprendimu nebuvo sprendžiamas jo kaltumo ar nekaltumo padarius administracinį nusižengimą klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo yra neskundžiamas, plačiau dėl apelianto argumentų šiame kontekste nepasisako, nes jie negali daryti įtakos priimamam procesiniam sprendimui, o apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokios įtakos jau priimtam sprendimui dėl bylos atnaujinimo. Pagrįstai dėl šio klausimo pateiktų A. G. argumentų neanalizavo ir pirmosios instancijos teismas.
12. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės sutinka, jog jo veiksmai formaliai atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau, apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. G. veiksmuose nustatė administracinio nusižengimo požymius.
13. Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas A. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė ženklinimo linija. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
15. Aptariamo administracinio nusižengimo dispozicija laikytina blanketine, nes paties pažeidimo esmę nusako konkrečių KET punktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad A. G. pažeidė KET 8 punkto ir 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus.
16. KET 8 punkte įtvirtinta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.
17. KET 3 priedo 1.1 punkte numatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. važiavo priešpriešinio eismo juosta kelio ruože, kuriame priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura ištisinė linija. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, toks kelio ruožas buvo labai trumpas, be to, jis nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pradėjus lenkimo manevrą pasirodys siaura ištisinė linija. Esminis klausimas nagrinėjamoje byloje, ar iš tiesų apelianto veiksmuose, kurie formaliai atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius, galima konstatuoti pažeidėjo kaltę.
19. Apeliantas nurodo, kad lenkimo manevrą jis pradėjo ne artėdamas prie artėjimo linijos, o pasibaigus ištisinei linijai, be to, pažymi, jog kelio ruože nėra brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, todėl nebuvo galimybės suprasti ar artėjama prie siauros ištisinės linijos, ar nuo jos tolstama. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad niekuo nepagrįstas kelio ženklinimų interpretavimas nesuteikia pagrindo pažeisti KET, kurių 3 priedo 1.6 punkte įtvirtinta, jog artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Artėjimo linijos sąvoka aiškiai apibrėžta KET, todėl minėtieji apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais.
20. Procesiniam sprendimui neturinčiais įtakos laikytini ir apelianto teiginiai, kad aktualiame kelio ruože nebuvo kelio ženklų, draudžiančių lenkimo veiksmus. Pagal KET 8 punkto nuostatas, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Nagrinėjamu atveju, nesant kelio ženklų, akivaizdu, kad vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklinimais, iš kurių vienas – siaura ištisinė linija.
21. Iš byloje esančių automobilių vaizdo registratorių vaizdo įrašų, kuriuos yra užfiksavęs ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tarnybinio automobilio registratoriai, akivaizdu, kad, apeliantui vos tik pavažiavus kairiau ir pradėjus lenkimo manevrą, priekyje aiškiai matoma siaura ištisinė linija. Iš esmės tokią poziciją pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstė ir skųstą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas. Nors apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad prieš apeliantą važiavusio automobilio „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulas uždengė dalį važiuojamosios dalies, todėl A. G. negalėjo pamatyti siauros ištisinės linijos, tokie apelianto teiginiai vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kurią paneigia bylos duomenys. Iš objektyvių byloje surinktų duomenų, t. y. vaizdo įrašų, spręstina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. G. būtų pakakę prieš pradedant lenkimo manevrą, sulėtinus greitį, pavažiuoti kairiau ir atidžiau pažiūrėti į priekyje esančio kelio ruožo žymėjimą, nes ir pats apeliantas skunde nurodo, kad važiavo tiesiu keliu, šviesiu paros metu, esant geram matomumui, tad būtų pastebėjęs siaurą ištisinę liniją, kuriai esant draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta, tačiau apeliantas neįsitikino kelio ruožo priekyje būsimo kelio ženklinimu, o prasidėjus artėjimo linijai privažiavo arčiau prieš jį važiavusio automobilio „Volkswagen“ ir iš karto pradėjo lenkimo manevrą. Neabejotina, kad jeigu pradėjęs lenkimo manevrą apeliantas būtų staiga stabdęs ir bandęs sugrįžti į savo krypties eismo juostą, tai būtų sukėlę pavojų ir kitiems eismo dalyviams, tačiau nagrinėjamu atveju tai nešalina asmens atsakomybės dėl KET pažeidimo. Apelianto atsakomybės nešalina ir jai įtakos nedaro ir ta aplinkybė, kad siaura ištisinė linija, kuriai esant asmuo važiavo priešpriešinio eismo juosta, buvo labai trumpa ir ją apeliantas pravažiavo per 4 sekundes.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nepagrįstai ir netinkamai nurodyta, jog A. G. kelio ruože, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura brūkšninė linija, įjungęs posūkio signalą, atliko saugų lenkimo manevrą. Pagal byloje surinktus duomenis, kurie ANK 569 straipsnio nuostatomis laikytini įrodymais, neabejotinai įrodyta, jog A. G. lenkimo manevrą pradėjo kirsdamas ne siaurą brūkšninę liniją, o artėjimo liniją. Pagal KET 3 priedo 1.5 punktą siaura brūkšninė linija yra tokia, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus. Pats apeliantas skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimui aktualiame kelio ruože tokios linijos nebuvo.
23. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, jog kelio ruože, kuriame atliks lenkimo manevrą, bus siaura ištisinė linija, todėl jo veikoje nėra subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių – kaltės. Tokie argumentai laikytini nepagrįstais ir paneigtais objektyviaisiais įrodomaisiais bylos duomenimis. Kaip jau buvo pažymėta, tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad siaura ištisinė linija, kaip teigia apeliantas, atsirado staiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pats vairuotojas elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai ir tik dėl šių subjektyvių priežasčių galėjo nepastebėti tiesaus kelio ruožo priekyje esančios siauros ištisinės linijos. Negalima spręsti, kad tokiuose asmens veiksmuose nėra jo kaltės, būtina įvertinti ir tai, jog kelio ruožas pažymimas siaura ištisine linija ir ją kirsti konkrečiame ruože draudžiama, nes toje zonoje atlikti lenkimo manevrus yra pavojinga, o tokių draudimų nepaisantis vairuotojas rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumu.
24. Nėra pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, kad Institucijos pozicija dėl A. G. padaryto administracinio nusižengimo yra prieštaringa. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. lenkimo manevrą ir pradėjo, ir baigė kirsdamas artėjimo liniją, t. y. leidžiamame kelio ruože. Vis tik, šios aplinkybės nepaneigia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas vairavo pakankamai rūpestingai ir atidžiai.
25. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, kurios dydis atitinka ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį. Kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. neginčija jam paskirtos administracinės nuobaudos, apygardos teismas plačiau dėl to nepasisako.
26. Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, sprendžia, kad apylinkės teismas faktines bylos aplinkybes vertino tinkamai, tinkamai pritaikė ANK nuostatas bei priėmė pagrįstą procesinį sprendimą palikti nepakeistą Institucijos 2022 m. sausio 11 d. nutarimą, A. G. Institucijos nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Tai sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
27. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. G. apeliacinis skundas netenkinamas, skunde pateiktas prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo taip pat netenkinamas ir dėl jo plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą ir A. G. (A. G.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.