Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, atstovaujamos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą dalyje dėl atsakovo V. D. ir nepilnametės E. D. bendravimo tvarkos ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

- V. D. galės bendrauti su nepilnamete dukra E. D., atsižvelgiant į dukros norą;

? V. D. turi teisę nevaržomai bendrauti su dukra E. D. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir pan.);

? V. D. turi teisę kasmetinėmis dukters E. D. vasaros atostogomis nepertraukiamai su dukra bendrauti iki 20 kalendorinių dienų;

? V. D. turi teisę kasmetinėmis dukters E. D. rudens atostogų metų nepertraukiamai su dukra bendrauti 7 kalendorines dienas;

? V. D. turi teisę kas antrus metus su dukra bendrauti neporiniais metais pirmą žiemos atostogų pusę, įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ir iki gruodžio 30 d., o poriniais metais – antrą žiemos atostogų pusę nuo gruodžio 30 d. ir iki dienos, einančios prieš pirmąją mokslo metų dieną;

? V. D. turi teisę su dukra bendrauti ir kitu laiku, atskirai susitarus su R. D., ir atsižvelgiant į dukters norą ir jos užimtumą ugdymo įstaigoje.

? V. D. ne vėliau kaip prieš 45 kalendorines dienas iki pageidaujamų atostogų pradžios turi pranešti R. D. apie planuojamas atostogas su E. D., nurodant atostogų vietą, datą, laiką, jų trukmę ir kitą svarbią informaciją.

? Ieškovė R. D. ir atsakovas V. D. lygiomis dalimis apmoka dukters pasiėmimą iš jos gyvenamosios vietos/šalies ir parvežimą į jos gyvenamąją vietą/šalį.

? R. D. įsipareigoja perduoti kelionei reikalingus dokumentus ir sutikimus.

? R. D. turi teisę atsisakyti leisti tėvui V. D. susitikti su dukra E. D., jeigu dukra serga, tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai darželyje (mokykloje), būreliuose ar kitur, tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė.

II. Atsakovo atsikirtimai ir argumentai

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

3. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau VTAS) pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie tai, kad R. D. šeimoje būtų pažeidžiamos vaiko teisės ar neužtikrinamas jo teisėtų interesų įgyvendinimas. Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo septyni metai, pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo maisto produktų kainos, mergaitei natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jos išlaikyti reikalingų lėšų suma. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

3.1. Nurodė, kad nepilnametė E. D. gyvena su mama, todėl R. D. kasdien tenkinant mergaitės poreikius, jai geriausiai žinomos patiriamos dukros išlaikymo išlaidos. Mano, kad pagal byloje pateiktus duomenis (poreikių lentelę), ieškovės prašomas išlaikymo dydis patenkintų nepilnametės šalių dukros poreikius.

3.2. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė išvadoje pateiktą poziciją. Papildomai pasisakė dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos. VTAS atstovės vertinimu, nėra pagrindo keisti esamos bendravimo tvarkos, tačiau galima ją papildyti ir numatyti bendravimą vasaros atostogų ir švenčių dienomis. Taip pat, siūlo šalinti sąlygą, kad atsakovas galės bendrauti su dukra atsižvelgiant į vaiko norą, nes vaiko noras negalėtų būti vykdomas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte numatė kad „V. D. po santuokos nutraukimo įsipareigoja skirti nepilnametei dukrai E. D., po 350,00 Lt (trys šimtai penkiasdešimt litų) kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, sumokant iki penkioliktos kiekvieno mėnesio dienos. Šią sumą V. D. įsipareigoja pervesti į R. D. atsiskaitomąją sąskaitą banke, o R. D. įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnametės dukros poreikiams tenkinti“. Sutarties 5 p. šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos su nepilnametėmis dukromis ir numatė, kad „5. Šalys susitarė, kad V. D. galės nevaržomai bendrauti su dukromis G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į dukrų norą ir sutaria dėl bendravimo su jomis tokia tvarka: 5.1. V. D. turi teisę pasiimti dukras kas antrą savaitgalį, adresu, kuriuo gyvena dukros, ar kitu sutartu su R. D. adresu, šeštadienį nuo 10 val. ryto ir grąžinti sekmadienį 17 val., prieš tai iš vakaro pranešus motinai R. D.; 5.2. V. D. turi teisę, pasiimti dukras kiekvieną mėnesio trečiadienį nuo 16 val. ir grąžinti vakare nevėliau kaip iki 20 val., prieš tai iš vakaro pranešus motinai R. D.; 5.3. V. D. turi teisę pasiimti dukras neporiniais metais Šv.Kalėdų švenčių metu - gruodžio 24 d. nuo 14.00 val. iki 21.00 val., o poriniais metais - gruodžio 25 d. nuo 12.00 val. iki 20.00 val., prieš dvi dienas pranešus motinai R. D.; 5.4. V. D. turi teisę pasiimti dukras poriniais metais Šv.Velykų švenčių metu – pirmą Velykų dieną nuo l0.00 val. iki 20.00 val., o neporiniais metais - antrą Šv.Velykų dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., prieš dvi dienas pranešus motinai R. D.; 5.5. dukros G. D. gimtadienio dieną V. D. turi teisę pasiimti dukrą nuo 10 val. ryte ir grąžinti iki 17 val. arba paimti ją kitą dieną po gimtadienio ryte nuo 10 val. ir grąžinti vakare ne vėliau kaip iki 20 val., prieš tai iš vakaro pranešus motinai R. D.; 5.6. dukros E. D. gimtadienio dieną V. D. turi teisę pasiimti dukrą nuo 10 val. ryte ir grąžinti iki 17 val. arba paimti ją kitą dieną po gimtadienio ryte nuo 10 val. ir grąžinti vakare ne vėliau kaip iki 20 val., prieš tai iš vakaro pranešus motinai R. D.; 5.7. R. D. turi teisę atsisakyti leisti tėvui V. D. susitikit su dukromis, jeigu: dukros serga; tuo metu yra iš anksto suplanuoti renginiai darželyje (mokykloje), būreliuose ar kitur; tuo metu yra iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje“.

4.1. Ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir padidinti iš atsakovo V. D. priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai E. D., o taip pat pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių 5 punkte nustatytą atsakovo V. D. ir nepilnametės E. D. bendravimo tvarką. Atsakovas su išlaikymo padidinimu iš dalies sutinka, tačiau nustatytos bendravimo tvarkos pakeisti pagal ieškovės pageidavimą nenori, sutiktų, kad bendravimo tvarka būtų keičiama ją papildant bendravimo tvarka atostogų laikotarpiu.

Dėl išlaikymo padidinimo

5. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti Civilinio kodekso normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalies paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

6. Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą padidinti iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį, nurodė vaiko būtinųjų poreikių išaugimą, naujų poreikių atsiradimą. Pagal ieškovės nurodytus vaiko poreikius, dukters išlaikymui per mėnesį būtinas išlaidas sudaro: 100,00 Eur maistui ; 40,00 Eur kišenpinigiams - pietums mokykloje; 20 Eur vaistams nuo skausmo, peršalimo ligų, vitaminams, tepalai žaizdų gijimui, nuo sumušimų, kt.; 20 Eur laisvalaikiui (bilietams į kino teatrą, koncertus, kt. renginius); 20 Eur būreliams; 10 Eur higienos priemonėms (šampūnas, dantų pasta, kt.); 50 Eur drabužiams; 20 Eur avalynei; 20 Eur mokymosi reikmėms (pratyboms, kanceliarinėms prekėms, kuprinei, uniformai kt.); 20 Eur rinkliavoms mokykloje (ekskursijoms su klase, klasės renginiams, spektakliams, klasės fotografijoms ir kt.); 7 Eur už mobiliojo ryšio paslaugas; 10 Eur buities prekėms (skalbimo, valymo priemonėms); 60 Eur sudaro dukrai tenkanti būsto mokesčių, įskaitant internetą, dalis; 30 Eur (apie 360 Eur/ metus) išlaidos atostogoms (išvykai prie jūros, kt.). Pagal ieškinyje pateiktą vaiko poreikių lentelę, būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga ne mažesnė kaip 427 Eur suma.

7. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnametei E. D. buvo priteistas 2013 metais, kai jai buvo dveji metai, o šiuo metu yra beveik dešimt metų, akivaizdu, kad jos poreikiai natūraliai išaugo. Visiškai suprantama, kad padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienai, taip pat atsirado papildomos išlaidos mokykloje, lankomiems užsiėmimas, laisvalaikio praleidimui ir kt. Vadovaujantis ieškovės nurodytais E. D. poreikiais, darytina išvada, kad 2013 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 nustatytas atsakovo teikiamas nepilnametei dukrai išlaikymo dydis po 350,00 Lt (kas šiuo metu atitinka 101,36 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra akivaizdžiai per mažas. Toks išlaikymo dydis negali garantuoti E. D. protingų poreikių patenkinimo, išlaikymo dydis keistinas jį padidinant.

8. Pažymėtina, kad atsakovas iš esmės nereiškė prieštaravimų dėl išaugusių nepilnametės dukters poreikių. Ieškovės nurodyta nepilnametės dukters kasdieniniams poreikiams reikalinga 427,00 Eur suma yra minimali, kadangi visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Taip pat visuotinai žinoma, kad prekių ir paslaugų kainos, lyginant su 2013 m. kainomis, buvusiomis sprendimo priėmimo metu, yra išaugę. Todėl papildomai šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Teismas nurodo, kad išlaikymo prašantis asmuo gali neįrodinėti ir savo poreikių, jeigu jie yra minimalūs, tokia linkme plėtojama ir teismų praktika.

9. Kadangi ieškovės nurodomi nepilnametės dukters būtinieji poreikiai yra minimalūs, t. y. mažesni nei viena minimali mėnesinė alga, todėl laikytina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonės pagrindė nurodytus nepilnamečio vaiko poreikius (CPK 178 straipsnis).

10. Atsakovas duodamas paaiškinimus sutiko, kad dukrai reikalingas didesnis išlaikymas, kurį turėtų skirti abu tėvai, tačiau teigė, kad ieškovė nepagrįstai nesumažino vaiko poreikiams reikalingų išlaidų 60 Eur suma, kurią savivaldybės moka kiekvienam vaikui. Eliminavus nurodytą sumą iš ieškovės nurodytos bendros vaiko išlaikymui reikalingos sumos, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma sudaro tik 183,50 Eur. Taip pat teigė, kad jis neturi realių galimybių mokėti prašomo dydžio išlaikymo, gali nepilnametės dukters išlaikymui skirti 150,00 Eur sumą.

11. Teismas sprendžia, kad atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškove. Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, paprastai patiria vaiko išlaikymui didesnes išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškinyje nurodytos išlaidos yra pačios minimaliausios, paskaičiuotos įvertinus tai, kad atsakovas nesutinka teikti dukrai padidinto išlaikymo. Realiai dukros poreikiams tenkinti reikalinga apie 500 Eur suma. Mergaitė lanko baseiną, dailės mokyklą, dėl ko patiriamos nemažos išlaidos. Be to, į poreikių lentelę nėra įtrauktos 100 Eur išlaidos už mokslą Jono Pauliaus II katalikiškoje gimnazijoje, taip pat neįskaičiuota vaikui tenkanti būsto nuomos išlaidų dalis. Šių išlaidų į vaiko poreikių lentelę neįtraukė, kadangi ji visada prisidėjo prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Taip pat įvertino ir iš savivaldybės gaunamus vaiko pinigus (60 Eur). Priteisus iš atsakovo 200 Eur sumą, ji būtų skiriama pačių būtiniausių vaiko poreikių tenkinimui, o ieškovė ir toliau prisidėtų prie vaiko išlaikymo didesne dalimi.

12. Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes, susijusias su nepilnametės poreikiais, teismas sprendžia, jog ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai ir jų tenkinimui reikalingos išlaidos yra pačios minimaliausios. Tačiau reali nepilnametės dukters išlaikymo suma yra kur kas didesnė, nei nurodoma ieškinyje. Pažymėtina, kad remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nepilnametės šalių dukters būtiniesiems poreikiams patenkinti realiai reikalinga apie 500 Eur suma. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma apskaičiuota tinkamai.

13. Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme numatytų kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

14. Byloje nustatyta, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto – atsakovas yra įsigijęs sodo paskirties žemės sklypą, kurio vidutinės rinkos vertė yra apie 6 100,00 Eur (atkreiptinas dėmesys, jog vidutinė rinkos vertė yra nustatyta 2016 metais, todėl tikėtina, jog šiuo metu yra didesnė). Taip pat, atsakovas nuosavybės teise turi transporto priemonę VOLVO XC70, 2004 m. laidos. Nustatyta, kad atsakovas yra iš dalies nedarbingas, jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Jis gauna 157,95 Eur pensiją, taip pat gauna pajamų iš individualios veiklos, kurios 2020 m. sudarė 6500 Eur. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas išlaidų, mažinančių pajamas. Taigi vidutiniškai atsakovo gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 698 Eur.

15. Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog jos gaunamas atlyginimas per mėnesį (iki mokesčių) 2020 m. liepos, rugsėjo mėnesiais sudarė 578 Eur, 2020 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais atitinkamai 707 Eur, 760 Eur, 979 Eur,nuo 2021 m. sausio sudaro 800,00 Eur. Nuo 2020 m. ieškovė taip pat verčiasi individualia veikla, jos gaunamos pajamos iš individualios veiklos už 2020 m. sudarė 3149,22 Eur (išskaičius mokesčius). Taigi ieškovės vidutiniškai gaunamos mėnesio pajamos sudaro apie 1062 Eur. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių ieškovė neturi. Teismo posėdyje nurodė, jog nuomojasi butą, už kurį moka 200 Eur per mėnesį.

16. Įvertinus ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaikytinių skaičių, teismas sprendžia, jog jų turtinė padėtis yra panaši. Darytina išvada, kad ieškovė neturi finansinių galimybių viena teikti nepilnametei dukrai reikalingą didesnį išlaikymą, o atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis negalėtų mokėti išaugusius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo šalių nepilnametei dukrai.

17. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, taip pat teismui nustačius, kad pakeitus išlaikymo dydį bus labiau apsaugoti vaiko interesai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas pilnai, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11005/918/2013 iš atsakovo V. D. priteistiną išlaikymo dydį ir priteisiant iš jo dukrai E. D. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. D. atstovė - jos motina R. D., išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

18. Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai.

19. Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

20. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

21. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

22. Ieškovė, prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu nustatytą atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, kaip pagrindinį motyvą nurodė tą aplinkybę, jog ketina su dukra išvykti gyventi į užsienį. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė atsisakė savo reikalavimo, kad be atsakovo sutikimo gali išsivežti šalių nepilnametę dukrą į užsienio valstybę, teismas ieškovės atsisakymą priėmė ir bylą nurodytoje dalyje nutraukė. Tačiau reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovė neatsisakė ir jį palaikė, motyvuidama tuo, kad atsakovas nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, jam paskirto bendravimo laiko neišnaudoja, su dukra bendrauja retai, kad dažniau bendrauti nepageidauja ir pati nepilnametė dukra.

23. Atsakovas, pasisakydamas dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, paaiškino, kad su dukra bendrauti nori, jų ryšys nėra nutrūkęs, dabar galiojanti bendravimo tvarka jį tenkina. Su dukra dažniausiai bendrauja savaitgaliais, nes darbo dienomis dirba po 10 val. Taip pat, paaiškino, kad jis dėl savo darbo pobūdžio neturi galimybės bendrauti su dukra nepertraukiamai 20 dienų, nes atostogauja ilgiausiai 10 dienų. Todėl jam bus sudėtinga laikytis ieškovės prašomos nustatyti tvarkos.

24. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė dėl bendravimo tvarkos pakeitimo išreiškė poziciją, jog keisti nustatytos bendravimo tvarkos nėra tikslinga. Ją būtų galima papildyti ieškovės siūloma bendravimo tvarka atostogų metu, nes dabar galiojančioje tvarkoje atsakovo bendravimas su dukra atostogų laikotarpiu nėra numatytas.

25. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovės prašymas keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką buvo pareikštas ryšium su ieškovės ketinimu su šalių dukra išvykti gyventi į užsienį ir buvo logiškas, kadangi 2013 m. spalio 31 d. sprendimu atsakovo bendravimo su dukra tvarka buvo nustatyta atsižvelgiant į atsakovo ir nepilnametės dukters gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kaip jau minėta, ieškovė atsisakė reikalavimo leisti be atsakovo sutikimo išsivežti nepilnametę dukrą gyventi į užsienį, teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu gyvenamosios vietos keisti neketina, Lietuvoje susirado darbą, pradėjo vykdyti individualią veiklą. Byloje nėra įrodyta ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad 2013 m. spalio 31 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka yra ydinga, neįgyvendinama, neatitinka nepilnametės šalių dukters interesų. Vien tai, kad atsakovas nebendrauja su dukra taip intensyviai, kaip nustatyta teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje, nėra pakankamas ir objektyvus pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką ir nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su nepilnamete dukra, tik atostogų laikotarpiais. Atsakovo teigimu, jis bendrauja su nepilnamete dukra pagal galimybes, taip pat atsižvelgdamas į dukros pageidavimą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas su dukra bendrauti vengtų, taip pat nenustatyta, kad atsakovo ir nepilnametes santykiai būtų nutrūkę. Teismo vertinimu, 2013 m. spalio 31 d. sprendime nustatyta atsakovo ir dukters bendravimo tvarka yra aiški, detali, numatanti pakankamai intensyvų atsakovo ir dukters bendravimą savaitgaliais ir darbo dienomis, taip pat švenčių dienomis. Atsakovas laiko ja tinkama. Byloje nėra duomenų, kad tokia bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Todėl teismas neturi pagrindo ją keisti. Tačiau spręstina, kad bendravimo tvarka turėtų būti papildyta, numatant bendravimo tvarką mergaitės atostogų metu, kadangi ieškovė tokį reikalavimą kelia, o atsakovas iš esmės sutinka bendrauti su dukra jos atostogų metu.

26. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies. Teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukros E. D. bendravimo tvarka nekeistina, tačiau papildytina nustatant atsakovo ir dukters bendravimo tvarką atsotogų metu. Atsižvelgiant į atsakovo paaiškinimus, kad vasaros atostogų metu jis neturi galimybės bendrauti su dukra nepertraukiamai 20 kalendorinių dienų, tačiau galėtų su ja praleisti du kartus po septynias dienas, nustatytina atsakovo pageidaujama bendravimo tvarka dukros vasaros atostogų laikotarpiu. Rudens ir žiemos atostogų metu nustatytina ieškovės pageidaujama bendravimo tvarka.

27. Siekiant išvengti neaiškumų ir dubliavimosi, nustačius ieškovės pageidaujamą atsakovo bendravimo su dukra tvarką žiemos atostogų metu, kuri apima ir Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų laikotarpį, nustatytina, kad atsakovui pageidaujant bendrauti su dukra jos žiemos atostogų metu, 2013 m. spalio 31 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 5.3 punktas netaikomas.

28. Pažymėtina ir tai, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

30. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies.

30.1. Pilnai patenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Už šį reikalavimą ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), mokėtinas žyminis mokestis (28 Eur) priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

30.2. Ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintas iš dalies. Teismas sprendžia, kad šio reikalavimo tenkinta 50 proc., ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį, todėl jai iš atsakovo priteistina 37,50 Eur. Be to, ieškovė prašo priteisti išlaidas už byloje suteiktą teisinę pagalbą – 770,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys bendrai tenkintas 75 proc., jai iš atsakovo priteistina 577,50 Eur už teisinę pagalbą. Viso iš atsakovo ieškovei priteistina 615,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

30.3. Atsakovas byloje turėjo 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą. Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo turėtas atstovavimo išlaidas. Ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgus į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina 75,00 Eur už atsakovui byloje suteiktą teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

30.4. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turėtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalba suma neviršija rekomenduojamų atstovavimo išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

30.5. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei nepriteistinos, nes Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš proceso dalyvio į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 5 Eur., teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametei dukrai E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 5 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnametei dukrai E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Papildyti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 nustatytą atsakovo V. D. ir nepilnametės E. D. bendravimo tvarką, nustatant, kad:

V. D. turi teisę kasmetinėmis dukters E. D. vasaros atostogomis nepertraukiamai su dukra bendrauti iki 14 kalendorinių dienų, jas išskaidant po 7 kalendorines dienas.

V. D. turi teisę kasmetinių dukters E. D. rudens atostogų metų nepertraukiamai su dukra bendrauti 7 kalendorines dienas.

V. D. turi teisę kas antrus metus su dukra bendrauti neporiniais metais pirmą žiemos atostogų pusę, įskaitant Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas ir iki gruodžio 30 d., o poriniais metais – antrą žiemos atostogų pusę nuo gruodžio 30 d. ir iki dienos, einančios prieš pirmąją mokslo metų dieną.

V. D. turi teisę su dukra bendrauti ir kitu laiku, atskirai susitarus su R. D., ir atsižvelgiant į dukters norą ir jos užimtumą ugdymo įstaigoje.

V. D. ne vėliau kaip prieš 45 kalendorines dienas iki pageidaujamų atostogų pradžios turi pranešti R. D. apie planuojamas atostogas su E. D., nurodant atostogų vietą, datą, laiką, jų trukmę ir kitą svarbią informaciją.

Atsakovui pageidaujant bendrauti su dukra jos žiemos atostogų metu, 2013 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11005-918/2013 nustatytos bendravimo tvarkos 5.3 punktas netaikomas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 615,00 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.