Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2013 m. vasario 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., Lietuvos Respublikos baudžiamoji proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 str. 4 d. – taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. paskiriant elgesio apribojimą 1 metams: įpareigojimą tęsti mokslą, nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų vykdymą.

3) Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu 2015 m. gegužės 28 d. pagal BK 138 str. 1 d., paskirti 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį: be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Z. 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą nekeisti gyvenamosios vietos; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jei tai nėra susiję su darbu.

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų Rūmų nuosprendžiu 2022 m. kovo 3 d. pagal BK 178 str. 2 d. ir 189 str. 1 d. paskirta galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Įpareigojant neatilgtinai išdirbti 80 val. per teismo nustatyta apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bauda (70 MGL) 35000 eurų.

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2022 m. vasario 2 d. pagal BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. Z. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2022 m. rugsėjo 27 d. R. Z. 2022 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2021 m. rugpjūčio 19 d. apie 17.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu dešine ranka sugriebė už kaklo ir spaudė kaklą savo sugyventinei V. L., tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, R. Z. kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui irnežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent:

jis, 2021 m. spalio 21 d. apie 04.30 val. bute, adresu, (duomenys neskelbtini), konflikto metu viena ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti savo sugyventinę V. L., tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą padarydamas jai neryškius, nedidelius odos paraudimus su taškinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje pusėje ir neryškią poodinę kraujosruva su audinių patinimu kairės plaštakos ketvirtajame piršte.

Teisiamajame posėdyje R. Z. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, jog dėl pirmojo epizodo, kuris įvyko 2021 m. rugpjūčio 19 d. tiksliai negali pasakyti, kas įvyko, nes buvo gerai apsvaigęs, nelabai prisimena. Susipykę buvo su sugyventine, dėl to taip nutiko. Kiek prisimena, jų konfliktai pasibaigdavo jo išvarymu iš namų. Šis dalykas jį labai išvesdavo iš kantrybės. Per kitą įvykį irgi taip pat buvo, atėjo jis susitaikyti, o vėl buvo išvarytas iš namų ir pasikarščiavo. Apie antrą epizodą gali papasakoti, kad 2021 m. spalio 21 d., jeigu sako, kad sukėlė fizinį skausmą, reiškia sukėlė sugyventinei, bet nelabai atsimena. Abu kartus buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Byloje atrodo tik jis yra kaltas, niekas neatsižvelgia į tai, kad jų pykčiai neprasideda iš vieno žmogaus. Dėl civilinio ieškinio, sutinka, dėl turtinės žalos 500 eurų sutinka. Dėl neturtinės žalos mano, jog ji prašoma per didelė. Mano, kad galėtų atlyginti 500 Eur neturtinės žalos. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Įtariamuoju apklaustas R. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 19 d. savo kaltės nepripažino bei parodė, kad apie 17 val. jis atėjo pas savo draugę ir vaiko motiną V. L., adresu (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir V. įvyko konfliktas, dėl ko tiksliai įvyko konfliktas jis pasakyti negali. Konflikto metu jis nuėjo iki balkono pasiimti savo daiktų, tuomet išgirdo, kaip V. skambina policijai ir sako, kad jis yra agresyvus ir muša ją, tuomet jis greitai atėjo atgal į kambarį ir norėdamas ją apraminti paėmė ją už kaklo, abejomis savo rankomis, bet jis jos nesmaugė. Jis nenorėjo V. sukelti jokio fizinio skausmo, jis pagriebė iš jos telefoną ir metė jį į spintelę, sudužo V. telefono nugarėlė. Tuomet jis susirinko daiktus ir išėjo iš jos namų, ką jis po to tiksliai veikė nepamena, nes po konflikto vartojo alkoholį. Konflikto metu gal ir galėjo pasakyti ką nors grasinančio, bet tikrai ne dėl to, kad nori V. ko nors blogo, tai buvo tik emocijos dėl vykstančio konflikto. Jis nenorėjo ir nenori V. sukelti fizinio skausmo, jis jos nesmaugė. Šiuo metu jis gyvena pas draugą D. C., su V. jau negyvena apie (duomenys neskelbtini), prieš tai jie kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Jie turi bendrą vaiką G. Šiuo metu su V. jie bendrauja, jis jos atsiprašė, ji jam atleido (t. 1, b. l. 94).

Įtariamuoju apklaustas R. Z. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 3 d. parodė, kad parodymus duoti atsisako, parodymus duos teisme (t. 1, b. l. 101).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. Z. padarė abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. T. y. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia žodinio konflikto metu dešine ranka sugriebė už kaklo ir spaudė kaklą savo sugyventinei V. L., tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat, kito konflikto metu viena ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti savo sugyventinę V. L., tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą padarydamas jai neryškius, nedidelius odos paraudimus su taškinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje.

Kaltinamasis R. Z. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad nepamena visų aplinkybių, tačiau tarp jų kildavo konfliktai, jis abejais atvejais buvo neblaivus, jį sugyventinė varė iš namų, dėl to smurtavo. Nukentėjusioji V. L. buvo apklausta ne vieną kartą. Ji nuoseklaii parodė, jog 2021 m. spalio 20 d. tarp jos ir R. Z. įvyko konfliktas, dėl to, kad jis pradėjo skųstis, jog jis negali išsimiegoti, kadangi jų dukra sunkiai užmiega ir verkia. Jie susipyko. R. Z. išėjo iš namų, pradėjo jai rašyti žinutes, įžeidinėti. 2021-10-21 apie 4 val. ryto jis pradėjo trankyti į duris, skambinti telefonu, ji jam nekėlė ragelio ir durų neatidarė. R. pradėjo labai triukšmauti. Tam, kad nepykdytų kaimynų, ji jį įsileido. Kai ji įsileido R. Z. besišnekant tarp jų prasidėjo konfliktas. Kai ji paskambino 112, R. tada tiesiog pasiuto, jai stovint ir rankose laikant telefoną, jis trenkė į jos telefoną ir telefonas nukrito ant žemės, tuomet R., dešine ranka suėmė jai už dešinės pusės kaklo ir pradėjo smaugti, ji juto skausmą ir dar juto kelias dienas, po to ji išlaisvino iš R. smaugimo. Tuomet jis iš kumščio trenkė į tualeto - vonios duris ir jas apgadino.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. L. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 99 eurų. (b. l. 61-63). Teisminio proceso metu nukentėjusioji V. L. civilinį ieškinį patikslino, prašo atlyginti 3000 Eur neturtinę ir 50 Eur turtinę žalą. Taip pat prašo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikto advokato bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusioji V. L. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodo, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ro skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės surašytame kaltinamajame akte nurodyta, kad atsakovas R. Z. kaltinamas tuo, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2021-08-19 d. apie 17 vai. 20 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu dešine ranka sugriebė už kaklo ir spaudė kaklą savo sugyventinei V. L., tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat jis kaltinamas tuo, kad kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2021-10-21 d. apie 4 vai. 30 min. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metui viena ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo smaugti savo sugyventinę V. L. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą padarydamas jai neryškius, nedidelius odos paraudimus su taškinėmis kraujosruvomis kaklo dešinėje pusėje ir neryškią poodinę kraujosruvą su audinių patinimų kairės plaštakos ketvirtame piršte. Šiais savo veiksmais R. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Apie aukščiau nurodytus Atsakovo nusikalstamus veiksmus nukentėjusiosios V. L. atžvilgiu ji parodė apklausų metu Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK atliekant ikiteisminį tyrimą. Be smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, įvykio metu R. Z. 2021-10-21 kumščiu trenkė į tualeto-vonios duris ir jas apgadino. Duris teko remontuoti, remontą įvertino 50 Eur. Naujos duris kainavo 99 Eur ir tai patvirtina kasos čekio kopija esanti byloje. Dėl Atsakovo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai V. L. padaryta turtinė ir neturtinė žala. Dėl padarytų kūno sužalojimų nukentėjusiajai skaudėjo kaklas ir kairės plaštakos pirštas.

Atsakovo nusikalstamais veiksmais jai buvo padaryta ir neturtinė žala. Dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo ji pergyveno ir pergyvena, jaučia dvasinį sukrėtimą, jaučia skausmus, didelius nepatogumus, kadangi teko lankytis policijoje, lankytis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, pas advokatą, konsultuotis. Dabar jai tenka lankytis teisme ir tai jai yra išbandymas, nes iki šiol niekad neturėjo tokio pobūdžio problemų. Labai pergyvena, nes su atsakovu susilaukė vaiko. Lietuvos Respublikos 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Jai padarytą neturtinę žalą įvertina 3 000 EUR (t.1, b.l. 159-162)

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. L. parodė, jog prašo 3000 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji V. L. ieškinį grindžia tuo, nes turėjo daug išgyvenimų dėl to, turėjo daug nepatogumų, turėjo lankytis policijoje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje. Pas ją dėl kaltinamojo sukeltų nusikalstamų veikų turėjo lankytis socialiai darbuotojai, vaikų teisių specialistai.

Teismo motyvai dėl civilinio ieškinio. Kaip minėta, nukentėjusioji V. L. civiliniame ieškinyje nurodė, jog savo nusikalstama veika kaltinamasis R. Z. kumščiu trenkė į tualeto – vonios duris, jas apgadino. Duris nukentėjusiajai teko remontuoti, remontą įvertino 50 Eur, naujos durys kainavo 99 Eur. Tą patvirtina kasos čekio kopija, esanti byloje. Nukentėjusioji prašo 50 Eur turtinės žalos, ši žala įrodyta, pagrįsta, nėra didelė, byloje sutrinktais, ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis R. Z. sugadino minimas duris. Taigi, turtinė 50 Eur žala priteistina nukentėjusiosios V. L. naudai atlyginti iš kaltinamojo R. Z.

Vertindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusioji V. L. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taigi ji turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, kas teismo įvertinama pinigais.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus- į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaltinamasis R. Z. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai V. L. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamasis R. Z. padarė prieš nukentėjusiąją dvi smurtines nusikalstamas veikas. Kaip minėta, ir pirmasis, ir kitas epizodas yra smurtiniai, taip pat kaltinamasis išsakė grasinimus, sudaužė duris, veikos tyčinės, padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamasis smurtavo, kilus konfliktui, abejais atvejais buvo neblaivus. Taigi, kaltinamasis veikė neblaivumo įtakoje, buvo veikų padarymo metu nukentėjusiosios sugyventinis. Kaltinamasis R. Z. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei.

Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis. Kaltinamasis R. Z. pilnametis, darbingo amžiaus, neįgalumo grupės neturi, šiuo metu atlieka trumpalaikę arešto bausmę, iki bausmės atlikimo buvo dirbantis. Atsižvelgiama į tai, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė skausmą, jai skaudėjo kaklą, kairės plaštakos pirštą, jautė dvasinį sukrėtimą, skausmus, patyrė nepatogumų.

Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo R. Z. nukentėjusiajai V. L. priteistina 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys– viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. Z., atsižvelgia į kaltinamojo abiejų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. Z. padarė tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. Z. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis R. Z. anksčiau teistas už analogišką smurtinio pobūdžio veiką, bei kitas nusikalstamas veikas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, daug kartu baustas administracine tvarka, tuo tarpu: vairavimas neblaiviam, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, greičio viršijimas, važiavimas be bilieto viešuoju transportu, būdamas neblaivus viešose vietose įžeidinėjo žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę bei padaryti kiti administraciniai nusižengimai (1 t., b. l. 108-125). R. Z. turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu, jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, kartojasi iš sugyventinės parodymų, išvadų po buvusio teistumo nepadarė, bausmės vykdymas buvo atidėtas, bet Probacijos tarnybos prašymu Vilniaus apylinkės teismo nutartimi pakeistas arešto bausme.

Kaltinamasis šiuo metu nedirba, kadangi atlieka arešto bausmę. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. Z. už padarytas nusikalstamas veikas parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą. Skirti švelnesnes bausmes (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) nėra pagrindo, nes kaltinamasis išvadų nepadarė, švelnesnės bausmės nebus efektyvios ir nepasieks savo tikslų.

Teismo vertinimu, kaltinamajam R. Z. tikslinga skirti prokurorės pasiūlytą pagal pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 19 d., 1 epizodo) – 20 parų arešto bausmę; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. spalio 21 d., 2 epizodo) – 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, tikslinga bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirtina kaltinamajam R. Z. subendrinta bausmė – 45 parų arešto bausmė. Kaltinamasis R. Z. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pasiūlė kaltinamajam R. Z. atidėti arešto bausmės vykdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertina, kad kaltinamasis R. Z. padarė dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją. Yra pareikštas jos civilinis ieškinys. Kaltinamasis R. Z. teistas ne vieną kartą, šiuo metu atlieka arešto bausmę kitoje baudžiamojoje byloje, kadangi nevykdė įpareigojimų. Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, nėra susitaikęs su nukentėjusiąja. Dėl to, teismo vertinimu, atidėti arešto bausmės kaltinamajam R. Z. nėra tikslinga.

Dėl kitų klausimų

Byloje esantis kompaktinis diskas su bylai reikšmingais duomenimis (saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Kaltinamajam R. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant R. Z. išlaidos sudaro 116,67 Eur. (t.2, b.l. 28). Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis atlieka arešto bausmę kitoje byloje (BPK 51 straipsnio 2 dalis), todėl kaltinamjo galimybės įgyvendinti teisę į gynybą buvo ribotos, gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.

Be to gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodoma, kad ginant nukentėjusiąją V. L. advokato patirtos išlaidos yra 463,40 Eur (t. 2, b.l. 10).

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi, teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Kaltinamajam R. Z. privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu (kaltinamajam atliekant arešto bausmę). Byloje nustatyta, kad R. Z. nedirba, įrodymų apie jo turtą ir pajamas nėra, įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į turimą informaciją apie R. Z. turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad tiek jo gynėjo, tiek nukentėjusiosios gynėjo išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. padarytos nusikalstamos veikos) – 20 parų arešto bausmę;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. spalio 21 d. padarytos nusikalstamos veikos) – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti kaltinamajam R. Z. subendrintą bausmę – 45 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam R. Z. paskirti 30 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam R. Z. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 3050 Eur žalą tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. L. naudai 50 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo R. Z.

Byloje esantį kompaktinį diską su bylai reikšmingais duomenimis (saugomas voke, prisegtame prie bylos viršelio) – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš R. Z. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.