- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1407-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08927-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- R. D.
- Advokatai
- Arnoldas Blaževičius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-743-752/2021 pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. (toliau – ieškovė), patikslinusi savo reikalavimus, prašė: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir padidinti priteistą iš atsakovo V. D. nepilnametei dukrai E. D. išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis nuo 350 Lt (kas sudaro 101,37 Eur) iki 200 Eur kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos 2020 m. birželio 5 d. iki dukters E. D. pilnametystės, lėšas pervedant iki penkioliktos kiekvieno mėnesio dienos į R. D. atsiskaitomąją sąskaitą banke; 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą dalyje dėl atsakovo V. D. ir nepilnametės E. D. bendravimo tvarkos.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė nustatyti dukrai išlaikymo dydį 150 Eur per mėnesį, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad išlaikymo dydis sietinas su realiomis tėvų pajamomis ir objektyvia galimybe teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Atsakovas vykdo individualią veiklą, gauna nepastovias pajamas. 2020 metais gavo 8 000 Eur pajamų, kurių 30 proc., t. y. 2 400 Eur, sudaro veiklos sąnaudos. Be to, jis moka 631,01 Eur valstybinio socialinio draudimo mokesčių įmoką, 464,88 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmoką bei 280 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Atskaičius mokėtinus mokesčius ir veiklos sąnaudas, jam lieka 4 224,11 Eur, t. y. 704,02 Eur per mėnesį. Ieškovės prašoma priteisti bendra 200 Eur suma sudaro beveik trečdalį visų atsakovo gaunamų pajamų. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma atsakovui yra objektyviai nepakeliama, kadangi atsakovas patiria būsto išlaikymo, su darbu susijusių komandiruočių, transporto priemonės remonto ir kitas pragyvenimo išlaidas. Atsakovo turtinė padėtis patvirtina, jog šiai dienai jis neturi objektyvių galimybių mokėti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, net ir tuo atveju, jei jis būtų realus ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 iš atsakovo V. D. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė nepilnametei dukrai E. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo V. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę R. D. paskyrė nepilnametei dukrai E. D., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti. Papildė Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 nustatytą atsakovo V. D. ir nepilnametės E. D. bendravimo tvarką, nustatant, kad:
- V. D. turi teisę kasmetinėmis dukters E. D. vasaros atostogomis nepertraukiamai su dukra bendrauti iki 14 kalendorinių dienų, jas išskaidant po 7 kalendorines dienas.
- V. D. turi teisę kasmetinių dukters E. D. rudens atostogų metų nepertraukiamai su dukra bendrauti 7 kalendorines dienas.
- V. D. turi teisę kas antrus metus su dukra bendrauti neporiniais metais pirmą žiemos atostogų pusę, įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ir iki gruodžio 30 d., o poriniais metais – antrą žiemos atostogų pusę nuo gruodžio 30 d. ir iki dienos, einančios prieš pirmąją mokslo metų dieną.
- V. D. turi teisę su dukra bendrauti ir kitu laiku, atskirai susitarus su R. D., ir atsižvelgiant į dukters norą ir jos užimtumą ugdymo įstaigoje.
- V. D. ne vėliau kaip prieš 45 kalendorines dienas iki pageidaujamų atostogų pradžios turi pranešti R. D. apie planuojamas atostogas su E. D., nurodant atostogų vietą, datą, laiką, jų trukmę ir kitą svarbią informaciją.
- Atsakovui pageidaujant bendrauti su dukra jos žiemos atostogų metu, 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 nustatytos bendravimo tvarkos 5.3 punktas netaikomas.
Teismas kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo V. D. ieškovei R. D. 615,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš ieškovės R. D. atsakovui V. D. 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo V. D. valstybei 28,00 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį, nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą, naujų poreikių atsiradimą. Pagal ieškovės nurodytus vaiko poreikius, dukters išlaikymui per mėnesį būtinas išlaidas sudaro: 100,00 Eur maistui; 40,00 Eur kišenpinigiams - pietums mokykloje; 20 Eur vaistams nuo skausmo, peršalimo ligų, vitaminams, tepalams žaizdų gijimui, nuo sumušimų, kt.; 20 Eur laisvalaikiui (bilietams į kino teatrą, koncertus, kt. renginius); 20 Eur būreliams; 10 Eur higienos priemonėms (šampūnas, dantų pasta, kt.); 50 Eur drabužiams; 20 Eur avalynei; 20 Eur mokymosi reikmėms (pratyboms, kanceliarinėms prekėms, kuprinei, uniformai kt.); 20 Eur rinkliavoms mokykloje (ekskursijoms su klase, klasės renginiams, spektakliams, klasės fotografijoms ir kt.); 7 Eur už mobiliojo ryšio paslaugas; 10 Eur buities prekėms (skalbimo, valymo priemonėms); 60 Eur dukrai tenkanti būsto mokesčių, įskaitant internetą, dalis; 30 Eur (apie 360 Eur/ metus) išlaidos atostogoms (išvykai prie jūros, kt.). Viso būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 427 Eur suma.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad išlaikymas nepilnametei E. D. buvo priteistas 2013 metais, kai jai buvo dveji metai, o šiuo metu yra beveik dešimt metų, pripažino, kad jos poreikiai natūraliai išaugo, padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt. Teismas padarė išvadą, kad 2013 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 nustatytas atsakovo teikiamas nepilnametei dukrai išlaikymo dydis po 350 Lt (kas šiuo metu atitinka 101,36 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per mažas, toks išlaikymo dydis negali garantuoti E. D. protingų poreikių patenkinimo.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodomi nepilnametės dukters būtinieji poreikiai yra minimalūs, t. y. mažesni nei viena minimali mėnesinė alga, todėl laikė, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius.
7. Teismas sprendė, jog ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai ir jų tenkinimui reikalingos išlaidos yra pačios minimaliausios, tačiau reali nepilnametės dukters išlaikymo suma yra kur kas didesnė, nei nurodoma ieškinyje. Pažymėjo, kad, remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad nepilnametės šalių dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti realiai reikalinga apie 500 Eur suma. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma apskaičiuota tinkamai.
8. Teismas nustatė, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, t. y. atsakovas yra įsigijęs sodo paskirties žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 6 100 Eur (vidutinė rinkos vertė yra nustatyta 2016 metais, todėl tikėtina, jog šiuo metu yra didesnė), atsakovas nuosavybės teise turi transporto priemonę VOLVO XC70, 2004 m. laidos. Atsakovas yra iš dalies nedarbingas, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsakovas gauna 157,95 Eur pensiją, taip pat gauna pajamų iš individualios veiklos, kurios 2020 m. sudarė 6 500 Eur. Vidutiniškai atsakovo gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 698 Eur. Ieškovės gaunamas atlyginimas per mėnesį (iki mokesčių) 2020 m. liepos, rugsėjo mėnesiais sudarė 578 Eur, 2020 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais atitinkamai 707 Eur, 760 Eur, 979 Eur, nuo 2021 m. sausio sudaro 800 Eur. Nuo 2020 m. ieškovė taip pat verčiasi individualia veikla, jos gaunamos pajamos iš individualios veiklos už 2020 m. sudarė 3 149,22 Eur (išskaičius mokesčius). Ieškovės vidutiniškai gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 1 062 Eur. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių ieškovė neturi. Teismo posėdyje nurodė, jog nuomojasi butą, už kurį moka 200 Eur per mėnesį.
9. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaikytinių skaičių, teismas sprendė, jog jų turtinė padėtis yra panaši. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi finansinių galimybių viena teikti nepilnametei dukrai reikalingą didesnį išlaikymą, o atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis negalėtų mokėti išaugusius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas V. D., atstovaujamas advokato Arnoldo Blaževičiaus, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo V. D. 150 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei E. D. iki dukros pilnametystės, išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą arba grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
10.1. Kauno apylinkės teismas priėmė ieškovės patikslintą reikalavimą ir išnagrinėjo bylą būtent pagal patikslintą ieškovės ieškinį. Kauno apylinkės teismas, priėmęs patikslintą ieškovės ieškinį pažeidė CPK 142 straipsnį, kadangi atsakovui nebuvo siunčiamas patikslintas ieškinys su Kauno apylinkės teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo. CPK 225 straipsnis numato, jog teismas, priėmęs ieškinį, nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes (CPK 225 straipsnio 3 punktas). CPK 142 straipsnis numato, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kauno apylinkės teismas, priėmęs patikslintą ieškinį ir nepateikęs atsakovui su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, padarė esminį procesinį pažeidimą, dėl ko yra pagrindas pripažinti sprendimą neteisėtu, negaliojančiu ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnis).
10.2. Ieškovė pradiniu ieškiniu reiškė tris reikalavimus: (i) padidinti nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, (ii) papildyti nepilnametės dukros ir atsakovo bendravimo tvarką ir (iii) leisti ieškovei išsivežti vaiką gyventi į užsienio valstybę. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad buvo visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies ir, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, teismas neįvertino aplinkybės, jog 2021 m. kovo 9 d. pareiškimu ieškovė atsisakė vieno iš savo reikalavimų (leisti nepilnametę dukrą išsivežti gyventi į užsienį), taigi, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad vieno reikalavimo ieškovė atsisakė. Atsakovas su reikalavimu, kurio atsisakė ieškovė, niekuomet nesutiko ir prieštaravo, kad ieškovė išsivežtų dukterį gyventi į užsienio valstybę, ieškovė reikalavimo atsisakė jau bylos nagrinėjimui einant į pabaigą, todėl, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų ir teismui bylą šioje dalyje nutraukus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo reikia vertinti, jog ieškovės procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas ir apdairus.
10.3. Kauno apylinkės teismas, priteisdamas (padidindamas) iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą teismai turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu - padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo turimą nekilnojamojo turto vertę pagrįstos prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais. Automobilio turėjimas pats savaime nesuponuoja išvados apie gerą finansinę asmens padėtį, atvirkščiai, atsakovo turimas automobilis yra beveik dvidešimties metų senumo. Teismas sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovas yra iš dalies nedarbingas, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsakovas gauna 157,95 Eur pensiją, taip pat gauna pajamų iš individualios veiklos, kurios 2020 m. sudarė 6500 Eur. Vidutiniškai atsakovo gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 698 Eur, tai reiškia, kad atsakovo gaunamos pajamos nežymiai viršija minimalų pragyvenimo lygį, o priteistas išlaikymo dydis yra nepagrįstai per didelis ir nepagrįstai sumažinantis atsakovo gaunamas pajamas, todėl priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 150 Eur.
Atsiliepimas
11. Ieškovė R. D. atsiliepimu į atsakovo V. D. apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Ieškiniu iš esmės buvo siekiama padidinti nepilnametei dukrai E. D. iš jos tėvo V. D. skiriamo išlaikymo sumą iki 200 Eur iki dukros E. D. pilnametystės. Nei pradiniame ieškinyje, nei 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo buvo nenurodytas prašomos padidinti išlaikymo prievolės pradžios momentas. Net ieškovei nepateikus į bylą ieškinio patikslinimo (dėl išlaikymo pradžios datos), vis tiek pirmosios instancijos teismas būtų priteisęs nepilnametei šalių dukrai išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 5 d.), kaip tai numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pateiktu patikslinimu nebuvo iš esmės pakeičiamas ieškinio reikalavimas, o tik nurodoma didesnio išlaikymo pradžios momento data. Be to, ieškinio patikslinimas 2021 m. kovo 17 d. buvo išsiųstas atsakovui, todėl atsakovas apie patikslintą ieškinį buvo informuotas, todėl galėjo pateikti papildomą atsiliepimą. Atsakovą atstovavo advokatas, kuris yra prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo EPP ir visus su bylos medžiaga susijusius veiksmus ir dokumentus mato, todėl buvo žinoma apie patikslinimo pateikimą. Byla po mėnesio laiko nuo patikslinimo pateikimo buvo nagrinėjama teismo posėdyje ir šalys dėl ieškovės reikalavimų pasisakė bylą nagrinėjant iš esmės.
11.2. Ieškovė ieškinio reikalavimo atsisakė dėl svarbių priežasčių. Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo (nustatyti, kad ieškovė R. D. be atsakovo V. D. sutikimo gali išvykti kartu su nepilnamete dukra E. D. gyventi į (duomenys neskelbtini)) ne dėl to, kad reikalavimas būtų iš esmės nepagrįstas ar prieštaraujantis šalių ir nepilnamečio vaiko interesams, o atsižvelgiant į susiklosčiusią pasaulinę situaciją dėl Covid-19 ligos, į tai, kad taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės plataus masto ribojimai dėl vykimo į užsienio valstybes, taip pat ir į (duomenys neskelbtini), dėl ko apsunktinas persikėlimas gyventi į kitą valstybę. Pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidė šalių bei nepilnametės šalių dukters teisių bei interesų. Atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas neprieštarauja dėl dukters išvykimo, nes jos gyvenamoji vieta nustatyta su mama (ieškove). Taip pat nurodė, kad ieškovė galėtų viena išvykti susirasti užsienyje darbą ir gyvenamąją vietą, o tada išsivežtų mergaitę (parengiamojo teismo posėdžio 9-13 min.). Todėl akivaizdu, kad dėl reikalavimo nustatyti, kad ieškovė R. D. be atsakovo V. D. sutikimo gali išvykti kartu su nepilnamete dukra E. D. gyventi į (duomenys neskelbtini), ginčo nebuvo. Todėl reikalavimo atsisakymas, dėl kurio iš esmės ginčo nėra, negali būti vertinamas kaip netinkamas ieškovės elgesys. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pagrįstai laikė, kad sprendimu pilnai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies (50 proc.), todėl ieškovės ieškinys bendrai tenkintas 75 proc. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas proporcingai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.3. Atsakovas skunde nereiškė prieštaravimų dėl išaugusių nepilnametės dukters poreikių, t. y. atsakovas nenurodė, kad kurie nors poreikiai būtų paskaičiuoti per dideli ar paskaičiuoti be reikalo. Vadinasi atsakovas iš esmės sutinka, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui reikalingos nurodyto dydžio išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir sprendė, kad tėvai turi galimybes vienodai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovas sutiko, kad pakilo šalies minimalus ir vidutinis darbo užmokesčiai. Sutiko, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui reikalinga didesnė suma ir nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti 183 Eur/mėn. Apeliaciniame skunde atsakovas išlaikymo sumą sumažino iki 150 Eur/mėn. Ieškovė viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šalių nepilnametės dukters išlaikymui reikalinga didesnė nei 400 Eur suma, todėl prašė iš atsakovo priteisti 200 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas reikalavimas dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atsakovo teisės į teisingą teismo procesą
14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs patikslintą ieškovės R. D. ieškinį, pažeidė CPK 142 straipsnį, kadangi atsakovui V. D. nebuvo siunčiamas patikslintas ieškinys su Kauno apylinkės teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo.
15. Nustatyta, kad ieškovė R. D. su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo kreipėsi pateikdama teismui 2020 m. birželio 3 d. ieškinį. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 3 d. ieškinyje ieškovė, be kita ko, prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 p., jį išdėstant taip: „3. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, V. D. įsipareigoja skirti nepilnametei dukrai E. D. po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvieną mėnesį iki dukros E. D. pilnametystės, sumokant iki penkioliktos kiekvieno mėnesio dienos. Šią sumą V. D. įsipareigoja pervesti į R. D. atsiskaitomąją sąskaitą banke, o R. D. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnametės dukros poreikiams tenkinti“. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, atsakovui nustatė 14 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas šia teise pasinaudojo. Ieškovė, tikslindama ieškinio reikalavimus, pateikė 2021 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Šiuo pareiškimu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodydama, kad prašo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. D. nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2020 m. birželio 5 d.
16. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 42 straipsnio 1 dalies ir CPK 141 straipsnio 1 dalies normas, kuriose yra įtvirtinta ieškovo teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą ir šios teisės įgyvendinimo tvarka, yra pažymėjęs, jog ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas ir (ar) naujų arba papildomų įrodymų, patikslinančių reikalavimo apimtį, pateikimas yra ne tas pats, kas ieškinio dalyko pakeitimas, nes tai skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, sukeliančios skirtingus teisinius padarinius. Keičiant ieškinio dalyką, šis ieškinio elementas pakinta, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik sumažėja ar padidėja ieškinio dalyko apimtis, bet ieškinio dalykas nesikeičia, nes išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto bei ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011, 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).
17. Kasacinis teismas formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra nurodęs, jog ieškinio reikalavimo, t. y. ieškinio dalyko, sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradiniai ieškinio elementai nesikeičia, o tik padidėja ar sumažėja jų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
18. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovė, patikslindama ieškinį ir nurodydama kitą datą, nuo kurios prašo pakeisti išlaikymo dydį, iš esmės tik padidino ieškinio reikalavimą, nekeisdama ieškinio dalyko ar pagrindo. Todėl nelaikytina, kad ieškovė pateikė naują ieškinį.
19. Be to, atsižvelgtina į tai, kad civilinio proceso teisės normos numato tik atsiliepimo į ieškinį, o ne patikslintą ieškinį, institutą (CPK 142 straipsnis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad šeimos bylose ieškovas net ir ieškinio pagrindą bei dalyką gali keisti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 377 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad atsakovas dalyvavo procese, buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato, jie dalyvavo 2021 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, kuriame, jau po patikslinto ieškinio priėmimo, byla buvo išnagrinėta iš esmės. Taigi, atsakovas galėjo pareikšti nuomonę, atsikirsti į patikslintą reikalavimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo veiksmus, sprendžia, kad atsakovo teisė į teisingą teismo procesą nebuvo pažeista.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
22. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, neteisingai įvertino atsakovo turtinės padėties pasikeitimą, todėl nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
23. Kaip teisingai nurodo apeliantas, nagrinėjamu klausimu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018. Kasacinis teismas konstatuoja, jog bylas nagrinėjantys teismai turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
24. Atsakovas nereiškia argumentų dėl vaiko poreikių nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovas sutinka, jog vaiko poreikių pasikeitimas nuo to momento, kai buvo priteistas išlaikymas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu, yra esminis. Pažymėtina, kad vien šių aplinkybių nustatymas yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tai reiškia, kad nebūtinai turi būti nustatyta aplinkybių visuma – esminis tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių pasikeitimas, pakanka ir vienos iš aplinkybių – arba esminio tėvų turtinės padėties, arba esminio vaiko poreikių pasikeitimo.
25. Kartu atsižvelgtina į tai, kad sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
26. Atsakovas teigia, kad nustatytas išlaikymo dydis neproporcingas jo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.
27. Net ir įvertinus, kad atsakovui yra nustatytas 50 proc. darbingumas, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas vykdo individualią veiklą, yra deklaravęs, kad jo pajamos iš individualios veiklos per 2020 m. buvo 6500 Eur. Duomenų, ar atsakovas maksimaliai išnaudoja savo galimybes gauti pajamas, atsakovas nepateikė. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo galimybių gauti pajamas vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Be to, atsakovas gauna netekto darbingumo pensiją, turi turto.
28. Taigi, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog nustatytas išlaikymo dydis neproporcingas jo turtinei padėčiai ir kad jis negalės teikti vaikui jo poreikius atitinkančio išlaikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Ieškovė pradiniu ieškiniu reiškė tris reikalavimus: 1) padidinti nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai; 2) papildyti nepilnametės dukros ir atsakovo bendravimo tvarką; 3) leisti ieškovei išsivežti vaiką gyventi į užsienio valstybę.
30. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodė, kad buvo visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies ir, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
31. Atsakovas su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka ir nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog 2021 m. kovo 9 d. pareiškimu ieškovė atsisakė vieno iš savo reikalavimų - leisti nepilnametę dukrą išsivežti gyventi į užsienį. Atsakovo vertinimu, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad vieno reikalavimo ieškovė atsisakė.
32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimų atsisakė, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013). Atsakovas su reikalavimu, kurio atsisakė ieškovė, niekuomet nesutiko ir prieštaravo, kad ieškovė išsivežtų dukrą gyventi į užsienio valstybę.
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais ir sprendžia, kad yra pagrindas atsižvelgti į ieškovės procesinį elgesį bei nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse.
34. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 770 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovės ieškinys bendrai tenkintas 75 proc., jai iš atsakovo priteisė 577,50 Eur už teisinę pagalbą. Viso iš atsakovo ieškovei priteisė 615 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgus į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovui pirmosios instancijos teismas priteisė 75 Eur už atsakovui byloje suteiktą teisinę pagalbą.
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl leidimo išvežti dukrą gyventi į užsienio valstybę atsiimtas iki įrodymų tyrimo pradžios, į tai, kad atsakovas turėjo atsikirsti į šį reikalavimą, dėl jo procesiniuose dokumentuose teikė argumentus, sprendžia, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio toks ieškinio reikalavimas niekaip neįtakojo, tačiau atsakovas galimai patyrė papildomas išlaidas gindamasis nuo reikalavimo, kuris vėliau nebuvo nagrinėtas teismo, todėl darytina išvada, kad atsakovas apsigynė nuo ieškovės reikalavimo dėl leidimo išvežti dukrą gyventi į užsienio valstybę 100 proc., o nuo reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo 50 proc. Taigi, iš ieškovės atsakovui priteistina 50 proc., t. y. 150 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovo ieškovei priteistina 422,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 385 Eur (50 proc. nuo 770 Eur) išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 37,50 Eur žyminis mokestis (50 proc. nuo 75 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia, jog apeliacinis skundas patenkintas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl vertina, kad apeliacinis skundas patenkintas 20 proc. Taigi, iš ieškovės atsakovui priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų apeliacinės instancijos teisme, dalis.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinės dalies 7 (septintą) ir 8 (aštuntą) pastraipas išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 422,50 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.