- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-25
- Bylos Nr.
- e2-846-1120/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00135-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- V. F.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1370-896/2020 pagal ieškovės V. F. ieškinį Kauno apylinkės teismo teisėjai S. P. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. V. F. (toliau – ieškovė) 2020 m. kovo 12 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 300 000 Eur nuostolių atlyginimo iš Kauno apylinkės teisme dirbančios teisėjos S. P. (toliau – atsakovė). Prašomus priteisti nuostolius ieškovė kildina iš atsakovės, vykdžiusios Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigas, veiksmų. Nurodė, kad atsakovė Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5636-1070/2020 priimdama sprendimą už akių paliko neatlygintinai su ieškove jokiais santykiais nesusijusio asmens naudai ieškovės investuotas lėšas į nekilnojamąjį turtą, dėl to ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos vertina 300 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimus atsakovei reiškia dėl jos atliktų procesinių veiksmų, vykdant teisėjo pareigas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. B. dėl 14 478,26 Eur išlaidų daiktų pagerinimui atlyginimo priteisimo. Kauno apylinkės teismo teisėja atsakovė 2020 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį atsakovui G. B. atmetė. Ieškovė dėl šio sprendimo už akių 2020 m. kovo 16 d. pateikė apeliacinį skundą, kuris 2020 m. kovo 19 d. priimtas.
3. Taip pat nustatyta, kad ieškovė nuolat kreipiasi į teismus su panašaus pobūdžio ieškiniais (dėl žalos / nuostolių priteisimo iš teisėjų), jai ne kartą išaiškinta, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, kurio veiksmai skundžiami, o valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Teismas priėjo išvados, kad ieškovė, teikdama tapataus turinio dokumentus, iš esmės pati yra atsisakiusi veiksmingo civilinio proceso. Teismas sprendė, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, ieškovės atveju nėra veiksmingas, nes ji nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų. Teismas konstatavo, kad ieškovė žinodama, jog savo materialinius reikalavimus reiškia teisėjai, kildinamus iš jos procesinės veiklos vykdant teisėjos pareigas, ir teikdama tokio turinio ieškinį, savo subjektines teises įgyvendina netinkamai. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė, kad nėra tikslinga ieškovei taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl ieškovės pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir jį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė atskirajame skunde išreiškia nesutikimą su Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi ir prašo ieškinį nagrinėti iš esmės, priteisti papildomai iš Lietuvos valstybės 9 000 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
4.1. Teismas tyčia nekompetentingai sprendė, kad nėra tikslinga ieškovei taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl ieškovės pareikštą ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir taip apribojo jos teises.
4.2. Teisme dirba amorali ir nesąžininga teisėja nesivadovaujanti įstatymais. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo tvarka yra nuolat ignoruojamą pačių teismų ir amoralių bei nesąžiningų teisėjų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
5. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
7. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, netaikius ieškinio trūkumų šalinimo instituto, atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Ieškovės vertinimu, teismas netinkamai pritaikė teisės normas, nepagrįstai atsisakė ginti ieškovės teises.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį
8. Pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims ir kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje, kurioje ir yra sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas, teismas turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus gali būti civilinės atsakomybės subjektu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, nurodydama, kad atsakove ieškinyje įvardinta teisėja, atsisakydama priimti ieškovės ieškinį atsakovui G. B. dėl 14 478,26 Eur išlaidų daiktų pagerinimui atlyginimo priteisimo, elgėsi amoraliai, priešingai teisei, todėl prašė iš jos priteisti 300 000 Eur. Ieškovė savo ieškinyje aiškiai nurodė, kad jos įrodinėjami nuostoliai susiję su atsakove nurodytos teisėjos priimtu sprendimu už akių, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys. Ieškovės įsitikinimu, atitinkamas procesinis sprendimas neteisėtas. Taigi, ieškovė prašo nuostolių, kuriuos sieja su teisėjos veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Ieškinyje keliamas teisėjos, atlikusios jai valstybės deleguotas funkcijas, susijusias su teisingumo vykdymu, atsakomybės klausimas.
10. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad teisėjo imunitetas nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtintas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje, todėl įprastai teisėjai nėra traukiami atsakovais reiškiant ieškinius žalai dėl teisėjo veiksmų atlyginti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis byloje Nr. 2-796/2012; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-464/2018).
11. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovavimo teismuose 3.22.2 papunktį, Teisingumo ministerija atstovauja valstybę bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė. Pagal Vyriausybės nutarimo 3.23 papunktį, kitose nei 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir tai, kad ieškovei gerai žinoma aplinkybė, kad ji negali pateikti tiesioginių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo priteisimo teisėjui, nes tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jau ne kartą jai išaiškinę, kad tokio pobūdžio bylose atsakovu turi būti įvardinamas ne konkretus teisėjas, o valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1673-640/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1282-324/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-636-370/2020).
13. Taip pat teismai jau daug kartų išaiškino ieškovei, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja procesiškai tinkamą paties asmens, kuris siekia inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, elgesį. Asmuo realizuoti savo teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, taip pat ir ieškovei (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Keipimosi į teismą teisė nėra absoliuti ir negali būti įgyvendinama nesilaikant nustatytos tvarkos, privalomos visiems asmenims.
14. Ieškovei visų instancijų priimtuose teismų procesiniuose dokumentuose jau keliasdešimt kartų buvo išvardinti reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti jos procesiniai dokumentai (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1173-516/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-72-178/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-107-186/2018; 2018 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-108-236/2018 ir kt.). Vien 2020 m. Lietuvos apeliaciniame teisme gautos ir užregistruotos 20 civilinių bylų pagal ieškovės atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atisakyta priimti / laikyti nepaduotais jos procesiniai dokumentai dėl to, kad jie neatitiko procesiniams dokumentams keliamų turinio ir formos reikalavimų.
15. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti ir netoleruoti bet kokių procesinio įstatymo nesilaikymo atvejų. Taip yra užtikrinamas visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas (CPK 17 straipsnis). Jeigu asmuo aiškiai piktnaudžiauja subjektine teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis), tai jis negali tikėtis savo teisių gynybos. Minėtoje teisės normoje įtvirtintas tiesioginis draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama siekti savo teisių įgyvendinimo tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, o teismas atsisako ginti piktnaudžiaujančio teise asmens teises. Ieškovės elgesys aiškiai neatitinka minėto įstatymo imperatyvo.
16. Atskirajame skunde ieškovė taip pat prašo papildomai priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovei 9 000 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ieškovė šio reikalavimo nebuvo pareiškusi, pirmosios instancijos teismas negalėjo jo įvertinti ir dėl jo pasisakyti. Kadangi atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312, 338 straipsnis), šio reikalavimo nevertina ir apeliacinės instancijos teismas.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovė, teikdama tapataus turinio dokumentus, pati yra atsisakiusi veiksmingo civilinio proceso – ieškovė negalėjo tikėtis, kad teismas toleruos ilgai trunkantį netinkamą jos procesinį elgesį, akivaizdų piktnaudžiavimą subjektine kreipimosi į teismą teise. Dėl nurodytų argumentų, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.