Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-05-12 · Civilinė byla Nr. e2-636-370/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-02-14Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-05-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-12
Bylos Nr.
e2-636-370/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00070-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
E. P.
Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-636-370/2020 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00070-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1282-324/2020, kuria ieškovės V. F. ir jos dukters A. P. ieškinį atsakovui E. P. dėl nuostolių priteisimo atsisakyta priimti, trečiasis asmuo antstolis R. S., nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti jai ir jos atstovaujamai nepilnametei dukrai A. P. 150 000 Eur iš atsakovo E. P.. 2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo teisėjas E. P. 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27190-752/2019, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu. Nurodytoje nutartyje atsakovas nurodė, kad nėra tikslinga tenkinti V. F. prašymo dėl vaizdo medžiagos išreikalavimo iš antstolio R. S.. Atsakovas tokiais savo veiksmais apšmeižė ieškovę, todėl turi atlyginti jai ir jos nepilnametei dukrai 150 000 Eur nuostolius, kurie atsirado dėl jos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. 4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš teisėjo, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio nuostatomis, atsakovu turėtų būti valstybė, o ne teisėjas ar teismas. Be to, teismas, įvertinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad ieškovei jau ne kartą teikiant teismui panašaus pobūdžio ieškinius buvo išaiškinta tokia situacija. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai įgyvendina kreipimosi į teismą teisę dėl materialinių reikalavimų teisėjui, todėl taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. III. Atskirojo skundo argumentai 5. Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė kreiptis į teismą. Teismas negalėjo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir užkirsti jai kelio kreiptis teismą. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės V. F. ir jos dukters A. P. ieškinį Kauno apygardos teismo teisėjui E. P. dėl 150 000 Eur nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl termino atskirajam skundui paduoti 8. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis). 9. Byloje nustatyta, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apeliantės ieškinį. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje išaiškino apeliantei, kad nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. 10. Remiantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantei skundžiamos nutarties kopija buvo įteikta 2020 m. vasario 17 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Skundžiama nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 26 d. Apeliantė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui pateikė 2020 m. vasario 29 d. (1 val. 47 min.), t. y. praleidusi nustatytą terminą atskirajam skundui pateikti, t. y. jau po to, kai ieškinys buvo grąžintas apeliantei. 11. EPP interneto svetainėje viešai buvo paskelbta informacija, jog 2020 m. vasario 19 d. prasidės bandomoji EPP eksploatacija, dėl kurios iki dviejų savaičių galimi sistemos sutrikimai¹. Nors apeliantė nenurodė ir neprašė pirmosios instancijos teismo dėl svarbių priežasčių atnaujinti jai terminą atskirajam skundui dėl skundžiamos nutarties paduoti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė dėl objektyvių priežasčių (bandomosios EPP eksploatacijos darbų) galėjo laiku nepateikti atskirojo skundo, todėl siekiant užtikrinti ieškovės teisę į apeliaciją, teismas atskirąjį skundą nagrinėja ir toliau pasisako dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl apeliantės teisės reikšti ieškinį teisėjui 12. Apeliantė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, siekia iš esmės žalos atlyginimo (įvardydama nuostoliais) (150 000 Eur) iš atsakovo Kauno apygardos teismo teisėjo E. P., kuris nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-27190-752/2019 netenkino apeliantės procesinio prašymo išsireikalauti iš antstolio vaizdo filmavimo medžiagą, kuri būtų buvusi svarbi siekiant apginti jos ir dukters nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. 13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apeliantės ieškinį, nes V. F. Kauno apylinkės teismui 2020 m. vasario 6 d. buvo pateikusi tapatų ieškinį atsakovui E. P. dėl nuostolių atlyginimo ir teismas atsisakė ieškovės ieškinį priimti, išaiškindamas, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą dėl teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė, nepaisant teisėjo ar teismo kaltės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantė nuolat kreipiasi į teismus su panašaus pobūdžio ieškiniais ir jai buvo išaiškinta, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, kurio veiksmai skundžiami, o valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė nuolat kreipiasi į teismus su panašaus pobūdžio ieškiniais atsakovu nurodant teisėją E. P., nors teismai jai buvo išaiškinę, kad tokio pobūdžio bylose atsakovu turi būti traukiamas ne teisėjas, o valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir dėl bet kokio dalyko. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi esant CK 6.272 straipsnyje įtvirtintam teisėjo imunitetui nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, teisėjas negali būti patrauktas atsakovu dėl jo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą. Todėl ir atsakovu bylose dėl žalos atlyginimo yra patraukiama valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Kadangi tinkama atsakove byloje laikytina valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tai ieškinys gali būti pateiktas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovės (apeliantės) gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis). 14. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantei ne tik buvo išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose atsakovu negali būti teisėjas, bet ir išaiškintos bei sudarytos galimybės tinkamai įgyvendinti kreipimosi į teismą teisę per ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tai yra nustatant terminą ištaisyti ieškinio trūkumus, nurodant tinkamą atsakovą, tačiau apeliantė tokių trūkumų nešalino. 15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė savo procesines teises dėl materialinių reikalavimų atsakovui teisėjui E. P. reiškia netinkamai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada atsisakyti priimti ieškovės ieškinį nagrinėti teisme taikant CPK 137 straipsnio 2dalies 1 punktą pripažintina teisėta. 16. Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai apeliantei išaiškino, jog ji negali reikšti reikalavimų, kurie yra išnagrinėti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau, ieškovė, ignoruodama pagrindines civilinio proceso taisykles, primygtinai reiškia reikalavimą atsakovui dėl nuostolių atlyginimo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad ieškinį atsisakoma priimti, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6176-894/2020 pagal ieškovės ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui R. S. dėl nuostolių atlyginimo atsisakė priimti. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-546-773/2020 minėtą nutartį paliko nepakeistą. Taigi, nutartis yra įsiteisėjusi ir yra privalomai vykdytina (CPK 18 straipsnis). Vien tai, kad apeliantė nesutinka su įsiteisėjusia teismo nutartimi, nėra pagrindas pakartotinai reikšti tapatų ieškinio reikalavimą, kol galiausiai teismo procesinis sprendimas tenkins apeliantę, t. y. atitiks jos asmeninius įsitikinimus. Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusios teismo nutarties kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. 17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliantės ieškinį, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. 18. Apeliantei išaiškintina, kad atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog asmuo, negalintis tinkamai vesti bylos pats, turi teisę į atstovą, todėl pasiūlytina apeliantei pasirūpinti tinkamu atstovavimu (pasitelkti advokatą) procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 161 straipsnis). 14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, nutaria : Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėja Danguolė Martinavičienė

[1] https://e.teismas.lt/lt/public/news/%C5%A1i%C5%B3-met%C5%B3-vasario-19-d-prasid%C4%97s-bandomoji-epp-eksploatacija/ (žiūrėta 2020 m. gegužės 12 d.).