- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- A6.-2548-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01949-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Aleksandrai Bronicka,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2020 m. spalio 27 d.. susidariusią mokestinę nepriemoką, bendrovė nustatytu terminu nesumokėjo deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio, ko pasėkoje iki 2021 m. liepos 22 d. mokestinė nepriemoka tik didėjo, vadovas V. S. neiniciavo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl savo neteisėtais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimą bankroto procedūros pradėjimo bei šiais savo veiksmais V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S. procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai buvo išsiųsti jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu, šaukime buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, jokių prašymų nepateikė. 2021 m. lapkričio 16 d. teismui priėmus nutartį dėl V. S. atvesdinimo, policijos pareigūnai pavedimo įvykdyti nepavyko, nes V. S. nerastas. Taip pat, telefonu buvo bendrauta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi V. D., kuris informavo, jog V. S. jam telefono ragelio nekelia ir vengia su juo bendravimo. Teismas daro išvadą, kad V. S. vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, todėl administracinio nusižengimo byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių priimti procesinį sprendimą, byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB "(duomenys neskelbtini) akcininku nuo 2020-09-02 ir vadovu nuo 2019-12-06 iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) su 2021-07-22 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Data, Nr. Atliktas išieškojimo veiksmas Suma (Eur) "2021-03-12 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 240542,38 2021-03-22 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 240542,38 2021-06-21 Sprendimas pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 2236,96
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartyje (byloje Nr. 2A-617-115/2013) pažymėjo, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 str.). Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fuduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K- 3228/2011 ir kt.).
V. S. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai:
1. Bendrovė daugiau nei 2 metus nėra teikusi finansinės atskaitomybės, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)" eilę metų nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad Bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar UAB "(duomenys neskelbtini)" apskritai vykdė veiklą ir gavo pajamas;
2. Bendrovė nuo 2020-10-17 nesugebėjo atsiskaityti su kreditorė VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos taip pat nepavyko;
3. Antstolių informacinės sistemos 2021-07-01 duomenimis, antstoliai UAB „(duomenys neskelbtini)" atžvilgiu užvedę 12 vykdomųjų bylų VMI prie FM ir kitų kreditorių naudai, bendra vykdomosiose bylose išieškoma suma iš Bendrovės siekia 2.487.604,89 Eur.
4. Neteikiant finansinės atskaitomybės, nėra galimybės įvertinti Bendrovės įsipareigojimų ir turto santykio.
Bendrovės vadovas V. S., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. V. S. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto buvo vykdomas nuo 2021-03-12, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2019-12-06) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis). ANK 120 straipsnyje yra įtvirtinti alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų nustatymo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra V. S.. Bendrovė yra VMI skolininkė. 2020 m. spalio 27 d. Bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 283 935,94 Eur, iš jos: 276.598,90 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 6.780,84 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 549,00 Eur žemės mokesčio ir 7,20 Eur žemės mokesčio delspinigių.
Bendrovė 2021-03-12 valstybės biudžetui buvo skolinga 240.542,38 Eur (2 priedas). Vadovaujant V. S. 2021-03-12 buvo surašytas VMI prie FM nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir 2021-03-22 bei 2021-06-21 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Vadinasi, būdamas susipažinęs su Bendrovės finansiniais dokumentais, V. S. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2021-03-12, t. y. VMI prie FM 2021-03-12 priėmus nurodymą Nr. (23.31-08) 467-6993 (4 priedas) nurašyti 240.542,38 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų. Atitinkamai V. S. ne vėliau kaip 2021-03-12 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Vilniaus apygardos teismas 2021-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2639-936/2021 iškėlė Bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2021-10-06 (7 priedas). Bendrovė ir jos vadovas bankroto byloje teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą bei reikalaujamų įmonės finansinę padėtį apibūdinančių dokumentų nepateikė, todėl sprendžiant klausimą apie įmonės mokumą teismas rėmėsi pareiškėjo VMI prie FM pateiktais dokumentais bei kitais teismui prieinamais registrų bei viešais duomenimis. Teismas savo nutartyje konstatavo, jog nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ji laiku nevykdo turtinių prievolių, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad Bendrovė yra gyvybinga - duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta.
Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bendrovė nustatytu terminu nesumokėjo deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio, ko pasėkoje iki 2021 m. liepos 22 d. mokestinė nepriemoka tik didėjo, vadovas V. S. neiniciavo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl savo neteisėtais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimą bankroto procedūros pradėjimo. Todėl šie V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Už šio administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis skiriama bauda nuo 1400 iki 3000 eurų.
ANK 120 straipsnyje įtvirtina teisės norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (pvz., įmonių bankroto įstatyme, juridinių asmenų nemokumo įstatyme). Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su įmonės nemokumu. Ši vadovo pareiga imperatyvi ir nei ĮBĮ, nei JANĮ nuostatos nenumato išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (pvz., kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio, t. y. tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Byloje, pradėtoje pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas ir nuo šios dienos bendrovės vadovui išnyksta pareiga, nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėja ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsiranda pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-2015, 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Kitaip tariant, asmuo trunkamąjį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja VMI dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą 2021-07-22, todėl administracinei nuobaudai paskirti ANK 39 straipsnyje nustatytas dviejų metų senaties terminas skaičiuotinas nuo šios datos ir nutarimo priėmimo metu nėra pasibaigęs. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl nuobaudos senaties skaičiavimo laikosi ir apygardos teismai, nagrinėjantys administracinių nusižengimų bylas apeliacine tvarka (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-09-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-379-932/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-08 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-651/2021).
Skiriant nuobaudą V. S. atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo trukmę (nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo daugiau nei metus) mokestinė nepriemoka didėjo), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę (yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, neteistas), todėl jam skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:
1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-2501-1033/2021. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).
2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).