Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3183-1027/2022 pagal pareiškėjo J. V. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė A. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto J. V. pateiktu rašytiniu įrodymu (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1214-1005/2022), atsisako jį priimti, kadangi šis įrodymas nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, su minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančios įrodymų visumos, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas buvo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Pareiškėjas J. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2022 m. gegužės 19 d. antstolei A. M. jis pateikė ne skundą, kuris turėjo būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas, o prašymą. Apeliantas taip pat teigia, kad skundo išnagrinėjimas sukeltų jam labai didelių materialinių teisinių pasekmių, be to, skundžiama teismo nutartis yra šališka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

14. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

16. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

17. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjo J. V. antstolei A. M. pateikto 2022 m. gegužės 19 d. skundo turinio, pareiškėjas juo prašė išaiškinti pareiškėjui (išieškotojui), kas gali vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/10676 (Nr. 0053/07/02081/1) išduoti tinkamai surašytą patvarkymą, kuriame būtų nurodyti visi iš skolininko I. Z. išieškotojo J. V. naudai neišieškotos prievolės dydžiai, taip pat nurodyta kita pareiškėjo norima informacija.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo 2022 m. gegužės 19 d. antstolei A. M. pateiktas skundas negali būti vertinamas kaip CPK 510 straipsnyje numatytas skundas dėl antstolio veiksmų, kadangi jame nėra nurodytas joks konkretus skundžiamas antstolės A. M. procesinis veiksmas – patvarkymas ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gegužės 19 d. antstolei A. M. pateiktas skundas vertintinas kaip pareiškėjo prašymas atlikti procesinį veiksmą – suteikti informaciją. Duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į antstolę A. M. su skundu dėl antstolio veiksmų, atitinkančiu tokio pobūdžio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kuriais jis tvirtina, jog pateikė antstoliui CPK 510 straipsnyje numatytą skundą dėl antstolės veiksmų, o ne prašymą.

19. Taip pat atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad 2022 m. gegužės 19 d. antstolei A. M. pateikto skundo išnagrinėjimas sukeltų jam labai didelių materialinių teisinių pasekmių. Sprendžiant klausimą dėl antstolių veiksmų teisėtumo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, bet gali būti ginčijami specialia tvarka. Tokia išvada aiškinama tuo, kad pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Pateikti išaiškinimai dėl negalėjimo skųsti antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnio nuostatas po vykdomosios bylos užbaigimo yra siejami su tuo, jog antstolis realiai nebegali ištaisyti skundo nagrinėjimo metu nustatytų trūkumų, nes vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai, be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 631 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. 0053/07/02081/1 yra užbaigta, antstoliui L. J. 2022 m. sausio 5 d. surašius patvarkymą Nr. S-22-53-224 dėl vykdomosios bylos Nr. 0053/07/02081/1 užbaigimo ir vykdomojo dokumento – vykdomojo rašto Nr. 2-788-03/2004 (skolininkas I. Z.) – grąžinimo bei surašius 2022 m. sausio 5 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-22-53-225. Su šiais antstolio procesiniais dokumentais pareiškėjui J. V. yra grąžintas pats vykdomasis raštas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo pirmiau nurodytus išaiškinimus, darytina išvada, jog vykdymo procesas yra pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas. Nagrinėjant pareiškėjo J. V. skundą po vykdomosios bylos įvykdymo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nebūtų pasiekti skundo tikslai ir pareiškėjo teisės realiai nebūtų apgintos, ką iš esmės ir konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuose.

21. Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl galimo teisėjos šališkumo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Taigi aplinkybė, kad atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išnagrinėjusios teisėjos šališkumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ar turėjo suformuotą išankstinę nuomonę dėl byloje vertinamų teisinių santykių ir nagrinėto klausimo, o deklaratyvūs pareiškėjo teiginiai ir pasvarstymai vertintini kaip jo subjektyvi nuomonė.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti 2022 m. birželio 9 d. teisme gautą pareiškėjo patikslintą skundą (įskaitant pirminį skundą, gautą 2022 m. birželio 2 d.), nors netinkamu teisės normos pagrindu (taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o turėjo atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą), tačiau iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.