- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- e2A-2983-981/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01464-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Trumpulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti: 1) 897,07 EUR negrąžinto kredito; 2) 53,91 EUR mokėjimo palūkanų pagal 2024 m. balandžio 16 d. Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 24137557 (toliau – ir Sutartis) už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2025 m. kovo 20 d.; 3) 98,88 EUR dydžio administravimo mokestį pagal Sutartį; 4) 24,48 EUR nuostolių atlyginimo (pagal Sutartį ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro Sutartyje įtvirtintos 14 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 21 d. iki 2025 m. gegužės 13 d.; 5) 14 procentų nuostolių atlyginimo (pagal Sutartį ieškovės negautas pajamas, skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 15 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 106,52 EUR sumos); 6) 85,20 EUR sutarties sudarymo mokestį; 7) 6,42 EUR delspinigių; 8) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 9) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalys 2024 m. balandžio 16 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 24137557, pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 1 098,90 EUR paskolą (1 000 EUR paskolos suma ir 98,90 EUR paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį. Nepaisant paskolos lėšų gavimo ir įsipareigojimų šias lėšas grąžinti numatytu grafiku atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, negrąžino jam suteiktos paskolos, taip pat nesumokėjo priskaičiuotų palūkanų, Sutarties administravimo mokesčio bei Sutarties sudarymo mokesčio. Atsakovas taip pat neinformavo apie jokias aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindu pakeisti jo skolinių įsipareigojimų vykdymo terminus ar atleisti atsakovą nuo atsakomybės už sutartinių prievolių neįvykdymą. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė 2025 m. kovo 6 d. tinkamai įteikė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei šis įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2025 m. kovo 20 d., tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį.
3. Ieškovės skaičiavimu, atsakovas pagal Sutartį yra neįvykdęs šių piniginių reikalavimų: 1) 897,07 EUR dydžio suteikto ir nepadengto finansavimo suma; 2) 53,91 EUR dydžio palūkanos nuo 2024 m. spalio 16 d. iki 2025 m. kovo 20 d.; 3) 98,88 EUR administravimo mokesčio; 4) 85,20 EUR sutarties sudarymo mokesčio; 5) 6,42 EUR delspinigių; 6) 24,48 EUR nuostolių atlyginimo (pagal Sutartį ieškovės negautos pajamos, kurias sudaro Sutartyje įtvirtintos 14 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 21 d. iki 2025 m. gegužės 13 d.; 7) 14 procentų nuostolių atlyginimo (pagal Sutartį ieškovės negautos pajamos, skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 15 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 106,52 EUR sumos).
4. Taip pat ieškovė nurodė, jog jei atsakovas nebūtų padaręs esminio Sutarties pažeidimo ir Sutartis būtų galiojusi visą joje numatytą laikotarpį iki 2027 m. balandžio 15 d., taikant minėtą 14 procentų palūkanų normą nuo Sutarties nutraukimo dienos nuo atsakovui paskolintos ir jo negrąžintos pagal paskolos įmokų grafiką (tinkamu Paskolos sutarties vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio paskolos sumos iš viso būtų priskaičiuota 131 EUR palūkanų suma, kas yra laikytina ieškovės negautomis pajamomis.
5. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (sutuoktinei), tačiau per nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo: 1) 897,07 EUR negrąžinto kredito; 2) 53,91 EUR mokėjimo palūkanas; 3) 23,61 EUR administravimo mokesčio; 4) 24,48 EUR negautų pajamų; 5) 14 procentų negautų pajamų, skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027 m. balandžio 15 d.), nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 106,52 EUR sumos; 6) 6,42 EUR delspinigių; 7) 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1 112,01 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 342,57 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs gautą paskolą ieškovei ir priėjo prie išvados, kad ieškovės reikalavimai dėl 897,07 EUR skolos ir 53,91 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo, priteisimo yra pagrįsti, todėl tenkintini.
8. Teismas nustatė, jog prašomas priteisti administravimo mokestis paskaičiuotas ir iki, ir po Sutarties nutraukimo, atėmus atsakovo sumokėtą administravimo mokesčio dalį. Teismas pažymėjo, kad administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė nesumokėtą sutarties administravimo mokestį už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo, kuris pagal ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą sudaro 23,61 EUR, o reikalavimą priteisti administravimo mokestį po Sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos, kuris pagal ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą sudaro 75,27 EUR, atmetė kaip nepagrįstą.
9. Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 24,48 EUR nuostolių atlyginimo bei 14 procentų nuostolių atlyginimo, neviršijant bendros 106,52 EUR sumos.
10. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 85,20 EUR Sutarties sudarymo mokestį, teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-796/2023) laikosi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalies norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji. Atsižvelgiant į tai, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, sudariusi vartojimo kredito sutartį su atsakovu (vartotoju) pagal joje nurodytas sąlygas ir jam neatskleidusi informacijos apie skolintojų paskolintą sumą, sudarančią prielaidas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį, vėliau praranda teisę tuo remtis, įrodinėdama jos teisę gauti didesnę dalį sutarties sudarymo mokesčio, nei numatyta įstatyme, t. y. prisiima su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką.
11. Nustačius, kad prašomas priteisti sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas nesilaikant VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo ir nesant pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytos išimties, ieškovės teiginiai, kad sutarties sudarymo mokestis kartu su bendru administravimo mokesčiu neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo, nekeičia teisinio faktinės situacijos vertinimo.
12. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą, Portalo naudojimosi sutarties 10.4 punktą, visas Sutarties sudarymo mokestis buvo išskaitytas (pervestas ieškovei) paskolos išmokėjimo metu, apskaičiuojant Sutarties sudarymo mokestį buvo nesilaikyta VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo, ir vadovaujantis pirmiau išdėstyta teismų praktika, nagrinėjamai situacijai netaikytina VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta išimtis, todėl atmetė ieškovės reikalavimą dėl 85,20 EUR sutarties sudarymo mokesčio priteisimo.
13. Teismas tenkino ir laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus priteisti 6,42 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 342,57 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
14. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą už akių, ieškovei iš atsakovo priteisti 85,20 EUR sutarties sudarymo mokestį ir apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakovui būtų atskleidusi informaciją apie pačios ieškovės paskolintą sumą, sudarančią prielaidas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį, t. y. netaikyti įstatyme nustatytų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokėtino atlygio skaičiavimo ribojimų.
14.2. Sutarties bendrųjų sąlygų 3.23 punkte yra nurodyta, kad „Organizatorius turi teisę investuoti į Paskolos gavėjų Paskolas Aukcione, o tokio investavimo atveju Organizatoriui taikoma pirmenybė – t. y. Organizatoriaus Siūlymas yra visuomet pirmas. Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų Paskolos sumos ir užtikrina, kad visu Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu Operatoriaus pagal Paskolos sutartį Paskolos gavėjui suteikta Paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos“. Atsakovas apie visus taikomus mokesčius informuojamas tiek teikiant paraišką, tiek pasirašant Sutartį, kurioje nurodoma bendra Skolintojų paskolinta suma, taip pat kokį procentą nuo paskolintos sumos sudaro būtent sutarties sudarymo mokestis. Kadangi nei įstatyme, nei formuojamoje teismų praktikoje nėra nurodoma kokia forma ir už kokį laikotarpį turėtų būti pateikta informacija, įrodanti, kad apeliantė turi teisę pasinaudoti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, teikiant įrodymus teismui buvo pateikti papildomi duomenys, įrodantys, jog apeliantė investavo ne tik į su atsakovu sudarytą Sutartį, bet ir į visas kitas tą dieną išduotas paskolas.
14.3. Byloje nėra ginčo, kad ji yra tarpusavio skolinimo platformos operatorė, įtraukta į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, administruojanti internetinę tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, kurioje buvo sudaryta Sutartis. Apeliantė, atsižvelgdama į VKĮ pakeitimus, kuriais buvo leista tam tikrą dalį operatoriaus patiriamų sąnaudų padengti sutarties sudarymo metu, taip pat remdamasi VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinta išimtimi, šiuo metu yra pritaikiusi tokį veiklos modelį, kai į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina kitus minėtoje normoje nustatytus reikalavimus, todėl netaiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje įtvirtintų reikalavimų proporcingai skaičiuoti platformos operatoriui mokamo atlygio. Apeliantei kaip Platformos operatorei mokamas atlygis pagal paskolų sutartis, sudarytas iš sutarties sudarymo mokesčio ir administravimo mokesčio, kurie yra įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis) ir neviršija VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų bendros vartojimo kredito kainos maksimalių ribų. Minėti mokesčiai nurodyti Sutartyje, apie juos atsakovas buvo informuotas ir įsipareigojo juos sumokėti. Nagrinėjamu atveju, apeliantės kaip Skolintojo (Platformoje suteiktas identifikacinis Nr. I-00007702) investuota suma į su atsakovu sudarytą Sutartį Nr. L-24137557 buvo 135 EUR bendros skolintojų paskolintos sumos, iš kurios 123,04 EUR buvo skirta vartojimo kredito daliai ir tai sudarė 12,29 procentų bendros vartojimo kredito sumos bei 11,96 EUR sutarties sudarymo mokesčiui finansuoti.
14.4. Nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys pagrindžia, jog Bendrovė atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje įtvirtintas sąlygas, sudarančias pagrindą vadovautis nurodyta išimtimi, o taip pat reikalauti viso negrąžinto sutarties sudarymo mokesčio, kaip nepadengtos paskolos sumos dalies.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Apeliacija pagal CPK nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
17. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas D. G. 2024 m. balandžio 16 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 24137557, pagal kurią ieškovė joje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovui 1 098,90 EUR paskolą (1 000 EUR paskolos suma ir 98,90 EUR paskolos sutarties sudarymo mokestis) 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą sutartį.
19. Atsakovui nesilaikant įsipareigojimo nustatytu grafiku grąžinti paskolą, ieškovė 2025 m. kovo 6 d. įteikė raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjimą, kad Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta, jei šis įsiskolinimas nebus sumokėtas iki 2025 m. kovo 20 d., tačiau atsakovas į šiuos raginimus nereagavo ir skolos nesumokėjo, todėl ieškovė 2025 m. kovo 20 d. buvo priversta vienašališkai nutraukti Sutartį.
20. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimo už akių, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei nebuvo priteistas Sutarties sudarymo mokestis, (ne)tinkamo aiškinimo.
Dėl Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo
21. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria ieškovei nebuvo priteista 85,20 EUR sutarties sudarymo mokesčio, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė VKĮ nuostatas.
22. Šalių sutartinius teisinius santykius reglamentuoja VKĮ nuostatos. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal www.finbee.lt portalo naudojimosi sutarties 2.10 punktą ieškovė yra organizatorė, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą.
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 85,20 EUR sutarties sudarymo mokestį.
24. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šio reikalavimo pagrįstumą, nurodė, jog pagal apeliacinės instancijos teismo (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-796/2023) praktiką, vartojimo kredito sutartį su atsakovu (vartotoju) pagal joje nurodytas sąlygas sudariusi ir jam neatskleidusi informacijos apie skolintojų paskolintą sumą, sudarančią prielaidas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį, vėliau praranda teisę tuo remtis, įrodinėdama jos teisę gauti didesnę dalį sutarties sudarymo mokesčio, nei numatyta įstatyme, t. y. prisiima su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką. Todėl nustačius, kad prašomas priteisti sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas nesilaikant VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo ir nesant pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytos išimties, ieškovės teiginiai, kad sutarties sudarymo mokestis kartu su bendru administravimo mokesčiu neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo, nekeičia teisinio faktinės situacijos vertinimo.
25. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog vadovaujantis pirmiau išdėstyta teismų praktika, nagrinėjamai situacijai netaikytina VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta išimtis, todėl ieškovės reikalavimas dėl 85,20 EUR sutarties sudarymo mokesčio priteisimo buvo atmestas.
26. Pagal šalių sutarties sudarymo metu galiojusią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakciją ne mažiau kaip 75 procentai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.
27. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi tuo atveju, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kredito gavėjo bankroto atveju tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimai vartojimo kredito gavėjui tenkinami po to, kai visiškai patenkinami paskolos davėjų reikalavimai (VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalis). Būtent šiomis teisės normomis apeliantė ir grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo jai priteisti visą 85,20 EUR dydžio sutarties sudarymo mokestį.
28. Pažymėtina, kad nei bendrose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).
29. Pagal VKĮ 2 straipsnio 2 dalį bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma – bendros vartojimo kredito sumos ir bendros vartojimo kredito kainos suma. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jeigu privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis (VKĮ 2 straipsnio 3 dalis).
30. Šalių sudarytoje Sutartyje sutarties sudarymo mokestis yra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito kainą, kuri susideda iš paskolos sumos, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio ir kitų galimų mokesčių, kurie yra su vartojimo kredito sutartimi susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidos (kredito kainos elementai) pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį. Dėl to sutarties sudarymo mokestis turėtų būti vertinamas sistemiškai, kaip vieningas atlygis ieškovei (tarpusavio skolinimo platformos operatorei), kuris reglamentuojamas VKĮ 25³ straipsnyje.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovei nebuvo priteistas Sutarties sudarymo mokestis. Visų pirma, pirmosios instancijos teismo nurodoma apeliacinės instancijos teismo suformuota praktika negali būti taikoma kaip precedentas, kadangi minėtoje byloje teismas nustatė, jog ieškovė vartotojui nenurodė informacijos apie skolintojų paskolintą sumą, tačiau nagrinėjamu atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 3.23 punkte yra nurodyta, kad „Organizatorius į kiekvieną paskolą investuoja ne mažiau kaip 12 procentų Paskolos sumos ir užtikrina, kad visu Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu Operatoriaus pagal Paskolos sutartį Paskolos gavėjui suteikta Paskolos sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos Paskolos sumos“. Teismo vertinimu, vien tai, kad atsakovui nebuvo nurodyta konkretus į jį investuotos skolintojų paskolintos sumos dydis, nereiškia, jog atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad į jam suteikiamą paskolą ieškovė investuos ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos paskolos sumos.
32. Antra, tai, kad ieškovės pagal Sutartį atsakovui suteiktos bendros vartojimo kredito sumos dalis sudaro ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos, patvirtinta ieškovės kartu su ieškiniu pateikta 2024 m. balandžio 16 d. pažyma apie ieškovės investitcijas į paskolas, pagal kurią ieškovė į atsakovės paskolą investavo 135 EUR, kas sudaro 12,29 procento visos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatyta išimtis dėl VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies netaikymo nagrinėjamu atveju galėti būti taikoma.
33. Trečia, Sutartyje ieškovė atsakovui tinkamai nurodė visus už suteiktą paskolą mokėtinus mokesčius, jie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą, todėl Sutartis atitiko VKI 25 straipsnio reikalavimus ir atsakovas turėjo pareigą sumokėti ieškovei Sutartyje nustatytą mokamą sumą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
34. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino vartojimo kreditus reglamentuojantį teisinį reguliavimą, netinkamai kaip precedentą pritaikė suformuotą teismų praktiką, kas lėmė neteisingą sprendimo už akių dalį dėl Sutarties sudarymo mokesčio nepriteisimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą sprendimą už akių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
35. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo tenkintas, jos 23 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme žyminiam mokesčiui apmokėti, priteisiamos iš atsakovo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą už akių pakeisti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, naudai iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 85,20 EUR sutarties sudarymo mokesčio.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“, juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 23 EUR (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.