Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Jaliniausko ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei (nuotoliniu būdu, naudojant „Zoom“ programą),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams;

- BK 187 straipsnio 1 dali, ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. Z. paskirta subendrinta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, A. Z. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu subendrinta galutine bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą neatliktos bausmės dalį (24 dienas) ir A. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 24 dienoms.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas A. Z. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. balandžio 8 d. 00.00 val. iki 2022 m. balandžio 8 d. 11.51 val. (viena diena).

Civilinio ieškovo UAB „Čia Market“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš A. Z. civilinio ieškovo UAB „Čia Market“, naudai 637,39 Eur (šeši šimtai trisdešimt septyni eurai 39 ct) žalos atlyginimui ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 637,39 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Z. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. balandžio 7 d. apie 23.20 val., išdaužęs parduotuvės „Čia Market“, esančios (duomenys neskelbtini), lango stiklo paketą, įsibrovė į patalpą – į parduotuvę „Čia Market” ir pagrobė svetimą turtą – UAB „Čia Market“ priklausantį bevertį ekspozicinį stovą su jame esančiais loterijos bilietais: 31 vnt. „Laimingosios eilutės”, kurių 1 vnt. kaina 1 Eur, bendrai 31 Eur sumai; 40 vnt. „5X”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 80 Eur sumai; 39 vnt. „7-11-21”, kurių 1 vnt. kaina 1 Eur, bendrai 39 Eur sumai; 37 vnt. „Aukselis”, kurių 1 vnt. kaina 1 Eur, bendrai 37 Eur sumai; 46 vnt. „Aukso bankas”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 92 Eur sumai; 36 vnt. „Aukso grynuolis”, kurių 1 vnt. kaina 1 Eur, bendrai 36 Eur sumai; 5 vnt. „Deimantai”, kurių 1 vnt. kaina 5 Eur, bendrai 25 Eur sumai; 44 vnt. „Drakono turtai”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 88 Eur sumai; 16 vnt. „Dėlionė”, kurių 1 vnt. kaina 1 Eur, bendrai 16 Eur sumai; 34 vnt. „Lobių sala”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 68 Eur sumai; 24 vnt. „Magiškas perlas”, kurių 1 vnt. kaina 5 Eur, bendrai 120 Eur sumai; 12 vnt. „Mega”, kurių 1 vnt. kaina 5 Eur, bendrai 60 Eur sumai; 28 vnt. „Pinigų sūkurys”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 56 Eur sumai; 27 vnt. „Prizų ratas”, kurių 1 vnt. kaina 1 Eur, bendrai 27 Eur sumai; 25 vnt. „Sėkmės 7”, kurių 1 vnt. kaina 10 Eur, bendrai 250 Eur sumai; 33 vnt. „Sėkmės 7”, kurių 1 vnt. kaina 1 Eur, bendrai 33 Eur sumai; 35 vnt. „Sėkmės 7”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 70 Eur sumai; 40 vnt. „Sėkmės 7”, kurių 1 vnt. kaina 5 Eur, bendrai 200 Eur sumai; 53 vnt. „Tavo 200 Eur”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 106 Eur sumai; 8 vnt. „Teleloto”, kurių 1 vnt. kaina 5 Eur, bendrai 40 Eur sumai; 57 vnt. „Triguba sėkmė”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 114 Eur sumai; 8 vnt. „Uno”, kurių 1 vnt. kaina 5 Eur, bendrai 40 Eur sumai; 60 vnt. „Už Žalgirį”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 120 Eur sumai; 22 vnt. „Vegas”, kurių 1 vnt. kaina 5 Eur, bendrai 110 Eur sumai; 43 vnt. „Žaibiški laimėjimai”, kurių 1 vnt. kaina 2 Eur, bendrai 86 Eur sumai, t. y. viso pavogė 803 vnt. loterijos bilietų, bendrai 1 944 Eur sumai, ir vieno litro talpos degtinės butelį „Originali lietuviška auksinė degtinė” 11,77 Eur vertės, tuo UAB „Čia Market” padarė iš viso 1 955,77 Eur turtinę žalą.

1.1. Taip pat A. Z. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. balandžio 7 d. apie 23.20 val., vykdydamas iš UAB „Čia Market“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vagystę ir įsibraudamas į minėtą parduotuvę, sunaikino svetimą turtą – išdaužė įėjimo durų stiklą bei vitrininio lango stiklą, bendrai 525,62 Eur sumai, sugadinant reklamos lipduką 100 Eur vertės, tuo UAB „Čia Market“ padarė viso 625,62 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo A. Z. kaltė ir padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

5. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę / mažesnę bausmę, teigiant, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. Z. paskirta bausmė yra per griežta. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi, be to paskyrus tokią griežtą bausmę jis negalės jos atlikinėti atvirojoje kolonijoje, dirbti ir tokiu būdu atlyginti priteistus civilinius ieškinius.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. Z. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas (numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje) bei paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, bausmių rūšys ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. Z. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, 2K-253-699/2018, 2K-123-697/2021).

10. Nagrinėjamu atveju aktuali ir kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, jog, skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

11. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmes apeliantui. Byloje nustatyta, kad A. Z. nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Be to, A. Z. nuteistas už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. Z. tiek pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tiek pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės rūšys – laisvės atėmimas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančią bei dvi sunkinančias aplinkybes, parinkdamas A. Z. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą. A. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, BK 178 straipsnio 2 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 187 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, ką taip pat apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai pripažino kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas vertino tai, kad A. Z. šiuos tyčinius nusikaltimus padarė būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs visos bausmės, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Be kita ko, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, nusikaltimais padaryta žala civiliniam ieškovui neatlyginta, anksčiau jis yra teistas 8 kartus, iš kurių net 7 kartus už vagystes, yra teistas ir užsienyje (1 t., b. l. 95-109, 3 t., b. l. 33). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Z. yra ne kartą baustas administracine tvarka, per praėjusius trejus metus net 42 kartus nubaustas už vagystes, paskirtų baudų jis nėra sumokėjęs, jam surašyti 6 administracinio nusižengimo protokolai už vagystes padarytas lygtinio paleidimo metu (2 t., b. l. 48-94), jis niekur nedirba (2 t., b. l. 171), nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. kovo 30 d. gydytas psichiatrijos stacionare, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini) sindromas ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes atsižvelgė ir į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad A. Z. lygtinio paleidimo metu pareigų nevykdė, nesilaikė jam nustatytos tvarkos, darė administracinius nusižengimus, kviečiamas į Probacijos tarnybą laiku neatvykdavo, vengė priežiūros, elgėsi impulsyviai, prarasdavo savitvardą, 2022 m. kovo 20 d. buvo pristatytas į ligoninę dėl neadekvataus elgesio, iki 2020 m. kovo 30 d. buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje (2 t., b. l. 169-170).

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, apylinkės teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę ir jas argumentuotai motyvavo. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pobūdžius, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, ankstesnius teistumus bei kitas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas turi būti skiriamos griežčiausios bausmės rūšys numatytos straipsnių sankcijose – laisvės atėmimas, dydžius parenkant mažesnius nei sankcijose nustatyti šių bausmių vidurkiai. Kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas praeityje buvo daug kartų teistas, nusikaltimus įvykdė lygtinio paleidimo metu, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos tiek švelnesnės bausmės rūšys, tiek ir jo atžvilgiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos griežčiausios rūšies bausmės (laisvės atėmimas) yra paskirtos tinkamai ir užtikrina bausmės paskirtį.

14. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio teisinio pagrindo, juolab kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas galutinę bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti A. Z. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta, teisinga ir pagrįsta, jos keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo A. Z. apeliacinio skundo argumentai, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos; nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti; paskiriama bausmė, kurios rūšies ar dydžio nenustato pritaikytas BK straipsnis ar išvis BK. Baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normos netinkamai pritaikomos tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma esant pagrindui ją taikyti ar pritaikoma kuri nors iš BK bendrosios dalies normų nesant jos taikymo pagrindo, arba pritaikoma ne ta norma, kurią reikėjo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-746/2015).

16. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinęs nuteistajam vienu trečdaliu paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydžius ir po to jas subendrinęs, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl paskirtų bausmių mažinimo vienu trečdaliu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. BK 64¹ straipsnio nuostatos turi būti taikomos subendrintai bausmei, bet ne už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtai atskirai bausmei. Nors BK 64¹ straipsnyje nėra aiškiai nurodyta kuri bausmė – paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, ar galutinė subendrinta bausmė – turi būti mažinama vienu trečdaliu, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje yra suformuota aiški nuostata, kad BK 64¹ straipsnis taikomas galutinei subendrintai bausmei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-303/2015). Nagrinėjamu atveju, BK 64¹ straipsnio nuostatos turėjo būti taikytos ir nuteistajam A. Z. bausmė turėjo būti vienu trečdaliu sumažinama tik po to, kai pirmosios instancijos teismas paskyręs už kiekvieną jo įvykdytą nusikalstamą veiką bausmę atskirai, šias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrino, ir paskyrė subendrintą bausmę. Todėl ši baudžiamojo įstatymo taikymo klaida taisoma nustatant, kad nuteistajam A. Z. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje yra skiriama laisvės atėmimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje yra skiriama laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, šios paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir skiriama A. Z. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skiriama sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, A. Z. paskirta sumažinta bausmė subendrintina su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu subendrinta galutine bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį (24 dienas) ir skiriama A. Z. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 24 dienoms.

Dėl proceso išlaidų

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. Z. (3 t., b. l. 106). Pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti.

A. Z. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje skirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirti laisvės atėmimo bausmę 9 (devyneriems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šias paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti A. Z. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, A. Z. paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu subendrinta galutine bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį (24 dienas) ir paskirti A. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 24 (dvidešimt keturioms) dienoms.

Iš nuteistojo A. Z. priteisti 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.