Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š. (L. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis L. Š. ind. įmonėje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2016-05-07, apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) namo kieme, po įvykusių abipusių išgertuvių, griebė rankomis sėdėjusiai kieme ant kėdės G. R. už žastų, prieš jos valią, grabaliojo ją už krūtų, kitų kūno vietų, o G. R. atsikėlus nuo kėdės ir bandant jam pasipriešinti, griebė ją rankomis už rankų, spyrė jai iš kojos į kairės kojos kelį, dėl ko G. R. nukrito nugara ant žemės, po ko jis vėl rankomis grabaliojo ją už krūtų ir jai gulinčiai kojomis spyrė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas - rankas, kojas, šonus, krūtinę, - tuo padarydamas nukentėjusiajai G. R. poodines kraujosruvas krūtyse, odos nubrozdinimai ir poodines kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairiame dilbyje, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą krūtinės ląstos dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą kairio klubo srityje, odos nubrozdinimą dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes G. R. sveikata ir kairės kojos funkcija buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018-05-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusioji G. R. parodė vietą, kurioje vyko išgertuvės ei aplinkybes kaip ji buvo sumušta ( 3 t., b.l. 45-62 )

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo L. Š. kaltė, jog jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios G. R. sveikatą, visiškai įrodyta. Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog tą vakarą einant namo, norėdamas atsisveikinti apsikabino nukentėjusią ir abu neišlaikę pusiausvyros pargriuvo ant betoninių laiptų, nukentėjusiosios nespardė. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams. Netikėti nukentėjusiosios G. R. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi ji esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudama kitai byloje surinktai medžiagai. Teismas nenustatė aplinkybių, kad nukentėjusioji G. R. turėtų pagrindą kaltinamąjį apkalbėti ar būtų suinteresuota nepagrįstai jį apkaltinti nebūto nusikaltimo padarymu. Iš karto po įvykio nukentėjusioji G. R. kreipėsi medicinos pagalbos, ką patvirtina paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai A. G. bei B.L. S.. Liudytojas A. G. posėdžio metu patvirtino, jog pamatęs, kaip L. Š. kojomis muša mamą, griebė jį už nugaros ir nukreipė jį į kelią, po ko jis greitai išėjo. Teismas nenustatė, jog nukentėjusiosios sūnaus liudytojo A. G. parodymai turėtų būtį vertintini kritiškai, nes liudytoja B.L. S. posėdžio metu patvirtino, jog tą vakarą eidama iš parduotuvės, priėjusi prie nukentėjusiosios vartų, matė, kaip skubiai išbėgo kaltinamasis, tai pat matė, jog A. G. laikė savo motiną, kuri stovėjo ant vienos kojos, verkė. Po to poliklinikoje nukentėjusiosios paklausus kas nutiko, nukentėjusioji jai pasakė, jog ją bandė L. Š. išprievartauti, rodė mėlynes, skundėsi kojos, mentės, rankos skausmais. Taigi šiuo atveju, liudytojos B.L. S. parodymai patvirtina ir A. G. parodymus. Todėl šiuo atveju nukentėjusiosios G. R., liudytojų A. G. , B.L. S. parodymai laikytini objektyviais, kadangi juos dar pagrindžia ir specialisto išvada, ekspertizės aktas, bei posėdžio metu apklaustos ekspertės J. G.-D. paaiškinimai Ekspertė apklausta posėdžio metu paaiškino, jog dalis sužalojimų galėjo atsirasti nukentėjusiajai po smūgio griūnant ir vienas iš tokių būtų kelio sąnario pažeidimas su kraujo išsiliejimu. Iš ekspertės paaiškinimų matyti, jog nors ir kai kurie kiti sumušimai nubrozdinimai galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek suduodant smūgius, tačiau ekspertė nurodė, jog kai kurie sužalojimai gali gautis griūnant, bet ne ant lygaus paviršiaus. Taigi ekspertės paaiškinimai paneigia L. Š. versiją, jog nukentėjusioji G. R. nugriuvo ant betoninių paviršiaus, kadangi ekspertė posėdžio metu nurodė, jog pagal nubrozdinimų dinamiką labiau būdinga griuvimui ant minkšto paviršiaus, kas patvirtina nukentėjusiosios nurodomą aplinkybę, jog kai L. Š. jai spyrė jai kairįjį kelią, ji nukrito ant nugaros, ant žolės ir buvo spardoma ant žolės. Ką patvirtina ir ekspertės paaiškinimai posėdžio metu, jog poodinė kraujosruvą blauzdos srityje padaryta suduodant smūgį, spiriant. Kraujosrūvos krūtyse būdingos trenkus ranka ar koja. Smulkios kraujosrūvos kairiame žaste, kairio dilbio srityje būdingos šią sritį suspaudus pirštais. Taigi šie ekspertės paaiškinimai visiškai paneigia kaltinamojo versiją, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti jiems nugriuvus, kai jis ją apkabino, norėdamas atsisveikti ir abu neišlaikė pusiausvyros. Kaltinamasis teigė, jog po to, kai jis apkabino nukentėjusiąją ir jie pargriuvo, nukentėjusioji keldamasi vėl griuvo. Tačiau kaip matyti iš specialisto išvados sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiolikos trauminių poveikių pasekoje. (1 t., b. l. 33-34). Todėl kaltinamojo versija, jog nukentėjusiajai sužalojimai padaryti jiems nugriūnant teismo neįtikino. Todėl įvertinus ekspertės paaiškinimus dėl sužalojimų, sumušimų atsiradimo mechanizmo teismas pagrįstai mano, jog sužalojimai padaryti tyčiniais veiksmais. Kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog jie su nukentėjusiąja abu buvo neblaivūs, nukentėjusioji alkoholio vartojo vienodai su visais. Tačiau kaip matyti, iš paciento apžiūros lapo nenustatyta, jog pati nukentėjusioji būtų buvusi akivaizdžiai neblaivi. Posėdžio metu apklaustas gydytojas nurodė, jog jeigu būtų akivaizdūs neblaivumo požymiai, būtų fiksuojami. Nors iš ekspertizės akto matyti, jog Greitosios medicinos pagalbos (GMP) gydytojas, apžiūrėjęs G. R. įvykio vietoje 2016-05-07 22.19 val., kvietimo kortelėje fiksuoja, kad nuo jos sklido alkoholio kvapas. Tačiau šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog nukentėjusioji ir neneigė, jog tą vakarą buvo išgėrusi 30-50 g. degtinės., dėl ko pagrįstai tikėtina, jog iš karto po įvykio atvykusiems medikams galėjo jaustis alkoholio kvapas. Tačiau, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi ir dėl ko neišlaikiusi pusiausvyros pati kelis kartus nukrito. Be to iš ekspertės apklausos teismo posėdžio metu, matyti, jog dauguma sužalojimų atsirado suduodant smūgius, spiriant, suspaudus pirštais. Kraujosrūvos krūtyse nebūdingos griuvimui, o galėjo atsirasti suduodant smūgius spiriant. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo nurodomą aplinkybę, jog dėl kraujosrūvų krūtų srityje mano, jog nukentėjusioji dokumentus nusipirko, kadangi ši kaltinamojo versija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Liudytojų K. Š. ir D. V. parodymai taip pat nepagrindžia kaltinamojo versijos, kadangi jos pačios įvykio nematė, kai nukentėjusioji buvo sužalota, jos jau buvo išėjusios. Taigi šios visos išdėstytos aplinkybės visiškai paneigia gynybos versiją, jog kaltinamojo veiksmai galėtų būti vertinti kaip neatsargūs, todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti į BK 139 straipsnio 1 dalį.

Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei L. Š. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), į nusikaltimo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba (užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą) (3 t., b. l. 128), administracine tvarka baustas (3 t., b. 1. 127), neteistas (3 t., b. l. 126 ), todėl įvertinus aplinkybių visumą bei tai, jog pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, todėl jam skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus ir draudimus.

Civilinis ieškinys.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 689,37 eurų žalą už G. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ( 4 tomas, b.l.116-117). Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (4 t., b. l. 118). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo L. Š. veiksmų nukentėjusioji G. R. dėl patirtų sužalojimų buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš L. Š. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.).

Nukentėjusioji G. R. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė atlyginti jai 701, 57 turtinę žalą ir neturtinę žalą, kurią įvertino 9000 eurų (4 t., b. l. 14-18). Ikiteisminio tyrimo metu G. R. 2018-03-28 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (3 t., b. l. 42). Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, jog L. Š. savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos visiškai neatlygino, jos gydymas toliau tęsiasi, todėl neturtinės ir turtinės žalos dydis yra išaugęs. Pirminiame ieškinyje nurodė, jog turtinę žalą, sudarančios išlaidos vaistų įgijimui, susijusių dokumentų kopijavimo, sveikatos diagnostikos išlaidos sudarė 417 , 90 eurų, per 2018 metus išlaidos vaistų įsigijimui padidėjo 283, 67 euro. Bei civiliniame ieškinyje turtinės žalos balansą, kuris papildomai susidarė per 2018 m. metus. Taip pat prašo atlyginti ir neturtinė žalą 9000 eurų, kadangi buvo sukeltas fizinis skausmas, išgyveno sunkias chirurgines operacijas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bendrą dvasinį sukėtimą, patirtą emocinę depresiją, pažeminimą. Posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.

Taigi žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog G. R. dėl patirto sužalojimo ir sveikatos sutrikdymo patyrė gydymosi išlaidas. Iš byloje pateiktų medicinių išrašų matyti, jog jai dėl kairio kelio sumušimo 2016 m. buvo skiriami vaistai Dolemn, Fastum gel, Arthryl ( 2 tomas, b.l. 10, b.l. 13, b.l. 17, b.l 20 ). Iš byloje esančio medicinos išrašo 2017-03-08 , jog gydymas medikamentais taikomas ( 2 tomas, b.l. 65) Tačiau iš byloje pateiktų medicinių dokumentų išrašų matyti, jog 2018 metais nukentėjusioji į gydymo įstaigas kreipėsi ir dėl kitų susirgimų, iš medicininių dokumentų matyti, jog nustatyti ir gretutiniai susirgimai. Be to, pateiktuose 2018 m. medicinių dokumentų išrašuose neatsispindi, jog buvo skirtas medikamentinis gydymas ir kokie vaistai buvo skiriami dėl įvykio metu patirtos traumos. Teismo posėdyje ekspertei pagarsinus medicinių dokementų išraše nurodytas ligas ( 4 tomas, b.l. 87 ), ekspertė pažymėjo, jog tik dėl kelio sąnario artrozės trauma yra dalinai susijusi. Visi kiti susirgimai su patirta trauma nesusiję ( 4 tomas, b.l. 94-95 ). Taigi šiuo atveju teismas laiko neginčytinai įrodytomis tik 2016-2017 metais susidariusias gydymo išlaidas. Taip pat teismas laiko pagrįstomis ir transporto išlaidas, kadangi neabejotinai nukentėjusioji vyko į gydymo išlaidas, ir pagrįstai tikėtina, jog dėl patirtos kelio traumos negalėjo laisvai judėti. Todėl susidariusios išlaidos už taksi paslaugos teismo vertinimo yra pagrįstos ir protingos. Taip pat byloje buvo teikiamos medicinių dokumentų išrašų kopijos, todėl susidariusios išlaidos už kopijavimo paslaugas yra pagrįstos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pagrįsta ir įrodyta turtinė žala yra 404,26 eurai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

Nukentėjusioji G. R. prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 9000 eurų sumai.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis L. Š. savo nusikalstamais veiksmais padarė G. R. sužalojimus. Nukentėjusioji G. R. dėl šio įvykio patyrė stresą buvo išsigandusi, jai teko kreiptis į medikus, dėl kairio kelio sąnario menisko plyšimo buvo gydoma stacionarine-operacinis gydymas ( 2 tomas, b.l. 8) .

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji jautė skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, teko išgyventi operaciją, kas įtakojo ir jos judėjimo kokybę, dėl patirtos kelio operacijos, skausmus jaučia iki šiol taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusiąją tyčiniais veiksmais, be jokios priežasties. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į patirtos turtinės žalos dydį, kuri apytiksliai 20 kartų mažesnė nei prašoma neturtinė žala, todėl prašoma priteisti 9 000 Eurų neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog G. R. patirti išgyvenimai dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtų pasekmių gydymo laiką, išgijimo galimybes, sužalojimų padarymo aplinkybes, jog buvo spardoma, dvasinius išgyvenimus, vertintini 3000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios G. R. atstovas advokatas A. Vilkas pateikė pinigų priėmimo kvitus advokato išlaidoms apmokėti 400 eurų kvito Nr. 810571 ( 2 tomas, b.l. 69), 200 eurų, kvito nr 810581 ( 2 tomas, b.l. 127), 200 eurų , kvito Nr. 810585 ( 3 tomas b.l.30 ), 500 eurų kvito Nr. 810590, ( 4 tomas, bl. 12), 300 eurų kvito Nr. 810587, ( 4 tomas, b.l. 13 ). Iš viso nukentėjusios patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 1600 eurų. Nukentėjusiosios advokato turėtos išlaidos 1600 EUR pripažintinos proceso išlaidomis. Sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydį teismas konstatuoja, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių. Į bylą pateiktį kvitai patvirtinantys šias išlaidas Atsižvelgiant į išdėstytą iš L. Š. priteistinos nukentėjusiosios G. R. turėtos proceso išlaidos.

R. Š. šioje baudžiamojoje byloje paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 115-116), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į L. Š. priklausantį turtą taikytinas iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Nukentėjusiosios G. R. pateiktus kvitus , saugomus voke prie bylos viršelio ( 4 tomas ), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

L. Š. ( L. Š. ) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, nevartoti alkoholinių gėrimų bei atlyginti turtinę žalą.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti panaikinti.

Nukentėjusiosios G. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. Š. 404 eur 26 eurocentus turtinės žalos ir 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimui, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. Š. 689,37 eurų Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į L. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą gyvenamąjį namą, unikalus Nr.4196-0027-1015, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.

Priteisti nukentėjusiajai G. R. iš kaltinamojo L. Š. 1600 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios G. R. pateiktus kvitus, saugomus voke prie bylos viršelio ( 4 tomas ), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.