- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-16-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22118-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- L. Š.
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės,
vertėjai Jekaterinai Chochlanovai.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. ir jo gynėjo adv. J. Jasaičio (toliau – apeliantų) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-03-29 nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu pagal BK 138 str 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, nevartoti alkoholinių gėrimų ir atlyginti turtinę žalą. Iš L. Š. priteista nukentėjusiosios G. R. naudai 404,26 € turtinei, 3000 € neturtinei žalai atlyginti ir 1600 € išlaidoms, susijusioms su atstovo pagalbos teisme apmokėjimu atlyginti; Valstybinės ligonių kasos naudai – 689,37 išlaidoms, susijusioms su nukentėjusiosios gydymu atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. Š. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2016-05-07, apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) namo kieme, po įvykusių abipusių išgertuvių, griebė rankomis sėdėjusiai kieme ant kėdės G. R. už žastų, prieš jos valią, graibė ją už krūtų, kitų kūno vietų, o G. R. atsikėlus nuo kėdės ir bandant jam pasipriešinti, griebė ją rankomis už rankų, spyrė jai su koja į kairės kojos kelį, dėl ko G. R. nukrito nugara ant žemės, po ko jis vėl rankomis graibė ją už krūtų ir jai gulinčiai kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas - rankas, kojas, šonus, krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. R. poodines kraujosruvas krūtyse, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes G. R. sveikata ir kairės kojos funkcija buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis pagrįstas iš esmės vien nepatikimais nukentėjusiosios G. R. parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių ir todėl turėjo būti atmesti. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė paties L. Š. parodymus, kurie yra nuoseklūs ir kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų K. Š., D. V., Z. Ž. parodymai.
3. Nukentėjusiosios G. R. parodymų nepatikimumą įrodo šios aplinkybės:
3.1. Nepasitvirtino G. R. pareiškimas dėl to, kad L. Š. pasikėsino nukentėjusiąją dar ir išžaginti ir prokuroras dėl šio įtarimo ikiteisminį tyrimą nutraukė;
3.2. R. R. įvykio metu buvo stipriai išgėrusi. Šią aplinkybę patvirtina liudytojos D. V. ir K. Š.. Todėl G. R. neprisimena kas įvyko tarp jos ir L. Š.;
3.3. Nukentėjusioji viso proceso metu keičia parodymus. Pradžioje teigusi, kad įvykio metu buvo praradusi sąmone, vėliau ėmė prisiminti vis daugiau įvykio detalių;
3.4. Nukentėjusioji yra pati neapsisprendusi dėl to, kas įvyko tarp jos ir nuteistojo kaltinime nurodytą dieną, nes į policiją dėl įvykio kreipėsi praėjus trims dienoms. Po to, kai prokuroras 2016-07-14 nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo išžaginti nukentėjusiąją, ši privataus kaltinimo tvarka į teismą kreipėsi praėjus net pusei metų, t. y. 2017-01-30. Dar vėliau pasunkino kaltinimus, teigdama, kad jai jau padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas;
3.5. Nukentėjusioji turi akivaizdų tikslą bet kokia kainą pasipelnyti iš L. Š., prisiteisdama kiek įmanoma didesnę sumą neturtinės žalos atlyginimui. Pasipelnymo tikslą rodo ir faktas, kad pirmosios instancijos teismas vietoje reikalauto 701,57 € turtinės žalos atlyginimo priteisė tik 404,26 €.
4. Kitą vertus, paties L. Š. parodymai buvo nuoseklūs. Nuteistasis visą laikė teigė, kad sužalojimus nukentėjusioji patyrė tuomet, kai jie abu, būdami neblaivūs apsikabinę nukrito nuo laiptų. Šiems nuteistojo parodymams neprieštarauja teismo medicinos specialistas, pripažinęs, kad įmanomas ir toks G. R. nustatytų kūno sužalojimų atsiradimo mechanizmas.
5. Priteistas nukentėjusiajai 3000 € neturtinės žalos atlyginimas akivaizdžiai per didelis, nes pagal susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose priteisiama apie 1000 € neturtinės žalos atlyginimo.
6. Prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Išteisinti L. Š., nes nepadaryta veiks, turinti nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. požymių.
Atsiliepimas
7. Nukentėjusioji G. R. ir jos atstovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.
Šalies argumentai
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl nukentėjusiosios parodymų nuoseklumo (3.3. p.). G. R. kaip liudytoja viso proceso metu buvo apklausta net 6 kartus, be to savo paaiškinimus dėl įvykio išdėstė iš karto po įvykio ligoninėje, protokole-pareiškime, privataus kaltinimo skunde. Šios nukentėjusiosios apklausos įvairia forma vyko nuo 2016-05-08 iki 20018-10-30, t. y. daugiau kaip 2 metus.
10.1. G. R. medicininės apžiūros lape užfiksuota, kad G. R. kreipėsi į gydymo įstaigą 2016-05-07, 00:45 val. Trauma 2016-05-07, 21:00 val. Namuose bandė išprievartauti pažįstamas žmogus. Skundžiasi kairio kelio skausmu. Diagnozė- kairio kelio sąnario sumušimas (t. 1, b.l. 33).
10.2. 2012-05-10 G. R. kreipiasi į BPC dėl pasikėsinimo ją išžaginti, pateikia protokolą-pareiškimą ir pirmą kartą apklausiama liudytoja. Nukentėjusioji nurodo, kad 2016-05-07, apie 21:00 val., po išgertuvių, vykusių nukentėjusiosios namo kieme, po to, kai išėjo kiti svečiai, likęs I. Š. suėmė nukentėjusiąją už žastų, ėmė sakyti „aš tave myliu“, „aš tavęs noriu“ ir siekti lytinių santykių. Nukentėjusioji priešinosi, sakė, kad yra per sena. Tokiu būdu abu pajudėjo kelis žingsnius link automobilio. I. Š. ir toliau laikė nukentėjusiąją už rankų, ši rėkė ir prašė paleisti. Tuomet I. Š. ėmė mauti nukentėjusiosios kelnes, o ši jas laikė. Šitaip besigalynėjant nukentėjusioji griuvo ant nugaros ir tuomet I. Š. ėmė spardyti nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios riksmą išgirdo sūnus, kuris atbėgo ir matė, kaip I. Š. spardo nukentėjusiąją kojomis. Pamatęs sūnų, I. Š. pabėgo. Buvo išsigandusi, neprisimena tikslai, koks smurtas buvo panaudotas nukentėjusiajai jau nugriuvus. (t. 1, b.l. 10, 4-5, 18-19).
10.3. 2016-06-21 nukentėjusioji apklausta pakartotinai. Pakartojo savo parodymus, duotus 2016-05-07, papildė, kad I. Š. graibė nukentėjusiąją už krūtų, patikslino, kad nukentėjusiajai priešinantis, I. Š. nepavyko jai numauti kelnių. Nurodo, kad tiksliai griuvimo momento neprisimena, nes buvo išsigandusi. Papildė, kad nugriuvusi buvo spardoma kojomis, bet kaip ir kur konkrečiai- pasakyti negali (t. 1, b.l. 20-24).
10.4. 2017-04-13 G. R. apklausta kaip privati kaltintoja ir nukentėjusioji teisme. Čia nukentėjusioji, nurodė, kad dar jai stovinčiai, I. Š. pavyko numauti nukentėjusiajai kelnes iki kelių ir tada pargriauti. I. Š. buvo išsitraukęs savo lytinį organą. Likę nukentėjusiosios parodymai sutampa su 2016-06-21 duotais parodymais (t. 2, b.l. 79- 85).
10.5. 2018-05-03 atliktas nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje. Jo metu nukentėjusioji patikslino ankstesnius parodymus, nurodė, kad ji sėdėjo, kai grįžęs I. Š. suėmė ją už žastų. Pakartojo, kad I. Š. pavyko numauti stovinčiai nukentėjusiajai kelnes iki kelių. Nugriuvo nuo to, kad I. Š. spyrė nukentėjusiajai į kelį. Likusioje dalyje nurodė tas pačias, kaip ir anksčiau įvykio aplinkybes (t. 3, b.l. 45-62).
10.6. Apklausta pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje, nukentėjusioji iš esmės pakartojo 2017-04-13 ir 2018-05-03 nurodytas įvykio aplinkybes (t. 4, b.l. 62-63, 69-70).
11. Apibendrinant, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. R. parodymai apie esmines bylos aplinkybes viso proceso metu iš esmės nesikeitė. Nukentėjusioji nuosekliai nurodo, kad I. Š. suėmęs už žastų stūmė nukentėjusiąją link automobilio apie 6-7 metrus, siekė numauti kelnes, graibė už krūtų (nuo 2016-06-21 apklausos), kalbėjo „aš tave myliu“, „aš tavęs noriu“. Nukentėjusiajai nugriuvus ir ėmus šauktis pagalbos, spardė ją kojomis smurtą nutraukė ir pabėgo tik pasirodžius nukentėjusiosios sūnui. Šias esmines aplinkybes nukentėjusioji pakartojo visose apklausose ir jų nekeičia. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nukentėjusioji pirmosiose apklausose teigė, kad neprisimena įvykio aplinkybių. Pirmoje apklausoje nukentėjusioji tenurodė, kad nepamena koks konkrečiai smurtas prieš ją buvo pavartotas, kai nukentėjusioji buvo jau nugriuvus. Tačiau iš tos pačios apklausos matyti, kad nukentėjusioji prisimena, kad buvo spardoma. Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir vėliau ir jokioje vėlesnėje apklausoje nedetalizavo konkretus jai kojomis suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos. Todėl atmesti G. R. parodymų dėl to, kad jie nenuoseklūs ar prieštaringi, nėra pagrindo.
12. Tiesa, kad G. R. nuo 2017-04-13 apklausos nurodė, kad I. Š. pavyko iki kelių numauti jai kelnes bei, kad pastarasis buvo išsitraukęs lytinį organą, nors ankstesnėse apklausose nurodė, kad kelnių numauti I. Š. nebuvo pavykę, o apie I. Š. lytinį organą nukentėjusioji nesakė nieko. Tačiau ši parodymų dalis nereikšminga bylai, nes I. Š. nėra kaltinamas tuo, kad smurtavo plėšdamas ar pasikėsindamas plėšti nukentėjusiosios rūbus, taip pat nėra kaltinamas jokiais seksualiniais nusikaltimais.
13. Kaip vieną iš G. R. parodymų nepatikimumo įrodymų apeliantas nurodo faktą, kad ikiteisminis tyrimas pagal jos pareiškimą dėl pasikėsinimo išžaginti, prokuroro nutarimu nutrauktas (3.1. p.). Tačiau 2016-07-14 prokuroro nutarimu konstatuota, tik tiek, kad nesurinkta pakankamų ir neginčijamų duomenų kaltinimui pagal BK 149 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. pagrįsti. Tame pačiame nutarime konstatuota ir tai, kad L. Š. veiksmuose yra kito nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. požymių, tai yra smurto prieš G. R. požymių. Po šio nutarimo priėmimo G. R. savo parodymų nekeitė, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, keitėsi tik jų kvalifikavimas. Prokuroro nutarime nėra konstatuojama, kad nukentėjusiosios parodymai neteisingi, tiesiog konstatuota, kad jų nepakanka kaltinimui pagal BK 149 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. pagrįsti. Todėl faktas, kad 2016-07-14 prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 str. 1 d ir 22 str. 1 d., neįrodo, kad G. Š. parodymai apie prieš ją pavartotą smurtą yra nepatikimi.
14. Dėl 3.4. p. nurodytų apeliacini skundo argumentų. Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji nenuosekli, nes nuolat keičia kaltinimus, į teisėsaugą kreipėsi tik praėjus kelioms dienoms po įvykio. Šie argumentai atmestini. Iš 10.1-10.6 p. išdėstytų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad viso proceso metu ji savo parodymų iš esmės nekeitė. Keitėsi tik I. Š. veiksmų kvalifikavimas. Apie tai, kad I. Š. kėsinosi išžaginti nukentėjusiąją, ši nurodė jau pačios pirmos medicininės apžiūros metu iš karto po įvykio (10.1 p.). Kreipimosi į policiją laikas (trys dienos po įvykio), atsižvelgiant į patirtą fizinę traumą ir psichologinį stresą nėra per ilgas. 2016-07-14 ikiteisminis tyrimas pagal BK 149 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. požymius nutrauktas, nesurinkus objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Nukentėjusiajai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (t. 2, b.l. 67- 68). Tą nukentėjusioji 2017-01-30 ir padarė (t. 2, b.l. 2-5). Paaiškėjus, kad nukentėjusiajai padarytas kelio sužalojimas vertintinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismas bylą perdavė prokurorui, kad ji toliau būtų tiriama pagal nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. požymius (t. 2, b.l. 113-117, 134-136). Taigi visame procese niekur negalima įžvelgti nukentėjusiosios pozicijos nenuoseklumo. Proceso metu keitėsi ne nukentėjusiosios parodymų prieš L. Š. pobūdis, o L. Š. veiksmų kvalifikavimas.
15. Apelianto parodymai apie tai, kad G. R. įvykio metu buvo stipriai išgėrusi ir todėl negali duoti patikimų parodymų, atmetami. Pirmiausiai pati nukentėjusioji nuosekliai nurodo, kad išgertuvių metu ji pati alkoholį vartojo saikingai, išgėrė tik apie 50 gramų degtinės. Tokį patį išgerto alkoholio kiekį nurodė nukentėjusiosios sūnus A. G. (t. 4, b.l. 71). Kaip matyti iš medicininės dokumentacijos, G. R. kreipėsi į medikus iš karto po įvykio. Greitosios medicinos pagalbos gydytojas, apžiūrėjęs G. R. įvykio vietoje 2016-05-07, 22:16 val., kvietimo kortelėje užfiksavo, kad nuo moters sklido alkoholio kvapas, tačiau diagnozėje girtumo neįrašė. Kitoje medicininėje dokumentacijoje jokių duomenų apie nukentėjusiosios neblaivumą nėra. Liudytoju apklaustas gydytojas traumatologas P. M. teisme parodė, kad į ligoninės priimamąjį atvykusi G. R. atrodė blaivi. Be to, gydytojas nurodė, kad ligonio blaivumas įvertinamas vizualiai apžiūros metu, jei gydytojui kyla įtarimas, jis apie tai perspėja ligonį ir pažymi neblaivumo faktą apžiūros lape. Jei G. R. apžiūros lape tokio įrašo nėra, vadinasi dėl jos blaivumo abejonių nekilo (t. 4, b.l. 130). Taigi, nukentėjusiosios, jos sūnaus parodymai, įrašai medicininiuose dokumentuose ir nukentėjusiąją apžiūrėjusio gydytojo parodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad įvykio metu G. R. nebuvo apsvaigusi tiek, kad tai jai trukdytų teisingai suvokti aplinką ir joje orientuotis. Jokie įrodymai nepatvirtina apelianto argumentų apie tai, kad G. R. buvo apsvaigusi taip, kad nesiorientavo aplinkoje. Nuteistojo sutuoktinė K. Š. apklausta kaip liudytoja nurodė, kad kai atėjo pas G. R., išgertuvės pas ją jau vyko. Po to penkiese išgėrė dar 1,5 litro degtinės. Tačiau liudytoja nenurodė, kiek būtent išgėrė G. R. ir kokia buvo jos būklė baigiantis išgertuvėms (t. 4, b.l. 71-72). Nuteistojo sesuo D. V. apklausta kaip liudytoja parodė, kad jai atėjus pas G. R., išgertuvės jau vyko. Nukentėjusioji, jos sūnus ir L. Š. jau buvo išgėrę. Tačiau kiek kas buvo apsvaigęs, liudytoja nenurodė (t. 4, b.l. 72- 74). Taigi, apelianto versijos apie neva stiprų G. R. apsvaigimą nuo alkoholio nepatvirtina ir kartu išgertuvėse dalyvavę jo šeimos nariai.
16. Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. R. parodymai patikimi ir pakankamai nuoseklūs, nukentėjusioji viso proceso metu davė vienodus parodymus apie esmines įvykio aplinkybes. Jos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys – tai jos sūnaus A. G. parodymai ir teismo medicinos specialisto išvada. A. G. apklaustas teisme parodė, kad grįždamas iš parduotuvės išgirdo motiną šaukiant jį vardu. Įbėgęs į namo kiemą pamatė motiną, gulinčią ant dešiniojo šono su pakeltais į viršų marškinėliais, numautomis kelnėmis ir kelnaitėmis. Šalia stovintis L. Š. spardė motiną. Liudytojas sugriebė L. Š. už nugaros, stumtelėjo link kelio ir šis išėjo. Viskas įvyko prie seno automobilio, 6-7 m. atstumu nuo tos vietos, kur vyko išgertuvės. Padėjo motinai pareiti namo, nes ji negalėjo atsiremti viena koja – skaudėjo kelį. Teismo medicinos specialisto išvada konstatuota, kad G. R. nustatytos smulkios poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, dešiniame šone ir kairėje rankoje galėjo gautis nuo spaudimo pirštais; stambesnės poodinės kraujosruvos dešinėje krūtyje, kairėje rankoje, kairio klubo srityje ir kairėje blauzdoje – spardant. Kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimas tikėtina įvyko nuo staigaus rotacinio kairės blauzdos judesio į išorę kelio sąnaryje, griuvimo pasėkoje. Pastarasis sužalojimas vertinamas nesunkiu, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata ir kairės kojos funkcija sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. (t. 2, b. l. 116-117). Remiantis paminėtų įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįsta išvadą, kad L. Š. kaltė padarius kaltinime nurodytą veiką, visiška įrodytą.
17. Dėl L. Š. parodymų vertinimo. Paties L. Š. parodymai nenuoseklūs. Pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju 2016-07-11 L. Š. nurodė, kad viskas įvyko ant nukentėjusiosios namo laiptų. Kitiems išgertuvių dalyviams pakilus eiti ir laukiant nuteistojo netoliese už namo tvoros, L. Š. sugalvojo nuoširdžiai atsisveikinti su šeimininke, apkabino G. R., jiedu neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant betono, laiptų aikštelės viršuje. Nukentėjusioji sušuko, kad susitrenkė koją ir šoną. Į kiemą įbėgo nukentėjusiosios sūnus. Paklausė kas atsitiko, L. Š. paaiškino, padėjo atsikelti ir atsisveikinęs išėjo pas prie namo tvoros laukiančias žmoną ir seserį. Lytinių santykių su G. R. nesiekė, jos nespardė ir kitokio smurto nenaudojo (t. 1, b.l. 54-56). Tokie sužalojimai nepaaiškina teismo medicinos išvadoje nustatytų sužalojimų nukentėjusiosios žastų, kojų, krūtų srityje, todėl antrą kartą 2018-04-24 apklaustas įtariamuoju L. Š. pakeičia parodymus, nurodydamas, kad jis su nukentėjusiąja ne šiaip nukrito ant laiptų aikštelės, bet nusirito per dvi pakopas į apačia, be to, G. R. krito nebe vieną, bet du kartus – antrą kartą po to, kai L. Š. ją suėmęs už rankų ir krūtų, nesėkmingai bandė pakelti (t. 3, b.l. 113-114). Apklausiamas teisme L. Š. pakartojo antros apklausos metu duotus parodymus (t. 4, b.l. 60-61).
18. Vertinant 17 p. nurodytus nuteistojo parodymus matyti, kad jie nenuoseklūs – nuteistasis savo pasakojimą derina prie teismo medicinos specialisto išvadoje G. R. nustatytų kūno sužalojimų. Bet net ir tokiu atveju, negalima paaiškinti iš kur atsirado sužalojimai G. R. krūtyse ir kojose ir kokiu būdu G. R. griūdama vieną ar du kartus galėjo patirti net 15 trauminių poveikių (t. 1, b.l. 37). Iš L. Š. parodymų neaišku, kodėl jei G. R. šūktelėjimą išgirdo jos sūnus A. G., nieko negirdėjo ir neatėjo pažiūrėti kas vyksta kartu su A. G. neva laukusios L. Š. žmona K. Š. ir sesuo D. V.. Galiausiai, kaip nuosekliai nurodo nukentėjusioji ir jos sūnus A. G., nukentėjusioji nugriuvo visai ne ant betoninės laiptų aikštelės, bet prie seno automobilio, kuris yra apie 6-7 metrus nuo išgertuvių vietos. Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. Š. gynybos versija visiškai paneigta.
19. Apeliantas teigia, kad faktas, jog nukentėjusioji pareiškė didesnius, nei teismas priteisė reikalavimus dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo įrodo jos parodymų nepatikimumą. Tačiau, kaip matyti iš 16 p. išdėstytų motyvų, G. R. parodymų patikimumą patvirtina jų nuoseklumas ir tai, kad juos patvirtina kiti bylos duomenys. Ieškovo pateikiamas žalos, o ypač neturtinės žalos vertinimas yra pakankamai subjektyvus ir savaime negali būti laikomas ieškovo nesąžiningumo požymiu.
20. Dėl civilinio ieškinio (3.5. p.). Priteistas neturtinės žalos dydis ginčijamas vieninteliu pagrindu, t. y. remiantis tuo, kad priteista suma neatitinka susiklosčiusios teisminės praktikos. Apeliantas remiasi byla Nr. 2K-36-895/2017, kurioje visiškai tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 1000 € neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji apelianto nurodytoje byloje patyrė išorinio kulkšnelio, blauzdikaulio lūžimą, dešinio šonkaulio panirimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais. Pirmiausiai, apelianto nurodytoje byloje nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo tenkintas pilnutinai. Teismas negalėjo priteisti daugiau nei prašo nukentėjusioji, t. y. 1000 €. Be to, pagal vieną bylą, kuri išnagrinėta daugiau kaip prieš tris metus, negalima daryti išvados apie bendrą teismų praktiką. Naujausia teismų praktika rodo, kad priteisiamas neturtinės žalos dydis panašiose bylose svyruoja nuo 600 € iki 7000 € (1A-71-493/2020 – 600 €, 1A-98-616/2020 – 7000 €, 1A-21-309/2020 – 1000 €, 1A-528-935/2019 – 5000 €, 1A-454-873/2019 – 2000 €, 1A-689-873/2019 – 2000 €, 1A-487-626/2019 – 1700 €). Taigi, nukentėjusiajai priteistos 3000 € neturtinės žalos suma nėra didesnė nei vidutiniškai kitose panašiose pastaruoju metu teismų nagrinėtose bylose. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ne tik į galiojančią teismų praktiką ir kaltininko veiksmų kvalifikavimą, bet ir į konkrečias pasekmes, kurias sukėlė kūno sužalojimas. Teismų praktikoje paprastai priteisiamas didesnis neturtinės žalos atlyginimas tais atvejais, kai sužalojimas sukelia ilgai trunkančias ar neišnykstančias pasekmes. Pavyzdžiui baudžiamojoje byloje 1A-98-616/2020 nukentėjusiajam priteista 7000 € neturtinės žalos atlyginimas. Nukentėjusysis šioje byloje patyrė kūno sužalojimus, sukėlusius nepataisomus randus galvoje ir kitose kūno vietose. Nagrinėjamoje byloje iš G. R. medicininės dokumentacijos matyti, kad nukentėjusioji dėl kelio sąnario vidinio menisko plyšimo patyrė ilgalaikes pasekmes savo sveikatai. Kojos funkcija buvo sutrikdyta žymiai ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nuo kurių kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 str. 1 d. Todėl apeliacinės teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteistoji 3000 € suma yra adekvati ir proporcinga G. R. patirtai neturtinei žalai. Mažinti šio dydžio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teisme buvo prašoma priteisti iš nuteistojo nukentėjusiosios išlaidas, kurias ji patyrė advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje sumokėjo 500 €. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys G. R. kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės interesus. Todėl prašymas išieškoti proceso išlaidas tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į bylos ir kartu suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme apimtį, taip pat į tai, kad tas pats advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose, be to, jis atstovavo nukentėjusiąją ir ikiteisminio tyrimo metu, prašoma priteisti proceso išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 300 €.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo L. Š. ir jo gynėjo adv. J. Jasaičio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-03-29 nuosprendį palikti nepakeistą.
Priteisti G. R. iš L. Š. 300 € išlaidoms, susijusioms su atstovo paslaugų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu, dalinai atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskalbimo dienos.