- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2-901-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01211-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- A. K. Z., I. Č., D. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. Z. (A. K. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,ADM Baltic“ ieškinį atsakovams I. Č. (I. Č.), D. S. ir A. K. Z. (A. K. Z.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Dream Timas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovų I. Č., D. S. ir A. K. Z. (toliau – ir atsakovai) solidariai priteisti 73 503,96 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. sausio 21 d. ieškovė pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą dėl 33 360,45 Eur ir dėl šios reikalavimų dalies civilinę bylą nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai: ieškovei BUAB ,,ADM Baltic“ solidariai iš atsakovų I. Č., D. S., A. K. Z. priteisė 40 143,51 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 40 143,51 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; solidariai iš atsakovų I. Č., D. S., A. K. Z. priteisė valstybės naudai 827 Eur žyminį mokestį ir 7,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovas A. K. Z. 2022 m. liepos 25 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas: atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimą už akių jo atžvilgiu ir atnaujinti šios bylos dalies nagrinėjimą; atnaujinus bylos nagrinėjimą, ieškinį jo atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pareiškime nurodė, kad procesiniai dokumentai jam buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu. Tai yra tiesiogiai pažymėta ir teismo sprendimo 6 punkte. Faktiškai (realiai) jam nebuvo įteikti ne tik šios bylos procesiniai dokumentai, bet ir pats teismo sprendimas. Pašto dėžutėje 2022 m. liepos 9-10 d. jis rado neregistruotu laišku jam atsiųstą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 17 d. lydraštį „Dėl vykdomųjų raštų išdavimo“, kuriame nurodyta, kad teismas siunčia ieškovės atstovui vykdomuosius raštus. Tuomet buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl informacijos gavimo. Apie už akių priimtą sprendimą bei jo turinį jis sužinojo tik 2022 m. liepos 12 d., kai teismas 2022 m. liepos 11 d. rezoliucija išsprendė el. būdu pateiktą 2022 m. liepos 11 d. prašymą bei tą pačią dieną teisme užregistruotą prašymą dėl sprendimo kopijos išdavimo. Visi bylos procesiniai dokumentai, o vėliau ir pats sprendimas atsakovui buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), tokį jo gyvenamosios vietos adresą savo patikslintame ieškinyje nurodė ir ieškovė, kuri, tikėtina, šį adresą savo procesiniuose dokumentuose nurodė remdamasi į bylą kartu su pradiniu ieškiniu pateiktu Juridinių asmenų registro išraše esančiu istoriniu įrašu apie atsakovo buvimą ieškovės vadovu ir akcininku bei jame nurodytu šiuo gyvenamosios vietos adresu, tačiau tikroji atsakovo gyvenamoji vieta yra net ne Lietuvoje – atsakovas yra Ispanijos pilietybę turintis asmuo ir jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas, būdamas verslininkas ir turėdamas verslo interesų Lietuvoje, turi Lietuvos Respublikos išduotą leidimą gyventi joje, tačiau į Lietuvą atvyksta tik epizodiškai pagal verslo poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovo A. K. Z. prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atmetė ir atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6. Teismas nurodė, kad procesinių dokumentų ir sprendimo už akių įteikimas laikytas tinkamu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį – procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą) įteikus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu tik po to, kai buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti atsakovo darbo ir gyvenamąją vietas, t. y. teismas patikrino Gyventojų registro duomenis, iš kurių nustatė, jog atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie asmens darbovietę, iš kurių nustatė, kad atsakovas neidentifikuotas arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais duomenys neteiktini; kita atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos teismui nebuvo žinomos.
7. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (ir ieškovės nurodytu paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu) (duomenys neskelbtini), tačiau įteikti procesinių dokumentų nepavyko, todėl procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pakarotinai su 30 dienų terminu. Taigi teismas, nustatęs nurodytas aplinkybes, t. y. kad atsakovo kita gyvenamoji ir darbo vietos teismui nežinomos, ieškovė neprašė skirti kuratoriaus (CPK 39 straipsnio 1 dalis) ar procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, nusprendė, kad įdėta pakankamai pastangų tam, jog atsakovas būtų informuotas apie procesą asmeniškai. Be kita ko, atsakovo pareiškimas dėl 2022 m. kovo 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo kartu su prašymu atnaujinti terminą jam pateikti teisme gautas 2021 m. liepos 25 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo ir daugiau kaip aštuoniems mėnesiams nuo atsakovo įtraukimo į bylą kaip atsakovo (2021 m. lapkričio 8 d.), todėl teismas pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovas buvo pasyvus procese.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė, kad negyvena Lietuvoje, tačiau, būdamas verslininkas ir turėdamas verslo interesų Lietuvoje, turi Lietuvos Respublikos išduotą leidimą gyventi joje bei Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, atsakovas būdamas protingas ir apdairus, ėjęs ieškovės direktoriaus pareigas, nedėjo pakankamai pastangų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įgyvendinti savo teisę pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas A. K. Z. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir termino atnaujinimo klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo A. K. Z. prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovas teisine fikcija grindžiamu būdu buvo informuotas tiek apie bylos iškėlimą, tiek apie sprendimo už akių priėmimą, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 pateiktus išaiškinimus savaime laikytina pakankama priežastimi praleistam terminui atnaujinti.
10.2. Teismas nukrypo nuo savo paties kitose civilinėse bylose nagrinėjamu klausimu suformuotos praktikos (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1215-852/2022; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-185-619/2020).
10.3. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo, kad atsakovas, būdamas protingas ir apdairus, ėjęs ieškovės direktoriaus pareigas, nedėjo pakankamai pastangų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais įgyvendinti savo teisę pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tačiau atsakovas šias pareigas nustojo eiti daugiau kaip prieš trejus metus, o teismas, prieš priimdamas sprendimą, pasitikrino ir žinojo, kad atsakovas apskritai nebeturi jokių darbo santykių Lietuvoje.
10.4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovas yra Ispanijos pilietis, kurio faktinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, ir kuris, kaip buvo nurodyta pareiškime, kalba tik ispanų ir rusų kalbomis. Teismui su pareiškimu buvo pateikti ir duomenys, kada atsakovas atvyko į Lietuvą iš Ispanijos.
10.5. Deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje atsakovas turėjo verslo tikslais tvarkydamasis leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau šie prieš daug metų atsakovo atlikti veiksmai neįpareigojo atsakovo nei gyventi Lietuvoje, nei gyventi būtent adresu (duomenys neskelbtini), nei užtikrinti visos šiuo adresu siunčiamos korespondencijos priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo A. K. Z. prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakyta priimti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (ne)atnaujinimo
14. Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285-289 straipsniai). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
15. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai – galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
16. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; kt.).
17. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Taigi, sprendžiant termino pareiškimui paduoti atnaujinimo klausimą, vertintinos aplinkybės, dėl kurių šalis šį terminą praleido, ir šių aplinkybių svarba, t. y. jų reikšmingumas ir įtaka atsiradusioms pasekmėms (termino praleidimui), asmens galimybės šių aplinkybių išvengti ar jas įveikti. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasyvios šalies teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, aiškinimo ir taikymo, kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimo priežasčių, tinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas.
19. Atsakovas A. K. Z., teikdamas teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš jį civilinę bylą jis buvo informuotas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai (realiai) procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti; apie priimtą sprendimą už akių jis sužinojo tik 2022 m. liepos 12 d., kai teismas 2022 m. liepos 11 d. rezoliucija išsprendė el. būdu pateiktą 2022 m. liepos 11 d. prašymą bei tą pačią dieną teisme užregistruotą prašymą dėl sprendimo kopijos išdavimo.
20. Pirmosios instancijos teismas, netekindamas atsakovo prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir atsisakydamas priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamą nutartį iš esmės motyvavo tuo, kad procesiniai dokumentai ir sprendimas už akių atsakovui buvo įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka), teismui išnaudojus visas atsakovo informavimo apie pradėtą teisminį procesą galimybes, bei konstatavo, kad atsakovas buvo pasyvus procese ir praleido CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, t. y. pareiškimas pateiktas praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo ir daugiau kaip aštuoniems mėnesiams nuo atsakovo įtraukimo į bylą atsakovu (2021 m. lapkričio 8 d.).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nesant duomenų apie atsakovo darbovietę ar kitą gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesinių dokumentų, išsiųstų asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju procesiniai dokumentai atsakovui faktiškai (realiai) nebuvo įteikti, atsakovas neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes ne tik nebuvo susipažinęs su šio sprendimo turiniu, bet apskritai nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą. Vadovaujantis nutarties 21 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamai situacijai CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas netaikytinas, o ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios atsakovui A. K. Z. turi būti atnaujintas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, taip užtikrinant atsakovo teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą.
23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja ir leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, ar terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleistas bei šio termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas pareiškimo priėmimo stadijoje (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimo iš esmės metu sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi tik pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo yra sprendžiama, ar yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau skundžiamoje nutartyje vertino aplinkybes dėl atsakovo informavimo apie pradėtą teismo procesą (ne)tinkamumo, visų galimybių informuoti atsakovą apie teismo procesą (ne)išnaudojimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pastebėtina ir tai, kad atsakovas savo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, grindė ir aplinkybėmis dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas), tačiau šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismui pareiškimą atsisakius priimti, nebuvo vertinamos.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo A. K. Z. prašymą atnaujinti praleistą terminą ir atsisakydamas priimti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą (CPK 287 straipsnio 1 dalį), ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas atsakovo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinamas ir šio pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą atsakovo A. K. Z. (A. K. Z.) pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir šio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.