Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „LT Technologies“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Technologies“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elme metalas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elme metalas“ pateiktu ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „LT Technologies“ priteisti 14 558,13 Eur skolą, 307,19 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys teisme priimtas 2024 m. kovo 15 d. Ši diena laikoma civilinės bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Paaiškina, kad 2023.09.11 Sutarties, 2023.09.18. Sutarties, 2023.09.28 Sutarties, 2023.09.29. Sutarties 2.3. punkte numatyta, jog užsakovas už suteiktas Paslaugas privalo atsiskaityti per nurodytą kalendorinių dienų skaičių nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LTEM33754 nurodyta apmokėjimo diena 2023 m. spalio 11 d., PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LTEM33802 – 2023 m. spalio 18 d., PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LTEM33880 – 2023 m. spalio 28 d., PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LTEM33891 – 2023 m. rugsėjo 29 d. Ieškovės teigimu, atsakovė savo sutartinės prievolės apmokėti ieškovei už jai suteiktas Paslaugas Sutartyse nustatytu laiku ir tvarka neįvykdė.

Paaiškina, kad atsakovė nuo 2023 m. balandžio iki rugsėjo mėnesio vykdė Švedijos valstybinio koncerno Sodra Skogsagarna ekonomisk forening užsakymą pagaminti 960 vienetų metalinių rėmų. Pagal Galutinio užsakovo reikalavimus metaliniai rėmai, kurie yra skirti naudoti lauko sąlygomis, turi būti dengti antikorozine karšto cinko danga. Gaminiai turi atitikti kokybės reikalavimus pagal SS-EN ISO 1461. Atsakovė karšto cinkavimo darbus užsakė pas ieškovę ir nuo 2023 m. gegužės mėnesio 16 savaičių pateikdavo po 60 vnt. metalo rėmų dengti karšto cinko danga. Ieškovės padengti rėmai iš Paslaugų teikimo vietos (duomenys neskelbtini), buvo išvežami į Galutinio užsakovo gaminių gavimo vietą Švedijoje. Jau po pirmųjų atkrovimų 2023 m. gegužės 23 d. atsakovė gavo Galutinio užsakovo pretenziją dėl pateiktų gaminių kokybės ir šią pretenziją elektroniniu paštu pateikė ieškovei. Į pretenziją ieškovė neatsakė raštu, tik telefonu S. L. pažadėjo užtikrinti kokybę. Tačiau 2023 m. birželio 8 d. atsakovė gavo papildomą pretenziją dėl gaminių karšto cinko dengimo kokybės, dėl deformuotų gaminių. Perdavus šią pretenziją, ieškovės atstovas raštu jau nebereagavo. Tuo metu atsakovė Galutiniam užsakovui jau buvo pateikusi 240 vnt. rėmų. Atsakovę Galutinis užsakovas 2023 m. birželio 28 d. informavo, kad jie priėmė sprendimą sulaikyti pirmosios sąskaitos faktūros (22 380 Eur) apmokėjimą iki bus išspręsti kokybės klausimai. Atsakovė iki atsiliepimo pateikimo dar nėra gavusi apmokėjimo ir tikėtina, kad bus sumokėtas tik skirtumas.

2023 m. liepos 17 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė papildomą pretenziją ieškovei dėl sisteminių kokybės trūkumų, tačiau ir į šią pretenziją nebuvo atsakyta raštu. Dėl šių pretenzijų ir ieškovės nesugebėjimo užtikrinti gaminių kokybės, taip pat gaminių pateikimo Galutiniam užsakovui grafiko galimo pažeidimo, jei bus keičiamas subrangovas, atsakovė priėmė sprendimą vežtis gaminius į savo gamyklą, daryti papildomą kokybės kontrolę ir taisyti trūkumus, užtikrinti gaminių saugumą. Taip buvo patirti papildomi transportavimo ir neplanuoti darbo kaštai. Viso buvo atlikta 720 vnt. rėmų apžiūra, valymas ir sugadinimų remontas. Pasibaigus rėmų gamybos ir tiekimo programai, 2023 m. lapkričio 16 d. ieškovė buvo informuota dėl sustabdytų mokėjimų ir atsakovės patirtų remonto 2 340 Eur kaštų. Šiuo raštu pranešta, kad bus vykstama pas Galutinį užsakovą apžiūrėti defektuotų gaminių ir tariamasi dėl kompensacijos. Į šią pretenziją ieškovė raštu neatsakė. 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovė papildomai informavo ieškovę, kad kompensacijos už kokybės trūkumus klausimas dar neišspręstas ir planuojama komandiruotė į Sodra Skogsagarna ekonomisk forening būstinę brokuotų rėmų apžiūrai ir sutarimui dėl broko apimties. 2023 m. gruodžio mėnesį atsakovės darbuotojai Galutinio užsakovo reikalavimu buvo nuvykę apžiūrėti rėmų, dėl kurių buvo pateikta pretenzija, ir paruošti veiksmų planą dėl reikalingo papildomo remonto įvertinimo. Viso buvo peržiūrėti 240 vnt. rėmų. Buvo papildomai patirta 1 346,33 Eur kelionės išlaidų. Galutinis užsakovas papildomai užsakė atlikti techninę ekspertizę, kurios išvadomis remiantis galutinis užsakovas skaičiavo finansinę pretenziją dėl kokybės trūkumo. Jos dydis yra 16 200 Eur. Dėl neišspręstų kokybės klausimų Sodra Skogsagarna ekonomisk forening nepakvietė atsakovės teikti pasiūlymo 2024 m. rėmų tiekimo programai, todėl atsakovė neturėjo galimybės gauti 360 000 Eur vertės metinio užsakymo.

Bylos nagrinėjimui buvo ruoštasi paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovei buvo žinoma, kokius kokybinius reikalavimus turi atitikti jo teikiamas rangos darbas. Viename iš savo pirmųjų pateiktų užsakymų ieškovei (2023 m. kovo 20 d.), atsakovė buvo aiškiai nurodžiusi, kad: visas išorines plokštumines siūles nušlifuoti iki lygaus paviršiaus. Ieškovė nesilaikė pareigos darbą atlikti kokybiškai, ką patvirtina Galutinio užsakovo 2023 m. gegužės 23 d., 2023 m. birželio 8 d. pretenzijos, 2023 m. gruodžio 22 d. techninė ekspertizė ir jo 2024 m. kovo 20 d. raštas. Todėl nuneigti netinkamai ieškovės atliktų darbų negalima.

Liudytoju byloje apklaustas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba pas atsakovę. Atsakovė gamino rėmus, veždavo cinkuoti. Pastarasis darbas buvo atliktas labai prastai. Kai atveždavo pacinkuotus rėmus, reikėjo juos valyti. Liudytojo pareigos suvirinimo roboto operatorius, į jo pareigas įeina sudėti detales, jas išimti. Pas atsakovę dirba apie 10 metų. Gaminius virino rankiniu būdu, jis prisidėjo nežymiai prie jų gamybos, kažkurias detales virino ant roboto. Kiekvieną nucinkuotą rėmą reikėjo valyti nuo „snarglių“. Dar metalines konstrukcijas richtavo, nuo krovėjo tikriausiai jie buvo taisytini, sulankstyti. Šiuos darbus darė visą vasarą iki rudens, tai buvo prieš porą metų. Valymo, taisymo darbus atlikinėjo ir vienas, ir keturi. Vienas ten to darbo nepadarysi. „Snargliai“ atsirado dėl cinkavimo. Aplinkybės tarp ieškovės ir atsakovės dėl šių „snarglių“ jam nežinomos. „Snarglių“ būdavo įvairiai ant rėmų, reikėjo pusvalandžio, valandos ar daugiau nuvalyti. B. l. 81 lenkimo neturi būti. B. l. 84 aštrūs galai, juos visus reikėjo valyti. Valydavo rankiniu būdu su dilde, su bulgarke, kur galima prieiti. Dirbdamas naudojo apsaugines priemones – pirštines. Vieną mašiną valydavo kelias dienas. Ką reikia valyti, sakydavo meistras, be to, ten ir aklas matys, ką valyti. Gaminius krovė pakrovėju šakėmis, taip galima gaminius pažeisti, taip atsakovė pati nepažeidė gaminių. Šituos gaminius, kiek pamena, darė du kartus. Negali pasakyti kiek konkrečiai gaminių „fūrų“ valė, jų buvo daug. Pats rėmų iškrovime nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinis netenkinamas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės atstovų paaiškinimų, liudytojo G. L. parodymų nustatyta, kad 2023 m. sausio mėnesį atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl metalinių konstrukcijų karšto cinkavimo. Ieškovei buvo pateikti metalinių konstrukcijų, kurias reiks padengti karštu cinku, brėžiniai. Dėl cinkavimo, to sąlygų šalys tarėsi žodžiu gyvai, dalyvaujant taip pat ieškovės ir atsakovės vadovui. Šalys rašytinės sutarties nepasirašė, sutarė, kad Paslaugos bus teikiamos užsakymų formų. Atsakovei reikėjo, kad būtų nucinkuoti 960 vnt. rėmų per laikotarpį nuo 2023 m. penkioliktos iki trisdešimtos savaitės, ieškovei kas savaitę pateikiant atsakovei nucinkuoti po 60 vnt. rėmų. Tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė, sutikusi teikti Paslaugas atsakovei, įsipareigojo užtikrinti, kad Paslaugų kokybė atitiks LST EN ISO 1461:2009 standartą (toliau – ir Standartas). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės ir atsakovės vadovai patvirtino, kad prieš teikiant Paslaugas ieškovė atliko bandomąjį cinkavimą – nucinkavo vieną rėmą. Ieškovės vadovas bylos nagrinėjimo teisme teigė, kad šis bandomasis gaminys atsakovei tiko. Atsakovės vadovas gi teigė, kad atlikus ir bandomąjį cinkavimą, ieškovės vadovui buvo išsakytos pastabos dėl perteklinės medžiagos, kurią atsakovė sutiko šalinti. Į bylą nėra pateikti duomenys kaip tiksliai atrodė bandomasis gaminys.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė, atlikusi metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus, 2023 m. gegužės 9 d. išrašė atsakovei pirmąją PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM31743 pagal atsakovės 2023 m. kovo 20 d. užsakymą dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 633,63 Eur sumai (b. l. 114, 116), o 2023 m. gegužės 16 d. antrąją PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM31808 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 695,14 Eur sumai (b. l. 113 antra pusė). Pastarosios ieškovės nucinkuotos metalinės konstrukcijos, atsakovei pasitelkus vežėją, po sąskaitų-faktūrų išrašymo buvo pakrautos į sunkvežimius ieškovės teritorijoje ir išvežtos Galutiniam užsakovui. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad Galutinis užsakovas, cinkuotų metalinių konstrukcijų gavėjas, buvo Švedijos valstybinis koncernas Skogsagarna ekonomisk forening, su kuriuo sutartį buvo sudariusi atsakovė. Pastaroji sutartis į bylą nėra pateikta.

Iš ieškovės vadovo, atsakovės vadovo paaiškinimų, liudytojo G. L. parodymų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei įvykdžius pastaruosius du užsakymus atsakovės atstovai buvo atvykę jas apžiūrėti ir patikrinti jų kokybę iki jų išvežimo Galutiniam užsakovui, tačiau jokie aktai dėl darbų priėmimo-perdavimo tuo metu tarp jų nebuvo pasirašyti. Byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti, ar pastarųjų ieškovės nucinkuotų metalinių konstrukcijų apžiūros tam tikros pastabos iš atsakovės atstovų ieškovei buvo išsakytos, o jeigu išsakytos – tai kokios konkrečiai. Iš ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros tiek šios, tiek kitos buvo išrašomos atsakovei tik po to, kai atsakovės pasitelkti asmenys atvykdavo jų pasiimti.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 23 d. atsakovės atstovas V. B. ieškovės vadovui pateikė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad gavo pastabų iš Galutinio užsakovo dėl dviejų pirmų pristatymų. Elektroniniame laiške atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad didžioji dalis iš jų buvo aptarta su ieškovės vadovu ir ieškovės vadovas žadėjo, kad bus pataisyta prieš kraunant, tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Kokios konkrečiai pastabos buvo aptartos su ieškovės vadovu, šiame elektroniniame laiške nenurodyta. Elektroniniu laišku atsakovės atstovas ragino susitikti ir apžiūrėti cinkuojamą trečiąją partiją. Į bylą pateiktas atsakovės susirašinėjimas su Galutiniu užsakovu 2023 m. gegužės 23 d. liudija, kad atsakovei buvo išsakytos pretenzijos, susijusios tiek su cinkavimu, tiek ne – aštrios briaunos, sulenkti statramsčiai, blogai sumontuotas strypas, rėmas plonesnis, išlinko naudojant su vazonais. Prie šio laiško atsakovei siųstos nuotraukos į bylą nėra pateiktos.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad trečioji PVM sąskaita-faktūra N. LTEM31923 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 694,13 Eur sumai ieškovės atsakovei buvo išrašyta 2023 m. gegužės 26 d. (b. l. 113), ketvirtoji PVM sąskaita-faktūra Nr. LTEM31971 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 640,89 Eur sumai 2023 m. gegužės 31 d. (b. l. 112, antra pusė), penktoji PVM sąskaita-faktūra Nr. LTEM32351 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 632,43 Eur sumai 2023 m. birželio 7 d. (b. l. 112), šeštoji PVM sąskaita faktūra Nr. LTEM32413 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 632,42 Eur sumai 2023 m. birželio 14 d. (b. l. 111, antra pusė), septintoji PVM sąskaita faktūra Nr. LTEM32455 3 632,42 Eur sumai 2023 m. birželio 20 d. (b. l. 111), aštuntoji PVM sąskaita faktūra Nr. LTEM32544 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 632,42 Eur sumai 2023 m. birželio 28 d. (b. l. 110 antra pusė).

2023 m. liepos 17 d. atsakovės atstovas I. Ž. pateikė elektroninį laišką ieškovės vadovui, kuriame nurodė, kad gavo pretenziją dėl 1001 F3 gaminių nekokybiškų darbų atlikimo, kurie buvo atlikti 2023 m. birželio 20 d. Pažymėtina, kad tai yra septintoji PVM sąskaita-faktūra. Elektroniniame laiške I. Ž. nurodė, kad po karštojo cinkavimo nėra jokio papildomo apdorojimo, dėl kurio susidaro labai aštrūs cinko spygliai, lašai, keliantys pavojų darbo aplinkai, todėl juos reikia pašalinti, rėmai nešvarūs, reikalingas papildomas apdirbimas. Yra rėmų, kurie sulankstyti cinkavimo arba sandėliavimo/krovimo metu. Siūlė ieškovei imtis veiksmų, kurie pagerintų Paslaugų kokybę. Byloje nėra duomenų, kad į šią pretenziją ieškovė atsakovei būtų pateikusi atsakymą. Į bylą pateiktas atsakovės susirašinėjimas su Galutiniu užsakovu 2023 m. birželio 19-28 d. liudija, kad Galutinis užsakovas reiškė pretenzijas dėl paskutinės siuntos 2023 m. birželio 19 d., nes rėmai turi aštrius kraštus, kitas su cinkavimu susijusias problemas (b. l. 90-92), taip pat pretenzijas dėl 2023 m. birželio 21 d. pristatytos siuntos, nes rėmų cinkavimo danga bloga, kreivi strypai rėmų viduje (b. l. 87-89).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad devintoji PVM sąskaita-faktūra Nr. LTEM32966 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 632,42 Eur sumai ieškovės atsakovei buvo išrašyta 2023 m. liepos 20 d. (b. l. 109 antra pusė), dešimtoji PVM sąskaita-faktūra Nr. LTEM33010 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 633,03 Eur sumai 2023 m. liepos 25 d. (b. l. 108 antra pusė), vienuoliktoji PVM sąskaita faktūra Nr. LTEM33278 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 633,03 Eur sumai 2023 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 107), o dvyliktoji PVM sąskaita faktūra N. LTEM33469dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 640,89 Eur sumai 2023 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 106). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pastarąsias dvylika sąskaitų atsakovė ieškovei apmokėjo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tryliktoji PVM sąskaita-faktūra Nr. 33754 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 640,89 Eur sumai ieškovės atsakovei buvo išrašyta 2023 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 8), keturioliktoji PVM sąskaita faktūra Nr. LTEM33802 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 639,08 sumai 2023 m. rugsėjo 18 d. (b. l. 12), penkioliktoji PVM sąskaita-faktūra Nr. LTEM33880 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 3 639,08 Eur sumai 2023 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 16), o šešioliktoji penkioliktoji PVM sąskaita faktūra Nr. LTEM33891 dėl 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo 2023 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 20). Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad šias sąskaitas atsakovė ieškovei turėjo apmokėti per 30 dienų nuo jų išrašymo dienos. Byloje taip pat nėra ginčo, kad šių sąskaitų atsakovė ieškovei neapmokėjo.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovės vadovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2023 m. lapkričio pradžioje kreipėsi į atsakovę dėl pastarųjų keturių paskutinių PVM sąskaitų apmokėjimo. Po šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu 2023 m. lapkričio 18 d. ieškovės atstovas I. Ž. pateikė ieškovei pranešimą dėl sustabdytų mokėjimų. Jame nurodė, kad atsakovė sustabdė mokėjimus už ieškovės paslaugas, nes jos neatitinka kokybės reikalavimų. Po atliktų cinkavimo paslaugų buvo daug nešvarumų, gaminiai mechaniškai pažeisti, buvo matomas metalas, todėl gaminių ilgaamžiškumas yra labai sumažėjęs. Be to, yra susidarę daug aštrių cinko lašelių, kurie neleidžia eksploatuoti gaminių dėl galimybės susižeisti. Šiame pranešime atsakovė ieškovei nurodė, kad gaminių, kuriuos atsakovė atsivežė ir taisė, išlaidos lygios 2 340 Eur, iš jų 1 620 Eur taisymo darbai, 720 Eur transporto išlaidos. Prie šios sumos pridedamos dar kitos taisymo darbų, kai jas atliks atsakovė, ir kelionių išlaidos. 240 gaminiai, kurie yra pas Galutinį užsakovą, turi tų pačių defektų, kol jų atsakovė nepataisys, Galutinis užsakovas negalės jais naudotis.

2023 m. gruodžio 5 d. atsakovės atstovas I. Ž. pateikė ieškovei pakartotinį pranešimą dėl sustabdytų mokėjimų, kuriame, be kita ko, nurodė, kad atsakovė planuoja komandiruotę į Švediją, kurios tikslas pašalinti aštrius cinko lašelius, nuvalyti nešvarumus, kurie susidarė po karšto cinkavo paslaugos ir naudojant šalto cinkavimo purškalą, užmaskuoti cinku nepadengtas gaminių vietas. Nurodė, kad komandiruotės išlaidas, kurias sudarys kelionės išlaidos, darbuotojų dienpinigiai, atlyginimas už dienas komandiruotėje, apgyvendinimas, sunaudotos medžiagas, bus pridėtos ieškovei.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 14 558,13 Eur skolą pagal keturias paskutines ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras: PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM33754 3 640,89 Eur sumai, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM33802 3 639,08 Eur sumai, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM33880 3 639,08 Eur sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM33891 3 639,08 Eur sumai. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė Paslaugas atsakovei suteikė netinkamai, dėl ko atsakovė sulaikė (sustabdė) mokėjimus pagal pastarąsias keturias PVM sąskaitas faktūras.

Vertindamas aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose pagrįstai nurodo, kad šalis saistė ne atlygintinų paslaugų teikimo, o rangos teisiniai santykiai. Todėl šiam ginčui teisingai išnagrinėti reikšmingos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.655 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.

Taigi, sprendžiant dėl užsakovui kylančios pareigos apmokėti už atliktus darbus itin svarbus darbų rezultato priėmimas, išskyrus atvejus, jeigu šalys buvo sutarusios kitas apmokėjimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, liudijančių, jog šalys buvo sutarę, kad už ieškovės atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus atsakovė mokės ieškovei iki darbų rezultato priėmimo. Todėl šiai bylai teisingai išnagrinėti būtina nustatyti, ar atsakovė yra priėmusi ieškovės atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus, dėl kurių buvo išrašytos minėtos paskutinės keturios PVM sąskaitos-faktūros, o jeigu priėmusi – ar juos yra priėmusi su išlygomis ar be išlygų.

Iš atsakovės vadovo paaiškinimų, liudytojo G. L. parodymų byloje nustatyta, kad vykdant pirmuosius atsakovės ieškovei pateiktus užsakymus atsakovės darbuotojai vyko apžiūrėti ieškovės nucinkuotus metalinius rėmus iki jų atsiėmimo iš ieškovės teritorijos, teikė pastabas, prašymus pataisyti Paslaugų trūkumus – pašalinti perteklinę medžiagą. Aplinkybę, kad tokios apžiūros pradžioje buvo vykdomos dalyvaujant atsakovės darbuotojams, patvirtino ir ieškovės vadovas. Byloje nėra duomenų, kad tokios apžiūros, jų rezultatai buvo dokumentuojamos. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, prieš pasiimdama nucinkuotus metalinius rėmus iš ieškovės, tikrino, ar atsakovės prašymai pataisyti trūkumus – pašalinti perteklinę medžiagą, ieškovės buvo įvykdyti.

Iš atsakovės vadovo, liudytojo G. L. parodymų taip pat nustatyta, kad gavusi pirmąsias pastabas dėl metalinių rėmų cinkavimo kokybės iš Galutinio užsakovo, kuomet metaliniai rėmai atsakovės samdytomis transporto priemonėmis buvo pateikiami Galutiniam užsakovui, juos paėmus tiesiai iš ieškovės teritorijos, atsakovė vėliausiai nuo 2023 m. liepos mėn. priėmė sprendimą ieškovės nucinkuotus metalinius rėmus vežti ne iš karto Galutiniam užsakovui iš ieškovės teritorijos, o juos atsivežti pas save, jų apžiūrą vykdyti atsakovės teritorijoje, o nustačius ieškovės suteiktų Paslaugų trūkumus pačiai atsakovei imtis priemonių jiems pašalinti. Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šiais atvejais atsakovė, jos įgalioti asmenys net nevykdė nucinkuotų metalinių konstrukcijų apžiūros, Paslaugų kokybės vertinimo ieškovės teritorijoje. Tuo tarpu į nucinkuotų metalinių konstrukcijų apžiūras atsakovės teritorijoje ieškovės atstovai nebuvo kviečiami, apie jų rezultatus, nustatytus ieškovės suteiktų Paslaugų trūkumus, jų apimtis ieškovė nebuvo informuojama. Ta pačia tvarka buvo apžiūrimi ir ieškovės nucinkuoti metaliniai rėmai, dėl kurių buvo išrašytos aukščiau minėtos paskutinės keturios PVM sąskaitos-faktūros.

Pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau šalys sutartimi gali susitarti ir kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas).

Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šalys sutartimi buvo sulygę kitokias metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų priėmimo perdavimo sąlygas, nei yra nurodyta įstatymo, tame tarpe, kad atsakovė pretenzijas dėl darbų trūkumų, net ir tuo atveju, kai jie yra akivaizdūs, gali reikšti ir po darbų perdavimo priėmimo. Tokių aplinkybių nenurodė nė viena šalis bylos nagrinėjimo teisme metu. Nors šalys savo sutartinių santykių nebuvo įforminę rašytine sutartimi, ieškovė į bylą pateikė ieškovės veikloje jos siūlomas klientams tipines sąlygas, jai teikiant cinkavimo paslaugas. Pastarosiose sąlygose buvo apibrėžta, kad apdirbti gaminiai yra perduodami užsakovui abiem šalims pasirašant PVM sąskaitą-faktūrą. Gaminių perdavimo metu užsakovas patikrina gaminių kiekį, komplektaciją ir vizualiai matomus kokybės trūkumus. Užsakovas turi teisę reikšti pretenzijas dėl atliktos paslaugos kokybės sutarties 4 punkte nustatyta tvarka ir po paslaugos suteikimo, pasirašius PVM sąskaitą-faktūrą, jeigu tokie trūkumai nebuvo ir negalėjo būti pastebėti gaminių priėmimo metu (3.3 punktas). Pagal sutarties 4.3 punktą užsakovas, priimdamas suteiktą paslaugų, privalo patikrinti nucinkuotų gaminių kiekį ir vėliausiai per 5 dienas nuo paslaugos suteikimo raštu pateikti vykdytojui pretenzijas dėl trūkstamo nucinkuotų gaminių kiekio ar paslaugos netinkamos kokybės. Šalys, atsižvelgdamos į paslaugos specifiką (nucinkuoti gaminiai, skirti ne galiniam naudojimui o jų montavimui įkitus gaminius ir/ar objektus), aiškiai susitaria, kad užsakovui 4.3-4.4 punktuose numatyta tvarka ir terminais nepareiškus pretenzijų dėl suteiktos paslaugos kokybės, užsakovas praranda teisę vėliau reikšti tokio pobūdžio pretenzijas. Byloje nėra duomenų, kad šioms sąlygoms, kurios atsakovei turėjo būti žinomos nuo 2023 m. liepos 20 d. (2023 m. liepos 20 d., 2023 m. liepos 25 d., 2023 m. rugpjūčio 3 d., 2023 m. rugpjūčio 31 d. cinkavimo darbų sutartis, nors ir nepasirašytas atsakovės, į bylą pateikė atsakovė, ne ieškovė), atsakovė būtų prieštaravusi, teikusi kitokius pasiūlymus ir/ar tarp šalių susiklostę faktiniai rangos teisiniai santykiai dėl metalinių konstrukcijų cinkavimo atspindėjo kitokią praktiką. Kaip minėta, jos, kiek tai susiję su akivaizdžiais trūkumais, sutampa su teisiniu reglamentavimu, įtvirtintu CK 6.662 straipsnyje.

Tai leidžia konstatuoti, kad rangos teisiniuose santykiuose su ieškove, atsakovė turėjo pareigą priimti atsakovės atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus, juos vizualiai apžiūrėdama ir savo sprendimą dėl Paslaugų tinkamumo įforminti tam tikru dokumentu – PVM sąskaita faktūra, kaip buvo nurodyta ieškovės atsakovei teikiamose sutartyse, ir/ar kitame dokumente. Tokioje PVM sąskaitoje-faktūroje ir/ar kitame dokumente atsakovė atitinkamai turėjo nurodyti ir jos pastebėtus akivaizdžius ieškovės atliktų metalinių konstrukcijos cinkavimo darbų trūkumus, o jų nenurodžiusi, prisiimti to pasekmes – negalėjimą jais remtis vėliau.

Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo ieškovės ieškinio gynėsi tuo, kad atsakovė darbus pagal minėtas paskutines keturias PVM sąskaitas-faktūras atliko netinkamai – metaliniai rėmai tam tikrose vietose nebuvo pilnai nucinkuoti, nuo rėmų nebuvo pašalinta perteklinė medžiaga, liko aštrūs spygliai, kai kurie rėmai buvo sulankstyti, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apie tokius trūkumus dėl ieškovės atliktų metalinių rėmų cinkavimo darbų ji ieškovę informavo, juos atsiimdama iš ieškovės teritorijos, gaudama PVM sąskaitą faktūrą ar bent per penkias dienas po sąskaitos faktūros išrašymo, atsakovė į bylą nepateikė. Atsakovė į bylą nepateikė ir pakankamų įrodymų, liudijančių, kad tokius trūkumus ieškovės nucinkuoti metaliniai rėmai pagal minėtas paskutines keturias PVM sąskaitas-faktūras apskritai turėjo. Vien atsakovės vadovo, kuris yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, paaiškinimo, kad tokio pobūdžio trūkumus daugiau ar mažiau turėjo visi iš ieškovės teritorijos į atsakovės teritoriją atsivežti nucinkuoti metaliniai rėmai, taip pat liudytojo J. Š. paaiškinimų apie tokių trūkumų šalinimo aplinkybes, nepakanka tokioms aplinkybėms nustatyti, nes pastarieji paaiškinimai/parodymai yra labai bendro pobūdžio, nepagrįsti jokiais kitais objektyviais įrodymais byloje – būtent, nucinkuotų metalinių rėmų pagal minėtas keturias PVM sąskaitas-faktūras trūkumų fotonuotraukomis, surašytais pastarųjų metalinių rėmų apžiūros dokumentais, kt. Teismas taip pat konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma, atsakovės pasitelktos priemonės tokiems trūkumams įrodinėti – fotonuotraukos, liudytojų parodymai apie jų matytas aplinkybes, neleidžia abejoti, kad visi atsakovės įvardijami trūkumai, kuriuos, atsakovės teigimu, turėjo ir ieškovės nucinkuotos metalinės konstrukcijos pagal paskutines keturias PVM sąskaitas-faktūras, priskirtini akivaizdiems trūkumams, be papildomų priemonių nustatomiems paprastos vizualinės apžiūros metu. Taigi apie tokių trūkumų buvimą atsakovė ieškovę privalėjo informuoti vykdydama ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų priėmimą.

Nagrinėjamu gi atveju atsakovė teigė, kad ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų perdavimas atsakovei apskritai nevyko ar vyko netinkamai (ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, paslaugų suteikimo aktus pasirašė ne atsakovės įgalinti asmenys, turintys teisę tikrinti ieškovės suteiktų Paslaugų kokybę). Vertindamas šią aplinkybę, teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad visos pagal paskutines keturias PVM sąskaitas-faktūras ieškovės nucinkuotos metalinės konstrukcijos atsakovės jos pasamdytomis transporto priemonėmis buvo pasiimtos iš ieškovės teritorijos. Ši aplinkybė, įvertinus atsakovės nurodytą aplinkybę, kad visas ieškovės nucinkuotas metalines konstrukcijas, tame tarpe ir pagal pastarąsias paskutines keturias PVM sąskaitas-faktūras, ji pristatė Galutiniam užsakovui, leidžia konstatuoti, kad atsakovė pastaruosius metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus pagal minėtas paskutines keturias PVM sąskaitas-faktūras, esančias ieškinio dalyku, priėmė iš ieškovės be jokių išlygų. Atsakovė, neigdama, jog ieškovės į bylą pateiktos keturios PVM sąskaitos faktūros ir prie jų esantys paslaugų suteikimo aktai, kuriuos tikėtina pasirašė metalines konstrukcijas iš ieškovės teritorijos atvykę pasiimti atsakovės samdytas transporto priemones vairavę asmenys, patvirtina ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų perdavimą atsakovei ir nepateikdama jokių kitų įrodymų, liudijančių, kaip ji apskirtai vykdė jai tenkančią pareigą priimti ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų pagal minėtas keturias PVM sąskaitas-faktūras darbus, tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad ieškovės atliktus darbus pagal minėtas keturias PVM sąskaitas-faktūras atsakovė visgi priėmė.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, šalių pozicijas, plačiau nepasisako dėl ieškovės į bylą pateiktų paslaugų suteikimo aktų, PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymo nustatytų aplinkybių, pagal kurias šiuos dokumentus pasirašę asmenys tikėtina nebuvo atsakovės atstovai, įgalioti vertinti ieškovės suteiktų Paslaugų kokybę, nes tai esminės reikšmės šiam ginčui teisingai išnagrinėti, teismo vertinimu, neturi. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovė, atsiėmusi iš ieškovės jos nucinkuotas metalines konstrukcijas pagal minėtas paskutines keturias PVM sąskaitas faktūras, pradėjo jas naudoti pagal paskirtį, t. y. jomis disponavo pristatydama jas Galutiniam užsakovui, todėl jai tenka pareiga atsiskaityti už pastarųjų darbų atlikimą.

Atsakovė nuo ieškinio gynėsi ir tuo, kad jai nekyla prievolė apmokėti paskutines keturias PVM sąskaitas-faktūras, nes 2023 m. lapkričio 16 d., 2023 m. gruodžio 5 d. pranešimais atsakovė informavo ieškovę apie mokėjimų sustabdymą.

CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą. Jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi nurodytose prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančios teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus pagal minėtas keturias PVM sąskaitas-faktūras priėmė be jokių išlygų. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė jai atsakovės pavestus atlikti metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus pagal minėtas keturias PVM sąskaitas faktūras atliko tinkamai ir įgijo teisę reikalauti už juos atsiskaityti. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės atsakovei pateiktos keturios PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apmokėtos atitinkamai iki 2023 m. spalio 11 d., 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. spalio 28 d. ir 2023 m. spalio 29 d. Atsakovė gi pranešimus dėl mokėjimų sustabdymo ieškovei pateikė 2023 m. lapkričio 16 d., 2023 m. gruodžio 5 d. Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės vienareikšmiškai liudija, kad stabdyti mokėjimų pagal minėtas keturias paskutines PVM sąskaitas faktūras atsakovė neturėjo jokio pagrindo, nes 2023 m. lapkričio 16 d., 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovė buvo įvykdžiusi visas jai kylančias prievoles iš rangos teisinių santykių, kurių pagrindu buvo išrašytos minėtos keturios PVM sąskaitos-faktūros, o atsakovė vėlavo vykdyti jai kylančius įsipareigojimus pastarąsias PVM sąskaitas-faktūras apmokėti šalių sulygtu 30 dienų terminu nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos.

CK 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Byloje nustatyta, kad ieškovei atlikus ir atsakovei kaip tinkamai atliktus priėmus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus, dėl kurių buvo išrašytos keturios paskutinės PVM sąskaitos faktūros Nr. LTEM33754, LTEM33802, LTEM33880, LTEM33891, atsakovė nevykdė jai tenkančios pareigos juos apmokėti. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 14 558,13 Eur (3 640,89 Eur + 3 639,08 Eur + 3 639,08 Eur + 3 639,08 Eur) skolos už atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus pagal šias PVM sąskaitas faktūras priteisimo pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas.

CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 6 procentų metines palūkanas už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitas-faktūras Nr. LTEM33754, LTEM33802, LTEM33880, LTEM33891, jas skaičiuodama nuo PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos jos apmokėjimo dienos iki 2024 m. vasario 21 d. už konkretų dienų skaičių. Teismas sutinka su ieškove, kad ji turi teisę į įstatymo nustatytas kompensuojamas palūkanas. Tačiau teismas, patikrinęs ieškovės skaičiavimą, jame nustatė aritmetinių klaidų (ieškovė ieškinyje aritmetinio veiksmo iš viso nepateikia, nepaaiškina, kaip gauna prašomas priteisti sumas). Taip pat teismas nemato pagrindo palūkanas už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM33891 skaičiuoti nuo jos išrašymo dienos 2023 m. rugsėjo 29 d. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys buvo sulygusios 30 dienų ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų apmokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nekilo. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. LTEM33891 nurodytą kitokį jos apmokėjimo terminą, kaip išankstinės sąskaitos. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos ne prašomos 307,19 Eur, o 287,78 Eur palūkanos, iš jų 77,81 Eur už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM33754 iki 2024 m. vasario 21 d. už prašomas 130 dienų (3 640,89 Eur x 6/100 /365 x 130), 73,58 Eur už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą N. LTEM33802 iki 2024 m. vasario 21 d. už prašomas 123 dienas (3 639,08 Eur x 6/100/365x 123), 67,60 Eur už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM33880 iki 2024 m. vasario 21 d. už prašomas 113 dienų (3 639,08 Eur x 6/100/365 x 113) ir 68,79 Eur už vėlavimą apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LTEM33891 nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2024 m. vasario 21 d. už 115 dienų (3 639,08 Eur x 6/100/365 x 115). Kitoje dalyje teismas šio reikalavimo netenkina.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei prašant jos naudai iš atsakovės priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą 14 845,91 Eur (14 558,13 Eur + 287,78 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nuostolius už netinkamos kokybės Paslaugas, kuriuos sudaro 2 340 Eur atsakovės patirtos išlaidos šalinant ieškovės darbo trūkumus/transporto išlaidos, 1 346,33 Eur atsakovės darbuotojų komandiravimo į Švediją išlaidos, 16 200 Eur atsakovės negautos pajamos iš Galutinio užsakovo. Šį priešinį reikalavimą atsakovė ieškovei grindžia 6.665 straipsniu, reglamentuojančiu rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, o būtent jo nuostata, numatančia, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis). Teismo vertinimu, atsakovės nurodoma CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nurodyta nuostata, joje įtvirtinti užsakovo teisių gynybos būdai netaikytini atsakovės atžvilgiu, todėl šia nuostata atsakovė remiasi nepagrįstai.

CK 6.665 straipsnis numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį ar pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartus nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (1 dalis). Rangovas vietoje trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius (2 dalis). Ir tik tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys patvirtino, kad atsakovės pas ieškovę užsakyti atlikti 960 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo darbai buvo vykdomi pagal atskirus užsakymus, pateikiant per vieną užsakymą ieškovei cinkuoti 60 vnt. metalinių konstrukcijų. Tokių užsakymų buvo 16. Kiekvienam užsakymui buvo išrašoma atskira PVM sąskaita-faktūra, su konkrečiu 30 dienų jos apmokėjimo terminu nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Kiekvienas užsakymas buvo vykdomas atskirai: viena mašina pateikiami 60 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimui ieškovei, kurias nucinkavus, jos viena mašina buvo atsiimamos iš ieškovės teritorijos, jas atsakovės užsakytu transporto vežant iš karto Galutiniam užsakovui ar vežant į atsakovės teritoriją, o vėliau iš jos Galutiniam užsakovui. Byloje nėra jokių duomenų, kad nors vieno iš 16 užsakymų vykdymas būtų buvęs nutrauktas. Visi 16 užsakymų ieškovės buvo įvykdyti, jų pagrindu buvo išrašytos 16 PVM sąskaitų-faktūrų, 960 vnt. ieškovės nucinkuotų metalinių konstrukcijų atsakovės buvo pateiktos Galutiniam užsakovui. Nurodytos aplinkybės liudija, kad ieškovę ir atsakovę saisčiusiems rangos teisiniams santykiams CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostata ir joje įtvirtinti užsakovo teisės gynybos būdai negali būti taikomi, nes atsakovė ne vieno užsakymo ir pagrindu susiformavusių teisinių santykių su ieškove nenutraukė.

Kaip minėta, užsakovo teisių gynybos būdus, rangovui netinkamai (nekokybiškai) atlikus darbus, reglamentuoja CK 6.665 straipsnio 1 dalis, kuri teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas užsakovui suteikia tik tokiu atveju, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti buvus tokį konkretų susitarimą tarp ieškovės ir atsakovės, ieškovei atliekant 960 vnt. metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus pagal atskirus užsakymus. Atkreiptinas dėmesys, kad ir ieškovės į bylą pateiktose ieškovės veikloje taikomose tipinėse sąlygose tokia užsakovo teisė nebuvo numatyta. Šiose sąlygose buvo numatyta, kad defektus dėl nekokybiškai atliktų vykdytojo darbų vykdytojas pašalina savo sąskaita per su užsakovu suderintą laiką (4.2, 4.4 punktai). Todėl, teismo vertinimu, atsakovė reikalavimą ieškovei dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai (nekokybiškai) atliktą ieškovės darbą apskritai reiškia nepagrįstai.

Nepaisant to, kad vien aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovės priešinį reikalavimą ieškovei atmesti kaip nepagrįstą, teismas trumpai pasisako dėl kitų aplinkybių, kurios buvo itin akcentuotos bylos nagrinėjimo teisme metu.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė akcentavo tai, kad 16 200 Eur dydžio atsakovės negautos pajamos, taip pat 1 346,33 Eur atsakovės darbuotojų komandiravimo į Švediją išlaidos iš esmės buvo susiję su pirmaisiais ieškovės įvykdytais metalinių konstrukcijų cinkavimo užsakymais, po ko atsakovė priėmė sprendimą nucinkuotus gaminius vežti Galutiniam užsakovui ne iš karto iš ieškovės teritorijos, o pirma juos atsivežti pas atsakovę, apžiūrėti, pašalinti trūkumus ir tik tada vežti Galutiniam užsakovui. Liudytoju byloje apklaustas J. Š. nurodė, kad šalinant metalinių rėmų cinkavimo trūkumus atsakovės teritorijoje rėmai buvo valomi nuo perteklinės medžiagos („snarglių“), jie buvo valomi dildėmis, burgalke.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pretenziją dėl kokybės atsakovei Galutinis užsakovas pateikė tik 2024 m. kovo 20 d. (b. l. 99 antra pusė), t. y. praėjus pusei metų po to, kai ieškovė nucinkavo visus atsakovės jai pateiktus metalinius rėmus. Šioje pretenzijoje Galutinis užsakovas nurodė, kad 25 procentams iš 960 rėmų būtina atlikti defektų šalinimo darbus. Joje Galutinis užsakovas 25 procentų iš 960 rėmų nesusiejo su jų atvežimo laiku, t. y. ar tai buvo rėmai, kurie buvo atvežti pirmieji, ar paskutinieji. Cinkuotos dangos pažeidimo šalinimo darbų procedūros aprašyme (b. l. 101-103), kuriuo remiantis Galutinis užsakovas išrašė pretenziją atsakovei, taip pat nebuvo detalizuota, kurie rėmai yra su trūkumais. Iš šiame aprašyme nurodytų duomenų matyti tik tai, kad Galutinis užsakovas nustatė naują cinkuotos dangos pažeidimo šalinimo procedūrą, nes „po karšto cinkavimo valymo atlikti negalima, nes ant konstrukcijos gali likti cinkavimo žymės ir pan.; jei jos kruopščiai nepašalinamos, cinkuota danga nubyra ir atsiranda pažeidimų; taip atsitiko taikant priemones, kurių imtasi 2023 m. lapkričio mėn.; šiuos pažeidimus reikia taisyti dengiant dažais“.

Pastarosios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pretenzijoje nurodyta 16 200 Eur suma, reikalinga atsakovės Galutiniam užsakovui pristatytų 960 vnt. rėmų trūkumų šalinimui, negali būti siejama tik su ieškovės nucinkuotais metaliniais rėmais pagal pirmuosius keturis užsakymus, ką teigė liudytoju apklaustas G. L., ar pagal užsakymus iki 2023 m. liepos mėn., ką teigė atsakovės vadovas. Pastarosios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti ir tai, kad pretenzijoje nurodyta 16 200 Eur suma buvo reikalinga ne konkrečių atsakovės nurodomų kaip ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų trūkumams šalinti (jie šiame aprašyme apskirtai neapibrėžti), bet jau 2023 m. lapkričio mėn. atliko metalinių konstrukcijų valymo po karšto cinkavimo pasekmėms pašalinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad tokį valymą atliko ieškovė.

Teismas sutinka su atsakove, kad jos pateiktas susirašinėjimas su Galutiniu užsakovu patvirtina, kad Galutinis užsakovas, jam atsakovei pristačius antrąją siuntą, išsakė pretenzijas dėl aštrių briaunų pristatytose nucinkuotose metalinėse konstrukcijose, taip pat pristačius tikėtina šeštąją septintąją siuntą, išsakė pretenzijas dėl aštrių kraštų, blogo cinkavimo (tam tikrų vietų nepadengimo cinku). Tačiau susieti šių trūkumų su Galutinio užsakovo paskaičiuota 16 200 Eur suma, teismas neturi jokio pagrindo, nes pačių trūkumų apimtis jokiais įrodymais atsakovės šioje byloje nėra apibrėžta. Vieninteliai įrodymai apie atsakovės akcentuojamus trūkumus yra atsakovės pateiktos atskirų metalinių konstrukcijų nuotraukos, kurios, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, nesudaro pagrindo abejoti, kad tai ieškovės cinkuotos metalinės konstrukcijos, tačiau niekaip neleidžia jų susieti su 16 200 Eur atsakovės įrodinėjama suma, kurią Galutinis užsakovas skyrė 240 vnt. metalinių konstrukcijų trūkumams šalinti (byloje yra tik 19 atskirų konstrukcijų ar atskirų konstrukcijų dalių nuotraukų, kai viso buvo nucinkuota 960 vnt. metalinių konstrukcijų, iš jų su trūkumais, atsakovės teigimu, yra 240 vnt.).

Kita vertus, teismas dar kartą pabrėžia, kad atsakovės įrodinėjami ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų trūkumai, kuriuos, atsakovės teigimu, Galutinis užsakovas šalino už 16 200 Eur, - aštrūs kraštai, blogas cinkavimas (tam tikrų vietų nepadengimas cinku), yra matomi vizualiai apžiūrint metalines konstrukcijas. Todėl tokie trūkumai, jeigu jie ir buvo atsakovei atsiimant cinkuotas metalines konstrukcijas iš ieškovės, turėjo būti nurodyti ieškovei kaip trūkumai ieškovės atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus priimant su atitinkamomis išlygomis – reikalaujant tokius trūkumus šalinti, mažinti kainą, o jeigu juos pašalinti negalima, nutraukiant sutartį ir reikalaujant nuostolių atlyginimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš pateikdama Galutiniam užsakovui kuriuos nors iš 960 vnt. metalinių rėmų atsakovė kuriuos nors iš jų priėmė su tokiomis išlygomis. Todėl remtis tokių trūkumų faktu, kaip ir minėta, pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį po ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų priėmimo be išlygų atsakovė neturėjo ir neturi teisės.

Teismas taip pat trumpai pažymi, kad Galutinio užsakovo pretenzijoje, skaičiuojant metalinių konstrukcijų remonto išlaidas, nurodoma šakinio krautuvo ir gamyklos darbuotojo darbo valandos įkainis, nedetalizuojant kokius konkrečius darbus jie turės atlikti. Tuo tarpu cinkuotos dangos pažeidimų šalinimo darbo procedūros aprašyme minimi ne tik cinkavimo darbų, bet ir suvirinimo darbų trūkumai, kurių ieškovė, cinkuodama metalinius rėmus, neatlikinėjo. Tai taip pat kelia abejones dėl atsakovės reikalaujamos 16 200 Eur nuostolių sumos sąsajos su ieškovės įsipareigotais atsakovei atlikti metalinių konstrukcijų cinkavimo darbais, jų kokybe.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė taip pat apeliavo į Galutinio užsakovo išsakytas pretenzijas dėl metalinių rėmų sulankstymo, kurie atsispindi ir į bylą pateiktose fotonuotraukose, Galutinio užsakovo atsakovei pateikta pretenzija dėl kokybės su tuo apskritai nėra siejama. Šiuo apsektu teismas sutinka su ieškove, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad ieškovei perduodant atsakovei jos atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus jai tokie trūkimai kaip metalinių konstrukcijų sulankstymas cinkavimo darbų atlikimo metu buvo išsakytas ir jos atlikti darbai buvo priimti su atitinkamomis išlygomis. Vien tai, kad Galutinis užsakovas, gavęs cinkuotas metalines konstrukcijas iš atsakovės, nustatė, kad konstrukcijos sulankstytos, nesudaro pagrindo teigti, kad jos buvo sulankstytos cinkavimo darbų atlikimo metu. Kaip paaiškino šalys bylos nagrinėjimo teisme metu, po cinkavimo darbų atlikimo jos buvo kraunamos ir iškraunamos iš transporto priemonių, transportuojamos, todėl besąlygiškai sieti jų sulankstymą su ieškovės atsakomybe, nesant įrodymų, kad tokie akivaizdūs trūkumai ieškovei buvo išsakyti metalinių konstrukcijų atsiėmimo iš ieškovės metu, prieš jas pateikiant Galutiniam užsakovui, nėra pagrindo. Tokios aplinkybės turi būti pagrįstos įrodymais. Teismas taip pat trumpai atžymi, kad Galutinio užsakovo teiktoje pretenzijoje 2023 m. gegužės 23 d. yra duomenų ir apie tai, kad tam tikros metalinės konstrukcijos išlinko, įstačius į jas vazonus, dėl pačių konstrukcijų silpnumo.

Atsakovė priešiniu ieškiniu prašo priteisti taip pat 1 346,33 Eur atsakovės darbuotojų komandiravimo į Švediją išlaidas, taip pat 2 340 Eur atsakovės patirtas išlaidas šalinant ieškovės darbo trūkumus / transporto išlaidos.

Į bylą pateikti įrodymai pakankami teigti, kad atsakovė patyrė 1 346,33 Eur atsakovės darbuotojų V. B. ir I. Ž. komandiravimo į Švediją išlaidas (b. l. 94-98), tačiau įrodymų, kad ieškovė patyrė 2 340 Eur išlaidas, šalindama ieškovės darbo trūkumus, turėjo transporto išlaidų, atsakovė į bylą apskritai nepateikė. Tokioms aplinkybėms nustatyti vien atsakovės paaiškinimų nepakanka. Kita vertus, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai sudaro pagrindo teigti, kad tokios atsakovės patirtos išlaidos, jeigu jos ir buvo atsakovės patirtos, negali būti siejamos su kokiais nors ieškovės neteisėtais veiksmais. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad sprendimą vežti ieškovės nucinkuotas metalines konstrukcijas, atsakovei nevykdant pareigos priimti ieškovės atliktą darbą - jų nepažiūrėjus, nenustačius jų trūkumų, nenurodžius išlygų darbus priimant, iš ieškovės teritorijos Galutiniam užsakovui priėmė pati atsakovė. Atsakovė nuo 2023 m. liepos mėnesio, toliau nevykdydama pareigos priimti ieškovės atliktą darbą, pati priėmė sprendimą ieškovės nucinkuotas metalines konstrukcijas atsiimti iš ieškovės, jas atsivežant į atsakovės teritoriją, joje jas papildomai apžiūrint, o esant reikalui šalinant atsakovės nustatytus jų trūkumus. Taigi, visos pastarosios atsakovės patirtos papildomos išlaidos, jeigu jos ir buvo patirtos, sietinos su pačios atsakovės veiksmais, jos sprendimais, o ne su ieškovės netinkamai atliktais darbais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neleido ar trukdė atsakovei įgyvendinti jai tenkančią pareigą priimti ieškovės atliktus metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė neleido atsakovei ieškovės nucinkuotas metalines konstrukcijas apžiūrėti, vertinti jų kokybę ieškovės teritorijoje, prieš atsiimant jas atsakovei. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė, net nusivežusi ieškovės nucinkuotas metalines konstrukcijas pas save, apie vykdomą jų apžiūrą atsakovės teritorijoje, nustatytus trūkumus informavo ieškovę ir reikalavo juos šalinti ar nurodė, kad juos priima su išlygomis. Todėl ir šioje dalyje atsakovės priešinis reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu.

Taip pat teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą, trumpai pasisako dėl Standarte nurodytų nuostatų, kurias akcentavo šalys bylos nagrinėjimo teisme metu.

CK 6.663 straipsnis numato, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomuosius reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų lakytis. Rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

Byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad jos atliekami metalinių konstrukcijų cinkavimo darbai atitiks Standarto reikalavimus. Tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas, ar Galutinio užsakovo, vėliau ir atsakovės, jos teigimu, nustatyti tokie ieškovės atliktų metalinių konstrukcijų cinkavimo darbų trūkumai kaip perteklinė medžiaga, tame tarpe aštrūs kampai, briaunos, nepilnai nucinkuotos vietos, yra laikytini Standarte įtvirtintų nuostatų neatitikimu.

Kaip nurodė atsakovė, Standarte nurodyta, kad priėmimo kontrolės metu cinkuotų gaminių sąlyginiai paviršiai, pirmą kartą apžiūrint ne mažesniu nei 1 m atstumu normaliu ar koreguotu žvilgsniu, turi būti be gumbelių, pūslelių (t.y. pakilusių vietų, neprilipusių prie metalo), nelygumų ir aštrių taškų (jeigu jie gali būti sužeidimo priežastimi) ir be nepadengtų vietų. Tačiau Standarte taip pat nurodyta, kad estetika ar dekoratyvinės savybės yra tik antrinės savybės, dėl kurių, jeigu jos yra svarbios, cinkuotojui ir užsakovui rekomenduojama susitarti dėl apdailos kokybės. Standarte taip pat pabrėžta, kad „šiurkštumas“ ir „lygumas“ yra santykinės sąvokos, cinkuoto paviršiaus nelygumas pramoninio apdirbimo gaminiams bus kitoks, nei mechaniškai nušlifuotiems gaminiams, praktiškai yra neįmanoma nustatyti išvaizdos ar apdailos apibrėžimo, apimančio visus reikalavimus. Standarte taip pat nurodyta, kad tamsesni ar šviesesni plotai (pavyzdžiui, akytas raštas ar tamsiai pilti plotai) ar nežymus paviršiaus nelygumas negali būti atmetimo priežastimi. Estetikos aspektai (pvz., suvirinimo siūlės protėkis), atsirandantys dėl gaminio persidengiančių paviršių suvirinimo siūlės pertrūkių, taip pat negali būti atmetimo priežastimi.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovei užsakant pas ieškovę metalinių konstrukcijų cinkavimo darbus buvo nurodyta, kam konkrečiai šios konstrukcijos bus naudojamos. Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam apskritai nebuvo žinoma, kad metalinės konstrukcijos yra gaminamos tikslu jas išvežti į Švediją. Priešingų aplinkybių atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nenurodė. Tai leidžia teigti, kad byloje nepakanka įrodymų teigti, kad šalys sulygo dėl aukštesnių nei Standarte nustatytų reikalavimų.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės vadovas itin akcentavo tai, kad Standartas įpareigoja cinkuotoją pašalinti perteklinę medžiagą. Teismas su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka, nes Standartas įpareigoja cinkuotoją pašalinti ne perteklinę medžiagą apskritai, o nurodo, kad nelygumų ir aštrių taškų (jeigu jie gali būti sužeidimo priežastimi) sąlyginiame paviršiuje neturi būti. Atkreiptinas dėmesys, kad Galutinio užsakovo pateiktose pretenzijose kaip metalinių konstrukcijų cinkavimo trūkumas nurodoma ne perteklinė medžiaga apskritai, o aštrios briaunos, kraštai, šonuose aštrūs nelygumai. Ar tam tikras nelygumas ir aštrus taškas gali būti sužeidimo priežastimi yra vertinimo dalykas, todėl būtent toks konkretus nelygumas ir aštrus taškas, o ne tiesiog perteklinė medžiaga, galėtų būti objektu spręsti, ar tai yra trūkumas ir ar turi būti šalinamas. Tokie ieškovės atliktų darbų trūkumai vienareikšmiškai atsakovės turėjo būti nurodomi prieš jų perėmimą iš ieškovės, atitinkamai fiksuojami ir keliami su jais susiję konkretūs reikalavimais. Pažymėtina, kad Standartas įpareigoja patį pirkėją dar prieš cinkavimą brėžiniais ar kitomis priemonėmis nurodyti cinkuotojui paviršiaus nelygumus, pavyzdžiui, apvalūs lašai ar kontakto žymės, kurie gali padengtą daiktą padaryti netinkamu numatytai paskirčiai, pavyzdžiu ar kitu būdu pademonstruoti reikalingą apdirbimą, jeigu toks poreikis yra. Nors byloje surinkti duomenys liudija, kad prieš ieškovei pradedant cinkuoti 960 vnt. metalinių konstrukcijų buvo atliktas bandomasis cinkavimas, byloje nėra duomenų, pakankamų teigti, kad atsakovė ieškovei buvo nurodžiusi konkrečius taškus, vietas, kur perteklinės medžiagos neturi būti, reikiamą jų apdirbimą.

Taigi, visuma nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu, pagrindžia, kad atsakovės priešieškinis, pareikštas ieškovei, nėra pagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl kitų šalių bylos nagrinėjimo teisme metu gausiai išsakytų argumentų teismas plačiau teismo sprendime nepasisako, nes, teismo vertinimu, jie esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 446 Eur žyminį mokestį (b. l. 22). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamas 445 Eur žyminis mokestis (14 845,91 Eur x 3/100). Atsakovė byloje patyrė 448 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 157), 152,63 Eur vertimo išlaidų (b. l. 118), 2 904 Eur advokato pagalbos išlaidų (b. l. 119, 217-220). Nors ieškovės ieškinys yra patenkintas iš dalies, nepatenkinta dalis yra itin nežymi, nesudaranti net 1 proc., todėl įvertinęs tai, kad priešieškinis yra atmestas, teismas nemato pakankamo pagrindo priteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą atmestai ieškinio daliai, iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

Valstybė patyrė 25,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinys iš esmės yra patenkintas, o priešieškinis atmestas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“, juridinio asmens kodas 126143113, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“, juridinio asmens kodas 126143113, naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Technologies“, juridinio asmens kodas 123019473, 14 558,13 Eur (keturiolika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 13 ct) skolos, 287,78 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 78 ct) palūkanų, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 14 845,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 445 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Technologies“, juridinio asmens kodas 123019473, priešieškinio netenkinti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LT Technologies“, juridinio asmens kodas 123019473, 25,21 Eur (dvidešimt penkis eurus 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti atsakovei, kad šią sumą, įsiteisėjus sprendimui, nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas – 5662) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.