- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-37-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33625-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, M. G. P., G. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant ieškovės V. F. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, M. G. P., G. B., antstoliams R. P. ir R. S. dėl daiktų sugrąžinimo natūra priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, M. G. P., G. B., antstoliams R. P. ir R. S. dėl daiktų sugrąžinimo natūra.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti ieškovės rekvizitus; suformuluoti aiškiai ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką; nurodyti konkrečius daiktus, kuriuos ieškovė siekia atgauti natūra; aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, t. y. aiškiai nurodyti konkrečius reikalavimus konkretiems asmenims (atsakovams); įkainoti ieškinį ir apmokėti reiškiamus reikalavimus žyminiu mokesčiu arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl jo mokėjimo atidėjimo/atleidimo (nuo dalies), tinkamai nurodyti proceso dalyvius; nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo.
3. Nutartis dėl trūkumų šalinimo ieškovei įteikta 2019 m. lapkričio 21 d.; ieškovės patikslintas ieškinys teisme gautas nepraleidus nustatyto termino, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, M. G. P., G. B., antstoliams R. P. ir R. S. dėl daiktų sugrąžinimo natūra laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Nustatė, kad ieškovė neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų ir nepašalino teismo nutartimi nustatytų visų trūkumų. Pirmiausia, ieškovė teismui nenurodė savo rekvizitų, t. y. gyvenamosios vietos (nurodo, kad šiuo metu gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, tačiau kitos savo faktinės gyvenamosios vietos taip ir nenurodė). Antra, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje plačiau išdėstė faktines aplinkybes, tačiau taip aiškiai ir nenurodė, kokius konkrečiai daiktus siekia atgauti, taip pat nepateikė jų tikslaus įkainojimo; viena vertus, nurodė, jog jie nurodyti antstolio iškeldinimo protokole (kurį pateikė); kita vertus, ieškinio turinyje nurodo, jog ten surašyti ne visi jos daiktai, todėl teismas pažymėjo, jog nėra aiškūs galutiniai ieškovės reikalavimai (galutinis sąrašas prašomų grąžinti daiktų). Taip pat teismas minėtoje 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodė, kad svarbu nurodyti daiktų vertę, t. y. įkainoti ieškinį. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad „<...> daiktai yra labai brangūs <...> nėra prasmės juos įkainoti eurais <...> jie buvo pirkti dar litais ir atsiėjo apie milijoną litų“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu tai reiškia, kad ieškovė tiksliai neįkainojo reiškiamų reikalavimų. Kita vertus, preliminariai nurodė, jog jų vertė sudaro apie milijoną litų, t. y. 289 620,019 Eur. Taigi, ieškovė turėjo galutinai nurodyti ieškinio sumą, kad būtų galima įvertinti ar ieškinys yra teismingas apylinkės teismui ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui. Galiausiai, ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsako už antstolius R. S. ir R. P., tačiau antstoliai už savo veiksmus/neveikimą atsako asmeniškai.
6. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino (pašalino ne visus), todėl ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. V. F. (ieškovė) su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, todėl pateikė atskirąjį skundą.
8. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
8.1. Ieškovė teismui nurodė, kad šiuo metu gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, todėl kitos savo faktinės gyvenamosios vietos taip pat nenurodė, nes jos irgi Lietuvoje neturi. Ieškovės manymu, kai gyvenamosios vietos nėra Lietuvoje, tai galima paduoti ieškinį ir per EPP.
8.2. Ieškovė patikslintame ieškinyje plačiai išdėstė faktines aplinkybes ir aiškiai nurodė, kokius konkrečiai daiktus siekia atgauti natūra. Taip pat pateikė jų tikslų įkainojimą 300 000 Eur. Kadangi antstolio iškeldinimo protokole (kurį pateikė) buvo surašyti ne visi jos daiktai, bet - yra nurodyta, kad nesurašytos dizainerių rankinės, piniginės, pinigai, kailiniai, papuošalai ir antikvariniai baldai, tad viską konkrečiai gali apskaičiuoti tik teisme peržiūrėjusius antstolio R. S. pateiktą iškraustymo video medžiagą.
8.3. Ieškovė nurodydama, kad jos daiktai yra labai brangūs (įvertinant juos ne tik pinigais, bet ir emocionalų ryšį su močiutės biblija, mamos paveikslais, vaikų piešiniais, asmeniniais dienoraščiais ir svarbiais šeimos dokumentais), pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes - tai yra jos vardu išrašytas sąskaitas faktūras už tuos daiktus ir antstolio aprašą, kur dar trūksta video medžiagos.
8.4. Ieškovė savo reikalavimus įkainoja preliminaria 289 620,019 Eur suma, todėl ieškinys pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles būtų teismingas apygardos teismui, bet ieškovė nori atgauti visus savo daiktus natūra, nes jie jai yra emocionaliai labiau svarbūs, negu pinigais, todėl yra teisminga apylinkės, o ne apygardos teismui.
8.5. To kad antstoliai už savo veiksmus atsakovo patys ieškovė nežinojo, nes iki šiol jai buvo visuose teismuose aiškinama, kad už juos atsako Teisingumo ministerija. Asmeniškai su R. S. susikalbėti ieškovei nepavyko, nes jis sunkiai sumušė ieškovę. Ieškovei nuvykus pas R. P., jos vyras su kriminalistu irgi gąsdino ją ginklu, todėl akivaizdu, kad abu antstoliai aiškiai suvokia, jog apvogė ieškovę ir su tokiais asmeniškai toliau kažką aiškintis nėra tikslo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nagrinėjamu atveju vertinama, ar ieškovė V. F. pašalino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovę nurodyti savo rekvizitus, aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, nurodyti konkrečius daiktus, kuriuos ieškovė siekia atgauti natūra, įkainoti ieškinį ir apmokėti reiškiamus reikalavimus žyminiu mokesčiu arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl jo mokėjimo atidėjimo/atleidimo (nuo dalies), tinkamai nurodyti proceso dalyvius, nurodyti informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo.
Dėl rekvizitų nurodymo
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).
13. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovę nurodyti savo rekvizitus, t. y. patikslinti savo gyvenamosios vietos adresą. Ieškovė patikslintame 2019 m. lapkričio 21 d. ieškinyje pakartotinai nurodė, kad gyvenamosios vietos neturi, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2019 m. lapkričio 25 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad apeliantė nepašalino ieškinio trūkumo, t. y. nenurodė savo gyvenamosios vietos.
Dėl aiškaus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimo
14. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai įpareigoja ieškovą ieškinyje nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato pareigą ieškovui prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodė, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, kokius konkrečiai daiktus siekia atgauti natūra bei nenurodė šių daiktų vertės (ieškovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius šių daiktų vertę ir ieškovės nuosavybės teises į minėtus daiktus). V. F. 2019 m. lapkričio 21 d. patikslintame ieškinyje pažymėjo, jog reikalauja, kad atsakovas G. B. sugrąžintų visus ieškovės daiktus natūra ir paaiškino, kad buvo pasisavinti medžiai, vartai, trinkelės, namo sienų apšiltinimas, stogo pakalimai, plieniniai balkonai, kaltiniai varteliai ir laiptų turėklai, raudonmedžio laiptai, bei visas kitas jos ir jos šeimos asmeninis turtas aprašytas 2017 m. kovo 10 d. antstolio iškraustymo protokole Taip pat, paminėjo, kad yra ir kiti daiktai, kurie aprašyti nebuvo, tačiau prašoma sugrąžinti natūra ir juos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš ieškovės nurodytų aplinkybių nėra aiškus jos patikslinto ieškinio reikalavimas, t. y. kreipimosi į teismą metu, nėra aišku, kokius daiktus ji siekia susigrąžinti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumo, aiškiai nenurodė ieškinio pagrindo ir dalyko.
Dėl ieškinio sumos
16. CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniu. Ieškinyje, be to, turi būti nurodoma ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas.
17. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu reiškė turtinį reikalavimą priteisti (grąžinti) jai natūra daiktus, tačiau nenurodė kokia suma ji šiuos daiktus vertina. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi įpareigojo ieškovę įkainoti prašomus priteisti daiktus, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė tikslindama ieškinį konkrečios sumos neįvardijo ir tik nurodė, kad daiktai brangūs. Šiuo atveju, tai, jog prašoma daiktus grąžinti/priteisti natūra ar tai, kad jie pirkti dar litais nesudaro pagrindo ieškovei neįkainoti šių turtinių reikalavimų. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepašalino minėto ieškinio trūkumo – nenurodė ieškinio sumos.
18. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties naikinimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų nepašalinimo pasekmes reglamentuojančias įstatymo normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.