- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-1215-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26335-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- Bigbank AS
- Kategorijos
- 3.2.6.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. (P. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Bigbank AS, veikiančios per Bigbank AS filialą, ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą už akių, priteisė ieškovei Bigbank AS, veikiančiai per Bigbank AS filialą, iš atsakovo P. G. 6 462,57 Eur skolos, 136,96 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 304,78 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 1 816,30 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos (2030 m. kovo 1 d., 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą 8 720,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 196 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Valstybės naudai priteisė iš atsakovo 7,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
2. Atsakovas 2022 m. vasario 14 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti 59 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus; pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su negautomis pajamomis; pateikti paaiškinimus, kodėl atsakovas teigė negavęs jam teismo siųstų procesinių dokumentų, kurie buvo siųsti jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu.
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. vasario 25 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo. Kartu su pareiškimu atsakovas pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi atsakovo P. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. nutarties kopija pagal atsakovo prašymą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalimis laikoma tinkamai įteikta atsakovui elektroninėmis ryšių priemonėmis 2022 m. vasario 16 d. Per teismo nustatytą terminą iš atsakovo teisme negauta jokių nustatytus trūkumus šalinančių dokumentų. Praėjus teismo nustatytam terminui pareiškėjas pateikė raštą dėl trūkumų šalinimo, tačiau termino praleidimo priežasčių nenurodė, termino atnaujinti neprašė.
Šalies argumentai
6. 2022 m. kovo 23 d. atsakovas P. G. pateikė pareiškimą, kuriame prašė atnaujinti terminą, kad galėtų pareikšti savo prieštaravimus, peržiūrėti priimtą nutartį, kadangi ji pažeidžia įstatymus. Nurodė, kad yra įsidarbinęs tolimųjų reisų vairuotoju, užsienyje būna 2–3 mėnesius, todėl teismas negalėjo įteikti atsakovui procesinių dokumentų, elektroninis paštas, kuriuo buvo siųsti procesiniai dokumentai, atsakovui nepriklauso, apie priimtą sprendimą už akių sužinojo 2022 m. sausio 31 d., kai atvyko į teismą. Taip pat nurodė nesutikimo su priimto sprendimo už akių motyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovo P. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą už akių. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), darboviečių adresais: (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Taip pat buvo siunčiami ieškinyje nurodytu elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis, atsakovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Jokie kiti atsakovo buvimo vietos adresai teismui nebuvo žinomi. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2021 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu – (duomenys neskelbtini). Sprendimą už akių atsakovas gavo ir asmeniškai teisme 2022 m. sausio 31 d.
9. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pateikė praėjus trims mėnesiams nuo sprendimo už akių priėmimo, o suėjęs naikinamasis terminas negali būti atnaujintas, kadangi atsakovui apie priimtą sprendimą už akių buvo žinoma. Atsakovas neprašo atnaujinti naikinamojo trijų mėnesių termino, skaičiuojamo nuo sprendimo už akių priėmimo dienos bei nenurodo priežasčių, kodėl buvo praleistas minėtas terminas.
10. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartis, kuria atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nebuvo skųsta apeliacine tvarka. Ši nutartis yra nepakeista, nepanaikinta, todėl galiojanti ir vykdytina.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovas P. G. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui pateikti ir peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą už akių. Atskirąjį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą už akių, būdamas įsitikinęs, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau duomenys apie gyvenamosios vietos deklaravimą šiuo adresu buvo panaikinti 2021 m. liepos 8 d. Atsakovas buvo įsidarbinęs tolimųjų reisų vairuotoju, užsienyje būna 2–3 mėnesius. Elektroninis paštas, kuriuo buvo siunčiami laiškai, atsakovui nepriklauso. Apie priimtą sprendimą sužinojo prisijungęs prie Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos savitarnos sistemos, kur buvo pranešimas apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Su priimtu sprendimu už akių susipažino 2022 m. sausio 31 d. teisme. 2022 m. sausio 31 d. deklaravo gyvenamąją vietą kitu adresu. Nuo 2021 m. liepos 8 d. iki 2022 m. sausio 31 d. neturėjo gyvenamosios vietos.
11.2. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybių pasinaudoti teise peržiūrėti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neatnaujinto atsakovui termino pateikti prašymą peržiūrėti sprendimą už akių ir atsisakė priimti šį prašymą ar ne. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, todėl, esant ieškovės prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą už akių ir išsiuntė jį atsakovui ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, bet procesiniai dokumentai ir priimtas sprendimas už akių realiai nebuvo jam įteikti.
14. Atsakovas teismo prašo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir peržiūrėti šį sprendimą. Kartu su atskiruoju skundu pateikia įrodymus apie gyvenamosios vietos deklaravimą.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šių naujų įrodymų pateikimą nulėmė pirmosios instancijos teismo padarytos išvados skundžiamoje teismo nutartyje, atsakovo pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina.
Dėl sprendimo už akių ypatumų, informavimo apie procesą
17. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Sprendimas už akių procesinio dokumento nepateikusios atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tokiame sprendime išdėstomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis).
18. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.
19. CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu (registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais) tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą. CPK 130 straipsnyje reglamentuotas dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
20. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką, kurio 3 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
21. Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. paskiriant kuratorių ir viešo paskelbimo būdu (CPK 124 straipsnio 4 dalis).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje procesinių dokumentų tinkamą įteikimą grindė CPK 123 straipsnio 3 dalimi – procesinius dokumentus (ieškinį ir teismo pranešimą) įteikus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tik po to, kai buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti atsakovo darbo ir gyvenamąją vietas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jo Vartojimo kredito sutartyje nurodytu elektroniniu paštu, darbo vietos (duomenys neskelbtini) adresais, ieškovės nurodytu paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, su pastaba „neatsiėmė pašte“.
23. Jau minėta, kad CPK 123 straipsnio 3 dalis, nustatanti dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarką, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, leidžia procesinius dokumentus įteikti fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, pristatančiam asmeniui pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliekant adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje. Tokiu atveju procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Naujosios Vilnios seniūnijos 2021 m. liepos 8 d. raštas Nr. A6-/21 (2.4.2.14-SEN) patvirtina, kad 2021 m. liepos mėnesį buvo panaikinti atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naujosios Vilnios seniūnijos 2022 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. (2022-42403-PD)-153 nurodyta, kad atsakovas 2022 m. sausio 31 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas paaiškina, kad išsiskyrė su žmona ir adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą patikrino 2022 m. kovo 24 d., t. y. skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną, ir nustatė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas ieškinio išsiuntimo dieną būtų nustatęs, jog atsakovas buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, abejonės dėl to, ar atsakovas ieškinio ir teismo pranešimo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aiškintinos atsakovo, kuris nebuvo procese išklausytas, naudai.
24. Tais atvejais kai adresatui nepavyksta įteikti dokumentų gyvenamosios ir darbo vietoje, ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė taip pat prašė, nesant galimybės įteikti procesinių dokumentų atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos adresais, įteikti juos viešo paskelbimo būdu. Atsakovas neneigia, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami netinkamais jo darbo vietos adresais, tačiau nurodytais adresais procesiniai dokumentai apeliantui nebuvo įteikti. Todėl pirmosios instancijos teismui nustačius, kad procesinių dokumentų atsakovui realiai įteikti nepavyko, o atsakovas gyvenamosios vietos nedeklaravo, procesinius dokumentus teismas turėjo bandyti įteikti kita CPK numatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Todėl laikytina, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo procesą.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą.
26. Atsakovas prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė iš esmės tuo, kad apie pradėtą prieš jį civilinę bylą jis buvo informuotos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, tačiau faktiškai procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Apie priimtą sprendimą už akių atsakovas sužinojo tik 2021 m. sausio 31 d., po to, kai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savitarnos sistemoje pamatė pranešimą apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes nebuvo susipažinęs su šio sprendimo turiniu ir nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2022 m. vasario 14 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti – sumokėti 59 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus; pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su negautomis pajamomis; pateikti paaiškinimus, kodėl atsakovas teigė negavęs jam teismo siųstų procesinių dokumentų, kurie buvo siųsti jo paties nurodytu elektroninio pašto adresu. Atsakovas, vykdydamas teismo nurodymus, 2022 m. vasario 25 d. pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį ir įvykdė kitus teismo nurodymus. Pirmosios instancijos teismas tą pačią dieną (2022 m. vasario 25 d. nutartimi) atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsakovas praleido dviejų dienų terminą trūkumams pašalinti, tačiau tai padarė iki teismui priimant nutartį laikyti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių nepaduotu, todėl atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių priimti atsisakyta formaliais pagrindais.
27. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo P. G. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir atsakovo P. G. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.