Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės V. F. ieškinio, pareikšto Kauno apylinkės teismo teisėjai S. P. dėl nuostolių atlyginimo, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. F. 2020 m. kovo 12 d. pateikė ieškinį, iš kurio matyti, kad ji prašo priteisti 300 000 Eur nuostolių atlyginimo iš atsakove nurodomos Kauno apylinkės teisme dirbančios teisėjos S. P.. Prašomus priteisti nuostolius ieškovė kildina iš S. P., vykdžiusios Kauno apylinkės teismo teisėjo pareigas, veiksmų. Nurodo, kad S. P. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5636-1070/2020 priimdama sprendimą už akių paliko neatlygintinai su ieškove jokiais santykiais nesusijusio asmens panaudai, dėl to V. F. patyrė nuostolius, kuriuos vertina 300 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. gruodžio 14 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Markovič ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1398/03, 2010 m. kovo 23 d. sprendimas byloje C. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 15869/02 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti įgyvendinama bet kaip, nes civilinio proceso įstatymas nustato jos įgyvendinimo tvarką ir sąlygas, kurios taikomos asmeniui, siekiančiam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, ir bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Nustačius, kad asmens kreipimasis į teismą pažeidžia teisės aktų reikalavimus, yra nukreiptas prieš kitus subjektus, pažeidžia jų teises bei yra sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, toks ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.

Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21 straipsnis.). Pažymėtina, kad imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytų sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 46 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, jog draudžiama daryti neteisėtą poveikį teisėjui, siekiant turėti įtakos bylos eigai ar baigčiai. Jeigu asmens reikalavimas pažeidžia teisėjo (teismo) nepriklausomumą, toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė reikalavimus Kauno apylinkės teismo teisėjai S. P. reiškia dėl jos atliktų procesinių veiksmų, vykdant teisėjo pareigas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalies) nustatyta, kad ieškovė V. F. 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. B. dėl 14 478,26 Eur išlaidų daiktų pagerinimui atlyginimo priteisimo. Kauno apylinkės teismo teisėja S. P. 2020 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės V. F. ieškinį atsakovui G. B. atmetė. Ieškovė dėl šio sprendimo už akių 2020 m. kovo 16 d. pateikė apeliacinį skundą, kuris 2020 m. kovo 19 d. priimtas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad V. F. nuolat kreipiasi į teismus su panašaus pobūdžio ieškiniais (dėl žalos / nuostolių priteisimo iš teisėjų), jai ne kartą buvo išaiškinta, jog atsakovu tokio pobūdžio bylose turi būti įvardijamas ne teisėjas, kurio veiksmai skundžiami, o valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, visų pirma, suponuoja atitinkamą paties ieškovo procesinį elgesį. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė, nekeisdama savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jos piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą teise (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d., 95 str.). Todėl darytina išvada, kad ieškovė, teikdama tapataus turinio dokumentus, iš esmės pati yra atsisakiusi veiksmingo civilinio proceso. Toks ieškovės elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatyta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams ištaisyti, ieškovės atveju nėra veiksmingas, nes ji nesiekė ir nesiekia ištaisyti savo dokumentų (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-163-390/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-37-640/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1217-945/2020, Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-686-876/2020, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-7714-393/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32194-1087/2019, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8603-630/2019, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-29019-848/2019 ir kt.).

Minėta, kad suinteresuoti asmenys savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja, kad ieškovė žinodama, jog savo materialinius reikalavimus reiškia teisėjai, kildinamus iš jos procesinės veiklos vykdant teisėjos pareigas, ir teikdama tokio turinio ieškinį, savo subjektines teises įgyvendina netinkamai. Dėl nurodytos priežasties nėra tikslinga ieškovei taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl ieškovės pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir jį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės V. F. ieškinį Kauno apylinkės teismo teisėjai S. P. dėl 300 000 Eur nuostolių priteisimo.

Nutarties patvirtintą kopiją elektroninėmis ryšio priemonėmis nusiųsti ieškinį pateikusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.