- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-2314-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19046-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- M. R.
- Ieškovas
- G. V.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1677-896/2015 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui M. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarko nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovo M. R. priešieškinį ieškovei G. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnametės dukros A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 900 Lt (260 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pervedant šią sumą į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. LT 424010042500593278 AB DNB banke, paskiriant ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 9 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos, iš viso 8100 Lt; nustatyti tokią atsakovo su vaiku bendravimo tvarką: atsakovas kiekvienos savaitės trečiadienį 17 val. vaiką pasiima iš darželio (kai vaikas lankys mokyklą – iš namų) ir grąžina į namus iki 20.30 val. Tuo atveju, jeigu vaikas serga ir nelanko darželio ar mokyklos ir negali būti paimtas iš namų, atsakovas gali lankyti jį gyvenamojoje vietoje; atsakovas kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį praleidžia su vaiku. Atsakovas vaiką pasiima šeštadienį 10 val. ir grąžina į namus sekmadienį iki 20 val.; jeigu atsakovas negali sutartu laiku paimti vaiko dėl ligos, darbo ar kitų priežasčių, jis privalo informuoti apie tai ieškovę telefonu ne vėliau kaip prieš 3 valandas. Tuo atveju, jeigu atsakovas be įspėjimo neatvyksta paimti ar lankyti vaiko šioje tvarkoje nurodytu laiku ir vėluoja daugiau kaip 2 valandas, ieškovė turi teisę su vaiku išvykti iš gyvenamosios vietos ir tą dieną atsakovas vaiko nebelanko, o lankymo laikas į kitą dieną neperkeliamas; vieną kartą per metus atsakovas pasiima vaiką atostogų. Maksimalus atostogų terminas – 21 diena. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis šalių susitarimu. Atostogų laiku motina vaiko nelanko, išskyrus, jeigu šalys susitars kitaip. Atostogoms vaikas gali būti paimtas tik tuo metu, kai vaikui nereikia lankyti ugdymo įstaigos (pvz. mokyklos); vieną kartą per metus ieškovė pasiima vaiką atostogų. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis šalių susitarimu. Maksimalus atostogų terminas – 21 diena. Atostogų laiku atsakovas vaiko nelanko, išskyrus, jeigu šalys susitars kitaip; šalys privalo viena kitą informuoti apie numatomas atostogas kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki atostogų pirmosios dienos. Tuo atveju, jeigu apie atostogas sužinoma vėliau nei 30 dienų iki atostogų pradžios, šalys apie tai privalo informuoti viena kitą iškarto po sužinojimo; atsakovas, norėdamas vaiką atostogų išsivežti į užsienį, vaikui sulaukus 7 metų, privalo apie tai informuoti ieškovę raštu ne vėliau kaip prieš 20 dienų, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, adresą ir kitą būtiną informaciją; atsakovas, įspėjęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 3 dienas, gali praleisti su vaiku laiką kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdų antrąją dieną, t. y. gruodžio 26 d., nuo 12 val. iki 20 val., Naujųjų metų švenčių sausio 2 d. nuo 12 val. iki 20 val. bei kiekvienais neporiniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, t. y. pirmadienį nuo 10 val. iki tos pačios dienos 20 val.; ieškovė informuoja atsakovą ne vėliau kaip prieš 3 dienas, jeigu dėl suplanuotų atostogų ar kitos išvykos (pvz. dėl trumpos kelionės į kitas šalis (vandens parką, Disneyland, Legoland ir pan.) vaikas negalės susitikti su tėvu nurodytomis dienomis; atsakovas privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, jeigu jo ir vaiko bendravimo laikas sutampa su vaiko mokymo, ugdymo ar lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, renginiai ir kt.); apie šalių ir /ar vaiko gyvenamosios vietos bei mobilaus ryšio telefono numerių pasikeitimą turi būti pranešama kitai šaliai ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas.
Nurodė, kad iki 2014 m. sausio mėn. gyveno kartu su atsakovu, vėliau su dukra išsikraustė į ieškovei nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butą. Neturi įsiskolinimų už būstą, neėmė kredito būstui. Butą įsigijo su sąlyga, kad išlaikys kitą asmenį iki gyvos galvos, kuris tame bute registruotas, tačiau jame negyvena. Ji padeda tam žmogui ūkio darbais, ne finansiškai. Ieškovė pagal specialybę dirba veterinarijos klinikoje. Be darbo užmokesčio, kitų pajamų neturi. Buto išlaikymas 2015 m. balandžio mėn. kainavo 80 Eur. Vaikas lanko darželį, folkloro, „Molinuko“ būrelius. Stengiasi vaikui pirkti šviežią gerą maistą, reikia daug lėšų skirti drabužiams, nes po vieno sezono drabužius išauga. Dukra gimė su šešiais pirštais ant kiekvienos pėdos, dėl ko reikėjo kojas operuoti, reikia specialios avalynės pėdos stabilumui. Dukra labai prakaituoja, pleiskanoja, reikia specialių higienos priemonių. Dukra pradės lankyti paruošiamąją grupę, reikės pirkti ugdymo priemones, pratybas. Atsakovas nedalyvavo dukters susirinkimuose, šventėse. Atsakovo ir dukros santykiai geri, dukra nori bendrauti su atsakovu, tačiau ji norėtų, kad atsakovas nenuteikinėtų dukros prieš ieškovę. Atsakovas daugiau nei kartą per mėnesį paimti dukrą savaitgaliui nerodo iniciatyvos.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti dukters gyvenamą vietą su juo; priteisti dukrai išlaikymą iš ieškovės po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą; nustatyti šalių bendravimo su dukra tvarką: ieškovė pasiima dukrą iš atsakovo nelyginės savaitės penktadienį ir grąžina dukrą tos pačios savaitės sekmadienį atsakovui; ieškovė pasiima ir grąžina dukrą atsakovo gyvenamojoje vietoje; ieškovė apie ketinimą pasiimti dukrą atsakovui praneša ne vėliau kaip dieną prieš iki numatytos bendravimo dienos; atsakovas ne vėliau kaip prieš dieną laiko praneša ieškovei apie dukros sveikatos sutrikimus, dėl kurių dukra negali pasimatyti su motina; neporiniais metais ieškovė ir dukra kartu praleidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o antrąją Šv. Kalėdų dieną dukra praleidžia su atsakovu. Poriniais metais atsakovas ir dukra kartu praleidžia Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, dukra praleidžia su ieškove; neporiniais metais dukra Šv. Velykas praleidžia su ieškove, o poriniais – su atsakovu; šalys neturėdamos galimybės pasiimti ir prižiūrėti dukros įsipareigoja apie tai pranešti vienas kitam ne vėliau kaip prieš dvi dienas; šalys vykdydamos šią bendravimo tvarką, dukrą pasiima vienas iš kito namų arba mokymo įstaigos 18 val. vakaro ir grąžina 18 val. vakaro, jeigu šia tvarka nenustatyta kitaip; šalys įsipareigoja vienas kitam pranešti apie planuojamą kiekvieno iš jų gyvenamosios vietos pakeitimą prieš septynias dienas.
Nurodė, kad ieškovė nesuteikia jam galimybės bendrauti ir matytis su vaiku. Vaikui gyvenant su juo, užtikrintų geresnes jo gyvenamosios vietos sąlygas, nes gyvena nuosavame name, prie kurio yra mokykla, vaikų darželis, turi nuosavą kiemą. Namo dalis priklauso jo mamai. Vaikui įrengtas atskiras kambarys. Ieškovė gyvena bute. Ieškovė pažeidžia vaiko interesus neleisdama atsakovui susitikti su vaiku. Atsakovas dirba valstybės tarnyboje IT specialistu, darbo užmokestis sudaro 400 Eur. Pagal jo specialybę galimybių gauti geresnį atlyginimą nėra. Kito darbo neieško. Ieškovės nurodyti vaiko išlaidų dydžiai per dideli. Išlaidos maistui per didelės. Niekada nereikėjo specialių šampūnų. Avalynė dukrai perkama paprastose parduotuvėse. Rūbų vaikui pirkti beveik nereikia, nes draugai, giminės juos atiduoda, ne kartą davė drabužių, atsiųstų iš Londono. Sutinka dėl išlaidų papildomiems užsiėmimams. Nežinojo, kad dukra vartotų vaistus. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką atsakovas dukters 17 val. pasiimti negali, nes 17 val. tik baigia darbą. Atsakovo veiklos teritorija yra Kauno apskritis, todėl, išvažiavęs iš Kauno, nespėtų grįžti iki 17 val. Su dukra norėtų matytis dažniau, o ne vieną savaitgalį per mėnesį. Kai dukra eis į mokyklą, ieškovė negalės pasirūpinti dukra, nes ji dirba iki 17 val. Atsakovo teta yra pensininkė, ji galėtų dukrą paimti iš mokyklos. Ieškovės tėvai yra pensininkai, todėl padėti ieškovei negali. Šalims padėdavo jo mama, sesuo. Ieškovė 500 Eur išlaikymo dukrai negali teikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nustatė dukros A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 162,50 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, 1462,50 Eur išlaikymo įsiskolinimo, pervedant šias sumas į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. LT 424010042500593278, AB DnB bankas, paskiriant ieškovę dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas kiekvienos savaitės trečiadienį 17.30 val. dukrą pasiima iš darželio (kai vaikas lankys mokyklą – iš namų) ir grąžina į namus iki 20.30 val. Tuo atveju, jeigu dukra serga ir nelanko darželio ar mokyklos ir negali būti paimta iš namų, atsakovas gali lankyti ją gyvenamojoje vietoje; atsakovas kiekvieno mėnesio porinius savaitgalius (antrą, ketvirtą) praleidžia su dukra. Atsakovas dukrą pasiima iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val. ir grąžina į namus sekmadienį iki 20 val.; jeigu atsakovas negali sutartu laiku paimti dukros dėl ligos, darbo ar kitų priežasčių, jis privalo informuoti apie tai ieškovę telefonu ne vėliau kaip prieš 3 valandas. Tuo atveju, jeigu atsakovas be įspėjimo neatvyksta paimti ar lankyti dukros šioje tvarkoje nurodytu laiku ir vėluoja daugiau kaip 2 valandas, ieškovė turi teisę su dukra išvykti iš gyvenamosios vietos ir tą dieną atsakovas dukros nebelanko, o lankymo laikas į kitą dieną neperkeliamas; vieną kartą per metus atsakovas pasiima dukrą atostogų. Maksimalus atostogų terminas – 31 diena. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis šalių susitarimu. Atostogų laiku ieškovė dukros nelanko, išskyrus, jeigu šalys susitars kitaip. Atostogoms dukra gali būti paimta tik tuo metu, kai dukrai nereikia lankyti ugdymo įstaigos (pvz. mokyklos); vieną kartą per metus ieškovė pasiima dukrą atostogų. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis šalių susitarimu. Maksimalus atostogų terminas – 31 (trisdešimt viena) diena. Atostogų laiku atsakovas dukros nelanko, išskyrus, jeigu šalys susitars kitaip; šalys privalo viena kitą informuoti apie numatomas atostogas kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki atostogų ar jų dalies pirmosios dienos. Tuo atveju, jeigu apie atostogas sužinoma vėliau nei 30 dienų iki atostogų pradžios, šalys apie tai privalo informuoti viena kitą iš karto po sužinojimo; atsakovas, norėdamas dukrą atostogų išsivežti į užsienį, dukrai sulaukus 7 metų, privalo apie tai informuoti ieškovę raštu ne vėliau kaip prieš 20 dienų, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, adresą ir kitą būtiną informaciją; atsakovas, įspėjęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 3 dienas, praleidžia su dukra laiką kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, t. y. gruodžio 24-26 d., nuo 12 val. iki 20 val., pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas į namus Šv. Kalėdų antrą dieną iki 20 val. ir dukros gimimo dieną, t. y. gegužės 7 d. bei Tėvo dieną (pirmas birželio mėnesio sekmadienis), šiomis dienomis pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į namus iki 20 val.; atsakovas, įspėjęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 3 dienas, praleidžia su dukra laiką kiekvienais neporiniais metais Naujųjų metų šventę, pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos prieš tai buvusių porinių metų gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžindamas į namus neporinių sausio 1 d. iki 20 val., bei Šv. Velykas, pasiimdamas dukrą prieš Šv. Velykas einantį šeštadienį 18.00 val. ir grąžindamas į namus antrąją Šv. Velykų dieną iki 20 val.; ieškovė informuoja atsakovą ne vėliau kaip prieš 3 dienas, jeigu dėl suplanuotų atostogų ar kitos išvykos (pvz. dėl trumpos kelionės į kitas šalis (vandens parką, Disneyland, Legoland, ir pan.) dukra negalės susitikti su tėvu nurodytomis dienomis, išskyrus nurodytas šventines dienas, kurių metu ieškovė dukros išvežti negali; atsakovas privalo užtikrinti dukros dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, jeigu jo ir dukros bendravimo laikas sutampa su vaiko mokymo, ugdymo ar lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, renginiai ir kt.); apie šalių ir/ar dukros gyvenamosios vietos bei mobilaus ryšio telefono numerių pasikeitimą turi būti pranešama kitai šaliai ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas; likusią ieškinio dalį atmetė; priešieškinį atmetė.
Atsiliepimas
Nurodė, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Vaikas su ieškove gyvena daugiau nei pusantrų metų, jas siejo stiprus emocinis ryšys, vaiko motina tinkamai jį prižiūrėjo, nuosavybės teise jai priklauso būstas, gauna nuolatines pajamas. Sprendė, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamosios vietos. Byloje nebuvo jokių objektyviai pagrįstų duomenų, dėl kurių tėvo ir dukters bendravimas galėtų būti ribojamas. Ieškovės siūloma nustatyti tvarka nepakankamai užtikrino maksimalų tėvo ir vaiko bendravimą. Atsižvelgiant į atsakovo darbo laiką, jis negalės 17 val. pasiimti vaiko iš darželio ar ieškovės gyvenamosios vietos. Vaiko bendravimas su tėvu tik vieną savaitgalį per mėnesį neužtikrintų vaiko ir tėvo interesų. Vaiko bendravimą su tėvu atostogų metu nustatė atsižvelgiant į tėvo atostogų trukmę. Sprendė, kad dalis nurodytų vaiko išlaidų nepagrįstos. Išlaidų vaiko maistui ieškovė iš dalies nepagrindė, kadangi vaikas lankė darželį, kuriame būna iki 17 val., darželyje valgo pusryčius, pietus ir pavakarius, todėl namuose valgo tik vakarienę, taip pat savaitgaliais. Vaikas nemokamai iš giminaičių gavo dalį drabužių. Ieškovė neįrodė, kad vaikas turi specialių poreikių, susijusių su padidėjusiomis išlaidomis higienai, t. y. kad pirktų specialius šampūnus, specialią avalynę. Vaikas neturėjo specialiųjų poreikių, o jo būtiniesiems poreikiams patenkinti pakako 325 Eur. Ieškovės išlaidų organizavimas negali tapti našta vaiko tėvui. Atsakovo pajamos nedidelės, tačiau, turėdamas dukrą, kurią privalo išlaikyti, jis nedėjo visų pastangų, kad gautų didesnį darbo užmokestį. Atsakovas turto neturi, gyvena su mama. Nepateikė duomenų, kad jam kainuotų būsto išlaikymas, išskyrus 7,37 Eur mokestį UAB „Kauno švara“. Atsakovas dėl subjektyvių priežasčių pateko į tokią turtinę padėtį, kuria naudojasi siekdamas išvengti išlaikymo, atitinkančio būtinuosius dukters poreikius. Ieškovės turtinė padėtis neturi esminės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pažeistų su ja gyvenančio vaiko interesus, kad vaiko neaprūpintų. Sprendė, kad atsakovas negali būti įpareigotas skirti didesnę išlaikymo dalį nei ieškovė. Atsakovas nepateikė duomenų, kad per laikotarpį nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2014 m. spalio 12 d. teikė išlaikymą dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, kitų išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008), pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias normas. Išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Teismas, nurodydamas minimalią mėnesinę algą nuo 2015 m. liepos 1 d., nurodė bruto dydį – 325 Eur. Tokių pajamų minimalią mėnesinę algą gaunantys asmenys neuždirba. Minimali mėnesinė alga yra 270,53 Eur (neto), šis dydis turėtų būti orientacinis kriterijus pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 nurodė, jog „argumentai, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, nepagrįsti. Visų pirma, minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, be to, vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes“.
Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Teismas, priteisęs 162,50 Eur išlaikymo ir 1462,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą, neįsigilino į situaciją, neįvertino atsakovo turtinės padėties, neišsaugojo protingos vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvo galimybių pusiausvyros. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Dėl objektyvių priežasčių (gaunamų nedidelių pajamų), gerų sąlygų savo dukrai šiuo metu suteikti negali. Atsakovo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis bruto yra 461,50 Eur (atskaičius mokesčius 368,95 Eur), jokio nekilnojamojo turto neturi. Dukrai teikiant 162,5 Eur, jo pragyvenimui kas mėnesį liktų 206,45 Eur, be to, dar turi sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Pragyvenimui turėtų mažesnę sumą (206,45 Eur) nei jo šešerių metų dukra (325 Eur), kas prieštarauja logikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovas negalėtų tinkamai pasirūpinti savo dukra ir užtikrinti oraus laisvalaikio praleidimo su ja, užtikrinti minimalaus komforto (nusivesti į zoologijos sodą, teatrą, koncertą, vaikų kambarį, atrakcionus, ledams). Teismo argumentas, jog atsakovas pajėgus susirasti kitą, geriau apmokamą darbą, prieštarauja kertinėms žmogaus teisėms bei laisvėms. Įsidarbinimas nepriklauso tik nuo asmens norų. Atsakovas šiuo metu susirasti geriau apmokamo darbo negali dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje, didelio nedarbo, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Negalima teigti, kad atsakovas neišnaudojo galimybės susirasti gerai apmokamą darbą. Atsakovas pilnu etatu dirba prokuratūroje, turi ilgametę darbo patirtį. Darbo atlygis nesikeitė nuo 2008 metų, todėl vargu ar kitoje įstaigoje užimdamas tokias pačias pareigas jis gautų gerokai didesnį atlygį. Atsakovas susiras geriau apmokamą darbą, tuomet galės skirti dukrai didesnę nei teismas priteisė išlaikymo sumą. Atsakovo turtinę padėtį ir nepilnametės dukters poreikius atitiktų 100 Eur išlaikymo dydis. Panašaus dydžio išlaikymą priteisia ir kiti Lietuvos teismai (Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1265-436/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245-513/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydis ar įsipareigojimai pagal rentos sutartį nėra esminiai nagrinėjant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio. Teismas netyrė, ar ieškovė gali skirti dukros išlaikymui 162,50 Eur sumą per mėnesį, kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios.
Teismas nesiaiškino, kaip ieškovė, vykdydama rentos sutartį, kurioje įsipareigojusi rentos gavėjai teikti 325 Eur dydžio išlaikymą, ir gaudama 388,37 Eur dydžio pajamas, dukters išlaikymui skiria 162,50 Eur sumą per mėnesį. Pagal 2007 m. sausio 11 d. rentos sutarties 3.1 punktą, ieškovė įsipareigojo teikti rentos gavėjai iki gyvos galvos, be kitų, sutartyje numatytų, ir šias paslaugas: savo lėšomis pirkti maistą ir vaistus, atlikti einamąjį ir kapitalinį buto remontą, suteikti kitas paslaugas, įvertinant vieno mėnesio trukmės išlaikymą 600 Lt (173,77 Eur), arba ne mažiau, kaip indeksuota minimali mėnesinė alga, kas šiuo metu yra 325 Eur. Pagal rentos sutartį rentos mokėtojai (ieškovei) pažeidus sutarties sąlygas, rentos gavėja turi teisę reikalauti grąžinti perduotą nekilnojamąjį turtą. Ieškovės paaiškinimai, kad ji finansiškai neprisideda prie rentos gavėjos išlaikymo, neatitinka tikrovės.
Prašo iš dalies pakeisti sprendimą, sumažinant iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 100 Eur, išlaikymo įsiskolinimą iki 900 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tinkamai įvertino įrodymus, šalių argumentus, nustatė šalių vaiko poreikius, atsižvelgė į šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Statistikos departamento duomenimis 2015 m. I ketvirčio nedarbo lygis siekė 10 proc. ir toliau mažėja. Tuo tarpu darbingo amžiaus IT specialistų yra ypač didelis trūkumus, darbą IT sektoriuje siūlančių skelbimų galima rasti kiekviename specializuotame portale. Ieškovė įrodė, jog gaudama beveik tokio pat dydžio pajamas kaip ir atsakovas, vaiką išlaikė nuo šalių išsiskyrimo. Ieškovė papildomai apmoka buto, kuriame gyvena kartu su vaiku, išlaikymo išlaidas, tuo tarpu atsakovas nepatiria jokių papildomų išlaidų, susijusių su gyvenamojo būsto išlaikymu, išskyrus 7,37 Eur mokestį UAB „Kauno švara“. Atsakovas net nebandė įrodyti, kad deda bent minimalias pastangas gauti daugiau pajamų ir suteikti būtiną išlaikymą vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir priteisė nepilnamečiam vaikui reikiamo išlaikymo dydį ir išlaikymo įsiskolinimą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymą įtvirtinančias teisės normas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo turtinės padėties. Apskųstajame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamą uždarbį Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, tai, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, yra darbingas, neturi sveikatos sutrikimų, atsakovo šeiminė padėtis (nevedęs, gyvena mamai priklausančiame būste, kitų išlaikytinių neturi) (CPK 185 straipsnis). Atmestinas apelianto argumentas, kad jis negali susirasti geriau apmokamo darbo. Apeliantas nepateikė duomenų, kad ieškojo kito darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavykavo ir pan. (CPK 178 straipsnis). Deklaratyviai teigdamas, kad šalyje yra sunki ekonomine situacija, apeliantas nepagrindžia, kokiu būdu ekonominė padėtis Lietuvoje jį palietė. Visuotinai žinoma, jog 2008 m. prasidėjusi ekonominė krizė Lietuvoje baigėsi apie 2012 m., augant šalies bendram vidaus produktui, mažėjant nedarbui. Kitų aplinkybių, kodėl apeliantas negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, jis nenurodė. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad 2015 m. spalio 26 d. apeliantas įsidarbino UAB „Vičiūnų grupė“, lapkričio mėnesį atlyginimo dydis sudarė 673 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad informacinių technologijų specialistai yra paklausūs darbo rinkoje, apeliantas, turėdamas ilgametę darbo patirtį, gali susirasti geriau apmokamą darbą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto turtinė padėtis yra subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui.
Apelianto argumentas, kad dukters poreikių patenkinimui užtektų 100 Eur išlaikymo, motyvuojamas apeliacinės instancijos teismų nutartimis. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. S. v. I. Z. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), bylos Nr. 2A-1265-436/2015, ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. V. v. S. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, bylos Nr. 2A-245-513/2015, nagrinėjo šalių ginčus dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai remiasi šiomis teismo nutartimis. Jų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytų nagrinėjamoje byloje byloje Nr.2A-1265-436/2015 nustatyta, kad atsakovas turi dar dvi išlaikytines, byloje nr.2A-245-513/2015 nustatytas labai žemas atsakovo darbingumas), todėl nurodyta teismų praktika nesivadovautina.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, svarbus realių šalių dukros poreikių nustatymas.
Dalimi ieškovės nurodytų išlaidų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų analizės nekartoja. Kita vertus, iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais dėl kai kurių bylos įrodymų pirmosios instancijos teismas neįvertinimo. Aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 325 Eur (kaip ir 528,85 Eur) mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad ne visos nurodomos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, jos neatitinka tėvų turtinės padėties (pvz., 700 Lt maistui, 80 Lt avalynei, 300 Lt drabužiams; nėra perkami kiekvieną mėnesį nekasdieniniai pirkiniai už 133 Lt). Kiekvieną mėnesį nėra perkamos striukės, kepurės, šalikai, pirštinės, todėl tos išlaidos iš dalies nepagrįstos. Ieškovė yra nurodžiusi, kad du kartus vaikas užsideda kelnes, o trečią kartą kelnės jau trumpos, per metus yra pirkusi septynias kelnes, tris sukneles, daug marškinėlių (juos kiekvieną dieną reikia keisti) (2015 m. gegužės 19 d. II garso įrašo 19:30 min., 52:11 min). Apeliacinės instancijos teismas šią situaciją vertina taip, kad pagal esamą turtinę padėtį ieškovė galėtų ekonomiškiau valdyti savo finansus (pvz., jeigu kelnės pasidaro trumpos jas užsidėjus du kartus, galima pirkti didesnes kelnes arba turimas atlenkti), todėl toks intensyvus pirkimas laikytinas nepagrįstomis išlaidomis. Ieškovė neįrodė, kad patiria išskirtinių išlaidų vaistams, vitaminams, skiepams. Ieškovė yra patvirtinusi, kad skiepai nemokami, specialių vaistų vaikas nevartoja, o vaiko krikšto mama (ieškovės sesuo) yra gydytoja ir duoda vaikui vitaminų (25:25 min., 53:45 min.). Pažymėtina, kad ieškovė didelius vaiko poreikius motyvavo tuo, kad vaikas nori visokiausių saldainių, kad vaikas pamatė žaisliuką, todėl jį nuperka, nes jai gaila žiūrėti, kaip vaikas žiūri (17:00, 26:30 min.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie vaiko norai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA. Nėra suformuota tokia teismų praktika, pagal kurią pastarosios išlaidos laikytinos 1 MMA atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio 1 punktą, minimalios mėnesinės algos dydis yra 325 Eur. (įsigaliojo nuo 2015 m. liepos 1 d.) (tai paneigia apelianto argumentą, kad minimalios mėnesinės algos dydis 270,53 Eur). Tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Ieškovė neįrodė, kad po pėdų operacijos vaikui reikalinga speciali avalynė. Kad ji tokią avalynę pirko, nepagrindžia ir AB DNB banko sąskaitos išrašas. 2012 m. lapkričio 22 d. išrašas iš medicininių dokumentų rodo, jog vaiko būklė pagerėjusi, mergaitė nukreipta ambulatoriniam gydymui. Apie pasikeitusią (pablogėjusią) 2015 metais vaiko būklę duomenų nėra, be to, ieškovė pasistengusi, pritaikiusi batus, gali dukrai rasti įprastą avalynę (2015 m. gegužės 19 d. II garso įrašo 17:40 min). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.
Apeliantas teisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovės turtinė padėtis neturi esminės reikšmės priteisiant iš atsakovo išlaikymą. Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal CK 3.192 straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad ieškovės darbo užmokestis 2015 metais kito nuo 505,35 Eur iki 697 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovė su dukra gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovei finansiškai padeda jos tėvai ir sesuo (2015 m. gegužės 19 d. II garso įrašo 48:40 min.) (konkrečios pinigų sumos neįvardijo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo teiktino vaikui išlaikymo lygių dalių principo. Apeliantas kelia prielaidas dėl neaiškumo, kaip ieškovė, vykdydama rentos sutartį, pajėgi išlaikyti dukrą. Pagal 2007 m. sausio 11 d. rentos sutarties 3.1 punktą, ieškovė įsipareigojo teikti A. R. iki gyvos galvos tokias materialiojo aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: savo lėšomis pirkti maistą ir vaistus, slaugyti ligos atveju ir, esant reikalui, nugabenti į ambulatorinę ar stacionarinę gydymo įstaigą, taisyti santechniką, atlikti einamąjį ir kapitalinį buto remontą bei suteikti kitas būtinas paslaugas, įvertinant vieno mėnesio trukmės išlaikymą 600 Lt, bet ne mažiau kaip indeksuota minimali mėnesinė alga; A. R. įsipareigojo mokėti savo lėšomis visus mokesčius ir kitus komunalinius patarnavimus po šios sutarties sudarymo. Tiek posėdžio metu, tiek rašytiniu paaiškinimu ieškovė nurodė, kad rentos gavėjai padeda ne finansiškai, o darbais (t. 2, b. l. 6-7, 2015 m. gegužės 19 d. II garso įrašo 11:57 min.). Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais, kai toks rentos teikimo būdas yra priimtinas sutarties šalims. Nustatyta, kad ieškovė netrukdomai naudojasi jai priklausančiu butu, atlieka buto remontą, pati moka komunalinius mokesčius, nors rentos sutartis šią pareigą numatė rentos gavėjai. Rentos sutartis jau galioja ilgą laiko tarpą, todėl akivaizdu, kad tarp šalių yra nusistovėjusi tam tikra sutartinė tvarka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neužtikrintų kartu gyvenančios dukros poreikių ir interesų. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė ieškovės nepajėgumo užtikrinti pagrįstų šalių dukros poreikių patenkinimo (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo nustatė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 325 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, kad vaiko poreikius užtikrina 240 Eur suma per mėnesį, todėl priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 120 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir ieškovė. Sumažinus priteistą išlaikymo dydį, atitinkamai sumažintinas skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymo įsiskolinimo dydis iki 1080 Eur (CK 3.200 straipsnis).
Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti dukros išlaikymui po 260 Eur kas mėnesį, atsakovas prašė ieškinį atmesti, ši ieškinio dalis buvo patenkinta 46 procentais (120x100/260), atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas kitų reikalavimų proporcijas, visi ieškinio reikalavimai patenkinti 65 procentais (100+46+50/3). Ieškovė prašė priteisti 290 Lt (83,99 Eur) žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų už teisinę advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 152), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 54,59 Eur žyminio mokesčio (83,99x0,65) ir 495 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (300+300x0,65). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75,6 Eur (120x12+1080x3proc.) žyminio mokesčio ir 5,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 40) atsakovas prašo priteisti 39 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės atstovė advokatė pateikė prašymą (t. 2, b. l. 54) priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis). Atsižvelgiant į 68 procentais patenkintą apeliacinio skundo dalį (42,5x100/62,50), apeliantui iš ieškovės priteistina 26,52 Eur (39x0,68) žyminio mokesčio, ieškovei iš apelianto – 160 Eur (500x0,32) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimą, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 120 Eur (šimto dvidešimt eurų), išlaikymo įsiskolinimą sumažinant iki 1080 Eur (šimto aštuoniasdešimt eurų). Iš atsakovo ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 549,59 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 59 ct), iš atsakovo valstybei priteistą sumą – iki 80,72 Eur (aštuoniasdešimt eurų 72 ct).
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 160 Eur (šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovės G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,52 Eur (dvidešimt šešis eurus 52 ct) atsakovui M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.