- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2983-855/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23629-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Renata Volodko (pirm.)
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. I. P.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Civinity namai", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- "Gelvora", "Susiekimo paslaugos"
- Kategorijos
- 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovui A. I. P. (A. I. P.) dėl santuokos nutraukimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Civinity namai", antstolis Rimantas Vižainiškis, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora", savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“, V. K. (V. K.), R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. I. P., prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą 2015 m. sausio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovo, ir įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko L. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės ir skirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui už 36 mėnesius skaičiuojant po 250 Eur per mėnesį, t. y. 9 000 Eur sumą; 5) įpareigoti atsakovą pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas; 6) visus skolinius įsipareigojimus vykdomosiose bylose priteisti ieškovei, kadangi jie atsiradę dėl jos gyvenimo būdo ir nepriteklių; 7) po santuokos nutraukimo pasilikti ikisantuokinę pavardę – B.; 7) teismo ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 8 d. buvo gautas patikslintas ieškinys, 2021 m. spalio 11 d. teismui pateikti papildomi dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nustatė ieškovei J. P. papildomą 10 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, išaiškindamas, jog nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nurodė kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui: santuokos liudijimo originalą; ieškinį ir jo priedus, išverstus į atsakovui A. I. P. suprantamą kalbą arba pateikti duomenis, jog atsakovas moka ir supranta lietuvių kalbą; patikslinti reikalavimą, prašant teismo panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą tarp ieškovės ir atsakovo; nurodyti visus žinomus asmeninius ir (ar) bendrus kreditorius, nurodyti kiekvieno iš sutuoktinių pareigas pagal kreditorinius įsipareigojimus, pranešti visiems žinomiems kreditoriams apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba pateikti įrodymus, kad su jiems žinomais kreditoriais yra visiškai atsiskaityta, kartu teismas atkreipė dėmesį, jog antstoliai, vykdantys išieškojimus, taip pat yra kreditoriai, kadangi turi reikalavimo teisę į dėl vykdymo proceso metu susidariusių vykdymo išlaidų mokėjimo, dėl to taip pat turi būti informuojami apie ketinimą nutraukti santuoką.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį, nustatė, kad pašalinti ne visi teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, t. y. ieškovė pateikė teismui ieškinio ir jo priedų vertimą į anglų kalbą, įtraukė trečiaisiais asmenimis kreditorius V. K. ir R. B., tačiau kitų teismo nutartyje nurodytų trūkumų ieškovė nepašalino – nepateikė santuokos liudijimo originalo, nepatikslino reikalavimo, prašant teismo panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą tarp ieškovės ir atsakovo, neįtraukė antstolių, vykdančių išieškojimus vykdomosiose bylose, į bylą trečiaisiais asmenimis ir nepateikė duomenų, kad jiems pranešta apie ketinimą nutraukti santuoką.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, nors ir pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 22 d. perdavimo – priėmimo aktą kurjeriui, pagal kurį siuntos gavėjai, be kitų asmenų, yra ir ieškovės ieškinyje nurodyti tretieji asmenys (V. K., R. B., antstolis Rimantas Vižainiškis, UAB „Civinity namai", UAB „Gelvora", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“), tačiau nepateikė teismui pranešimo kreditoriams kopijos, iš kurios būtų galima spręsti apie jiems išsiųsto pranešimo turinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) J. P. nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės 2021 m. rugsėjo 23 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; teismui nutarus pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, prašo skirti papildomą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio priėmimo taisykles, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovė neturi pareigos ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodyti antstolius, vykdančius išieškojimą iš ieškovės vykdomosiose bylose, nes antstoliai, vykdantys išieškojimą priverstine tvarka iš sutuoktinių vykdomosiose bylose, nelaikytini sutuoktinių kreditoriais, kadangi santuokos nutraukimo bylose nepasisakoma dėl jų teisių ir pareigų.
8.2. Pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo ginčo nutartimi taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taip pažeisdamas teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi ginčo nutartyje nurodyti trūkumai – lydraščio (pranešimo kreditoriams), kuris pridedamas visiems kreditoriams kartu su procesiniais dokumentais, pateikimas bei reikalavimo dėl santuokos apskaitos akto įrašo tarp šalių panaikinimo patikslinimas – yra pertekliniai, nes, pirma, pranešimas kreditoriams neturi jokio įrodomosios vertės, o, antra, reikalavimo dėl santuokos nutraukimo suformulavimas nekeičia reikalavimo esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
13. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.
14. Pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 135 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tačiau jame taip pat privalo būti nurodyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas), taip pat įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta. Ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
15. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto šis CPK nustatytas institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi nustatė, kad nepašalinti visi ankstesne 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartimi, kurios ieškovė neskundė ir kuri įsiteisėjusi, tad buvo ieškovei privaloma, nustatyti trūkumai, o būtent – (i) nepateiktas santuokos liudijimo originalas, (ii) nepatikslintas reikalavimas, prašant teismo panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą tarp ieškovės ir atsakovo, (iii) į bylą trečiaisiais asmenimis neįtraukti antstoliai, vykdantys išieškojimus vykdomosiose bylose, (iv) nepateikti duomenys, kad antstoliams yra pranešta apie ketinimą nutraukti santuoką, (v) teismui nepateikti pranešimo kreditoriams kopijos, iš kurių būtų galima spręsti apie jiems išsiųsto pranešimo turinį; ir nustatė ieškovei papildomą terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nutarties turinį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo ieškinio trūkumus ir nustatė ieškovei terminą jų pašalinimui.
18. CPK 382 straipsnio 8 dalis nurodo, kad be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma ieškinio priedų sąrašas. Tarp pridedamų dokumentų turi būti santuokos liudijimo originalas, vaikų gimimo liudijimų kopijos, pažymos apie šalių gaunamas pajamas, išskyrus atvejus, kai ieškovas neturi galimybių pateikti šiuos dokumentus.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su kitais į bylą pateiktis priedais pateikė ir santuokos sudarymo įrašo Nr. 103 kopiją, tačiau santuokos liudijimo originalas nei pateikus pirminį ieškinį, nei ieškinį patikslinus, teismui pateiktas nebuvo. Pažymėtina, jog nors teismų praktikoje ir laikomasi pozicijos, kad santuokos sudarymo faktas gali būti įrodomas ir kitais rašytiniais įrodymais, kaip antai ir santuokos akto įrašu, tačiau kita vertus pažymėtina, kad ieškovė, nepateikusi įstatyme nurodomo ir teismo reikalaujamo santuokos liudijimo originalo, nei viename iš savo procesinių dokumentų nenurodo priežasčių, dėl kurių santuokos liudijimo originalo pateikti teismui negali.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pateikto ieškinio trūkumus taip pat motyvuodamas ir tuo, kad (i) į bylą nėra įtraukti visi šalių kreditoriai, (ii) teismui nepateiktos pranešimo kreditoriams kopijos, iš kurių būtų galima spręsti apie jiems išsiųsto pranešimo turinį.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje privaloma nurodyti žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šioje normoje nustatyta tokia sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir įgyti tokias pačias procesines teises kaip ieškinį dėl turto padalijimo pareiškęs sutuoktinis, nes sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodyti kreditorius nustatytas ir CPK normose, reglamentuojančiose procesinio dokumento dėl santuokos nutraukimo turinį (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Taigi minėtos CK ir CPK normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nustato ieškovei pareigą nurodyti visus kreditorius ir jiems pranešti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
22. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodo, kad į bylą yra pateiktas tik 2021 m. rugsėjo 22 d. perdavimo-priėmimo aktas kurjeriui, pagal kurį siuntos gavėjai, be kitų asmenų, yra ir ieškovės ieškinyje nurodyti tretieji asmenys, tačiau teismui nėra pateiktos šiems kreditoriams siųstų pranešimų kopijos, iš kurių teismas turėtų objektyvią galimybę spręsti dėl šių pranešimų turinio. Nesutiktina su apeliantės nurodomu argumentu, kad toks teismo reikalavimas yra perteklinis ir be pagrindo padidintų bylos apimtį, kadangi, kaip minėta, pranešti kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo teisme iškėlimą ir iniciavimą yra šalies pareiga, tuo tarpu teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga yra įsitikinti, ar šis reikalavimas buvo įvykdytas tinkamai.
23. Nors atskirajame skunde nurodoma, jog ieškovė neturi pareigos ieškinyje trečiaisiais asmenimis nurodyti antstolius, tačiau su tokiais argumentais nesutiktina. Į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis turi būti įtraukti antstoliai, vykdantys šalių atžvilgiu vykdomąsias bylas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis 2014 m. vasario 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014 esančiais išaiškinimais, kadangi nurodomoje kasacinio teismo byloje nurodyta, kad trečiaisiais asmenimis neturi būti įtrauktini visi šalies vykdomąsias bylas vykdantys antstoliai, kas reiškia, kad neturi būti traukiami tie antstoliai, dėl kurių teisių ir pareigų byloje nebus pasisakyta. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, antstoliams vykdant išieškojimus, esant duomenims, kad vykdymo procesų metu bus susidariusios vykdymo išlaidos, į kurias antstoliai turės reikalavimo teisę, nagrinėjant bylą turės būti pasisakyta ir dėl prievolės atlyginti susidariusias vykdymo išlaidas antstoliams jų vykdomose bylose.
24. Nors sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškovės suformuluoto reikalavimo dėl santuokos nutraukimo netikslumas nesudaro esminio trūkumo ir gali būti tikslinamas bylos eigoje ieškinį priėmus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo nustatytas trūkumas nesudaro pagrindo nutartį naikinti, turint omenyje, kad ginčo nutartimi nustatyti ir kiti – reikšmingi, ieškinio trūkumai.
25. Tuo pačiu pažymėtina, jog nutartis trūkumams šalinti neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. byla nėra nutraukiama, ieškinys nėra paliekamas nenagrinėtas ar laikomas nepaduotu, tad ieškovei neatsiranda neigiamų teisinių padarinių, priešingai – ieškovė turi teisę (ir tuo pačiu pareigą), siekiant greitesnio ir operatyvesnio pasirengimo bylos nagrinėjimui ir bylos išnagrinėjimo ateityje, šalinti teismo nustatytus trūkumus ir/arba pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl priežasčių, neleidžiančių juos pašalinti.
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas (10 kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos) yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovei naują 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
28. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) J. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei J. P. 10 (dešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Išaiškinti, kad nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.