Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-305-856/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06779-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

2022 m. birželio 6 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-686-797/2022 pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų, atstovaujančių nepilnametės I. L. interesams, ieškinį atsakovui D. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo, jo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai kreipėsi į teismą atstovaudami nepilnametės I. L. interesams su ieškiniu ir prašė pripažinti, kad L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas D. M., o L. L. yra D. M. duktė; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai L. L. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės; priteisti iš atsakovo 779 Eur išlaikymo skolą, skaičiuojant kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 160 Eur dydžio už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2021 m. gruodžio 3 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos) – 4 mėnesius ir 26 dienas; paskirti (duomenys neskelbtini) Vaikų globos namus nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas D. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovas sutiko, kad jis yra L. L. tėvas ir kad būtų nustatyta jo tėvystė, tačiau nesutiko su išlaikymo suma po 160 Eur, nurodė, jog sutiktų mokėti vaikui tiek, kiek moka valstybė, t. y. 70 Eur, nes turi ir daugiau išlaikytinių, išlaikymą išskaičiuoja antstoliai. Jis įkalinimo įstaigoje gali dirbti, pajamas nurašo antstoliai, nes turi skolų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas D. M. yra L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. L. yra jo dukra; priteisė iš atsakovo D. M. nepilnametei dukrai L. L. išlaikymą po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės; priteisė iš atsakovo D. M. nepilnametei dukrai L. L. 584 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); nustatė uzufrukto teisę ieškovui (duomenys neskelbtini)vaikų globos namams tvarkyti nepilnametės L. L. gaunamas išlaikymo lėšas; kitą ieškinio dalį atmetė.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinį dėl tėvystės nustatymo palaiko, atsakovas pripažįsta, jog yra vaiko L. L. tėvas. Buvo atlikta ekspertizė ir specialisto išvadoje nurodyta, kad D. M. yra biologinis L. L. tėvas su 99,9999999997187 procentų tikimybe.

5. Teismas nustatė, jog vaiko motina I. L. yra nepilnametė, ji yra globos ir rūpybos įstaigoje, išlaikoma valstybės lėšomis, gauna 160 Eur rūpybos išmoką. Atsakovas turi dar keturis nepilnamečius vaikus, kuriems priteistas išlaikymas po 70 Eur. Atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, nedirba, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.

6. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą nėra. Nors ir yra duomenų apie atsakovo ribotas galimybes tinkamai dirbti ir užsidirbti (buvimas laisvės atėmimo vietoje), tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nes yra galimybių dirbti ir laisvės atėmimo vietoje.

7. Teismas iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimo, priimto 2020-01-20 civilinėje byloje Nr. 2YT-959-291/2020, nustatė, jog sprendimu buvo nutraukta atsakovo santuoka su R. M. Iš sprendimo matyti, jog pareiškėjai buvo nurodę, kad keturių vaikų atžvilgiu atsakovui buvo laikinai, o vaikų motinai – neterminuotai, apribota tėvų valdžia. Sprendime išlaikymo suma vaikams po 70 Eur buvo nurodyta todėl, kad taip buvo nutarę abu pareiškėjai, tačiau teismas vertino, jog ši išlaikymo suma labai maža. Dėl atsakovo sunkios turtinės padėties yra atsakingas pats atsakovas, todėl atsakovo siūlomą 70 Eur išlaikymo sumą teismas laikė per maža.

8. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, jam taikomą prioritetą, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas turi dar keturis nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat privalo teikti išlaikymą, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, į tai, kad atsakovo pareiga yra išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškinio dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis tenkino iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui L. L. priteisė išlaikymą kas mėnesį po 120 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 779 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (4 mėnesiai 26 dienos), skaičiuojant po 160 Eur, nes atsakovas vaiko neišlaiko nuo pat jo gimimo. Atsakovas įrodymų, jog tuo laikotarpiu teikė išlaikymą dukrai, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, išlaikymo įsiskolinimą teismas priteisė mažesnį, skaičiuojant po 120 Eur už 4 mėnesius ir 26 dienas, todėl mažino įsiskolinimą iki 584 Eur (120 Eur x 4 mėnesiai) + (4 Eur x 26 dienos).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

10. Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas 120 Eur išlaikymas, priteistą išlaikymą sumažinant iki 70 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Šiuo metu atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymo, nes atlieką bausmę įkalinimo įstaigoje.

10.2. Atsakovas turi dar keturis nepilnamečius vaikus, kuriems iš jo yra priteistas po 70 Eur išlaikymas kas mėnesį, todėl skundžiamu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma yra per didelė.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini)vaikų globos namai nurodė, kad pilnai palaiko Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. sprendimą. Būdamas darbingo amžiaus, atsakovas nevykdė pareigos ir nesistengia, kad būtų bent minimaliai užtikrinami nepilnametės dukters poreikiai ir interesai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Byloje kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

15. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

18. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams per mėnesį reikia 376 Eur, vaikui mokami 70 Eur vaiko pinigai, atitinkamai iš atsakovo prašė priteisti 160 Eur dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą vaikui. Ieškovo nurodytos išlaidos vaiko poreikiams užtikrinti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra protingos ir realios. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius sudarė apie 533 Eur. Taigi, ieškovo nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės yra mažesnės nei minimali mėnesinė alga ir ieškovas neprivalėjo šių išlaidų pagrįsti.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko motinos turtinę padėtį (ji yra nepilnametė, gyvena globos ir rūpybos įstaigoje, išlaikoma valstybės lėšomis, gauna 160 Eur rūpybos išmoką), atsakovo turtinę padėtį (atlieką bausmę įkalinimo įstaigoje, turi dar keturis nepilnamečius vaikus, kuriems priteistas išlaikymas po 70 Eur), ieškovo prašomą priteisti 160 Eur išlaikymo sumą sumažino iki 120 Eur. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra per didelė. Be kita ko, atsakovas apeliacinio skundo argumentais nepagrindė, kad vaiko poreikiams patenkinti užtektų jo nurodomos 70 Eur išlaikymo sumos per mėnesį.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Vis dėlto, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

22. Sutiktina su atsakovu, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra bloga, jis turi daugiau išlaikytinių, tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas į sunkią turtinę padėtį pateko dėl savo elgesio (jis nuteistas už nusikaltimą, atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog yra nuteistas ir už tai, kad su nepilnamete turėjo lytinius santykius), taigi, dabartinė atsakovo finansinė padėtis susiklostė išimtinai dėl jo pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo ir nesąžiningo elgesio. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Kartu pažymėtina, kad tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (taip pat ir valstybei). Šiuo aspektu kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą nėra, nors atsakovas šiuo metu turi ribotas galimybes tinkamai dirbti ir užsidirbti, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nes yra galimybių dirbti ir laisvės atėmimo vietoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui dėl savo netinkamo gyvenimo būdo patekus į sunkią turtinę padėtį, nėra pagrindo sumažinti ginčijamu teismo sprendimu priteisto 120 Eur dydžio išlaikymo.

23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, daryti priešingas išvadas nei padarė bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, todėl sutinka su jo nustatytu reikiamu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, MMA (minimali mėnesio alga) dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto 120 Eur išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios mėnesinės algos ir iš esmės nesiekia net skurdo rizikos ribos, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra nei per didelė, nei neprotinga ar nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir, plačiau jų nekartodamas, sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.