Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

nuteistajam M. P. (M. P.) ir jo gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui (dalyvaujant naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (zoom platforma),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjo advokato Remigijaus Rinkevičiaus ir nuteistojo I. S. gynėjo advokato Vykinto Gutausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 2 dalį (2021 m. rugpjūčio 1 d. nusikalstama veika), ir nubaustas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 11 d. nusikalstama veika) - 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimą, ir M. P. paskirta subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu – iki 2 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. P. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d.

M. P. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, 8 000 eurų dydžio užstatas ir dokumento ((duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys nesklebtini)) paėmimas, pakeistos į kardomąsias priemones – suėmimą, kuris paliktas galioti iki bausmės vykdymo pradžios, ir 8 000 eurų užstatą, kuris, konstatavus šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą, pervestas valstybei.

Šiuo nuosprendžiu I. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 11 d. veika), ir nubaustas 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį - 50 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimą, ir I. S. paskirta subendrinta bausmė – laivės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu - iki 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, I. S. iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, nustatant po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 8 mėnesių - vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant I. S. per neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su M. P..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą nedelsiant atliktiną 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas I. S. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. balandžio 14 d. I. S. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir dokumento ((duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. P. gynėjas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį ir sušvelninti M. P. paskirtą bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat panaikinti nuosprendį dalyje dėl nuteistajam taikomos kardomosios priemonės – 8 000 eurų užstato perėjimo valstybei.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo M. P. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo I. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad nuteistajam M. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, o pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo I. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra teisingos ir pagrįstos. Visgi nuosprendyje pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė M. P. taikomos kardomosios priemonės – 8 000 eurų užstato – perėjimo valstybės nuosavybėn klausimą, todėl šiuo aspektu skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl nuteistajam M. P. paskirtos bausmės

12. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-477-746/2015, 2K-232-942/2018, 2K-87-976/2020 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

14. Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama terminuota laisvės atėmimo bausme iki aštuonerių metų, už nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų, o už nusikaltinimo, numatyto BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino vieną M. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – BK 182 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausme pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobūdį, sunkumą bei stadiją, tai yra į tai, kad M. P. padarė 5 (penkias) tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi sunkios (BK 182 straipsnio 2 dalis (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir trys apysunkės (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 2 dalis (BK 11 straipsnis 4), visos veikos baigtos, padarytos iš savanaudiškų paskatų, tai yra siekiant neteisėtos finansinės naudos. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojamas M. P. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – neteistas, dirbantis, vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų žala niekam nekilo. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas M. P. už jo padarytus sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, parinko vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje – arešto bausmes, visų bausmių dydžius nustatydamas mažesnius už šių bausmių vidurkius.

15. Be to, pirmosios instancijos teismas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarytas idealiąją sutaptimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, po ko, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, visas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę keičiant į griežtesnę bausmę, tai yra į laisvės atėmimą, ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Taip pat teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, tai yra iki 2 metų laisvės atėmimo. Įvertinus tai, teisėjų kolegiją sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tiek skirdamas M. P. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek jas bendrindamas bei nustatydamas galutinę bausmę, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. M. P. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į tai, kad jis padarė net penkias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi sunkios, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą įstatymas numatyto tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga. Paskirtoji bausmė yra individualizuota tinkamai, atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, teisingumo ir proporcingumo principus.

16. Apeliaciniame skunde gynėjas prašo sušvelninti M. P. paskirtą bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nagrinėjamu atveju pagrindo tokiai išvadai padaryti teisėjų kolegija nenustatė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos ne subendrintai bausmei sušvelninti, o skiriant bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, už dvi M. P. padarytas sunkias nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes, o už apysunkes – arešto bausmes. Nors nuteistasis padarė penkias nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas jam paskyrė mažesnes už sankcijos vidurkį bausmes. Šias bausmes subendrinus paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta galutinė bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, yra mažesnė už laisvės atėmimo bausmės, galimos skirti už sunkiausias iš jo padarytų nusikaltimų (BK 182 straipsnio 2 dalis) vidurkį. Tad konstatuoti, kad M. P. šioje byloje buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nėra jokio pagrindo. Skunde akcentuojamos nuteistojo šeimyninės aplinkybės yra svarbios, tačiau jų buvimas, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, negali paneigti bausmės tikslų ir paskirties.

Dėl kardomosios priemonės – 8 000 eurų užstato.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. M. P. iki tol taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra bei 4 500 eurų dydžio užstatu. Jį 2021 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 11 į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą įmokėjo Remigijus Rinkevičius. Šia nutartimi M. P., be kita ko, išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų jis pasižadėjo šią pareigą vykdyti (t. 7, b. l. 43-45). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis pakeista – M. P. paskirtas užstatas padidintas iki 8 000 eurų (t. 7. b. l. 69-73). Papildomą sumą, tai yra 3 500 eurų, Remigijus Rinkevičius sumokėjo 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimu M. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – asmens dokumento ((duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 7, b. l. 127).

18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi teismas tenkino M. P. ir jo gynėjo prašymą bei leido M. P. nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 14 d. išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys nesklebtini). Šiam tikslui nuteistajam laikinai buvo išduotas baudžiamoje byloje saugomas asmens pasas, kartu M. P. įpareigotas iki 2022 m. birželio 14 d. 16.00 val. grąžinti išduotą dokumentą teismui. Visgi nuteistasis laiku į Lietuvos Respubliką negrįžo ir teismui asmens dokumento nesugrąžino. Gynėjo teigimu, tai nutiko ne dėl pateisinamų ir nuo M. P. valios priklausančių aplinkybių, tai yra jis (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, kurio metu patyrė sužalojimus ir buvo hospitalizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad išties tokias aplinkybes patvirtina gynėjo į bylą pateikti dokumentai, pirmiausia, 2022 m. liepos 28 d. medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistasis 2022 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) pateko į autoįvykį, kurio metu patyrė stuburo ataugų lūžį, dėl kurio jam buvo paskirtas lovos režimas trims mėnesiams. Taip pat išrašas apie kelių eismo įvykį, iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 8 d. 22.15 val. Kaliningrado mieste M. P. vairuojamas automobilis ,,BMW 530I“, susidūrė su J. K. S. vairuojamu automobiliu ,,Škoda Octavia“. Be to, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nuteistasis nebūtų galėjęs laiku sugrįžti į Lietuvą dar ir dėl to, kad jam laiku nebuvo išduota viza. Gynėjas 2022 m. birželio 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą (duomenys neskelbtini) bei į Užsienio reikalų ministeriją, prašydamas išduoti M. P. leidimą (vizą) atvykti į Lietuvą. Atsakydamas į prašymą, konsulas 2022 m. birželio 9 d. nurodė, kad dėl nepaprastosios padėties Lietuvos pasienio zonoje įvedimo vizų išdavimas yra sustabdytas, todėl būtina kreiptis į Užsienio reikalų ministerija, tuo tarpu Užsienio reikalų ministerija, atsakydama į prašymą, 2022 m. birželio 10 d. nurodė, kad dėl vizos išdavimo gynėjas turi kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį konsulą (duomenys neskelbtini). Laiku nepavykus gauti vizos, gynėjas teismo prašė užtikrinti nuteistojo M. P. dalyvavimą paskelbiant nuosprendį nuotoliniu būdu.

19. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis M. P. iš (duomenys neskelbtini) laiku į Lietuvos Respubliką negrįžo bei asmens dokumento iki nustatyto termino teismui negrąžino ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių – jis pateko į avariją, taip jam laiku nebuvo išduota viza. Svarbu ir tai, kad dėl nuteistojo nesugrįžimo į Lietuvą bylos procesas nebuvo sutrikdytas, kadangi jo dalyvavimas skelbiant nuosprendį buvo užtikrintas nuotolinėmis vaizdo priemonėmis. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog M. P. pažeidė kardomosios priemonės – užstato – taikymo sąlygas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 133 straipsnio 6 dalimi, už jį sumokėtą 8 000 eurų užstatą nepagrįstai perdavė valstybei. Remiantis išdėstytu, ši nuosprendžio dalis keistina, nurodant, kad už nuteistąjį M. P. sumokėtas 8 000 eurų užstatas grąžintinas užstato davėjui – Remigijui Rinkevičiui.

Dėl I. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

20. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnis) sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis (BK 182 straipsnio 2 dalis). Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (sukčiavimo subjektyvusis požymis). Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-303-693/2019, 2K-108-788/2018 ir kt.).

21. Apeliaciniame skunde nėra ginčijami I. S. inkriminuojamo sukčiavimo objektyvieji požymiai, pasireiškę tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su M. P. ir vykdydamas jo nurodymą, 2021 m. lapkričio 11 d. iš automobilių nuomos punkto UAB ,,A.“, esančio (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu, tai yra pateikęs žinomai netikrus dokumentus – neegzistuojančio asmens D. B. vardu išduotą (duomenys neskelbtini) piliečio pasą ir vairuotojo pažymėjimą, su juose esančia jo paties nuotrauka, išsinuomojo ,,Toyota Corolla“ automobilį, kurio vertė 18 500 eurų, ir sumokėjo už jį 300 eurų užstatą, pasinaudodamas ,,PKO Bank Polsk“ banko mokėjimo kortele, kuri taip pat išduota D. B. vardu. Tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apklaustas pats nuteistasis I. S., jas taip pat patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma – nuteistojo M. P. parodymai, liudytojų A. M. ir S. A. parodymai bei pateikti dokumentai (automobilio ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, sąskaitos išrašas ir kvitas), 2021 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, jo priedai, 2021 m. lapkričio 19 d. slapto sekimo protokolas, 2021 m. gruodžio 10 d. Lietuvos policijos kriminalistų tyrimo centro daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada, patvirtinanti, kad ant automobilio ,,Toyota Corolla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rasti palikti pirštų atspaudai yra I. S., 2021 m. gruodžio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2781 (20), kurioje nurodyta, kad tirti pateikti dokumentai (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti D. B. vardu, yra suklastoti, taip pat nurodyta, kad PKO Bank Polish VISA mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) blankas atitinka tikrosioms kortelėms keliamus reikalavimus, magnetinėje juostelėje esantys duomenys neprarašyti (t. 2; b. l. 154-155; t 3, b. l. 16-23, 26-28, 30-36, 40-41, 107-153; t. 4, b. l. 10-16, 27-35; t. 6, b. l. 120-122).

22. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad I. S. veikė tiesiogine tyčia, tai yra iš anksto žinojo, jog apgaulės būdu įgytas turtas – išsinuomotas ,,Toyota Corolla“ automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasibaigus nuomos sutarčiai, nebus grąžintas UAB ,,A.“, o bus realizuotas. Teisėjų kolegija tokią versiją, kuri pastebėtina, buvo iškelta tik apeliacinės instancijos teisme, vertina kaip gynybinę, kuria siekiama sušvelninti nuteistojo teisinę padėtį. Šiuo atveju dėl apeliacinės instancijos teisme pasikeitusios nuteistojo I. S. pozicijos susidarė įstatymo leidėjo nenumatyta teisinė situacija, kai bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko supaprastinta procesine forma, tai yra atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir atsižvelgiant į tai, I. S. atžvilgiu buvo taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, numatančios teismo pareigą sušvelninti nuteistajam bausmę vienu trečdaliu įvertinant jo poziciją dėl kaltės pripažinimo. Vėliau po proceso pirmosios instancijos teisme, situacija iš esmės pasikeitė, kadangi nuteistasis pakeitė savo poziciją, neigdamas savo tyčią sukčiauti. Tokioje situacijoje nuteistasis, viena vertus, supranta, kad nesant prokuroro skundo, jo teisinė padėtis negali būti pabloginta labiau nei buvo po jo nuteisimo ir prašoma jo apeliaciniu skundu, kita vertus, jis gali tikėtis, kad galbūt apeliacinės instancijos teismas priims jam palankesnį sprendimą. Toks teisinis reguliavimas sukuria prielaidas piktnaudžiavimui apeliacijos teise, tačiau nepaneigia apeliacinės instancijos teismo pareigos išnagrinėti bylą ir priimti tokį sprendimą byloje, kuris užtikrintų teisingumą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo I. S. ir jo gynėjo apeliacinės instancijos teisme pateiktą versiją patikimai paneigia byloje surinkti įrodymai. Pirmiausia, paties I. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis iš esmės patvirtino ir apklaustas pirmosios instancijos teisme. Remiantis jais, I. S. ne tik pripažino savo kaltę dėl sukčiavimo, bet ir nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvyko užsidirbti pinigų, pradžioje dirbo elektriku, darbas nepatiko, todėl ieškojosi kito darbo. Po kurio laiko, vienas asmuo pasiūlė kitą darbą, prašė atsiųsti savo nuotraukas. Minėtas asmuo paaiškino, kad kito asmens dokumentu jis už pinigus turės pasirašinėti sutartis dėl automobilių nuomos ir išsinuomotus automobilius atidavinėti žmonėms. Užtikrino, kad jo tikrosios tapatybės niekas nenustatys, tai yra ,,naujas“ nusikaltimų darymo būdas. Jis susigundė ir sutiko. Nusiuntė savo nuotraukas per ,,Telegram“ S. (past. – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šio asmens vardas A.). 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje per ,,Telegram“ gavo pranešimą iš asmens vardu M., kuris nurodė, kad jis turi skristi į Prancūziją. Paryžiuje automobilio išsinuomoti nepavyko, todėl jis grįžo į Lenkiją. 2021 m. lapkričio 10 d. per ,,Telegram“ gavo nurodymą Lenkijoje išsinuomoti automobilį ,,Škoda Octavia“. Įvykdžius šį nurodymą, M. P. nurodė atvykti su šiuo automobiliu į Lietuvą, nors pagal nuomos sutartį išvažiuoti iš Lenkijos negalėjo. Likus 50 km iki Lietuvos sienos, automobilis užsiblokavo, apie tai pranešė M. P., jam taip pat pasakė, kad nebenori dirbti, tačiau pastarasis nurodė, kad dabar negali sustoti, pagamintą pasą reikia atidirbti. Sekančią dieną, tai yra 2021 m. lapkričio 11 d., bevažiuojant į Rygą, kur turėjo išsinuomoti automobilį, sugedo M. P. automobilis ,,VW Transporter“, todėl jis D. B. vardu Lietuvoje išsinuomojo automobilį ,,Toyota Corolla“ (t. 4, b. l. 102-104; t. 8, b. l. 150-151). Taigi, aptartų parodymų turinys patvirtina, jog I. S., prieš sutikdamas užsiimti neteisėta veika, buvo informuotas, kad apgaulės būdu įgyti automobiliai į nuomos punktu nebus grąžinti, o bus perleisti tretiesiems asmenims.

24. Aplinkybę, kad I. S. žinojo, jog, panaudojant apgaulę, jo išsinuomotas ,,Toyota Corolla” automobilis nebus grąžintas UAB ,,A.”, patvirtina ir nusikaltimo bendrininko – M. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos 2021 m. lapkričio 11 d. išsinuomoto „Toyota Corolla“ automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jie neplanavo grąžinti į nuomos punktą. Tiek šis automobilis, tiek ir sekančią dieną, tai yra 2021 m. lapkričio 12 d., Rygoje I. S. išsinuomotas ,,Toyota“ markės automobilis turėjo būti realizuoti Lietuvoje. M. P. taip pat nurodė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. Latvijoje I. S. ant jo kažko užpyko ir išvažiavo su latvišku ,,Toyota“ į Lenkiją, o jis su lietuvišku – į Kauną, kur jis turėjo būti realizuotas. Po kiek laiko jam paskambino I. S. ir nurodė, kad grįžta, netrukus bus Kaune. Kaune jie paliko Lietuvoje išsinuomotą automobilį ,,Toyota Corolla“, o su Latvijoje išsinuomotu ,,Toyota“ automobiliu išvažiavo į Vilnių, kur planavo pasiimti suremontuotą automobilį ,,VW Transporter“ ir grįžti atgal į Kauną. Čia turėjo palikti latvišką ,,Toyota“ automobilį, tačiau Vilniuje buvo sulaikyti policijos pareigūnų (t. 6, b. l. 120-122). Tokie nuteistojo M. P. parodymai paneigia gynybos argumentus, kad I. S. ,,Toyota Corolla“ automobilį išnuomojo tuo metu, kai sugedo automobilis ,,VW Transporter“, todėl galvojo, kad automobilį išnuomojo M. P. kasdieniam naudojimui. Iš aukščiau aptarto matyti, kad 2021 m. lapkričio 12 d. nuteistiesiems vykstant į Vilnių pasiimti M. P. automobilio, ,,Toyota Corolla“ automobilis buvo paliktas Kaune, nors nuomos punktas UAB ,,A.“ yra Vilniuje. Taigi, vienintelis logiškas paaiškinamas, kodėl automobilis ,,Toyota Corolla“ buvo paliktas Kaune yra tai, kad jis ten turėjo būti realizuotas. Be to, nors skunde nurodoma, kad abu nuteistieji buvo sulaikyti dar nepasibaigus ,,Toyota Corolla“ nuomos terminui (pats. – automobilis buvo išnuomotas iki 2021 m. lapkričio 16 d.), teisėjų kolegijai, įvertinusiai visumą pirmiau aptartų aplinkybių, nekyla abejonių, kad automobilio ,,Toyota Corolla“ nebuvo planuota grąžinti UAB ,,A.”, ir tą I. S. žinojo iš anksto. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad I. S., įsitraukdamas į aptartą sukčiavimo schemą, ne tik suprato savo vaidmenį joje, bet ir žinojo, jog vykdant kito bendrininko – M. P. nurodymus, apgaulės būdu įgytas didelės vertės svetimas turtas bus perleistas tretiesiems asmenis. Vadinasi, savo valia tapdamas šios nusikalstamos veikos dalyviu, suprasdamas, kad atlieka dalį veiksmų, būtinų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, I. S. suvokė, kad vykdo bendrą susitarimą sukčiauti, ir to siekė. Nors sutiktina, kad pagal susitarimą nuteistasis nebuvo atsakingas už apgaulės būdu pasisavinto turto realizavimą, tačiau pastaroji aplinkybė jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Šiuo atveju pakanka to, kad I. S. žinojo, jog jo apgaulės būdu įgytas didelės vertės svetimas turtas į nuomos punktą nebus grąžintas, o bus neteisėtai pasisavintas.

25. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis I. S. buvo išnaudojamas nusikalstamai veikai daryti, tai yra buvo prekybos žmonėmis auka. Gynėjas skunde teikia nuorodą į Lietuvos apeliacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-518/2017. Visgi šios bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamam atvejui. Remiantis minėtoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nukentėjusįjį patys nuteistieji gabeno į Vokietiją ir tik kelionės metu paaiškino, ką jis privalės šioje užsienio šalyje daryti. Nukentėjusiajam buvo daromas stiprus psichologinis spaudimas, kuriama bauginanti atmosfera, grasinama smurtu bei tuo, kad jei neįvykdys nurodomų, tai yra neišsinuomos automobilio, jis bus paliktas Vokietijoje. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad M. P., pasinaudojęs I. S. pažeidžiamumu, būtų vertęs jį sukčiauti. I. S. nurodė, kad pasiūlymą sukčiauti ir tokiu būdu užsidirbti gavo iš asmens vardu A.. Šiuo pasiūlymu susigundė, nepaisant to, kad iš anksto buvo įspėtas apie planuojamos veikos neteisėtumą. Žinodamas tai, I. S. siuntė savo nuotrauką A. per ,,Telegram“, kuri buvo reikalinga netikriems dokumentams pagaminti. Tokios aplinkybės rodo, kad prieš I. S. nebuvo panaudota apgaulė, tai yra jis nebuvo suklaidintas dėl būsimo darbo ir jo sąlygų, kas, pagal teismų praktiką, paprastai pripažįstama vienu iš prekybos žmonėmis požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

26. Skunde taip pat aiškinama, kad I. S. į Lenkiją atvyko iš politinių represijų alinamos (duomenys neskelbtini), todėl, neturėdamas lėšų pragyvenimui, sutiko įsitraukti į nusikalstamą veiką, visgi teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistasis buvo atsidūręs tokioje sunkioje (ekonominėje ir/ar socialinėje) situacijoje, kad pasiūlymo užsiimti nusikalstama veika negalėjo atsisakyti. Remiantis aukščiau aptartais I. S. parodymais, atvykęs į (duomenys neskelbtini) jis dirbo elektriku, darbas nepatiko, todėl ieškojosi kito. Gavo pasiūlymą dirbti žmonių (migrantų) pervežėju, tačiau darbo pobūdis jam nepatiko, todėl nesutiko. Tai rodo, kad nuteistojo padėtis nebuvo tokia sunki, kaip deklaruojama apeliaciniame skunde, nes jis turėjo objektyvią galimybę dirbti ir pragyvenimui užsidirbti teisėtu būdu. Šiuo atveju nenustatyta ir tai, kad I. S. buvo priklausomas nuo kito bendrininko – nuteistojo M. P. valios. Byloje nėra duomenų, kad iš jo būtų buvę atimti tapatybės dokumentai arba apribota judėjimo galimybė, kas pagal teismų praktiką rodytų kaltininko piktavališką piktnaudžiavimą asmens priklausomumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-976/2022). Priešingai, remiantis I. S. duotais parodymais, jis, gavęs nurodymą, nieko neverčiamas vykdavo į skirtingas užsienio šalis ar konkretų nuomos punktą, kur turėdavo užsinuomoti automobilį. Nors skunde nurodoma, kad M. P. jam liepė atidirbti už pagamintą pasą, tačiau, iš aukščiau aptartų pastarojo parodymų matyti, kad Latvijoje jiems susipykus, I. S. išvažiavo į Lenkiją, o jis pats į Lietuvą. Tačiau vakare I. S. jam paskambino ir nurodė, kad grįžta, tuoj bus Kaune. Taigi, I. S. turėdamas pasirinkimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus, pats sąmoningai pasirinko sugrįžti ir tęsti nusikalstamą sumanymą su M. P.. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje neabejotinai nustatyta I. S. tyčia sukčiauti, o jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistojo pripažinti prekybos žmonėmis auka ir šiuo pagrindu netaikyti jam baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir I. S. paskirtos bausmės aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai, todėl tiek skirdamas jam bausmes už atskiras jo nusikalstamas veikas, tiek jas bendrindamas bei paskirdamas galutinę bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Įvertinęs tai, kad I. S. nusikalto pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskirtos galutinės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėjo, įpareigodamas nuteistąjį realiai atlikti tik dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai yra 6 mėnesius. Tokia bausmė, atsižvelgiant į padarytų veikų kiekį ir sunkumą, nelaikytina per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. gynėjo advokato R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 26 d. nuosprendį:

už nuteistąjį M. P. (M. P.) sumokėtą 8 000 eurų užstatą po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti užstato davėjui – Remigijui Rinkevičiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo I. S. gynėjo advokato V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.