Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. F. ieškinio, pareikšto (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui E. P. dėl nuostolių atlyginimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. F. 2020 m. vasario 7 d. pateikė ieškinį, iš kurio matyti, kad ji, kartu atstovaudama ir nepilnametę dukrą A. P., prašo priteisti 150 000 Eur žalos atlyginimo iš atsakovu nurodomo E. P.. Trečiuoju asmeniu įvardijamas antstolis R. S. Prašomą priteisti žalą kildina iš E. P., vykdžiusio (duomenys neskelbtini) teismo teisėjo pareigas, veiksmų – nurodo, kad nagrinėdamas jos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-27190-75282019, teisėjas E. P. atsisakė tenkinti jos procesinį prašymą išreikalauti iš antstolio vaizdo medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gruodžio 14 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Markovič ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1398/03, 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje C. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 15869/02 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kaip, nes civilinio proceso įstatymas nustato jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, kurios taikomos asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, ir bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Nustačius, kad asmens kreipimasis į teismą pažeidžia teisės aktų reikalavimus, yra nukreiptas prieš kitus subjektus, pažeidžia jų teises bei yra sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis.). Pažymėtina, kad imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytų sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, jog draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai. Jeigu asmens reikalavimas pažeidžia teisėjo (teismo) nepriklausomumą, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė reikalavimus (duomenys neskelbtini) teismo teisėjui E. P. reiškia dėl jo atliktų procesinių veiksmų, vykdant teisėjo pareigas.

Ieškovė 2020 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismui pateikė tapatų ieškinį atsakovui E. P. dėl nuostolių atlyginimo, trečiuoju asmeniu nurodydama antstolį R. S. Pastarąjį ieškinį Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-6176-894/2020 atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnį žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (1 dalis). Tuo atveju, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ieškovė dėl šios nutarties 2020 m. vasario 7 d. pateikė atskirąjį skundą, kuris yra išsiųstas apeliacinės instancijos teismui (Kauno apygardos teismui).

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad V. F. nuolat kreipiasi į teismus su panašaus pobūdžio ieškiniais (dėl žalos/nuostolių priteisimo iš teisėjų), jai ne kartą buvo išaiškinta, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, kurio veiksmai skundžiami, o valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (pavyzdžiui, ieškovė tapatų ieškinį atsakovui E. P. dėl 150 000 Eur nuostolių 2020 m. sausio 6 d buvo pateikusi Vilniaus apygardos teismui, kuris 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1673-640/2020 nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, be kitų detaliai išvardintų ieškinio trūkumų, nurodant tinkamą atsakovą byloje; 2020 m. sausio 23 d. teismo nutartimi ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei, kurios atskirasis skundas dėl šios nutarties 2020 m. sausio 28 d. išsiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui).

Tokiu būdu V. F. yra žinoma, jog savo materialinius reikalavimus teisėjui, kildinamus iš procesinės jo veiklos vykdant teisėjo pareigas, ji įgyvendina netinkamai. Pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl jį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti V. F. ir A. P. ieškinį Kauno apygardos teismo teisėjui E. P. dėl 150 000 Eur nuostolių priteisimo.

Nutarties patvirtintą kopiją elektroninėmis ryšio priemonėmis nusiųsti ieškinį pateikusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.