Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės Ingos Šileikienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Palangos savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucijos) vedėjo pavaduotojos 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-576-2022 V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 154 straipsnio 1 dalį 23 Eur dydžio bauda už tai, kad 2022 m. birželio 24 d. viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš laikino įrenginio – kiosko „(duomenys neskelbtini)“, valstybinėje žemėje, neturint nustatyta tvarka su Palangos miesto savivaldybės administracija suderinto projekto kioskui ir prekybai, vykdoma prekyba maisto produktais – užkandžiais, gėrimais. Patikrinimo metu prekybą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja R. Š., kurios buvo paprašyta pateikti leidimą, išduotą Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka, laikinos prekybos įrangos išdėstymo projektą ir kitus dokumentus. R. Š. minėtų dokumentų neturėjo. Konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P., organizuodamas prekybą iš laikino įrenginio neturint reikalingų leidimų ir suderinimų, pažeidė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-348 punktu patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių 6 punktą, kuriame nurodyta, kad „viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“ ir 7.7 punktą, kuriame nurodyta, kad „pardavėjas privalo turėti naudojamos laikinos prekybos ar paslaugų teikimo įrangos, kiosko, nesudėtingo, laikino statinio, atrakcionų išdėstymo projektą (išskyrus vykdant prekybą miesto švenčių metu bei Tarybos nustatytais laikotarpiais prie bažnyčios ir prie miesto kapinių metu, vykdant išnešiojamąją prekybą), suderintą su Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

18. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 5 d. apžiūros protokole nurodyta, jog dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistei J. G. buvo apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamas objektas, esantis neįregistruotu adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, bei individualią veiklą vykdančio E. K. 2022 m. gegužės 30 d. parengta kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas Palangos m. sav., Palangos m., (duomenys neskelbtini). Specialistei pateiktas klausimas ar objektas laikytinas statiniu, jei taip, kokioms rūšims jis priskirtinas. Specialistė nurodė, jog tai yra pastatas, kurio plotas apie 18 kv. m., aukštis apie 3,4 m. Šis statinys pagal STR statinių klasifikavimo Nr. 1.01.03:2017 priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai (2 lentelės 5 p.).

19. Nors apeliaciniame skunde kartojami Institucijos apylinkės teismui nurodyti argumentai apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo konstatuota, jog V. P. valdomas statinys pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktą yra laikinas statinys, tačiau dėl šio argumento skundžiamame nutarime buvo išsamiai pasisakyta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. balandžio 3 d. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o minėtame procesiniame sprendime teisėjų kolegija pažymėjo, kad „nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartyje minėta nuoroda apie statinio laikinumą pateikta kaip vienas iš nutarties motyvų. Nutartyje nėra nuorodų apie šios aplinkybės tyrimą, įrodymų šiuo klausimu įvertinimą, ši nuoroda teismo buvo grindžiama tik nuoroda į Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (kurioje yra apibrėžta laikino statinio sąvoka). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, negalima teigti (konstatuoti), kad pastaroji teismo nuoroda turi prejudicinę reikšmę šiai administracinei bylai.“. Minėtame sprendime pažymėta ir tai, kad „nurodytas statinys yra įregistruotas kaip nekilnojamasis turtas nekilnojamojo turto registre. Tai matyti iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. liepos 1 d. išrašo, kuriame yra nurodyti šio statinio kadastro matavimai, jo unikalus numeris. Nekilnojamojo turto registro įstatymo taikymo prasme tai reiškia, kad šie duomenys (apie tai, kad nurodytas statinys yra nekilnojamasis turtas) laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.“. Dėl šios priežasties aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Institucijos akcentuojamos Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, susijusios su aptariamo statinio laikinumu, neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje.

20. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2022 m. liepos 5 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos galiojimo panaikinimo“ panaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini), Palangoje, Maisto tvarkymo subjekto registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, išduotą 2022 m. balandžio 11 d., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinio kiosko, (duomenys neskelbtini), Palangoje, vykdomą veiklą. Tačiau minėti valstybinių institucijų sprendimai buvo priimti tik 2022 metais, o bylos duomenys patvirtina, jog iki tol prekybinė veikla minėtame objekte buvo vykdoma ne mažiau nei porą dešimtmečių, todėl tai savaime nepaneigia V. P. teiginių, kad jis galėjo pagrįstai manyti, jog aptariamas statinys nėra laikinas nesudėtingas statinys, todėl norint vykdyti prekybą iš šio statinio Taisyklės netaikytinos.

21. Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo gautas patikslintas pareiškėjo V. P., atstovaujamo advokato V. R., pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – nekilnojamojo daikto valdymo, juo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P. nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Minėtame pareiškime buvo paaiškinta, kad V. P. kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, valdymo kaip savarankiškos daiktinės teisės įregistravimo. Tiek teritorinis, tiek centrinis valstybės įmonės Registrų centro padaliniai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl jis kreipėsi į teismą, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka. Nors Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo V. P. pareiškimas buvo atmestas, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-771-460/2023) buvo atmestas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl minėto sprendimo, tačiau šiuo metu dar nėra pasibaigęs minėtos nutarties kasacinio apskundimo terminas. Taip pat iš LITEKO duomenų matyti, jog Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-162-1054/2023 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Palangos miesto savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros departamento dėl pažeistų teisių gynimo, t. y. ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovą V. P. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą – atlaisvinti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią šiaurinėje Palangos (duomenys neskelbtini) pusėje, ties (duomenys neskelbtini) gatve, Palangoje; pašalinti atsakovo V. P. faktiškai valdomą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį – kioską su užrašu „(duomenys neskelbtini)“; nustatyti, kad pašalinus Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį – kioską su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, atsakovas V. P. privalo sutvarkyti valstybinės žemės teritoriją, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančią šiaurinėje Palangos (duomenys neskelbtini) pusėje, ties (duomenys neskelbtini) gatve, Palangoje, tinkančią naudoti. Ši byla buvo laikinai sustabdyta, tačiau 2023 m. spalio 10 d. jos nagrinėjimas buvo atnaujintas, o teismo posėdis minėtoje byloje dar nėra paskirtas, todėl akivaizdu, kad procesinis sprendimas bus priimtas gerokai vėliau. Taigi, priešingai nei manoma apeliaciniame skunde, šiuo metu aptariamo statinio statusas dar nėra nustatytas (apibrėžtas), taip pat teismas dar nėra priėmęs procesinio sprendimo, kuriuo būtų nurodyta minėtą statinį nugriauti.

22. Esant šios nutarties 16–21 punktuose aptartoms aplinkybėms, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad aptariamas adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, esantis statinys buvo ar yra laikinas nesudėtingas statinys, dėl kurio taikytinos Taisyklės, todėl skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma neleidžia patikimai patvirtinti, kad V. P. padarė ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

23. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Darytina išvada, jog šioje byloje Institucija nepateikė pakankamai objektyvių bei patikimų duomenų, kad 2022 m. birželio 24 d. V. P. pažeidė Taisyklių 6 ir 7.7 punktus.

24. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai V. P. kaltės padarius ANK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovo advokato atsiliepime į apeliacinį skundą yra prašoma priteisti V. P. jo patirtas iš viso 550 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už susipažinimą su apeliaciniu skundu, jo analizę ir teisinį vertinimą – 150 Eur, o už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui – 400 Eur), kurioms pagrįsti pateikė 2023 m. spalio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 11 ir 2023 m. spalio 13 d. V. P. atlikto mokėjimo nurodymą.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose tais atvejais, kai procesas buvo teismo nutrauktas dėl įvykio ar nusižengimo sudėties nebuvimo, pareiškėjo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimui spręsti tiesiogiai taikomos bendrosios Konstitucijos nuostatos ir pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi nesant nustatyto detalesnio teisinio reguliavimo dėl to, kokia konkrečiai valstybės institucija privalo atlyginti minėtas išlaidas, taikant BPK 105 straipsnio 5 dalį pagal įstatymo analogiją, minėtų išlaidų atlyginimas buvo priteisiamas iš valstybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, turint galvoje, kad jokios specialios advokato teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš valstybės lėšų tvarkos taip pat nėra nustatyta, vadovaujantis teisine logika, minėtų išlaidų atlyginimas turi būti priteisiamas iš konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos, kuri dalyvavo teismo procese bylos šalies teisėmis ir kurios sprendimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo panaikintas (nutrauktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-788/2022).

27. <...> pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).‏‏‎ ‏‏‎

28. Šioje administracinio nusižengimo byloje apeliacinis procesas rašytinio proceso tvarka vyko pagal Institucijos apeliacinį skundą, asmuo, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. P. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutarimo neskundė. Institucijos apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys V. P. interesus byloje, todėl jo atstovas, susipažinęs su apeliaciniu skundu ir nesutikdamas su Institucijos išdėstytais argumentais, surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų, taigi, V. P. išlaidos advokatui šiuo atveju yra pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo Institucijos apeliacinio skundo argumentų.

29. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai administracinių nusižengimų bylose. Nors prašomos priteisti iš viso 550 Eur atlygintinos išlaidos už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimą neviršija Rekomendacijose nurodyto administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau apygardos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 26–27 punktuose aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, taip pat į tai, kad asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovas parengė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kurį pateikti yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė, bet ne pareiga, kad atsiliepimo apimtis nėra didelė (du su puse lapo), jame nenurodyta jokių naujų esminių aplinkybių, o byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nusprendžia, kad protinga ir pagrįsta V. P. iš Palangos miesto savivaldybės priteistina atstovavimo išlaidų suma yra 100 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotos atstovės Ingos Šileikienės apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Priteisti V. P. iš Palangos miesto savivaldybės 100 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.