Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-771-460/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-03
Bylos Nr.: e2A-771-460/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00591-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjas: Aušra Maškevičienė (pirm.)
Pareiškėjas: V. P.
Suinteresuotas asmuo: Palangos miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija ir akcinė bendrovė „Turto bankas“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos m. savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija, "Registrų centras ", " Turto bankas ", "Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-771-460/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00591-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija ir akcinė bendrovė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. P. patikslintu pareiškimu kreipėsi į Plungės apylinkės teismą, juo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P. nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Palanga. Paaiškino, kad kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, valdymo kaip savarankiškos daiktinės teisės įregistravimo. Tiek teritorinis, tiek centrinis valstybės įmonės Registrų centro padaliniai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, todėl jis kreipėsi į teismą, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka. Nurodė, kad 1994 m. tarp Valstybinės kino ir video įmonės bei A. G. buvo sudaryta pastato (išankstinių bilietų kasų pastatas), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuosavybės teisę į pastatą įgijo A. G.. Minėta sutartis yra galiojanti ir nebuvo nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. 2009 m. balandžio 1 d. tarp A. G. ir E. P. buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu visos turtinės teisės į pastatą buvo perleistos E. P.. 2009 m. balandžio 2 d. E. P. ir pareiškėjas sudarė turtinių teisių perleidimo susitarimą – dovanojimo sutartį, kurios pagrindu visos turtinės teisės į pastatą buvo perleistos pareiškėjui. 2009 m. balandžio 2 d. Negyvenamųjų patalpų – pastato panaudos sutarties pagrindu V. P. kaip panaudos davėjas, perdavė pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su kiemo aikštele, panaudos gavėjai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Palangos verslo centras“. Panaudos terminas buvo nustatytas iki 2019 m. balandžio 2 d. Nuo 2009 m. balandžio 2 d. panaudos sutartimi pastatu teisėtai ir pagrįstai naudojosi panaudos gavėjas, kuris pastatą suremontavo, mokėjo mokesčius už elektros tiekimą į pastatą, vandenį, įstatymų nustatytas rinkliavas, nuolat naudojosi kitų paslaugų tiekėjų teikiamomis paslaugomis. Kadangi panaudos sutartimi panaudos gavėjai UAB „Palangos verslo centras“ buvo suteikta teisė pastatą nuomoti, 2020 m. vasario 29 d. UAB „Palangos verslo centras“ sudarė pastato nuomos sutartį su UAB „Verslo stilius“. Atkreipė dėmesį, kad pastatas nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki pat 2020 m. lapkričio 5 d. buvo nepertraukiamai ir atvirai naudojamas ūkinei – komercinei prekybos maisto produktais veiklai. 2020 m. lapkričio 5 d. nuomininkei UAB „Verslo centras“ buvo panaikintas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, todėl šiuo metu pastatą valdo pareiškėjas, kuris pastatą teisėtai ir pagrįstai valdo nuo 2009 m. balandžio 2 d. Pažymi, kad per visą nepertraukiamą ir atvirą pastato valdymo laikotarpį (daugiau nei 11 metų) jokios valstybės ar savivaldybių institucijos, įmonės, organizacijos ar fiziniai asmenys pareiškėjui ar pagal panaudos sutartį naudojusiai įmonei nėra pareiškę jokių pretenzijų dėl galimai neteisėto pastato valdymo. Be to, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pareikšti jokie ieškiniai, susiję su reikalavimais dėl tam tikrų teisių įgyvendinimo į pastatą. Taigi, šios aplinkybės įrodo, kad būtent pareiškėjas šiuo metu yra vienintelis ir teisėtas pastato valdytojas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su patikslintu pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, statybai niekada nebuvo išduotas statybos leidimas, o teisės aktai tai apibrėžia kaip savavališką statybą. Laikinas statinys, prekybinis kioskas, yra sukurtas nesilaikant įstatymų bei nėra tinkamai įformintas, todėl pažeidžia būtinąsias sąlygas statinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymui. Nors pareiškėjas statinį įvardija kaip nekilnojamą daiktą, tačiau pats prekybinis kioskas neatitinka nekilnojamojo daikto sąvokos. Statinys vizualiai primena prekybinį kioską, tačiau betoniniams pamatams, ant kurių stovi prekybinis kioskas niekada nebuvo išduotas statybos leidimas. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pateikta pirkimo – pardavimo sutartis nėra patvirtinta notaro. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė, kad nuo 2009 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. yra užfiksuota kaip iš kiosko vyksta prekyba maistu, tačiau išaiškėjo, jog minėtu adresu nėra išduotas leidimas verstis prekyba ar teikti paslaugas. Be to, pareiškėjas teigė, jog buvo mokami mokesčiai ir buvo naudojamasi paslaugų teikėjų teikiamomis paslaugomis, tačiau tai savaime nedaro statybos teisėta, taip pat ir nei viena iš pareiškėjo pateiktų nuomos, subpanaudos sutarčių nesudaro pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Patikslintame pareiškime nurodytas adresas neegzistuoja, o žemės plotas ant kurio stovi prekybinis kioskas nėra suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas. Be kita ko, pareiškėjas taip pat nurodo ir nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį, tačiau tai prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teigia, kad pareiškėjas byloje pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodytas registro numeris (duomenys neskelbtini), tačiau ieškant informacijos pagal pareiškėjo nurodytą registro numerį, jokios informacijos rasti nepavyksta. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorius 2021 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A1-738 „Dėl komisijos sudarymo“ sudaryta prekybinio kiosko, kuris neturi savininko, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, šalia Palangos Kurhauzo, apžiūros komisija (toliau – Komisija), kuri apžiūrėjo statinį. Buvo nustatyta, kad šalia statinio yra elektros įvadas, tačiau vanduo ir elektra netiekiama. Ilgą laiką buvo ieškomas prekybinio kiosko savininkas, buvo imtasi įvairių veiksmų siekiant išsiaiškinti kam priklauso statinys. Kadangi statinio savininkas neatsirado, buvo pradėta turto pripažinimo bešeimininkiu procedūra teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad laikinas statinys neturi ir suformuoto žemės sklypo, suteikto adresu bei teisinės registracijos. Statinys, betoniniai pamatai, pastatytas neturint galiojančio Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus projekto suderinimo bei pastatytas ant valstybei priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) g. šaligatvio, todėl pažeidžia teisinį reglamentavimą ir turi būti nugriautas (išardytas) arba perkeltas į kitą vietą. Be to, prekybinis kioskas, esantis (duomenys neskelbtini) g. pradžioje, Palangoje, patenka į Kultūros vertybių registre esančią Palangos miesto istorinės dalies teritoriją – yra griežtai saugomo kultūros paveldo objekto – Palangos Kurhauzo pastato (unikalus kodas: 1291, buv. kodas S315) – bei dalis šio prekybinio kiosko patenka į kultūros paveldo objekto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su patikslintu pareiškimu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – išankstinės kasos ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jiems nesuteiktas adresas, jie neregistruoti Adresų registre. Be to, žemės sklypas statiniams eksploatuoti nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį, kad pastatas nėra laikytinas nekilnojamuoju daiktu ir neatitinka CPK keliamų reikalavimų, pagal kurią juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi dėl pastato valdymo nuosavybės teise. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog pastatas yra suformuotas kaip nekilnojamas daiktas ir galėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad pareiškėjo prašomo fakto nustatymas nesuteiks jam galimybės įsiregistruoti pastato ir jo nuosavybės Nekilnojamojo turto registre. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastatui eksploatuoti nėra suformuotas žemės sklypas. Pastatas stovi valstybinės žemės plote, kuriame nėra kitų statinių, žemės sklypai nesuformuoti. Pastatas stovi nedideliu atstumu iki (duomenys neskelbtini), Palangoje, šaligatvio ir dalis pastato patenka į kultūros paveldo objekto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad valstybinėje žemėje esantis pastatas yra pastatytas teisėtai, o be to, Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-333-123/2006 konstatavo, jog šis pastatas yra laikytinas kilnojamuoju daiktu ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, net ir nustačius faktą dėl pastato valdymo nuosavybės teise, nei viena sąlyga, įpareigojanti Nacionalinę žemės tarnybą suformuoti ir išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypą, neatsirastų. Mano, kad prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių pareiškėjui, todėl nėra teisinio pagrindo prašomą faktą dėl pastato valdymo nuosavybės teise nustatyti kaip juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, nurodė, kad palaiko kito suinteresuoto asmens – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 13 d. atsiliepimą ir atkreipė dėmesį, kad jame nurodyta, jog statiniai patenka į Kultūros vertybių registre esančią Palangos miesto istorinės dalies teritoriją – yra šalia griežtai saugomo kultūros paveldo objekto – Palangos Kurhauzo pastato ir dalis vieno iš Statinių (prekybinio kiosko) dalis patenka į kultūros paveldo objekto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Palangos miesto savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad yra pradėta daikto (prekybinio kiosko) pripažinimo bešeimininkiu procedūra ir ją pavesta vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kuri teismo 2021 m. gruodžio 31 d nutartimi įtraukta į nagrinėjamą bylą suinteresuotu asmeniu.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į patikslintą pareiškėjo pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gruodžio 10 d. duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – Išankstinės kasos, esantis Palanga, (duomenys neskelbtini) (pastaba: adresas neįregistruotas Adresų registre), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), bei daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (Nekilnojamojo turto registre įrašytas nekilnojamojo daikto statusas – „Neįregistruotas“). Pastatas yra valstybinėje žemėje, žemės sklypas nesuformuotas ir Registre neįregistruotas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju dokumentų, patvirtinančių pastato suformavimą įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad daiktinės teisės įregistravimo sąlyga yra ta, kad Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, darytina išvada, kad valdymo teisė kaip savarankiška daiktinė teisė gali būti registruojama tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotas, įstatymų nustatyta tvarka suformuotas, nekilnojamasis daiktas – pastatas.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškėjo pareiškimą prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, įvertinus pateiktus duomenis bei informaciją.

6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į patikslintą pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad priimant teismo sprendimą tikslinga įvertinti Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, kuri sudaro pagrindą patikslintą pareiškimą atmesti. Atkreipė dėmesį, kad galimai prašomas įgyjamosios senaties instituto pagalba įteisinti turtas buvo sukurtas pažeidžiant statybos teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą, nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytą tvarką.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė, kad šiuo metu byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų pareiškėjo pareiškimą dėl valdymo fakto nustatymo pripažinti pagrįstu ir jį patenkinti. Prašė teismo spręsti savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Atkreipė dėmesį, kad iš kartu su patikslintu pareiškimu pateiktų įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. 2A-333-123/2006 nustatė, kad statinio negalima laikyti nekilnojamuoju turtu, nes tai yra laikinas statinys. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime pateikė vertinimą, jog ginčo pastatas neatitinka nekilnojamojo daikto sąvokos. Inspekcijos vertinimu nagrinėjamoje byloje turėtų būti nustatytas ginčo pastato teisinis statusas – visų pirma, ar tai kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas bei, ar statinys gali būti laikomas statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkto nuostatų prasme ar tai yra laikinas statinys. Mano, kad toks vertinimas yra būtinas, kadangi nustačius, kad ginčo statinys yra kilnojamasis daiktas ar laikinas statinys, toks statusas būtų pagrindas pripažinti, kad nuo pareiškėjo prašomo nustatyti fakto nepriklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas ir klausimas dėl tokio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Jeigu būtų nustatyta, kad statinys yra nekilnojamas daiktas ir jį galima priskirti prie statinių, pareiškėjas siekdamas, kad teismas nustatytų statinio valdymo faktą, visų pirmą turi įrodyti, kad ginčo statinys yra pastatytas teisėtai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ginčo statinio statybos teisėtumą. Be to, ginčo statinys nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Inspekcijos vertinimu, patikslintas pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad egzistuoja visos sąlygos valdymo faktui nustatyti, o visų pirmą tai, ar ginčo statinys yra nekilnojamasis turtas ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkto nuostatų prasme laikytinas statiniu. Taip pat, kad statinys gali būti valdymo teisės objektu, t. y. pastatytas teisėtai.

8. Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslintą pareiškimą, nėra. Paaiškino, kad žemės sklypo vieta, kurioje yra prašomas pripažinti valdomu statinys, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių – Palangos senojo miesto vietos bei Palangos miesto istorinės dalies teritorijas. Taigi, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – valdymo teisę, pats toks nekilnojamasis daiktas turi būti sukurtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau patikslintame pareiškime nepateikiama patvirtinančių įrodymų, kad statinys suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, teismai yra patvirtinę, kad būtent šis statinys nėra laikytinas nekilnojamuoju turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo V. P. pareiškimas atmestas. Pagrindiniai teismo argumentai:

Šalies argumentai

9.1. Teismas sprendė, jog pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nurodomas statinys – pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra ir nebuvo įregistruotas.

9.3. Teismo nuomone tai, kad pareiškėjas turi suformuotas pastato nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylas, dar nereiškia, jog dokumentai yra tinkami ir pastatas gali būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, kas matyti ir iš šioje byloje esančių įrodymų, jog VĮ Registrų centras atmetė pareiškėjo prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę V. P. vardu.

9.4. Teismas nusprendė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, gali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu, tačiau pareiškėjas turi įrodyti, jog jis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įgijo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Teismas nustatė, jog ginčo objektas 2009 m. balandžio 2 d. turtinių teisių perleidimo susitarimu – dovanojimo sutartimi buvo įsigytas nesilaikant nekilnojamojo daikto įgijimui nustatytų sutarties reikalavimų, t. y. nesudarant notarinės sutarties. Konstatavo, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai nėra dingę ir pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, kadangi sudarytas sandoris prieštarauja CK 6.393 straipsnio 1 daliai.

9.5. Teismas reikšmingu laikė ir tai, jog šioje byloje ginčas nekyla, kad pareiškėjo nurodomas objektas niekada nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, kaip matyti iš pareiškimo, juo siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, o būtent – pareiškėjas nėra praradęs dokumentų, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo pareiškimą visa apimtimi. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Pareiškėjas, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 14 straipsniu kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, pastato LKS koordinatės: X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini) (toliau tekste vadinamas ir Pastatu), valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, įregistravimo.

10.2. Tai, kad nei 2009 m. balandžio 2 d. turtinių teisių perleidimo susitarimas - dovanojimo sutartis, nei susitarimas, sudarytas 2009 m. balandžio l d. E. P. su A. G., taip pat ir A. G. sudaryta 1994 m. rugsėjo 16 d. sutartis su Palangos miesto valstybine kino ir video įmone, kuri už 190 Lt pardavė A. G. nebalansinės vertės (susidėvėjusį) turtą - 8,33 kv. m išankstinių bilietų kasų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, nebuvo įformintos notarine tvarka bei kad Nekilnojamojo turto registre šis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra ir nebuvo įregistruotas, nepaneigia fakto, kad V. P. nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą Palangos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

11.1. Tam, kad į sukuriamą nekilnojamąjį daiktą galėtų būti įgyjamos nuosavybės teisės, jis turi būti suformuotas kaip turtinis vienetas ir įregistruotas viešame Nekilnojamojo turto registre. Tokia išvada išplaukia iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, 3 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio, 13 straipsnio normų sisteminės analizės.

11.2. Net jeigu būtų nustatyta, kad statinys yra nekilnojamas daiktas ir jį galima priskirti prie statinių, pareiškėjas siekdamas, kad teismas nustatytų statinio valdymo faktą, visų pirmą turi įrodyti, kad ginčo statinys yra pastatytas teisėtai. Tik teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas, tačiau pareiškėjas byloje nepateikė jokių statinio teisėtumą pagrindžiančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:

15.1. Palangos miesto valstybinė kino ir video įmonė 1994 m. rugsėjo 16 d. sutartimi už 190 Lt pardavė A. G. nebalansinės vertės (susidėvėjusį) turtą - 8,33 kv. m išankstinių bilietų kasų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje.

15.2. 2009 m. balandžio 1 d. tarp A. G. ir E. P. buvo sudarytas susitarimas, kurio pagrindu visos turtinės teisės į pastatą buvo perleistos E. P..

15.3. 2009 m. balandžio 2 d. E. P. ir pareiškėjas sudarė turtinių teisių perleidimo susitarimą – dovanojimo sutartį, kurios pagrindu visos turtinės teisės į pastatą buvo perleistos pareiškėjui.

15.4. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (suformuotas 2021 m. spalio 19 d.), iš kurio matyti, kad išankstinės kasos, registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1981 metų statybos, kadastro duomenų nustatymo data 1994 m. gruodžio 10 d., statusas - neįregistruotos, adresas neįregistruotas adresų registre.

15.5. Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-167-676/2005 prašymas dėl A. G. nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamąja senatimi atmestas, minėtas sprendimas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-333-123/2006 paliktas nepakeistas.

15.6. Į bylą pateiktas vasarinio tipo kino kasų projektas patvirtina faktą, kad projektas parengtas 1981 m. balandžio 24 d., o Registrų centro išrašas patvirtina faktą, kad statyba baigta 1981 metais.

15.7. Byloje pateikta 2022 m. kovo 14 d. konsultacinė teismo eksperto išvada, kurioje konstatuojama, kad kasos pastatas atitinka nekilnojamojo daikto požymius.

15.8. Byloje pateiktos planų ir kadastro dokumentų ((duomenys neskelbtini), Palangos m.) kopijos, sudarytos 1994 m. gruodžio 10 d. bei nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Nustatyta, kad planai ir kadastro dokumentai ((duomenys neskelbtini), Palangos m.) sudaryti 1994 m. gruodžio 10 d., o nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla sudaryta 2022 m. gegužės 28 d.

15.9. Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2021 m. liepos 5 d. pažymoje Nr. 27481222 nurodyta, kad išnagrinėjus prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę V. P. vardu bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nuspręsta prašymą atmesti, nes aukščiau minėto pastato kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šis sprendimas buvo apskųstas Valstybės įmonės registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmetė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas V. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P. nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje.

17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad yra praradęs dokumentus, kuriais patvirtinamas nuosavybės įgijimo faktas ir tai, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu, todėl pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmetė.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareiškėjas V. P. teisiškai suformulavo pareiškimo pagrindą bei reikalavimus, tai yra aiškiai ir konkrečiai nurodė, kad pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. P. nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą. esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, pastato LKS koordinatės: X=(duomenys neskelbtini), Y=(duomenys neskelbtini), t. y. dėl daikto valdymo teisės patvirtinimo. Apeliantui akivaizdu, kad jis prašė patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, o ne nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jo nuomone, teismas neteisingai nustatė materialinius teisinius santykius ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėjas / apeliantas savo pareiškime vadovavosi CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nurodoma, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, tačiau pritartina dėl to, kad savo prašyme (pareiškimo dalyke) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) reikalavimo dėl pastato valdymo nuosavybės teise nesuformulavo. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo nustatytą teisinį pareiškimo teisinį kvalifikavimą bei nusprendžia, kad pareiškėjas pareiškimu prašė patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo pastatą (savarankiška daiktinė teisė), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Taigi konstatuotina, kad šioje byloje pareiškėjo pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 442 straipsnio 9 punktas, XXXIV skyriaus antrojo skirsnio normos), o ne kaip reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 442 straipsnio 1 punktas, XXVI skyriaus normos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtas netikslumas dėl pareiškimo teisinio kvalifikavimo nedaro pirmosios instancijos sprendimo nepagrįstu (apie tai detaliau žemiau).

20. Svarbu tai, kad nors pareiškėjas pareiškimo reikalavime nenurodo ginčo pastato tipo / turto rūšies, tačiau iš pareiškimo turinio, iš to, kad pareiškėjas, vadovaudamasis „Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 14 straipsniu kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, (toliau tekste vadinamas ir Pastatu), valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, įregistravimo“, iš to, kad pareiškėjas teikia statybos ekspertų konsultacines išvadas, kad Pastatas yra nekilnojamasis daiktas, konstatuotina, kad pareiškėjas prašo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuo 2009 m. balandžio 2 d. valdo (savarankiška daiktinė teisė) nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

21. Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, minėta, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiškai turi daiktą ir jį valdo kaip savą, konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrą daiktą patvirtinimas taip pat gali būti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tą daiktą pripažinti bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 326 straipsnio 3 dalį pareiškimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali būti paduotas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas viešame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali būti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą kaip savą, prašymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti prašymą ir įregistruoti valdymą dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktą patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamą daiktą kaip savą, tačiau nesantis to daikto savininku, gali prašyti, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

22. Dėl pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų (dėl valdymo fakto patvirtinimo) nurodoma, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, pareiškime turi būti išsamus daikto aprašymas, nurodoma, kuriam tikslui pareiškėjui reikia valdymo faktą patvirtinti, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti tą faktą patvirtinančių dokumentų, nurodomi šį faktą patvirtinantys įrodymai, taip pat įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba atkurti prarastų dokumentų (CPK 527 straipsnio 1 dalis).

23. Tam, kad toks faktas ypatingosios teisenos tvarka būtų teismo patvirtintas, yra būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) asmuo faktiškai turi daiktą, į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslą valdyti jį kaip savo; 2) asmuo šį daiktą valdo teisėtai; 3) asmuo neturi valdymo faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų; 4) valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15-464/2009).

24. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis).

25. Teismas pažymi, kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (CK 4.68 straipsnio l dalis). Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą, savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

26. Taigi, kadangi pagal CK 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo išaiškinimus spręstina, jog viena iš būtinų sąlygų sprendžiant klausimą dėl Pastato valdymo fakto patvirtinimo – Pastato / statinio teisėtumas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, akcentuoja, jog tam, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti tenkinamas, pareiškėjas, be kitko, privalo įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai), kad: 1) Pastatas yra nekilnojamasis daiktas ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkto nuostatų prasme laikytinas statiniu, 2) Pastatas pastatytas teisėtai ir dėl to statinys gali būti valdymo teisės objektu.

28. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. 2A-333-123/2006 konstatavo, jog šis pastatas yra laikytinas kilnojamuoju daiktu ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog Pastato kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, pastatui eksploatuoti nėra suformuotas žemės sklypas, Pastatas stovi valstybinės žemės plote, kuriame nėra kitų statinių. Aktualu tai, kad šios bylos dalykas nėra fakto nustatymas, ar Pastatas yra nekilnojamasis daiktas, ar kilnojamasis. Teismas vadovaujasi aktualia informacija dėl Pastato rūšies. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog Pastatas yra suformuotas kaip nekilnojamas daiktas ir galėtų būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CPK 12, 178 straipsniai).

29. Svarstant klausimą dėl Pastato statybų teisėtumo dera pažymėti, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų ginčo statinio statybos teisėtumą. Pabrėžtina, kad statiniui, esančiam (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje, statybai niekada nebuvo išduotas statybos leidimas, o Statybos įstatymas nurodo, jog statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, vadinamas savavališka statyba. Neteisėtas daikto sukūrimas, teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinus statybos padarinių, yra kliūtis daiktu naudotis bei juo disponuoti (CK 4.103 straipsnio 1 dalis ir tokio daikto likimas turi būti sprendžiamas pagal įstatymus, reglamentuojančius neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimus. Kaip minėta anksčiau, (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – išankstinės kasos ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jiems nesuteiktas adresas (pareiškėjas jį pats nurodo), jie neregistruoti Adresų registre. Be to, žemės sklypas statiniams eksploatuoti nesuformuotas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Svarbu ir tai, kad Pastatas stovi nedideliu atstumu iki (duomenys neskelbtini), Pastatas patenka į Kultūros vertybių registre esančią Palangos miesto istorinės dalies teritoriją – yra šalia griežtai saugomo kultūros paveldo objekto – Palangos Kurhauzo pastato ir dalis vieno iš statinių (prekybinio kiosko) dalis patenka į kultūros paveldo objekto žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

30. Kaip minėta, nekilnojamasis daiktas turi būti sukurtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau patikslintame pareiškime nepateikiama patvirtinančių įrodymų, kad statinys suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu daiktas sukurtas nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, jis negali būti valdymo ir / ar nuosavybės teisės objektas. Tik teisėtai pastatytas statinys yra valdymo ir / nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas, tačiau apeliantas nepateikė jokių statinio teisėtumą pagrindžiančių įrodymų.

31. Šios aplinkybės patvirtina iš esmės teisėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog Pastatas nėra pastatytas gavus reikalingus leidimus ir suformuotas įstatymų nustatyta tvarka.

32. Atskirai pažymėtina, kad valdymo teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą, prašymą. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas, laikantis save Pastato valdytoju, į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl jo (pareiškėjo) nurodyto Pastato valdymo įregistravimo jau kreipėsi; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, be kitko, motyvuodamas tuo, jog Pastato kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

33. Darytina išvada, kad pareiškėjas dėl Pastato valdymo įregistravimo / įteisinimo galėjo / gali inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Tinkamai įvykdžius reikalavimus, nustatytus įstatymų leidėjo, pareiškėjas gali be teismo sprendimo įgyvendinti savo teises. Pareiškėjas taip pat gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

34. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

35. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, iš dalies teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

36. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai kvalifikavo teisinius santykius bei papildomai vertino kad pareiškėjas siekia nustatyti ne tik valdymo faktą, bet ir nuosavybę, vertintina kaip proceso teisės normų pažeidimas, tačiau šis konstatuotas pažeidimas neturėjo įtakos teisėto sprendimo priėmimui.

37. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Teisėja Aušra Maškevičienė