Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartis

2022-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-99-522/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-04-27Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-23Vilniaus apygardos teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2023-03-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
II-99-522/2022
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00061-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Irina Serafin (pirm.)
Pareiškėjas
A. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos

Įžanginė dalis

Bylos Nr. II-99-522/2022Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00061-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4(S)VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
NUTARTIS2022 m. balandžio 27 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,dalyvaujant pareiškėjui A. G.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Mariui Lisauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-01-11 nutarimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-01-11 nutarimo Nr. 10-ANR_N-1001-2022, kuriuo A. G. buvo paskirta 60 Eur bauda, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už tai, kad jis 2021-09-10, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė ženklinimo linija 1.1, važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau – KET) reikalavimus. Skunde nurodė, kad 2021-09-12 gavus pranešėjo S. I. pranešimą apie tai, kad 2021-09-10 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) link Vilniaus, jis užfiksavo kai pareiškėjas, vairuodamas tarnybinį automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET, lenkdamas jo ir kitą automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, (duomenys neskelbtini) Reagavimo skyriaus viršininkas priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėjo veikoje nesant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Šis nutarimas nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo 2021-10-12. Tačiau 2021-10-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius priėmė sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Pareiškėjui šį sprendimą apskundus, institucija skundą grąžino pareiškėjui, o pateikus skundą teismui, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-12-27 nutartimi atsisakė priimti skundą, kartu pažymėdamas, kad pareiškėjas skųsdamas galutinį sprendimą, išnagrinėjus atnaujintą bylą, galės nurodyti motyvus ir dėl bylos atnaujinimo pagrįstumo. Pareigūnas, priimdamas nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu pagal ANK 417 straipsnį padarė pagrįstą išvadą, jog minėtoje situacijoje lenkdamas automobilius, lenkimo manevrą jis atliko tinkamai, nepažeisdamas KET reikalavimų. O institucija priimdama ginčijamą sprendimą dėl bylos atnaujinimo vadovavosi ne teisės aktų reikalavimais vertinant pareiškėjo veiką, o iš aukštesnės institucijos Policijos departamento Komunikacijos skyriaus gautu tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo išdėstyta klaidinga pranešėjo informacija dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo. Institucija, atnaujindama bylą, jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenustatinėjo, naujų duomenų negavo ir nevertino. Pažymėjo, kad įvykis, dėl kuriuo kaltinamas pareiškėjas, tai yra veiksmas, vertintinas pagal KET 3. 9 punktą kaip lenkimas, ir toks manevras buvo atliktas teisėtai. Be to, institucija, priimdama sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, nepriėmė procesinio sprendimo - panaikinti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje. Mano, kad institucijos priimtas sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo yra neteisėtas. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo sudėties. Kaltinimas pareiškėjui grindžiamas tuo, kad jis pradėjęs ir baigęs lenkimo manevrą, nors ir nekirsdamas siauros ištisinės linijos (priešpriešiniam eismui skirtas juostas skyrė siaura brūkšninė linija), tačiau lenkimo metu, kuri laiką buvo priešpriešinėje eismo juostoje, esant siaurai ištisinei linijai. Taigi, viena vertus, pareiškėjas lenkimą pradėjo ir baigė teisingai, kita vertus, pasak institucijos, lenkimo metu jis nesilaikė KET 3 priedo 1.1 p. reikalavimų. Susipažinus su vaizdo įrašu iš pareiškėjo vairuojamo tarnybinio automobilio matyti, kad prieš jį važiuojančio automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulas uždengia dalį važiuojamosios dalies ir iš pareiškėjo vairuojamo automobilio pastarasis nematė ir negalėjo matyti, kad priekyje, kelio važiuojamoji dalis, tam tikroje atkarpoje, yra paženklinta siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus. Pažymėjo, kad šiame kelio ruože nėra kelio ženklų, kelio ženklinimo, kuris draustų atlikti lenkimo manevrą, o atsižvelgiant į tai, kad kelio matomumas buvo geras ir nebuvo jokių kitų aplinkybių (kelio vingis, įkalnė ir pan.), kurios pagal teisės aktų reikalavimus jam tai draustų atlikti, jis aplenkė automobilius, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas lenkė automobilį pakankamai ilgame, tiesiame kelio ruože, esant šviesiam paros metui ir geram matomumui, o staiga pasirodžiusi siaura ištisinė linija šiame kelio ruože yra labai trumpa, kurią automobilis pravažiavo per 4 sekundes, todėl dėl priekyje važiuojančių automobilių ir kelias sekundes trukusio kelio ruožo, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura ištisinė linija, pareiškėjas nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, koks priekyje yra kelio ženklinimas. Todėl nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo veikoje nėra kaltės. Prašo priteisti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas teismo posėdyje savo skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Akcentavo, kad aptariamu atveju nebuvo pagrindo atnaujinti bylą, jokių naujų aplinkybių nebuvo. Bylos atnaujinimas vyko remiantis tik formaliu Policijos departamento raštu. Mano, kad aptariamu atveju buvo principinis reikalas jį nubausti. Patvirtino, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, yra jo pavaldinys, tačiau priimdamas sprendimus jis yra nepriklausomas. Mano, kad jo veiksmuose kaltės nėra. Tame kelio ruože jokių ženklų nėra, tai tiesus kelias, kur leidžiama važiuojant atlikti tam tikrus manevrus. Paaiškino, kad nusprendė aplenkti automobilius, bet juos lenkė ten, kur yra brūkšninė linija, kuri netrukdo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, ir tik išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą pamatė, kad prieš jį yra ištisinė linija, kuri yra pakankamai trumpa. Jis negalėjo stabdyti, nes būtų sukėlęs avarinę situaciją, turėjo užbaigti tą manevrą. Niekam grėsmės nesukėlė. Nurodė, kad skubėjo namo. Mano, kad ta ištisinė linija tęsėsi apie 50 m. Prašė skundžiamą nutarimą panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad įstatyme nenumatyta jokių išlygų, leidžiančių važiuoti priešpriešine eismo juosta. Vairuotojas, pamatęs, jog artėja prie ištisinės linijos, turi pristabdyti automobilį ir nutraukęs lenkimo manevrą grįžti į savo eismo juostą. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad yra ištisinė linija, tačiau vairuotojas nesumažino greičio ir saugiai negrįžo į savo važiuojamosios dalies pusę. Dėl bylos atnaujinimo pažymėjo, kad sprendimų neturėtų priimti pavaldūs pareigūnai. Atnaujinus bylą, nutarimas pasinaikino automatiškai; nėra galiojančių dviejų sprendimų. Be to, bylos atnaujinimo procedūra neskundžiama. Prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkintinas

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2021-11-26 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021-09-10, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė ženklinimo linija 1.1, važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta, ir taip pažeidė KET 8 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, bei pateiktas administracinis nurodymas. Administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2022-01-11 priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-1001-2022, kuriuo pareiškėjui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nenustačius pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo paskirta 60 Eur bauda.

Pirmiausia pareiškėjas savo skunde ginčija administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo teisėtumą, akcentuodamas, kad (duomenys neskelbtini) 2021-09-12 gavus pranešėjo pranešimą apie tai, kad 2021-09-10, apie 19.30 val. jis užfiksavo kaip pareiškėjas, vairuodamas tarnybinį automobilį pažeidė KET, lenkdamas jo ir kitą automobilį, kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją. (duomenys neskelbtini) pareigūnas 2021-09-22 priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pareiškėjo veikoje nesant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas nutarimas dėl bylos nutraukimo buvo priimtas pareiškėjui pavaldaus pareigūno, t. y. pareiškėjas yra nurodyto (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas įsitikinęs, kad tai nenulėmė aukščiau nurodyto jam palankaus sprendimo priėmimo. Visgi teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka, nes esant nustatytoms ryškioms pavaldumo aplinkybėms yra pagrindas tokio sprendimo teisėtumu abejoti, nepriklausomai nuo jo galimai teisingo teisinio vertinio.

2021-10-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius priėmė sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Pareiškėjas mano, kad procesas buvo atnaujintas neteisėtai, kadangi tam nebuvo jokio pagrindo, jokių naujų aplinkybių. Visgi šiuo klausimu, teismas pažymi, kad minėtas 2021-10-22 institucijos sprendimas yra neskundžiamas, ką pareiškėjui išaiškino ir Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-12-27 nutartyje (bylos Nr. II-500-1104/2021), atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Atnaujinus bylą, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir tik tada surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nustačius, kad asmuo padarė būtent ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Be to, nors pareiškėjas akcentavo, kad atnaujinus bylą nebuvo panaikintas pareigūno nutarimas dėl bylos nutraukimo, tačiau minėtame 2021-10-22 sprendime dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nurodyta, kad atnaujinus bylą, 2021-09-22 priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pasinaikina ir atskiras procesinis dokumentas dėl to nėra priimamas.

Priimtas neskundžiamas sprendimas dėl proceso atnaujinimo savo esme neužkerta kelio teisingam bylos nagrinėjimui, kas ir yra svarbiausia, nepriklausomai nuo to, kieno naudai vėliau bus priimtas galutinis teisingas sprendimas byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad minėtas sprendimas yra neskundžiamas, teismas šioje byloje nevertina tokio pareigūnų sprendimo, kartu atkreipiant dėmesį, kad administracinis nusižengimas galiausiai buvo ištirtas nepavaldžių pareiškėjui pareigūnų, tuo pačiu pažymint, kad bylos atnaujinimas iš esmės niekaip netrukdo teisingam bylos išnagrinėjimui ir visų aplinkybių išsiaiškinimui. Todėl teismas plačiau nepasisako ir dėl kitų, pareiškėjo manymu, su bylos atnaujinimu susijusių aplinkybių, tame tarpe dėl jo versijos apie norą apšmeižti ar nubausti (duomenys neskelbtini)ir pan.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Pagal KET 8 punktą, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 3 priedo 1.1 punkte be kita ko nurodyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta.

Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nesutiko su padarytu nusižengimu, nes, anot jo, aptariamu atveju jis atliko teisėtą transporto priemonių lenkimo manevrą, kartu akcentuodamas, kad staiga pasirodžiusi siaura ištisinė linija yra labai trumpa (jo vertinimu, apie 50 m), kurią jo automobilis pravažiavo per 4 sekundes, todėl dėl priekyje važiuojančių automobilių ir kelias sekundes trukusio kelio ruožo, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria siaura ištisinė linija, pareiškėjas nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti, koks priekyje yra kelio ženklinimas.

Visgi, įvertinus visus bylos duomenis, tarp jų ir skundą padavusio asmens, institucijos atstovo parodymus teismo posėdyje, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, tame tarpe ir teismo peržiūrėtą vaizdo medžiagą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas padarė aptariamą administracinį nusižengimą. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis pradėjo lenkimo manevrą kelio dalyje, kur priešingų krypčių eismo juostas skiria artėjimo linija, kaip ir pabaigė tokį manevrą, tačiau lenkdamas transporto priemones kurį laiką buvo priešpriešinėje eismo juostoje, esant siaurai ištisinei linijai. Būdamas vairuotojas, pareiškėjas privalėjo laikytis KET reikalavimų. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad siaura ištisinė linija kelio ruože pasirodė staiga, kad jis negalėjo numatyti priekyje esančio kelio ženklinimo, kad minėta ištisinė linija buvo labai trumpa, kad jis niekam nesukėlė grėsmės, kas niekaip nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių ar pareiškėjo kaip vairuotojo pareigos būti kelyje atidžiam ir atsakingam. Tokiu būdu, asmuo padarė paminėtą KET 3 priedo 1.1 punkte nurodytą pažeidimą.

Teismas pažymi, kad neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio KET pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nustatytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį, kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė ženklinimo linija, važiavo priešpriešiniam eismui skirta juosta, tuo pažeisdamas KET 3 priedo 1.1 punktą, ir taip padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, už ką jam, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, buvo paskirtas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, todėl pareiškėjo skundo netenkina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-01-11 nutarimą Nr. 10-ANR_N-1001-2022, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Irina Serafin