Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „LT Technologies“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Technologies“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Technologies“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elme metalas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19.2. Ieškovė, atlikusi metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus, 2023 m. gegužės 9 d. išrašė atsakovei pirmąją PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM31743 pagal atsakovės 2023 m. kovo 20 d. užsakymą dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 633,63 Eur sumai (1 t., b. l. 114, 116), o 2023 m. gegužės 16 d. antrąją PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM31808 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 695,14 Eur sumai (1 t., b. l. 113 antra pusė). Pastarosios ieškovės nucinkuotos metalinės konstrukcijos, atsakovei pasitelkus vežėją, po sąskaitų-faktūrų išrašymo buvo pakrautos į sunkvežimius ieškovės teritorijoje ir išvežtos Galutiniam užsakovui. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad Galutinis užsakovas, cinkuotų metalinių konstrukcijų gavėjas, buvo Švedijos valstybinis koncernas „Skogsagarna ekonomisk forening“, su kuriuo sutartį buvo sudariusi atsakovė. Pastaroji sutartis į bylą nėra pateikta.

19.3. Ieškovei įvykdžius pirmuosius du užsakymus, atsakovės atstovai buvo atvykę apžiūrėti ir patikrinti jų kokybę iki jų išvežimo Galutiniam užsakovui, tačiau jokie aktai dėl darbų priėmimo-perdavimo tuo metu tarp nebuvo pasirašyti. Byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti, ar pastarųjų ieškovės nucinkuotų metalinių konstrukcijų apžiūros tam tikros pastabos iš atsakovės atstovų ieškovei buvo išsakytos, o jeigu išsakytos – tai kokios konkrečiai. Iš ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad PVM sąskaitos-faktūros tiek šios, tiek kitos buvo išrašomos atsakovei tik po to, kai atsakovės pasitelkti asmenys atvykdavo jų pasiimti.

19.4. 2023 m. gegužės 23 d. atsakovės atstovas ieškovės vadovui pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad gavo pastabų iš Galutinio užsakovo dėl dviejų pirmų pristatymų. Elektroniniame laiške atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad didžioji dalis iš jų buvo aptarta su ieškovės vadovu ir ieškovės vadovas žadėjo, kad bus pataisyta prieš kraunant, tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Kokios konkrečiai pastabos buvo aptartos su ieškovės vadovu, šiame elektroniniame laiške nenurodyta. Elektroniniu laišku atsakovės atstovas ragino susitikti ir apžiūrėti cinkuojamą trečiąją partiją (el. b. 1 t., b. l. 6). Į bylą pateiktas atsakovės susirašinėjimas su Galutiniu užsakovu 2023 m. gegužės 23 d. liudija, kad atsakovei buvo išsakytos pretenzijos, susijusios tiek su cinkavimu, tiek ne – aštrios briaunos, sulenkti statramsčiai, blogai sumontuotas strypas, rėmas plonesnis, išlinko naudojant su vazonais (el. b. 1 t., b. l. 5).

19.5. Trečioji–dvyliktoji PVM sąskaitos-faktūros atsakovei buvo išrašytos iš esmės kas savaitę nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b. l. 113, 112 antra pusė, 112, 111 antra pusė, 111, 110 antra pusė, 109 antra pusė, 108 antra pusė, 107, 106). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pastarąsias 12 sąskaitų atsakovė ieškovei apmokėjo.

19.8. Tryliktoji PVM sąskaita-faktūra Nr. 33754 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 640,89 Eur sumai ieškovės atsakovei buvo išrašyta 2023 m. rugsėjo 11 d. (1 t., b. l. 8), keturioliktoji PVM sąskaita-faktūra Nr. LTEM33802 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 639,08 sumai 2023 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 12), penkioliktoji PVM sąskaita-faktūra Nr. LTEM33880 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 639,08 Eur sumai 2023 m. rugsėjo 28 d. (1 t., b. l. 16), o šešioliktoji penkioliktoji PVM sąskaita faktūra Nr. LTEM33891 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 2023 m. rugsėjo 29 d. (1 t., b. l. 20). Šių sąskaitų atsakovė ieškovei neapmokėjo.

19.9. Ieškovė 2023 m. lapkričio pradžioje kreipėsi į atsakovę dėl pastarųjų 4 paskutinių PVM sąskaitų apmokėjimo. Po šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu 2023 m. lapkričio 18 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl sustabdytų mokėjimų. Jame nurodė, kad atsakovė sustabdė mokėjimus už ieškovės paslaugas, nes jos neatitinka kokybės reikalavimų. Po atliktų cinkavimo paslaugų buvo daug nešvarumų, gaminiai mechaniškai pažeisti, buvo matomas metalas, todėl gaminių ilgaamžiškumas yra labai sumažėjęs. Be to, yra susidarę daug aštrių cinko lašelių, kurie neleidžia eksploatuoti gaminių dėl galimybės susižeisti. Šiame pranešime atsakovė ieškovei nurodė, kad gaminių, kuriuos atsakovė atsivežė ir taisė, išlaidos lygios 2 340 Eur, iš jų 1 620 Eur taisymo darbai, 720 Eur transporto išlaidos. Prie šios sumos pridedamos dar kitos taisymo darbų, kai jas atliks atsakovė, ir kelionių išlaidos. 240 gaminiai, kurie yra pas Galutinį užsakovą, turi tų pačių defektų, kol jų atsakovė nepataisys, Galutinis užsakovas negalės jais naudotis (el. b. 1 t., b. l. 25–28).

19.10. 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovė pateikė ieškovei pakartotinį pranešimą dėl sustabdytų mokėjimų, kuriame, be kita ko, nurodė, kad atsakovė planuoja komandiruotę į Švediją, kurios tikslas pašalinti aštrius cinko lašelius, nuvalyti nešvarumus, kurie susidarė po karšto cinkavo paslaugos ir naudojant šalto cinkavimo purškalą, užmaskuoti cinku nepadengtas gaminių vietas. Nurodė, kad komandiruotės išlaidas, kurias sudarys kelionės išlaidos, darbuotojų dienpinigiai, atlyginimas už dienas komandiruotėje, apgyvendinimas, sunaudotos medžiagas, bus pridėtos ieškovei (el. b. 1 t., b. l. 29–31).

19.11. 2024 m. kovo 20 d. Galutinis užsakovas pateikė pretenziją atsakovei dėl gaminių kokybės (1 t., b. l. 99 antra pusė), t. y. praėjus pusei metų po to, kai ieškovė nucinkavo visus atsakovės jai pateiktus metalinius rėmus. Šioje pretenzijoje Galutinis užsakovas nurodė, kad 25 proc. iš visų gautų 960 rėmų būtina atlikti defektų šalinimo darbus.

20. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 14 558,13 Eur skolą pagal 4 paskutines ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Ieškovės teigimu, darbai atsakovei buvo atlikti, tačiau atsakovė už juos neatsiskaitė. Tuo tarpu atsakovė su ieškiniu nesutiko, nes ieškovė darbus atsakovei atliko netinkamai, dėl ko atsakovė sulaikė (sustabdė) mokėjimus pagal pastarąsias 4 PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės nuostolius už netinkamos kokybės darbus, kuriuos sudaro 2 340 Eur atsakovės patirtos išlaidos šalinant ieškovės darbo trūkumus/transporto išlaidos, 1 346,33 Eur atsakovės darbuotojų komandiravimo į Švediją išlaidos, 16 200 Eur atsakovės negautos pajamos iš Galutinio užsakovo. Priešieškinis iš esmės grindžiamas tuo, jog dėl netinkamos kokybės ieškovės atliktų darbų, atsakovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė atliko jai pavestus atsakovės darbus, o atsakovė juos priėmė kaip tinkamus bei pradėjo faktiškai naudoti, dėl jų buvo išrašytos 4 paskutinės PVM sąskaitos-faktūros, todėl atsakovei kilo pareiga už juos atsiskaityti. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė nė vieno užsakymo ir tuo pagrindu susiformavusių teisinių santykių su ieškove nenutraukė. Be to, tarp šalių nebuvo sutarimo, jog atsakovė gali šalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus savo lėšomis, todėl priešieškinis reiškiamas nepagrįstai.

Dėl ieškovės ieškinio (ne)pagrįstumo

25. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

26. CK 6.662 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo.

27. Teismų praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

29. Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl darbų priėmimo–perdavimo tvarkos bei užsakovo (atsakovės) pareigos pareikšti pretenzijas per protingą ir sutartyje nustatytą terminą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokių metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų priėmimo ar pretenzijų reiškimo sąlygų, nei nustatyta tiek įstatyme, tiek pateiktose tipinėse sutarties sąlygose. Šalys nebuvo pasirašiusios rašytinės rangos darbų sutarties, tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovei jos buvo žinomos – ieškovė atliko 16 darbų etapų, dėl jų dalies parengtos cinkavimo darbų sutartys (žr., pvz., el. b. 1 t., b. l. 120, 123, 125, 127), be to, dalį atitinkamų sutarčių teikė į bylą pati atsakovė. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė žinojo, kad ieškovė, kaip profesionali rangovė, veikia pagal taikomas tipines sąlygas, kuriose aiškiai apibrėžta darbų perdavimo tvarka bei terminai pretenzijoms pateikti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal šias sąlygas užsakovas, priimdamas paslaugas, privalo patikrinti gaminių kiekį, komplektaciją ir vizualiai matomus kokybės trūkumus, o pretenzijas dėl trūkumų turi pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo paslaugos suteikimo (sutarčių 3.3 ir 4.3 punktai). Tik tokiais atvejais, kai trūkumai nebuvo ir negalėjo būti pastebėti priėmimo metu, užsakovas įgyja teisę juos reikšti vėliau. Taip pat nustatyta, jog pagal sutarčių 3.3 punktą, apdirbti gaminiai perduodami užsakovui abiem šalims pasirašant PVM sąskaitą-faktūrą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiai sąlygai būtų prieštaravusi ar siūliusi kitokį susitarimą, taip pat nėra duomenų, jog tarp šalių būtų susiklosčiusi kitokia faktinė priėmimo praktika. Priešingai, byloje esantys įrodymai (PVM sąskaitos–faktūros, šalių bei liudytojų paaiškinimai) patvirtina, kad gaminiai buvo perduodami ir priimami būtent šia tvarka – išrašant PVM sąskaitas–faktūras, kurios abiem šalims veikė kaip darbų perdavimo–priėmimo dokumentai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, priimdama ieškovės atliktus darbus ir neįrašydama jokių pastabų ar išlygų, patvirtino jų atitikimą sutarties ir kokybės reikalavimams. Atsakovė, nepasinaudojusi sutartyje ir įstatyme nustatyta teise pareikšti pretenzijas dėl akivaizdžių trūkumų per nustatytą terminą, neteko teisės vėliau jais remtis (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

31. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės argumentas, jog ieškovės atliktų darbų rezultatų apžiūrėti atvykdavo ne ji pati, o jos pasitelktas vežėjas, nepateisina atsakovės pareigos pagal įstatymą patikrinti priimamų darbų kokybę ir laiku pareikšti pretenzijas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas (vežėjas) pasirašydavo važtaraščius ir PVM sąskaitas faktūras, patvirtina, kad darbų rezultatas buvo faktiškai perduotas atsakovei, o pastaroji įgijo pareigą juos apžiūrėti ir įvertinti. Tai, kad atsakovė pati neatvykdavo ir pavedė gaminių paėmimą trečiajam asmeniui, buvo jos valinis sprendimas bei prisiimta rizika, kuri negali būti perkeliama ieškovei. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė negali remtis aplinkybe, jog darbų priėmimo metu fiziškai dalyvavo vežėjas, kaip pagrindu suspenduoti pareigą patikrinti darbų rezultatą ir pareikšti pastabas. Tokia aplinkybė nepaneigia fakto, kad darbai buvo perduoti atsakovei, o jos pasirinktas darbų priėmimo būdas nėra pateisinama priežastis nevykdyti sutartinės pareigos tinkamai priimti darbų rezultatą. Be to, kaip nustatyta byloje, nuo 2023 m. liepos mėnesio atsakovė ieškovės atliktus cinkavimo darbus pradėjo atsiimti į savo teritoriją patikrinimui ir, esant poreikiui, savarankiškai atlikdavo tam tikrus defektų šalinimo darbus, o tik vėliau konstrukcijas išsiųsdavo Galutiniam užsakovui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl šių tariamų defektų būtų pateikusi pretenzijas ieškovei, išskyrus atvejus, kai pastabas gavo iš Galutinio užsakovo. Taip pat pažymėtina, kad visos pagal paskutines 4 PVM sąskaitas faktūras ieškovės nucinkuotos metalinės konstrukcijos buvo atsakovės pasamdytomis transporto priemonėmis paimtos iš ieškovės teritorijos, nugabentos atsakovės žiniai ir po to pateiktos Galutiniam užsakovui. Atsižvelgiant į atsakovės pačios nurodytą aplinkybę, jog visos šios konstrukcijos buvo pristatytos Galutiniam užsakovui, darytina išvada, kad atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus pagal paskutines 4 PVM sąskaitas faktūras be jokių išlygų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė, atsiėmusi iš ieškovės nucinkuotas metalines konstrukcijas, pradėjo jomis naudotis pagal paskirtį, t. y. disponavo jomis perduodama Galutiniam užsakovui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl darbų priėmimo momento ir galimybės reikšti pretenzijas atmetami kaip nepagrįsti.

33. CK 6.58 straipsnyje nustatyta dvišalės sutarties šalių teisė sustabdyti prievolės įvykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.

34. Šiuo atžvilgiu, kaip konstatuota anksčiau, atsakovė ieškovės atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus pagal minėtas 4 PVM sąskaitas faktūras priėmė be jokių išlygų. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo prievoles pagal šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius ir įgijo teisę reikalauti, jog atsakovė už atliktus darbus atsiskaitytų. Byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovei pateiktos 4 PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos atitinkamai iki 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. spalio 28 d. ir 2023 m. spalio 29 d., laikantis šalių taikyto 30 dienų atsiskaitymo termino nuo sąskaitos išrašymo dienos. Nors 2023 m. rugsėjo 29 d. sąskaitoje nenurodytas 30 dienų mokėjimo terminas – mokėjimo terminas nurodytas sąskaitos išrašymo dienai, tačiau atsižvelgiant į šalių nusistovėjusią atsiskaitymo praktiką ir ankstesnių sąskaitų apmokėjimo eigą, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės situacijos vertinimui. Tuo tarpu atsakovė pranešimus dėl mokėjimų sustabdymo ieškovei pateikė tik 2023 m. lapkričio 16 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d., kai mokėjimo terminai jau buvo suėję, o ieškovė visas jai kilusias prievoles pagal nurodytas sąskaitas buvo visiškai įvykdžiusi. Todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo stabdyti mokėjimų pagal minėtas sąskaitas faktūras, nes tokie veiksmai neatitiko nei įstatyme, nei šalių tarpusavyje susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl prievolės sustabdymo atmetami kaip nepagrįsti.

35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad neaišku, kokiu pagrindu ieškovė į tam tikras ginčo PVM sąskaitas-faktūras įrašė nurodytus kiekius (6015 kg) bei kainą už vienetą – 0,50 Eur. Atsakovės teigimu, kartu su ieškiniu pateikti užsakymo lapai rodo kitokius duomenis – juose nurodytas kiekis 60 vnt. ir vieneto kaina 48 Eur. Dėl to, atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus laiko nepagrįstais.

36. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio, ieškovė ginčo sąskaitas faktūras išrašė ne pagal gaminių vienetų skaičių, o pagal jų bendrą svorį. Kiekvienas metalinis rėmas turėjo konkretų svorį, kuris buvo dauginamas iš pagamintų rėmų kiekio ir taikomos kilogramo kainos. Pavyzdžiui, 60 vnt. rėmų bendras svoris sudarė apie 6018 kg, o už atliktus darbus taikyta 0,50 Eur/kg kaina. Kaip matyti iš cinkavimo darbų sutarčių (el. b. 1 t., b. l. 120, 123, 125, 127), ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti tam tikro svorio (pvz., 6004 kg, 6005 kg, 6018 kg) metalo konstrukcijų cinkavimo paslaugas, o šių paslaugų kiekis ir kaina buvo nurodomi juridinę reikšmę turinčiuose darbų pardavimo dokumentuose (sutarčių 1.1 punktas). Sutarčių 2.1 punkte taip pat nustatyta, kad atliekamų darbų kainos nurodomos PVM sąskaitoje faktūroje ir yra derinamos prieš kiekvienos metalo partijos siuntimą cinkavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios sutartinės nuostatos aiškiai patvirtina, kad esminę reikšmę paslaugų kainai turėjo ne konstrukcijų vienetų skaičius, o jų svoris, kuris, net ir esant vienodam gaminių kiekiui, gali skirtis dėl konstrukcijų matmenų ir metalo storio. Tokios sąlygos ir faktinės aplinkybės nulemia, jog skiriantis konstrukcijų svoriui, skirsis ir cinkavimo paslaugų kaina. Šiuo pagrindu parengtos visos PVM sąskaitos-faktūros, iš kurių 12 atsakovės buvo apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pritarti atsakovės teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ar kad sąskaitose nurodyti duomenys prieštarauja šalių susitarimui. Nustatytos aplinkybės atitinka šalių susitarimą dėl kainodaros principo ir patvirtina, jog ieškovė sąskaitas faktūras išrašė tinkamai bei pagrįstai.

37. Šiame kontekste aktualus ir apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamas sprendimas yra prieštaringas. Atsakovės teigimu, viena vertus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl rangos darbų pagal minėtas sąskaitas atlikimo, kita vertus, jis rėmėsi į bylą ieškovės pateiktų cinkavimo darbų sutarčių nuostatomis. Be to, nebuvo jokio pagrindo remtis nei cinkavimo darbų sutarčių nuostatomis, nei paslaugų suteikimo aktų nuostatomis, nes šiuos dokumentus sudarė ir pasirašė ne atsakovė, bet vežėjai. Teisėjų kolegija nepritaria šiai atsakovės pozicijai.

38. Visų pirma pažymėtina, kad rašytinės sutarties nebuvimas pats savaime nereiškia, jog tarp šalių nebuvo susiklostę rangos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį, sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių jos sąlygų, nepriklausomai nuo to, ar ji įforminta raštu. Byloje nustatyta, kad šalys faktiškai vykdė susitarimą dėl cinkavimo darbų: atsakovė pateikė užsakymus, ieškovė darbus atliko, išrašė sąskaitas-faktūras, perdavė darbus atsakovei, kuri dalį sąskaitų apmokėjo bei visus ieškovės atliktus darbus pateikė Galutiniam užsakovui. Dėl to akivaizdu, kad sutartiniai santykiai tarp šalių realiai egzistavo. Antra, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių santykių turinį, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktomis tipinėmis cinkavimo darbų sutarčių nuostatomis, kurios atspindi įprastą šalių bendradarbiavimo praktiką ir buvo atsakovei žinomos – būtent atsakovė pateikė teismui dalį cinkavimo sutarčių (el. b. 1 t., b. l. 120, 123, 125, 127). Toks atsakovės procesinis elgesys rodo, jog ji laikė jas aktualiomis savo santykiams su ieškove. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiais atvejais teismas turi teisę remtis tokiomis tipinėmis sąlygomis tiek aiškindamas šalių santykių turinį, tiek vertindamas, kokie šalių veiksmai atitiko sutarties vykdymo praktiką. Trečia, nepagrįstas ir atsakovės teiginys, kad teismas negalėjo remtis darbų atlikimo dokumentais, nes juos pasirašė ne atsakovė, o jos pasitelkti vežėjai. Kaip jau konstatuota anksčiau, vežėjai veikė atsakovės vardu ir interesais, todėl jų pasirašyti dokumentai sukelia teisinius padarinius pačiai atsakovei (CK 2.132–2.133 straipsniai). Atsakovė, pasirinkdama tokią darbų perdavimo organizavimo formą, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino įrodymus: teisingai nustatė, kad rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau tarp šalių susiklostė rangos santykiai, kuriems aiškinti, be kita ko, pagrįstai atsižvelgta į ieškovės tipinių sutarčių sąlygas. Dėl to atsakovės teiginys dėl sprendimo prieštaringumo yra nepagrįstas ir atmestinas.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo prievoles pagal šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius, o atsakovė priėmė atliktus darbus kaip tinkamus, nepareikšdama nustatytu terminu jokių išlygų ar pastabų. Nepaisant to, atsakovė nevykdė jai tenkančios pareigos atsiskaityti už atliktus darbus ir nepagrįstai rėmėsi mokėjimo prievolės sustabdymo institutu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrįstai tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 14 558,13 Eur skolos priteisimo už atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras.

40. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokio sprendimo dėl ieškinio pagrįstumo nei sprendė pirmosios instancijos teismas, todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįstu priešieškinio atmetimu.

Dėl priešieškinio atmetimo

41. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos pareikšto priešieškinio reikalavimus. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.65 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai nepripažino atsakovės teisės į nuostolių atlyginimą už nekokybiškai atliktus rangos darbus, nepagrįstai konstatavo nesant tarp šalių sudaryto susitarimo dėl rangos defektų šalinimo išlaidų atlyginimo bei nepagrįstai konstatavo, kad gaminiai atitinka Standarto reikalavimus.

42. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės nuostolius už netinkamos kokybės paslaugas, kuriuos sudaro 2 340 Eur atsakovės patirtos išlaidos šalinant ieškovės darbo trūkumus/transporto išlaidos, 1 346,33 Eur atsakovės darbuotojų komandiravimo į Švediją išlaidos, 16 200 Eur atsakovės negautos pajamos iš Galutinio užsakovo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nors vieno iš 16 užsakymų vykdymas būtų buvęs nutrauktas. Visi 16 užsakymų ieškovės buvo įvykdyti, jų pagrindu buvo išrašytos 16 PVM sąskaitų-faktūrų, 960 vnt. ieškovės nucinkuotų metalinių konstrukcijų atsakovės buvo pateiktos Galutiniam užsakovui. Nurodytos aplinkybės liudija, kad ieškovę ir atsakovę saisčiusiems rangos teisiniams santykiams CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostata ir joje įtvirtinti užsakovo teisės gynybos būdai negali būti taikomi, nes atsakovė nė vieno užsakymo ir jo pagrindu susiformavusių teisinių santykių su ieškove nenutraukė. Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, užsakovo teisių gynybos būdus, rangovui netinkamai (nekokybiškai) atlikus darbus, reglamentuoja CK 6.665 straipsnio 1 dalis, kuri teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas užsakovui suteikia tik tokiu atveju, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti buvus tokį konkretų susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovei atliekant 960 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus pagal atskirus užsakymus.

43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

44. Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Greta pirmiau nurodytų specialių teisių gynimo būdų, gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, 34 punktas).

45. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.665 straipsnio 2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria atsakovės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.665 straipsnio nuostatas. Kaip nurodyta pateiktoje teisės normoje (CK 6.665 straipsnio dalis), rangovui nešalinant trūkumų, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Šiuo atveju, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė visiškai įvykdė visus 16 atsakovės užsakymų, kurių pagrindu buvo išrašytos 16 PVM sąskaitų faktūrų, o 960 vnt. nucinkuotų metalinių konstrukcijų buvo pateiktos Galutiniam užsakovui. Tai reiškia, kad nė vienas užsakymas nebuvo nutrauktas, o darbų rezultatai buvo priimti ir faktiškai panaudoti. Tokiu atveju CK 6.665 straipsnio 3 dalis netaikytina, nes jos taikymo prielaida – sutarties (ar atskiro užsakymo) nutraukimas – nenustatyta. Šiai išvadai neturi reikšmės ir atsakovės nurodomi argumentai, jog šalis siejo ne 16 sandorių (užsakymų), bet vienas rangos darbų sandoris dėl 960 vnt. konstrukcijų cinkavimo. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų inicijavusi dalies 16 užsakymų nutraukimą ar siekusi bendrai nutraukti veiklą su ieškove. Taip pat nesutiktina su atsakovės pozicija, jog trūkumai buvo pastebėti tik gaminius pateikus Galutiniam užsakovui ir iš jo sulaukus pretenzijų. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokius atsakovės argumentus paneigia anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės, jog nuo 2023 m. liepos mėnesio, ieškovės atlikti darbai buvo nugabenami į atsakovės teritoriją, kurioje atsakovė juos apžiūrėdavo bei, esant poreikiui, atlikdavo tam tikrus trūkumų šalinimo darbus (žr. plačiau šios nutarties 19.6 bei 31 punktus). Taigi atsakovė turėjo galimybę dar iki gaminių pateikimo Galutiniam užsakovui inicijuoti sutarties nutraukimą bei reikšti pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo ieškovei, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini.

47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir atsakovės pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nesant tarp šalių sudaryto susitarimo dėl rangos defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį užsakovas gali pats pašalinti trūkumus ir reikalauti atlyginti jų šalinimo išlaidas tik tuo atveju, jei tokia teisė yra nustatyta sutartyje. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovės būtų buvęs sudarytas atitinkamas susitarimas, suteikiantis atsakovei teisę vienašališkai pašalinti trūkumus savo sąskaita ar reikalauti atlyginti dėl to patirtas išlaidas. Iš atsakovės pateiktų susirašinėjimų taip pat negalima daryti tokios išvados (el. b. 1 t., b. l. 156–157). Priešingai, cinkavimo darbų sutarčių sąlygose buvo nustatyta, kad defektus dėl netinkamai atliktų darbų pašalina pats vykdytojas (ieškovė) per su užsakovu suderintą laiką (4.2, 4.4 punktai). Nepaisydama šių sąlygų, atsakovė nesuteikė ieškovei galimybės ištaisyti tariamus trūkumus, o savo iniciatyva ėmėsi veiksmų – apdirbo konstrukcijas, naudojo šalto cinkavimo purškalą, siuntė darbuotojus į Švediją ir pan. Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovės apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

48. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė byloje esančius rašytinius įrodymus dėl realių atsakovei atsiradusių nuostolių dėl ieškovės nekokybiškų darbų. Atsakovė nurodė, jog jos išlaidas sudarė 16 200 Eur (už tariamus trūkumų šalinimo darbus Galutiniam užsakovui), 1 346,33 Eur (darbuotojų komandiravimo į Švediją išlaidos) bei 2 340 Eur (trūkumų šalinimo ir transporto išlaidos). Atsakovės teigimu, byloje yra visiškai nesvarbu, kuri konkrečiai ieškovės nucinkuotų gaminių partija neatitiko Galutinio užsakovo reikalavimų dėl ko buvo patiriami papildomi gaminių apdirbimo kaštai (16 200 Eur). Svarbiausia yra tai, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad Galutinis užsakovas galėjęs disponuoti kitomis prekėmis, nei tas kurias cinkavo ieškovė.

49. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pretenziją dėl kokybės atsakovei Galutinis užsakovas pateikė tik 2024 m. kovo 20 d. (1 t., b. l. 99 antra pusė), t. y. praėjus pusei metų po to, kai ieškovė nucinkavo visus atsakovės jai pateiktus metalinius rėmus. Šioje pretenzijoje Galutinis užsakovas nurodė, kad 25 proc. iš 960 rėmų būtina atlikti defektų šalinimo darbus. Joje Galutinis užsakovas 25 proc. iš 960 rėmų nesusiejo su jų atvežimo laiku, t. y. ar tai buvo rėmai, kurie buvo atvežti pirmieji, ar paskutinieji. Cinkuotos dangos pažeidimo šalinimo darbų procedūros aprašyme (1 t., b. l. 101–103), kuriuo remiantis Galutinis užsakovas išrašė pretenziją atsakovei, taip pat nebuvo detalizuota, kurie rėmai yra su trūkumais. Iš šiame aprašyme nurodytų duomenų matyti tik tai, kad Galutinis užsakovas nustatė naują cinkuotos dangos pažeidimo šalinimo procedūrą, nes „po karšto cinkavimo valymo atlikti negalima, nes ant konstrukcijos gali likti cinkavimo žymės ir pan.; jei jos kruopščiai nepašalinamos, cinkuota danga nubyra ir atsiranda pažeidimų; taip atsitiko taikant priemones, kurių imtasi 2023 m. lapkričio mėn.; šiuos pažeidimus reikia taisyti dengiant dažais“.

50. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pretenzijoje nurodyta 16 200 Eur suma buvo reikalinga ne ieškovės atliktų darbų trūkumams šalinti, bet pačios atsakovės taikytų netinkamų valymo priemonių pasekmėms ištaisyti. Byloje nėra duomenų, kad tokį valymą būtų atlikusi ieškovė, todėl nėra jokio pagrindo susieti Galutinio užsakovo nurodytų defektų su ieškovės atliktų darbų kokybe ar jų apimtimi, juolab kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių objektyviai nustatyti, kokia ieškovės atliktų darbų dalis galėjo būti susijusi su šiais trūkumais. Kaip minėta, Galutinis užsakovas teigė, jog 25 proc. iš 960 rėmų su defektais, tačiau rėmų defektų nesiejo su atvežimo laiku. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad nuo 2023 m. liepos mėnesio atsakovė tam tikrus rėmų trūkumų šalinimo darbus atliko savarankiškai. Tokiu atveju vieninteliai atsakovės pateikti įrodymai – atskirų gaminių nuotraukos – neleidžia identifikuoti nei defektų susidarymo priežasties (ieškovės cinkavimo darbų trūkumai), nei trūkumų apimties ar vertės, atitinkančios nurodytą 16 200 Eur sumą. Be to, jei tokie trūkumai būtų buvę pastebėti gaminių atsiėmimo metu, atsakovė turėjo teisę priimti darbus su išlygomis, nurodydama konkrečius defektus ir reikalavimus dėl jų pašalinimo ar kainos sumažinimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė bent vieną iš 960 metalinių rėmų būtų priėmusi su išlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien Galutinio užsakovo pretenzijos pateikimas atsakovei nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės civilinės atsakomybės už tariamus trūkumus. Galutinio užsakovo pastabos dėl, pvz., rėmų sulankstymo, taip pat neįrodo, kad šie defektai atsirado cinkavimo metu, nes gaminiai po cinkavimo buvo kraunami, transportuojami ir iškraunami, kas galėjo turėti įtakos rėmų sulankstymui, nubraižymui ir kt. Be to, kaip matyti iš Galutinio užsakovo 2023 m. gegužės 23 d. pretenzijos, kai kurie konstrukcijų išlinkimai buvo siejami ne su cinkavimo kokybe, o su pačių konstrukcijų silpnumu ir jų eksploatacija (išlinko įstačius vazonus). Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad atsakovės nurodyti nuostoliai nėra tiesiogiai susiję su ieškovės atliktų darbų kokybe ar veiksmais.

51. Šiame kontekste kritiškai vertinami atsakovės reikalavimai priteisti 1 346,33 Eur atsakovės darbuotojų komandiravimo į Švediją išlaidas, taip pat 2 340 Eur atsakovės patirtas išlaidas šalinant ieškovės darbo trūkumus / transporto išlaidos. Byloje nustatyta, kad sprendimą vežti ieškovės nucinkuotas metalines konstrukcijas Galutiniam užsakovui atsakovė priėmė savo iniciatyva, neįvykdžiusi pareigos tinkamai apžiūrėti ieškovės atliktus darbus, nenurodžiusi trūkumų ir nepareiškusi jokių išlygų darbų priėmimo metu. Be to, nuo 2023 m. liepos mėnesio atsakovė pati nusprendė ieškovės atliktus darbus atsiimti į savo teritoriją, juos papildomai apžiūrėti, o nustačius tam tikrus trūkumus – savarankiškai imtis jų šalinimo. Kaip nustatyta, Galutinio užsakovo 2024 m. kovo 20 d. pretenzijoje buvo nurodyta, kad atsakovės atlikti valymo ir taisymo darbai buvo pripažinti nekokybiškais, todėl akivaizdu, kad šios išlaidos kilo ne dėl ieškovės veiksmų, o dėl pačios atsakovės sprendimų. Atsakovės pasirinktas veikimo būdas buvo jos pačios rizika, todėl visos dėl to patirtos papildomos išlaidos, net jei jos faktiškai egzistavo, negali būti siejamos su ieškovės netinkamu darbų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės nurodyti reikalavimai dėl išlaidų ir nuostolių priteisimo yra neįrodyti ir nepagrįsti, todėl priešieškinio reikalavimai dėl jų atlyginimo pagrįstai atmesti.

52. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad gaminiai atitinka Standarto reikalavimus. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Standarto nuostatas ir padarė išvadas, kad ieškovės atliktų rangos darbų kokybė yra tinkama. Apeliantės teigimu, tiek bylos rašytinė medžiaga, fotonuotraukos, Galutinio užsakovo pretenzijos liudija apie tai, kad gaminiai ir ieškovės rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai.

53. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės argumentus dėl Standarto reikalavimų taikymo, pažymi, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja šio Standarto turinį ir tikslą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Standartą, priėmimo kontrolės metu cinkuotų gaminių paviršiai, apžiūrimi ne mažesniu kaip 1 metro atstumu normaliu ar koreguotu žvilgsniu, turi būti be gumbelių, pūslelių (t. y. vietų, kur cinkas neprilipęs prie metalo), akivaizdžių nelygumų ir aštrių taškų – tik tuo atveju, jeigu jie gali būti sužeidimo priežastimi, ir be nepadengtų vietų. Tačiau ši nuostata nelaikytina absoliučiu kokybės kriterijumi, nes tame pačiame Standarte aiškiai nurodyta, kad estetika ir dekoratyvinės savybės yra antrinės, o jei jos yra svarbios, užsakovas ir cinkuotojas turi iš anksto susitarti dėl apdailos kokybės reikalavimų. Standarte taip pat pabrėžiama, kad „šiurkštumas“ ir „lygumas“ yra santykinės sąvokos, ir kad cinkuoto paviršiaus nelygumas pramoninio apdirbimo gaminiams natūraliai skiriasi nuo mechaniškai nušlifuotų gaminių. Kaip nustatyta byloje, atsakovė, užsakydama metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus, nenustatė jokių specialių kokybės ar paskirties reikalavimų, taip pat nenurodė, kokiai konkrečiai veiklai ar aplinkai šios konstrukcijos bus naudojamos. Ieškovės vadovas nurodė, kad jam apskritai nebuvo žinoma, jog konstrukcijos skirtos išvežti į Švediją. Iš Galutinio užsakovo pateiktų pretenzijų matyti, kad pagrindiniai nurodyti trūkumai buvo aštrios briaunos, paviršiaus nelygumai ar smulkūs cinko lašeliai, t. y. būtent tokie požymiai, kurie pagal Standartą gali atsirasti atliekant karšto cinkavimo procesą ir kurie nelaikomi trūkumais, jei nepažeidžia konstrukcijos funkcionalumo ar apsauginių savybių. Kaip minėta, atsakovė su ieškove dėl estetikos ar dekoratyvinių metalo konstrukcijų savybių atskirai nesusitarė, todėl tokių savybių atsakovė iš ieškovės atliekamų darbų apskritai negalėjo tikėtis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės atlikti cinkavimo darbai atitiko Standarto reikalavimus, o atsakovės pateiktos pretenzijos ir fotonuotraukos nepatvirtina esminių ar norminius kokybės reikalavimus pažeidžiančių trūkumų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

54. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė esminius argumentus, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė šioje nutartyje nurodytas materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo šiam ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

57. Atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tuo tarpu ieškovė nepateikė prašymo jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.