Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys atsakovams Lietuvos valstybei, advokatei G. B., G. B., M. P. dėl pažeistų teisių į privatų šeimos gyvenimą ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. P., J. K., J. P., laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas apeliantei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atskirasis skundas netenkintinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, šiuos ieškinio elementus pri­valoma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, o ieškinio trūkumų šalinimo institutas dėl ieškinio pagrindo gali būti taikomas tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių fakti­nių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. apžvalga Nr. AC-36-1 „Dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje“). Taigi, ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą iniciatyva įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nustatė paduoto ieškinio trūkumus (žr. nutarties 3 punktą), nustatė terminą jų šalinimui, o skundžiama nutartimi konstatavo, jog minėta nutartis neįvykdyta, t. y. ieškinio trūkumai nepašalinti. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtomis nutartimis ir prašo ginčą nagrinėti iš esmės. Todėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimo tinkamam išnagrinėjimui svarbu išsiaiškinti, ar pagrįstai ir kokius ieškinio trūkumus pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs, ar šie trūkumai buvo pašalinti, ar jie esminiai ir trukdys išspręsti bylą iš esmės.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės paduotas ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimų: nenurodyti bylos dalyvių duomenys; bendra ieškinio suma; nepateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą; nėra tinkamai ir aiškiai išdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas; neaiškiai suformuoti ieškinio reikalavimai; nepridėti įrodymai, patvirtinantys apeliantės reikalavimus; nepateikta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo; informacija, ar byla bus vedama per advokatą bei nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Apeliantė, gavusi pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, jos neskundė, bet jos ir nevykdė - nutartyje nurodytų trūkumų nešalino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantei buvo nustatytas pakankamas terminas ieškinio trūkumams pašalinti iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., be to, ir skundžiama nutartis priimta praėjus daugiau nei mėnesiui nuo nustatyto termino pabaigos – 2016 m. rugsėjo 27 d. Apeliantė ir atskirajame skunde nenurodo argumentų dėl nepagrįsto ieškinio trūkumų nustatymo, jame išdėstytos aplinkybės yra nesusijusios su apeliacijos dalyku - skundžiamos nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliantės pateiktu atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikė ieškinio trūkumų institutą, nes tiek iš ieškinio, tiek iš atskirojo skundo turinio iš tikrųjų nėra galimybės identifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, taip pat nepateikti jokie jį pagrindžiantys įrodymai, be to, ir ieškinio reikalavimas (dalykas) suformuluotas neaiškiai (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p, 4 p.). Kaip minėta nutarties 10 punkte, ieškinį iš esmės ir sudaro šie du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kuriuos asmuo jau ieškinio padavimo stadijoje privalo suformuoti aiškiai ir tiksliai. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ir pats nei ieškinio priėmimo metu, nei pradėjęs nagrinėti bylą negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdama reikalavimą, bei negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Šiuo atveju teismui priėmus apeliantės paduotą ieškinį, kurio pagrindas ir dalykas nėra aiškiai suformuluoti, byloje dalyvaujantiems asmenims būtų neaišku, dėl kokių faktinių aplinkybių reikia atsikirsti, o teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 2 str., 12 str., 142 str., 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai laikytini esminiais ir trukdančiais bylą išspręsti iš esmės.Apeliantei ne(pa)šalinus pagrįstai nustatytų ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį, kaip ir numato tokiu atveju įstatymas, laikė nepaduotu ir grąžino jį apeliantei (CPK 115 str. 3 d.). Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai neužkerta apeliantei galimybės iš naujo pateikti tinkamai pagal CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus parengtą ieškinį pirmosios instancijos teismui, taip pat jai siūlytina apsvarstyti galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu byloje (CPK 42 str. 5 d., 160 str. 1 d. 7 p., 161 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.