Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui A. S., atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. S. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog jų įmonė užsiima pastatų šiltinimu, patys yra šiltinimo medžiagos gamintojai bei darbus atlieka su tam skirta šiltinimo įranga. Atvykus į objektą, užsakovas nusistato nuo nulio išpučiamų medžiagų skaitliuką, baigus darbą skaitliuko rodmenys yra užfiksuojami, šie skaitliukai parodo išpučiamos medžiagos kiekį litrais. Prieš atliekant darbus atsakovės atstovas apžiūrėjo objektą ir viskas buvo sutarta. Atsakovė nepateikė reikalavimo sudaryti rašytinę sutartį. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nes ieškovė pasitikėjo atsakove, taip jie žodžiu sutarė, kad kaina priklausys nuo išpūstų kubų, o 1 m³ kaina yra 60 Eur. Atsakovės objektui buvo sunaudota 2306 l jų medžiagos, 1 m³– 10 l jų medžiagos (poliolio ir izocionato), pavertus litrus į kubus gaunasi, kad atsakovės objekte išnaudota 230,6 m³ šiltinimo medžiagos. Atlikti darbai buvo priduoti ir sutarė, kad atsakovės direktorius atvyks į ieškovės buveinę pasiimti sąskaitos, statybinių darbų atlikimo akto ir deklaracijos. Atsakovės direktorius neatsiėmė dokumentų, todėl ieškovė išsiuntė registruotu paštu, dokumentus jie gavo, jokių pretenzijų nebuvo pareiškę. Atsakovės atstovas kiekvieną vakarą ateidavo ir matydavo atliktus darbus, buvo supažindintas su skaitliukų parodymais, niekada nepareiškė jokių prieštaravimų nei dėl darbų kokybės, nei dėl kainos, ginčas kyla dėl sunaudotos medžiagos kiekio. Atsakovės direktorius pats atvažiuodavo ryte ir įleisdavo ieškovės darbuotoją, jam atrakindavo duris, o vakare atvažiuodavo užrakinti objekto. Atsakovė nori skaičiuoti kainą pagal apšiltintą plotą, bet šitaip neskaičiuojama ir susitarimas buvo, kad 1 m³ kaina 60 Eur. Pučiant putas, jos užpildo visus tarpus, objekto paviršius nebuvo lygus, buvo tarpai tarp plokščių, taip pat buvo ventiliacijos angos, kurios užkaltos medžiu. Poliolio tankis 1,13 kg/m³ ir izocionato tankis 1,21 kg/m³, poliolio vienoje statinėje kilogramais telpa 220 kg, o izocionato - 250 kg. Poliolio 220 kg/1,13 kg/m³ gaunasi 194,69 l, o izocionato 250 kg/1,21 kg/m³ gaunasi 206,61 l statinėse. Jeigu sudedamos šios medžiagos litrais 194,69+206,61 gaunasi 401,30 l. Iš šitų dviejų komponentų statinių galima išpūsti tik 40 kubų apšiltinimo medžiagos, taip yra praktikoje, visada tik tiek išpučia. Gautus litrus padalinus iš kubų 401,3 / 40 gauname, kad vienas kubas sudaro 10,03 litro. Tai nėra lygu vandens litrui, nes šių medžiagų tankis nėra toks pat kaip vandens.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir papildomai paaiškino, jog tarp šalių yra ginčas dėl sunaudotų medžiagų kiekio ir darbų kokybės. Atsakovė prašė ieškovės, kad būtų sudaryta rašytinė sutartis, bet to nebuvo. Atsakovės skaičiavimais kubai gaunami sudauginus plotį, ilgį ir putų storį, kuris nustatomas pagal nustatytą vidurkį iš patikros akto. Net ir imant 10 cm putų storio, neišeina tokia suma, kokią paskaičiavo ieškovė. Lubų plotas – 1103 m² , sienos – 339 m² . Buvo įvertinta kokiu storiu bus pučiama lubos 10-15 cm, atsižvelgiant į tai, kad pučiant su šita medžiaga neįmanoma lygiai išpūsti, dėl to buvo tartasi su šia paklaida, sienoms 7-10 cm, ir tokiu būdu buvo apskaičiuota kiek galimai išnaudos medžiagos, ir net įskaičiavus nutekėjimą, ta kaina neturėtų viršyti 8000 Eur, skaičiuojant kubais. Darbai buvo atliekami gruodžio mėnesį, objekte nebuvo net elektros, buvo pastatytas generatorius, ten dirbančiam darbuotojui buvo paduotas objekto raktas, niekas iš atsakovės pusės nevažiuodavo ir netikrindavo kiekvieną dieną, nes vakare prie tamsos nebuvo nei ko apžiūrinėti. Atsakovė atsiėmė raktus tik tada kai darbai buvo užbaigti, jokie skaitikliai nebuvo parodyti, apžiūrėti atliktą darbą buvo sudėtinga, kadangi lubų aukštis 6-7 metrai. Skaitliukų nematė nei pradedant darbus, nei darbų pabaigoje, skaitliukų parodymus sužinojo tik kai atsiuntė dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kiek kiekvieną dieną išnaudota litrų. Žodinis konfliktas kilo iš karto po to, kai atsakovė sužinojo apie kainą, nes ši kaina buvo ne tai ko tikėjosi. Dėl ieškovės teiginių apie ventiliacijos angas, tai atsakovės manymu antra tiek negalėjo išpūsti medžiagos (galėjo išeiti ne daugiau nei 5 proc.), be to niekur nėra užfiksuota jokių ventiliacijos angų. Naudojamos formulės visiškai neaiškios, niekur neparašyta, kad buvo naudotas poliolis ir izocionatas, skaitliuko, kuris buvo objekte, identifikuoti neįmanoma, nes ieškovė turi kelis automobilius, dirba keliose objektuose, ir kurio automobilio skaitliukai yra pateikti teismui, to niekaip negalima įrodyti, nėra jokio apskaitos žurnalo. Atsakovės skaičiavimais, ieškovės skaitiklių parodymai neteisingi. Darbai taip pat atlikti nekokybiškai, nebuvo pasiektas sutartas putų storis. Ginčo nekyla dėl sutartos kainos, t. y. dėl 60 Eur už kubą. Taip pat atsakovai sutinka, kad skaičiuojant pagal matematines formules, medžiagų išeiga yra neproporcingai maža. Atsakovė sutinka mokėti pagal skaitliuką, jeigu bus naudota tinkama matematinė formulė, o jeigu ieškovė skaičiuoja kitaip, tai atsakovė turėjo būti informuota iki darbų pradžios, kokia bus naudojama formulė. Skaičiuojant pagal faktą bendroj sumoj buvo išpūsta 122 m³, kas sudaro 7320 Eur, net ir darant prielaidą, jeigu buvo teisingi storiai išpūsti, kaip buvo reikalauta nuo 10-15 cm lubos ir atitinkamai sienos (kaip paminėta ieškinyje) visa kaina gautųsi apie 7600 Eur, dar jeigu 10 proc. išeiga, turėtumėm 8200-8300 Eur.

Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. K. nurodė, jog su ieškove buvo sutarę, jog už šiltinimo darbus reikės mokėti 6000-8000 Eur, sutarė, jog už kubą medžiagos kaina bus 60 Eur, sutarė, jog šiltinimo putų storis bus ne mažiau nei 10 cm. 2019 m. spalio mėnesį atvyko atsakovės darbuotojas, jis perdavė raktus, parodė, kaip pajungti generatorių, nes pastate nebuvo elektros. Kol darbai buvo atliekami, jis kartą buvo užsukęs pasižiūrėti, kaip vyksta darbai. Dirbo apie savaitę, po to jam atidavė raktus. Sąskaitą pateikė tik po kelių mėnesių, jis nesutiko mokėti, nes suma buvo beveik dvigubai didesnė, nei buvo susitarta. Nebuvo pasirašyti jokie dokumentai, nebuvo parodyti skaitiklio parodymai, nebuvo kalbėta apie apmokėjimo terminus. Buvo šiltinamas ne visas pastato plotas, o tik dalis.

Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą liudytojas V. Ž. paaiškino, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius. Su atsakovės direktoriumi S. K. telefonu sutarė 60 Eur kainą už vieną kubinį metrą. Rašytinės sutarties nesudarė, nes manė, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra patikima, moki įmonė, ja pasitikėjo. Buvo šiltinamas angaras, šiltinama dalis be administracinės dalies, taip pat šiltinama galinė siena, tvirtinama siena, nes ji buvo iškorėjusi. Stogas buvo nelygus, perdengimo plokštės buvo banguotos, su tarpais. Bangų aukštis apie 10-30 cm aukščio, nes tokios yra plokštės. Šitos bangos buvo visos pripildytos, nes poliuretanas yra tokia medžiaga, kuri užsipučia vientisai. Buvo pripūsta ir į tarpus. Poliuretano negalima skaičiuoti kvadratais, nes jis užpildo visus tarpus, bangas, jis skirtingu sluoksniu dengia paviršių. Nėra skaičiuojamas gautos šiltinimo medžiagos storis, o tik sunaudotų medžiagų storis. Jis į objektą buvo atvykęs gal du kartus, darbai truko apie dvi savaites. Tuo metu įmonėje turėjo du pūtimo agregatus. Kol buvo atliekami darbai UAB (duomenys neskelbtini) objekte, automobilis, kuriame yra techninė įranga, visą laiką stovėjo tame objekte, nes automobilio vairavimui reikėjo C kategorijos vairuotojo pažymėjimo. Automobilį atvairavo V. T., kartu buvo pūtėjas V. M.. Pradinėje stadijoje skaitiklyje yra rodomi nuliai, tai nėra raštiškai įforminama. Skaitiklis yra kompiuterinis, elektra yra paduodama į kompiuterį, duomenys išsisaugo pusę metų. Skaitiklio duomenis ištraukė iš skaitiklio kompiuterinių parodymų, iš istorijos lapo. Be to, jie fotografavo ir pradžioje skaitiklio parodymus. Po darbų atlikimo nebebuvo galima susiekti su atsakovės direktoriumi. Kiekvieną rytą skaitiklis rodo iš naujo, nuo nulio, kas rytą skaitiklio parodymai yra rodomi užsakovui. Galutinė kaina nebuvo aptarta, nes to neįmanoma pasakyti, viskas priklauso nuo išpūstos medžiagos kiekio.

Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą liudytojas V. T. paaiškino, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbas yra pardavinėti produktą, jis su įranga nedirba. Gavo vadovo V. Ž. nurodymą, jog reikia nuvažiuoti pakalbėti dėl šiltinimo darbų į UAB (duomenys neskelbtini), jis susitiko su S. K., nuvyko į objektą, apžiūrėjo patalpas. Buvo pasiūlyta kaina 65 Eur už kubinį metrą, bet galutinai suderinta 60 Eur už kubą be PVM, bendra kaina nebuvo aptarta. Pažiūrėjo, jog stogą reiktų apšiltinti 10 cm, sienas 7 cm storiu. Jis nuvairavo automobilį IVECO į objektą – angarą, ir darbų pabaigoje automobilį parvairavo. Kolega V. M. parodė direktoriui galutinį skaitiklio parodymą už visą šiltinimo laikotarpį. Automobilis su įranga visada stovėjo objekte, niekur nebuvo išvažiavęs. Putas pūtė vienas darbuotojas. Kur yra pūtimo įranga, ten stovi ekranas su skaitiklio duomenimis, parodė tą ekraną S. K.. Skaitiklyje pagrindiniame ekrane kasdieną matosi tęstinumas, o istorijos lape skaičiuojasi kiekvieną dieną nuo nulio. Baigus darbus, jis buhalterijai pateikė duomenis apie sunaudotą medžiagų kiekį ir pagal tai buhalterė išrašė sąskaitą. 1 kubas medžiagos yra 10 litrų, tai jų įmonės atlikti skaičiavimai pagal formules.

Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą liudytojas V. M. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) šiltinimo medžiagų pūtėju, jis dirbo angare, šiltino putomis pastatą ilgiau nei savaitę. Atvykęs į darbų vietą, jis parodė skaitiklio parodymus užsakovui. Jei objekte dirbama daugiau dienų, tuomet skaičiuojamas vis didėjantis šiltinimo medžiagos kiekis. Į skaitiklio atmintį įsiveda bendras kiekis už visas dienas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl atsiskaitymo už šiltinimo darbus

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo - spalio mėnesį ieškovė pagal žodinį susitarimą su atsakove atliko atsakovei priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis darbus. Darbus ieškovė atliko savo medžiagomis ir savo įranga. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad buvo sutarta, jog darbų kaina bus apskaičiuojama pagal sunaudotos medžiagos kiekį, už kubą mokant 60 Eur. 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte nurodyta, jog ieškovė sunaudojo 230 m³ (2300 l) poliuretano putų. Ieškovė pateikė poliuretano putų pūtimo įrangos skaitiklio duomenų nuotraukas ir paaiškino, jog bendras išpūstos medžiagos kiekis už konkrečią dieną matomas skaitiklio parodymų paskutinėje grafoje. Ieškovė detalizavo, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo sunaudota 212 litrų medžiagos, 2019 m. rugsėjo 25 d. 292 litrų, 2019 m. rugsėjo 26 d. – 398 litrų, 2019 m. rugsėjo 27 d. – 294 litrų, 2019 m. rugsėjo 30 d. – 312 litrų, 2019 m. spalio 1 d. – 228 litrų, 2019 m. spalio 2 d. – 260 litrų, 2019 m. spalio 3 d. – 310 litrų, bendras litrų kiekis yra 2306, kas sudaro 230,6 m³. 2020 m. vasario 3 d. ieškovė pagal sunaudotą medžiagų kiekį ir sutartą kainą išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija TOT, Nr. 02643 13 800 Eur sumai be PVM. Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodyta atliktų darbų kaina, nes ji yra ženkliai per didelė, nurodė, jog šalys buvo susitarusios dėl maksimalios 8000 Eur darbų kainos.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Sprendžiant dėl statybos rangos darbų kainos turi būti vadovaujamasi statybos rangos sutartyse paprastai nurodomomis statybos darbų kainomis, kurios galiojo ar buvo taikomos statybos versle sutarties sudarymo metu. Jos vertinamos kaip įprastos imti, jeigu tokias kainas tuo metu taikė statybų versle dalyvaujantys rangovai ir užsakovai. Svarbu, kad įprastai imama kaina būtų tokia, kokia imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad reikia vadovautis tam tikrais darbo spartos, kokybės, technologinių reikalavimų vykdymo, sudėtingumo ir kt. reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl galutinės darbų kainos, kuri pagal šalių susitarimą turėjo būti skaičiuojama už vieną kubinį metrą medžiagos mokant 60 Eur, tačiau šalys taiko skirtingus skaičiavimo metodus, todėl gauna skirtingas sumas.

Ieškovė sunaudotos medžiagos kiekį grindė įrangos skaitiklio parodymais. Ieškovės pateiktose skaitiklių parodymų nuotraukose ir 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad atliekant šiltinimo darbus atsakovės objekte buvo sunaudota 2306 litrų medžiagos. Byloje nustatyta, jog automobilis su purškimo įranga stovėjo objekte visą darbų atlikimo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 3 d., iš teritorijos nebuvo išvažiavęs, pūtimo darbai buvo vykdomi kiekvieną dieną. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų bendrovė pati gamina naudojamas poliuretano putas iš poliolio ir izocionato. Atliekant šiltinimo darbus yra naudojamos abi šios medžiagos, kurias sumaišius gaunasi poliuretano medžiaga. Atsižvelgiant į naudojamų medžiagų tankį, apskaičiuojant sunaudotos medžiagos kiekį, t. y. verčiant litrus į kubinius metrus, gaunasi, kad 1 m³ poliuretano medžiagos gauti yra sunaudojama 10 l skystos medžiagos. Liudytojai V. Ž. ir V. T. apklausti teisme nagrinėjant bylą teisme pirmą kartą taip pat patvirtino, jog išpučiama medžiaga yra matuojama litrais, t. y. kad 1 m³ yra lygu 10 l kiekiui. Teismui pateiktoje Pagamintų medžiagų deklaracijoje poliuretano medžiagų gamintojas UAB (duomenys neskelbtini) deklaruoja, kad pagaminti poliuretano medžiagai reikalingi du komponentai, t. y. poliolis ir izocionatas. Poliolio tankis yra 1,13 kg/m3, o izocionato – 1,21 kg/m3. Gamintojas UAB (duomenys neskelbtini) deklaruoja, kad iš vieno komplekto (viena statinė poliolio + viena statinė izocionato) galimas bendras medžiagų išpūtimas 40 m³. Medžiagos sandėliuojamos statinėse, poliolio vienoje statinėje yra 220 kg (220 kg / 1,13kg/m³ = 194,69 l), o izocionato 250 kg (250 kg / 1,21 kg/m³ = 206,61 l); 194,69 l + 206,61 l = 401,3 l išpučiamos medžiagos, 401,3 l / 40 m³ = 10,03 l. Kadangi atsakovės objekte buvo sunaudota 2306 litrų medžiagos, pavertus ją į kubinius metrus gaunasi 230,6 m³ .

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad sunaudotos medžiagos negalima skaičiuoti pagal apšiltinamą plotą, kadangi poliuretanas yra tokia medžiaga, kuri užpildo visus tarpus ir įtrūkimus, o atsakovės objekte buvo labai daug įtrūkimų ir tarpų, buvo lentomis uždengtos buvusios ventiliacijos angos, kurios taip pat užsipildė poliuretano putomis. Šiuos ieškovės atstovo teiginius patvirtina pateiktos atsakovės objekto fotonuotraukos, o taip pat pavyzdinės lentos, demontruotos teismo posėdžio metu, fotonuotraukos. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad šiltinamas lubų ir sienų paviršius nebuvo lygus, stogo danga buvo nevientisa, nekokybiška, kai kur lentos persišvietė, buvo dideli tarpai, stogo (lubų) konstrukcija lenkta, arkos formos, šiltinamas lubų paviršius buvo briaunuotas. Pavyzdinės lentos fotonuotraukos patvirtina, kad šiltinant paviršių poliuretano putomis, ši medžiaga užpildo visus tarpus, įlenda į visus plyšius, kas akivaizdžiai padidina sunaudotos medžiagos kiekį.

Atsakovės atstovas nurodė, jog objekte negalėjo būti išpūstas toks didelis (230 m³) kiekis šiltinimo medžiagos, pateikė pastato išplanavimo nuotraukas, pastato išmatavimus, nurodė, jog pagal pastato išmatavimus bendras sunaudotos medžiagos kiekis turėjo būti 122,18 m³, kas sudarytų 7320 Eur. Savo skaičiavimams pagrįsti pateikė kitos bendrovės skaičiuoklėje įvestus duomenis, pagal kuriuos 1103 m² šiltinamo ploto 10 cm šiltinamo sluoksnio storiu apšiltinimas kainuotų nuo 7941,60 Eur, o 340 m² šiltinamo ploto 5 cm šiltinamo sluoksnio storiu apšiltinimas kainuotų nuo 1530,00 Eur. Pagal pateiktą paskaičiavimą preliminari tokio objekto apšiltinimo kaina būtų nuo 9471,60 Eur. Taip pat nurodė, jog ieškovės matematiniai skaičiavimai yra nepagrįsti, nes pagal visuotinai pripažintą formulę 1 m³ sudaro 1000 l, nors ir sutiko, jog skaičiuojant pagal šią formulę, ieškovės sunaudotos medžiagos kiekis 2,3 m³ būtų neproporcingai mažas.

Pažymėtina, kad civilinis procesas vyksta rungimosi principu, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

Teismas, kompleksiškai įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, atsižvelgęs į ieškovės apšiltinto atsakovei priklausančio objekto specifiškumą, paviršiaus netolygumą ir briaunuotumą, tarpus ir įtrūkimus bei tai, kad šiltinama buvo medžiaga, kuri patenka ir užpildo visas ertmes ir tarpus, kas akivaizdžiai padidina sunaudotos medžiagos kiekį, sprendžia, jog sunaudotos medžiagos kiekis ir galutinė darbų kaina negali būti skaičiuojama pagal apšiltintą plotą ir apšiltinimo storį, o ieškovės nurodytas sunaudotos medžiagos kiekis – 230 m³ yra labiau tikėtinas nei atsakovės nurodytas – 122,18 m³ medžiagos kiekis. Nors ieškovė versdama panaudotos medžiagos litrus į kubinius metrus vadovaujasi ne visuotinai pripažinta matematine formule, kad 1 m³ sudaro 1000 l (vandens), ieškovės atstovo, liudytojų V. Ž. ir V. T. paaiškinimai bei pateikta Pagamintų medžiagų deklaracija patvirtina, kad ieškovė, atsižvelgiant į naudojamų medžiagų pakuočių (statinių) talpą, naudojamų medžiagų tankį ir įprastą tokių medžiagų išeigą, yra išvedusi formulę, pagal kurią 1 m³ išpučiamos medžiagos sudaro 10,03 l. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad taikant įprastą matematinę formulę ieškovės sunaudotos medžiagos kiekis būtų neproporcingai mažas, ką pripažino ir atsakovės atstovas, taip pat į tai, kad ieškovės pateiktos formulės teisingumas nėra paneigtas, sprendžia, jog ieškovės sunaudotos medžiagos kiekis 2306 l, kas sudaro 230,6 m³ yra labiau realus ir pagrįstas. Kadangi šalys buvo sutarusios, jog už vieną kubinį metrą medžiagos bus mokama 60 Eur, ieškovė pagrįstai apskaičiavo, jog galutinė darbų kaina yra 13 800 Eur be PVM. Nors atsakovės atstovai teigė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog darbų kaina neviršys 8000 Eur, šią aplinkybę patvirtino tik pats atsakovės direktorius, o ieškovės atstovas bei liudytojas V. T. patvirtino, jog galutinė darbų kaina aptarta nebuvo. Pažymėtina, jog atsakovės pateikta kitos bendrovės preliminari apšiltinimo kaina, sudaranti 9471,60 Eur galėtų būti taikoma kaip orientacinė, jei ieškovės apšiltintas paviršius būtų buvęs lygus, tačiau nagrinėjamu atveju taip nebuvo, be to nurodyta kaina yra preliminari minimali tokio objekto apšiltinimo kaina, pateikta neatsižvelgiant į objekto specifiškumą ir konkrečias aplinkybes (apšiltinto paviršiaus netolygumus ir t.t.), todėl šia kaina vadovautis pagrindo nėra.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami susiformuoti teismo įsitikinimui, kad atsakovės objekte buvo sunaudotas būtent ieškovės nurodytas medžiagos kiekis, todėl nesant ginčo dėl to, kad už kubinį metrą panaudotos medžiagos buvo sutarta 60 Eur kaina, ieškovės reikalavimas dėl 13 800 Eur skolos už pastato šiltinimo darbus priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl atliktų darbų kokybės

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą.

Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei užbaigus darbus atsakovės objekte, objektas dalyvaujant abiejų šalių atstovams apžiūrėtas nebuvo ir atliktų darbų kokybė vertinta nebuvo, tačiau abiejų šalių atstovai patvirtino, kad užbaigus darbus objekto raktai buvo grąžinti atsakovės atstovui, atsakovės dublike nurodyta, jog apie atliktus darbus ji sužinojo ieškovei pateikus 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovės teigimu atsakovės atstovas vengė priimti darbus, todėl 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų aktas buvo išsiųstas jai registruotu paštu, tačiau grįžo neįteiktas, atliktų statybinių darbų aktas yra pasirašytas vienašališkai tik ieškovės atstovo.

Byloje taip pat nustatyta, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo, atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, nors ginčo dėl to, kad ieškovė darbus atliko byloje nėra. Tik ieškovei pareiškus reikalavimą dėl skolos priteisimo teisme atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2020 m. birželio 30 d. statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas objektas – autoremonto dirbtuvių cechas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad matavimai atlikti slankmačiu su gylmačiu, matavimai atlikti atsitiktinai pasirinktose vietose. Nurodoma, kad stogo denginys apšiltintas nevienodai. Dėl apšiltinimo sluoksnio nevienodumo, ties briaunomis gali susidaryti kondensatas. Būtina papildomai paviršių padengti poliuretano putomis ir kita. Atsakovės vertinimu dėl netinkamai atliktų šiltinimo darbų, nepašalinus esminių šių darbų defektų, autoremonto dirbtuvių cechas negali būti naudojamas pagal paskirtį, nes nustatyti defektai yra ne estetiniai, o keliantys pavojų statinio naudojimui.

Atsižvelgiant į tai, kad šis aktas buvo parengtas atsakovės iniciatyva, nedalyvaujant ieškovės atstovui, įvertinus, kad matavimai atlikti (atsitiktinai) pasirinktose vietose, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti neabejotinų išvadų dėl nurodytų akte aplinkybių, nustatytų trūkumų objektyvumo. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo argumentus, nagrinėjant bylą iš naujo šalims buvo ne vieną kartą pasiūlyta svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę arba atlikti statinio apžiūrą dalyvaujant abiejų šalių atstovams, pateikti papildomus įrodymus dėl darbų apimties ir kokybės, tačiau nei viena iš šalių ekspertizės paskirti neprašė, pakartotinai apžiūrėti statinio nepageidavo ir papildomų įrodymų dėl atliktų darbų apimties ir kokybės teismui nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė jau gavusi 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitą faktūrą apie darbų pabaigą žinojo, tačiau nesiėmė nieko, kad šie darbai būtų tinkamai priimti, pretenzijas dėl darbų kokybės pradėjo reikšti ieškovei tik po to, kai ši kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų statybinių darbų akto atsakovė neginčijo, o vienintelis įrodymas dėl atliktų darbų trūkumų, t. y. statinio apžiūros aktas, nėra pakankamas neginčijamoms išvadoms dėl atliktų darbų trūkumų daryti, sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, dėl kurių objekto negalima naudoti pagal paskirtį ir dėl to rangos darbų kaina turėtų būti mažinama. Pažymėtina, jog tame pačiame 2020 m. birželio 30 d. statinio apžiūros akte esančioje fotonuotraukoje matyti, kad objekte yra remontuojamas automobilis, kas patvirtina, kad statinys gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį. Esant šioms aplinkybėms atsakovės teiginiai, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški laikytini neįrodytais, todėl atmestini.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 261,05 Eur palūkanų, paskaičiuotų taikant 6 proc. metinių palūkanų dydį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. gegužės 27 d., o taip pat 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė darbus atsakovės objekte atliko 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesį, o sąskaitą už atliktus darbus išrašė 2020 m. vasario 3 d. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas jos apmokėjimo terminas – 2020 m. vasario 3 d. 2020 m. gegužės 4 d. ieškovė siuntė atsakovei raginimą sumokėti skolą iki 2020 m. gegužės 14 d., tačiau atsakovė skolos nesumokėjo, todėl 2020 m. gegužės 28 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.53 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.

Tarp šalių rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, apmokėjimo terminas nebuvo aptartas, tačiau 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas, o atsakovė jos laiku neapmokėjo, todėl ieškovei priteistinos už nurodytą laikotarpį paskaičiuotos 6 proc. metinės palūkanos, kurios sudaro 261,05 Eur. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl išieškojimo išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą kaip išieškojimo išlaidų kompensaciją bei kitas kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Remiantis šia nuostata, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro jos sumokėtas 317 Eur žyminis mokestis, kuris ieškinį patenkinus, priteistinas ieškovei iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini):

– 13 800 Eur (trylika tūkstančių aštuonis šimtus eurų) skolos;

– 261,05 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 05 ct) palūkanų;

– 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų;

– 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.