Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei R. B. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį ir jos naudai iš atsakovės R. B. priteisė 523,31 Eur draudimo išmoką, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neatnaujintas atsakovei terminas paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl teisine fikcija grindžiamo procesinių dokumentų įteikimo kaip svarbios priežasties atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti

12. CPK 285 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui.

13. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018; kt.).

14. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2023 m. gruodžio 29 d. padavė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti, nurodydama, kad nagrinėjant civilinę bylą procesiniai dokumentai jai realiai nė karto nebuvo įteikti, todėl sprendimas už akių priimtas atsakovei faktiškai negavus informacijos apie nagrinėjamą bylą ir visus pranešimus jai įteikiant vien tik viešo paskelbimo būdu, t. y. remiantis CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisine įteikimo fikcija. Teigė, kad apie vykusį teismo procesą ir sprendimą už akių atsakovė sužinojo tik iš priverstinio vykdymo veiksmus pradėjusio antstolio.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

17. Tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti jiems įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).

18. Realaus susižinojimo apie pradėtą teisminį procesą svarba ne kartą akcentuota ir EŽTT praktikoje. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta teisė į teismą, nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

19. Nors įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai gali būti taikomi, Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus (žr. EŽTT 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26; 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (ten pat; taip pat žr. mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) cituotos Zavodnik prieš Slovėniją par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. cituotų Zavodnik prieš Slovėniją par. 73; Karakutsya prieš Ukrainą, par. 44).

20. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas (angl. diligent) informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos laisva valia atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

21. Nagrinėdamas bylas, kuriose nacionaliniai teismai sprendė vieną iš šalių apie procesą informuoti viešo paskelbimo būdu tam, kad galėtų būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, EŽTT priminė bendrąjį principą, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir visų pirma teisinio tikrumo principo atitikimui užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Neribotam laikui pratęsus procesą, siekiant nustatyti vieno iš susijusių asmenų adresą, gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė dėl asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo ir juridinio asmens informavimo apie prieš jį vykstantį teismo procesą suderinimo su civilinio proceso koncentruotumo ir veiksmingumo reikalavimais – jog, tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą – buvo suformuluota byloje, kurioje spręsta dėl procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo būdo, reglamentuoto CPK 123 straipsnio 4 dalyje, – kai procesiniai dokumentai, išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu, laikomi įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Nagrinėjamoje byloje toks procesinių dokumentų įteikimo būdas nebuvo naudojamas. Nagrinėjamu atveju apeliantei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.

23. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami šio kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

24. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje nurodytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis).

25. CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį.

26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš pasirinkdamas tokį procesinio dokumento įteikimo būdą teismas siuntė apeliantei procesinius dokumentus ieškovės ieškinyje nurodytu apeliantės adresu, procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti, nurodyta, kad apeliantė jų neatsiėmė pašte. Teismas tikrino duomenis VSDFV ir nustatė, kad duomenų apie apeliantės darbovietes nėra. Iš Gyventojų registro duomenų nustatė, kad apeliantė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas nėra nurodytas. Nustatęs, kad apeliantės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, teismas sprendė įteikti procesinius dokumentus apeliantei ieškovės prašomu viešo paskelbimo būdu. Nurodyti teismo veiksmai, siekiant įteikti apeliantei procesinius dokumentus, atitiko CPK 130 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

27. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasyvios šalies teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, aiškinimo ir taikymo, kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apeliantė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą galėjo paduoti iki 2023 m. rugsėjo 6 d., tačiau žinodama apie priimtą sprendimą už akių operatyviai nesiėmė veiksmų savo procesinėms teisėms įgyvendinti, nesikreipė į teismą susipažinti su bylos medžiaga, nesirūpino dėl teisinės pagalbos jai suteikimo ir su prašymu atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą į teismą kreipėsi tik 2023 m. gruodžio 29 d., reikšmingai praleidusi įstatyme nustatytą terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti. T. y. apeliantė buvo pasyvi.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad apeliantė apie priimtą sprendimą už akių žinojo jau 2023 m. rugpjūčio 9 d. Todėl vertina, jog nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, kad apeliantė apie priimtą sprendimą už akių sužinojo dar nepasibaigus naikinamojo trijų mėnesių terminui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog apeliantė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą galėjo paduoti iki 2023 m. rugsėjo 6 d., nepraleidus naikinamojo trijų mėnesių termino, tačiau žinodama apie priimtą sprendimą už akių operatyviai nesiėmė veiksmų savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pateikti teismui prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė šiuo metu naudojasi profesionalaus teisininko paslaugomis. Nėra duomenų, kodėl apeliantė negalėjo anksčiau pasinaudoti teisininko konsultacija, pvz. nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių ir pateiktą vykdomąjį raštą, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. Apeliantė su paklausimu į pirmosios instancijos teismą taip pat kreipėsi tik po mėnesio laiko po sužinojimo. Taip pat pažymėtina, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2024 m. rugsėjo 9 d. apeliantei pateikė išsamią informaciją apie civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos nagrinėjimo eigą. Tačiau apeliantė prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą pateikė teismui tik 2023 m. gruodžio 29 d., t. y. praėjus daugiau nei 4 mėn. po sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių. Net vertinant, kad visą tikslią informaciją apie vykusį teisminį procesą apeliantė sužinojo po Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. jai pateiktos informacijos, vis tiek apeliantė nepagrįstai ilgai delsė pateikti prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą – virs 3 mėn. Todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks pasyvus apeliantės elgesys neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standarto ir negali būti pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatnaujinti atsakovei R. B. termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakyti priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

30. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso 185 straipsnį ir teismų neteisėtai naudojosi duomenimis apie apeliantės neprocesinius skundus ir elektroninius laiškus, kurių civilinės bylos medžiagoje net nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismai gali naudoti duomenis tiek iš teismų informacinės sistemos, tiek ir iš kitų registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenys gauti iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų. Atsižvelgiant į tai, į teismo el. paštą gautus duomenis teismas gali naudoti, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį.

31. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.