Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei G. V., jos atstovei adv. Astai Jakei, atsakovui M. R., jo atstovei adv. Dianai Višinskienei, institucijos, byloje teikiančios išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. atstovei R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui M. R. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su tėvu tvarko nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei pagal atsakovo M. R. priešieškinį ieškovei G. V. ir institucijai, byloje teikiančiai išvadą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos sk. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Todėl teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. (LAT 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad A. R. kartu su abiem tėvais gyveno iki 2014 m. sausio mėn. Vėliau, tėvams pradėjus gyventi atskirai, ji liko gyventi su motina ir nuo to momento kartu nuolatos gyvena.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. ”Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006.“

Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus patektą išvadą, atitinka vaiko poreikius būstui. Vaikas turi atskirą kambarį. Bute gyvena tik vaikas ir ieškovė. Vaikas tik su motina gyvena jau daugiau nei pusantrų metų, vaikas išreiškė norą gyventi su motina, jų emocinis ryšys stiprus. Vaiko motina yra dirbanti, turinti nuolatines pajamas. Duomenų apie tai, kad vaiko motina pažeidinėtų vaiko teises, byloje nėra. Vertindamas atsakovo gyvenamosios vietos aplinką, teismas pažymi, kad atsakovas gyvena jo motinai ir tetai priklausančiame name, kur jam skirti du kambariai. Iki ieškovės ir atsakovo išsiskyrimo, šioje gyvenamojoje vietoje gyveno ir vaikas, taigi ši gyvenamoji aplinka vaikui pažįstama. Tame pačiame name gyvena atsakovo motina ir teta. Tarp šių asmenų ryšys su vaiku yra, nes toje pačioje aplinkoje vaikas gyveno. Duomenų apie tai, kad atsakovas pažeidinėtų vaiko interesus, byloje nėra.

Teismas, spręsdamas dėl A. R. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamoji aplinka, jų asmenybės yra tinkami vaikui augti ir auginti, jie yra galintys užtikrinti vaikui saugią aplinką, kurioje jis galėtų augti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus.

Teismas pažymi, kad atsakovo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pasikeitė bylos nagrinėjimo metu, t.y. ieškovei pareiškus ieškinį, atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikas su motina nuolatos gyvena jau daugiau nei pusantrų metų, tai, kad jas sieja stiprus emocinis ryšys, vaiko motina tinkamai jį prižiūri, turi nuosavybės teise jai priklausantį būstą, dirba, gauna nuolatines pajamas, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, ir pažymi, kad tėvo teisė dalyvauti vaiko auklėjime gali būti užtikrinta ir nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos, o tėvams bendradarbiaujant bei užtikrinant maksimalų vaiko ir tėvo bendravimą.

Atsakovo argumentai, kad ieškovė neužtikrina vaiko teisės į būstą, nes ieškovės nuosavybės teise priklausantis butas yra su sąlyga išlaikyti asmenį iki gyvos galvos, atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė nesilaikytų rentos sutartis sąlygų, ir kad rentos gavėjas reikalautų nutraukti sutartį.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Iš byloje esančių duomenų bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalių bendravime trūksta bendradarbiavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad šalims nepavyksta geranoriškai suderinti vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, tikslinga teismui sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką, kad būtų išsaugotas ir toliau puoselėjamas tėvo ir dukters ryšys. Vaiko interesas yra turėti abu tėvus, todėl mažametis vaikas negali būti atskirtas nuo tėvo, jis turi pažinti jį, jausti jo meilę ir šilumą, rūpinimąsi juo. Pažymėtina, kad tėvas ar motina su kuriuo gyvena vaikas, turi ne teisę, o pareigą užtikrinti vaiko bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu ar motina. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, dėl kurių tėvo ir dukters bendravimas galėtų būti ribojamas.

Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus teismo posėdyje, vaiko užimtumą patvirtinančius rašytinius įrodymus, vaiko nuomonę, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma nustatyti tvarka nėra pakankama užtikrinti maksimalų tėvo ir vaiko bendravimą. Be to, atsižvelgiant į atsakovo darbo laiką, kad jis dirba iki 17.00 val., akivaizdu, kad 17.00 val. jis negali pasiimti vaiko iš darželio ar atsakovės gyvenamosios vietos. Be to, teismas sprendžia, kad vaiko bendravimas su tėvu tik vieną savaitgalį per mėnesį neužtikrina vaiko ir tėvo interesų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovo atostogos yra ilgesnės nei 21 diena, jis išreiškė norą atostogauti su dukra visų atostogų metu, nurodė, kad turi 31 dieną atostogų. Todėl vaiko bendravimas su tėvu atostogų metu nustatomas atsižvelgiant į tėvo atostogų trukmę. Be to, atsižvelgtina į tai, kad pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką, tėvui su vaiku nenumatyta galimybė bendrauti Tėvo dieną, vaiko gimimo dieną. Nustatydamas vaiko ir tėvo bendravimo tvarką teismas taip pat atsižvelgia į atsakovo priešieškinėje nurodytus argumentus, t.y. jo poziciją dėl vaiko ir ne su vaiku gyvenančio vieno iš tėvų prašomą nustatyti bendravimo tvarką.

Todėl teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti tokią atsakovo M. R. bendravimo su dukra A. R. tvarką:

1. M. R. kiekvienos savaitės trečiadienį 17.30 val. A. R. pasiima iš darželio (kai vaikas lankys mokyklą - iš namų) ir grąžina į namus iki 20.30 val. Tuo atveju, jeigu A. R. serga ir nelanko darželio ar mokyklos ir negali būti paimta iš namų, M. R. gali lankyti ją gyvenamojoje vietoje.

2. M. R. kiekvieno mėnesio porinius savaitgalius (antrą, ketvirtą) praleidžia su A. R.. M. R. A. R. pasiima iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val. ir grąžina į namus sekmadienį iki 20 val.

3. Jeigu M. R. negali sutartu laiku paimti A. R. dėl ligos, darbo ar kitų priežasčių, jis privalo informuoti apie tai G. V. telefonu ne vėliau kaip prieš 3 (tris) valandas. Tuo atveju, jeigu M. R. be įspėjimo neatvyksta paimti ar lankyti A. R. šioje tvarkoje nurodytu laiku ir vėluoja daugiau kaip 2 (dvi) valandas, G. V. turi teisę su A. R. išvykti iš gyvenamosios vietos ir tą dieną M. R. A. R. nebelanko, o lankymo laikas į kitą dieną neperkeliamas.

4. Vieną kartą per metus M. R. pasiima A. R. atostogų. Maksimalus atostogų terminas - 31 (trisdešimt viena) diena. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis šalių susitarimu. Atostogų laiku G. V. A. R. nelanko, išskyrus, jeigu šalys susitars kitaip. Atostogoms A. R. gali būti paimta tik tuo metu, kai A. R. nereikia lankyti ugdymo įstaigos (pvz. mokyklos).

5. Vieną kartą per metus G. V. pasiima A. R. atostogų. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis šalių susitarimu. Maksimalus atostogų terminas – 31 (trisdešimt viena) diena. Atostogų laiku M. R. A. R. nelanko, išskyrus, jeigu šalys susitars kitaip.

6. Šalys privalo viena kitą informuoti apie numatomas atostogas kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki atostogų ar jų dalies pirmosios dienos. Tuo atveju, jeigu apie atostogas sužinoma vėliau nei 30 (trisdešimt) dienų iki atostogų pradžios, šalys apie tai privalo informuoti viena kitą iš karto po sužinojimo.

7. M. R., norėdamas A. R. atostogų išsivežti į užsienį, A. R. sulaukus 7 (septynerių) metų, privalo apie tai informuoti G. V. raštu ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) dienų, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, adresą ir kitą būtiną informaciją.

8. M. R., įspėjęs G. V. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, praleidžia su A. R. laiką kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas, t.y. gruodžio 24-26 d., nuo 12 val. iki 20 val., pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas į namus Šv. Kalėdų antrą dieną iki 20 val. ir A. R. gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) bei Tėvo dieną (pirmas birželio mėnesio sekmadienis), šiomis dienomis pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į namus iki 20 val.

9. M. R., įspėjęs G. V. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, praleidžia su A. R. laiką kiekvienais neporiniais metais Naujųjų metų šventę, pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos prieš tai buvusių porinių metų gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžindamas į namus neporinių sausio 1 d. iki 20 val., bei Šv. Velykas, pasiimdamas A. R. prieš Šv. Velykas einantį šeštadienį 18.00 val. ir grąžindamas į namus antrąją Šv. Velykų dieną iki 20 val.

10. G. V. informuoja M. R. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, jeigu dėl suplanuotų atsostogų ar kitos išvykos (pvz. dėl trumpos kelionės į kitas šalis (vandens parką, Disneyland, Legoland, ir pan.) A. R. negalės susitikti su tėvu nurodytomis dienomis, išskyrus nurodytas šventines dienas, kurių metu G. V. A. R. išvežti negali.

10. M. R. privalo užtikrinti A. R. dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, jeigu jo ir A. R. bendravimo laikas sutampa su A. R. mokymo, ugdymo ar lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, renginiai ir kt.).

11. A. Š. ir/ar A. R. gyvenamosios vietos bei mobilaus ryšio telefono numerių pasikeitimą turi būti pranešama kitai šaliai ne vėliau kaip per 2 (dvi) kalendorines dienas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2015-07-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 325 Eur. Minėta suma laikytina pakankama bū­ti­noms vai­ko vys­timo­si sąlygoms su­da­ry­ti, t. y. pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius maistui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dymui. Ieškovė nurodo, kad būtinos išlaidos A. R. išlaikymui yra 1826 Lt (528,85 Eur). Vertindamas ieškovės pateiktą dukters A. R. išlaikymo poreikių skaičiuotę, teismas sprendžia, kad dalis nurodytų išlaidų nepagrįstos. Ieškovė nurodo, kad vaiko maitinimui išleidžia 700 Lt (202,73 Eur) per mėnesį, kartu nurodydama, kad vaikas lanko darželį, kuriame būna iki 17 val., darželyje valgydamas pusryčius, pietus ir pavakarius. Taigi, vaikas namuose valgo tik vakarienę, bei valgo savaitgaliais. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma suma dėl išlaidų vaiko maistui iš dalies nepagrįsta. Be to, ieškovė nurodo, kad 300 Lt (86,89 Eur) reikalinga aprangai, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad vaikui nemokamai iš giminaičių teikiama dalis rūbų. Be to, ieškovė neįrodė, kad vaikas turi specialių poreikių, susijusių su padidėjusiomis išlaidomis higienai, t.y. kad reikalinga pirkti specialius šampūnus. Be to, ieškovė neįrodė, kad vaikui reikalinga speciali avalynė. Pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad šiuo metu ir ateityje vaikui reikalinga speciali avalynė, dėl kurios įsigijimo vaiko išlaikymas didėtų. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodytų vaiko būtinųjų poreikių duomenis, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus dėl vaiko poreikių, rašytinius įrodymus, sprendžia, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, o jo būtiniesiems poreikiams patenkinti yra pakankama 325 Eur suma. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams, net jei ieškovė tokią sumą ir išleistų, iš dalies priklauso ir nuo išlaidų organizavimo bei tikslingumo, todėl toks subjektyvus kriterijus, kaip ieškovės išlaidų organizavimas negali tapti našta vaiko tėvui.

Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į faktinių aplinkybių visumą: į atsakovo gaunamas pajamas – 461,50 Eur darbo užmokestį, tai, kad turto neturi, sveikatą, kad kitų išlaikytinių neturi. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad jo pajamos nėra didelės, todėl priteisus ieškovės prašomą išlaikymą dukrai, lėšų neliktų net jo būtiniesiems poreikiams. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovas yra jaunas, darbingas, turi aukštąjį išsilavinimą, paklausią specialybę, yra IT specialistas. Atsakovas nurodė, kad negali susirasti geriau apmokamo darbo, nes visur IT specialistui mokamas 400 Eur atlyginimas, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo darbo ir kad jam buvo siūlomas tik tokio dydžio darbo užmokestis. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas, turėdamas dukrą, kurią privalo išlaikyti, nededa visų pastangų, kad gautų didesnį darbo užmokestį. Atsakovas turto neturi, gyvena pas mamą. Duomenų, kad jam kainuotų būsto išlaikymas, išskyrus 7,37 Eur mokestį UAB „Kauno švara“, nepateikė. Teismas sprendžia, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių yra patekęs į tokią turtinę padėtį, kuria naudojasi siekdamas išvengti išlaikymo, kuris atitiktų būtinuosius dukters poreikius, mokėjimo.

Pastebėtina, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjant ieškovo teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą. Atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Teismas pažymi, kad nustačius, jog A. R. minimalius poreikius patenkintų 325 Eur išlaikymas kas mėnesį, ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydis ar įsipareigojimai pagal rentos sutartį nėra esminiai nagrinėjant klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė kažkuriuo būdu pažeidinėtų su ja gyvenančio vaiko interesus, kad vaikas nebūtų aprūpintas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, spręstina, jog atsakovas negali būti įpareigotas skirti didesnę išlaikymo dalį nei ieškovė, todėl ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai A. R. po 162,50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, šį turtą uzufrukto teise pavedant tvarkyti G. V..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo iš atsakovo M. R. įsiskolinimą už išlaikymą vaikui už paskutinius 9 (devynis) mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebevedė bendro ūkio ir nebegyveno kartu nuo 2014 m. sausio 1 d. Ieškinys teismui pateiktas 2014-10-13. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad į G. V. sąskaitą iš M. R. per antstolį V.Zubiną 2014-10-13 buvo pervesta 600 Lt, 2014-11-18 buvo pervesta 800 Lt, 2014-12-16 buvo pervesta 400 Lt, 2014-01-14 buvo pervesta 115,85 Eur, 2015-02-15 buvo pervesta 115,85 Eur. Taigi, atsakovas nepateikė duomenų, kad per laikotarpį nuo 2014-01-12 iki 2014-10-12 teikė išlaikymą dukrai A. R.. Todėl iš atsakovo M. R. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai A. R. už 9 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 1462,50 Eur.

Teismas atsižvelgia į tai, kad po ieškinio pateikimo 2014 m. spalio ir lapkričio mėn. atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą didesnes sumas nei teismas priteisė spręsdamas laikino išlaikymo priteisimo klausimą, tačiau pažymi, kad vėliau, bylos nagrinėjimo metu, atsakovas teikė išlaikymą, kuris buvo nustatytas teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir yra mažesnis nei teismo sprendimu priteisiamas išlaikymas, todėl šalys turi galimybę įskaityti atsakovo du mėnesius teiktą išlaikymą, apskaičiuodamos išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 290 Lt (83,99 Eur) žyminis mokestis ir 600 Eur išlaidos už teisinę advokato pagalbą. Atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 82 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio mokėjimu priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, esant atmestam priešieškiniui, nepriteistinos.

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, teismas sprendžia, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, patyrė tiek dėl savo reikalavimų teikimo, tiek dėl atsikirtimų į priešingos šalies pareikštus reikalavimus. Todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, dalintinos į dvi dalis ir 300 Eur vertintini kaip susiję su ieškinio reikalavimų įrodinėjimu, o 300 Eur kaip susiję su atsikirtimais į priešieškinį. Todėl 300 Eur, atmetus priešieškinį, priteistini, o 300 Eur, susiję su ieškinio reikalavimų įrodinėjimu, priteistini proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinyje ieškovė reiškė tris reikalavimus, t.y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo priteisimo ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas 62,50 proc. (prašė 260 Eur, priteistina 162,50 Eur), taip pat teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas 50 proc., nes nustatyta maksimali vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Ieškinys tenkintinas 71 proc. dalimi (212,50/300 dalys). Todėl iš atsakovo ieškovei iš viso priteistina 59,63 Eur žyminis mokestis ir 513 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio daliai iš atsakovo priteistinos 4,42 Eur pašto išlaidos valstybei ir žyminis mokestis – 3 proc. nuo patenkintos ieškinio dalies (162,50 Eur x 12 + 1462,50 Eur = 3412,50 Eur), t.y. 102,37 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 str.).

Likusi 0,75 Eur pašto išlaidų suma iš ieškovės nepriteistina, nes mažesnė už Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. R. išlaikymui iki pilnametystės periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 ct), ir 1462,50 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt du litus 50 ct) išlaikymo įsiskolinimą, pervedant šias sumas į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB bankas bei paskiriant ieškovę G. V. dukros A. R. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku A. R. tvarką:

1. M. R. kiekvienos savaitės trečiadienį 17.30 val. A. R. pasiima iš darželio (kai vaikas lankys mokyklą - iš namų) ir grąžina į namus iki 20.30 val. Tuo atveju, jeigu A. R. serga ir nelanko darželio ar mokyklos ir negali būti paimta iš namų, M. R. gali lankyti ją gyvenamojoje vietoje.

2. M. R. kiekvieno mėnesio porinius savaitgalius (antrą, ketvirtą) praleidžia su A. R.. M. R. A. R. pasiima iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 17.30 val. ir grąžina į namus sekmadienį iki 20 val.

3. Jeigu M. R. negali sutartu laiku paimti A. R. dėl ligos, darbo ar kitų priežasčių, jis privalo informuoti apie tai G. V. telefonu ne vėliau kaip prieš 3 (tris) valandas. Tuo atveju, jeigu M. R. be įspėjimo neatvyksta paimti ar lankyti A. R. šioje tvarkoje nurodytu laiku ir vėluoja daugiau kaip 2 (dvi) valandas, G. V. turi teisę su A. R. išvykti iš gyvenamosios vietos ir tą dieną M. R. A. R. nebelanko, o lankymo laikas į kitą dieną neperkeliamas.

4. Vieną kartą per metus M. R. pasiima A. R. atostogų. Maksimalus atostogų terminas - 31 (trisdešimt viena) diena. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis šalių susitarimu. Atostogų laiku G. V. A. R. nelanko, išskyrus, jeigu šalys susitars kitaip. Atostogoms A. R. gali būti paimta tik tuo metu, kai A. R. nereikia lankyti ugdymo įstaigos (pvz. mokyklos).

5. Vieną kartą per metus G. V. pasiima A. R. atostogų. Atostogos gali būti išskaidytos dalimis šalių susitarimu. Maksimalus atostogų terminas – 31 (trisdešimt viena) diena. Atostogų laiku M. R. A. R. nelanko, išskyrus, jeigu šalys susitars kitaip.

6. Šalys privalo viena kitą informuoti apie numatomas atostogas kiek įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų iki atostogų ar jų dalies pirmosios dienos. Tuo atveju, jeigu apie atostogas sužinoma vėliau nei 30 (trisdešimt) dienų iki atostogų pradžios, šalys apie tai privalo informuoti viena kitą iš karto po sužinojimo.

7. M. R., norėdamas A. R. atostogų išsivežti į užsienį, A. R. sulaukus 7 (septynerių) metų, privalo apie tai informuoti G. V. raštu ne vėliau kaip prieš 20 (dvidešimt) dienų, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, adresą ir kitą būtiną informaciją.

8. M. R., įspėjęs G. V. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, praleidžia su A. R. laiką kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias ir Šv.Kalėdas, t.y. gruodžio 24-26 d., nuo 12 val. iki 20 val., pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos Šv.Kūčių dieną 10 val. ir grąžindamas į namus Šv.Kalėdų antrą dieną iki 20 val. ir A. R. gimimo dieną, t.y. (duomenys neskelbtini) bei Tėvo dieną (pirmas birželio mėnesio sekmadienis), šiomis dienomis pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į namus iki 20 val.

9. M. R., įspėjęs G. V. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, praleidžia su A. R. laiką kiekvienais neporiniais metais Naujųjų metų šventę, pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos prieš tai buvusių porinių metų gruodžio 31 d. 18.00 val. ir grąžindamas į namus neporinių sausio 1 d. iki 20 val., bei Šv. Velykas, pasiimdamas A. R. prieš Šv.Velykas einantį šeštadienį 18.00 val. ir grąžindamas į namus antrąją Šv.Velykų dieną iki 20 val.

10. G. V. informuoja M. R. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas, jeigu dėl suplanuotų atsostogų ar kitos išvykos (pvz. dėl trumpos kelionės į kitas šalis (vandens parką, Disneyland, Legoland, ir pan.) A. R. negalės susitikti su tėvu nurodytomis dienomis, išskyrus nurodytas šventines dienas, kurių metu G. V. A. R. išvežti negali.

10. M. R. privalo užtikrinti A. R. dalyvavimą mokymo, ugdymo ir lavinimo įstaigose, jeigu jo ir A. R. bendravimo laikas sutampa su A. R. mokymo, ugdymo ar lavinimo veikla (pamokos, koncertai, repeticijos, renginiai ir kt.).

11. A. Š. ir/ar A. R. gyvenamosios vietos bei mobilaus ryšio telefono numerių pasikeitimą turi būti pranešama kitai šaliai ne vėliau kaip per 2 (dvi) kalendorines dienas.

Priteisti iš M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 572,63 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidas G. V., a.k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,42 Eur (keturis eurus 42 centus) pašto išlaidas ir 102,37 Eur (vieną šimtą du eurus 37 ct) žyminį mokestį valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.