Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. V., kuris būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P. A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2021 m. vasario 11 d. nutarimu A. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio l dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1 400 Eur baudos.

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarimą panaikinti ir nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo bylą suėjus administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminui, o šio prašymo netenkinus – nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo bylą nesant administracinio nusižengimo sudėties.

3.1. Skunde nurodyta, kad teismas plečiamai aiškino įmonės nemokumo sąvoką ir neteisingai nustatė datą, nuo kada įmonės vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką įmonė gali būti pripažinta nemokia, tačiau kiekvienu individualios bylos atveju atskirai sprendžiama kaip vertinamos įmonės veiklos perspektyvos. Šiuo atveju į bylą pateikti duomenys, jog UAB „P. A.“ vadovas A. V. sudarė susitarimus su iš esmės visais kreditoriais, turinčiais 78,2 proc. visų kreditinių reikalavimų, išskyrus VMI, dėl mokėjimo terminų atidėjimo vieneriems metams. Pagal 2019 m. gruodžio 19 d. balansą UAB „P. A.“ turėjo turto 1 514 928 Eur sumai. 2019 m. rugpjūčio 19 d. verslo plano 1.6 punkte buvo numatytos tolimesnės įmonės veiklos perspektyvas, kas atitiko daug metų ir įprastai vykdytą įmonės veiklą, t. y. nekilnojamo turto pertvarkymo į kitokios paskirties (butus, viešbučius) projektai ir nekilnojamas turtas parduodamas pirkėjams. Įvykdžius šį verslo planą būtų buvusi reali galimybė kreditoriams atgauti skolas. Šie duomenys patvirtina, kad UAB „P. A.“ nebuvo nemoki įmonė, nes pradelstas įsipareigojimas buvo tik vienam kreditoriui VMI, t. y. įmonė neatitiko nemokumo kriterijų. Visi kreditoriai, išskyrus VMI, tikėjo įmonės mokumu ir sudarė sąlygas atkurti įmonės mokumą ir pagrindo kreiptis. Tad A. V., kaip įmonės vadovas, turėjo pagrįstą priežastį manyti, jog galima tuo metu buvusią įmonės finansinę padėtį pagerinti ir įmonės mokumą atkurti. A. V. neveikime nėra tyčios ir jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

3.2. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė laikotarpį, kada UAB „P. A.“ tapo nemokia. Teismas rėmėsi 2019 m. birželio 30 d. balansu, nors bankroto bylos iškėlimas buvo svarstomas pagal 2019 m. gruodžio 19 d. balansą. Pagal šį balansą įmonės pradelstas įsiskolinimas buvo tik 161 314 Eur sumai ir tik vienai kreditorei VMI. Su kitais kreditoriais buvo sudarytas susitarimas dėl mokėjimo termino atidėjimo 905 202 Eur sumai. Pradelsti UAB „P. A.“ įsipareigojimai nesudarė daugiau kaip puse į balansą įrašyto turto vertės. Tad teismo išvada, kad įmonė tapo nemoki ne vėliau kaip 2019 m. viduryje neatitinka įmonės balanso ir buhalterinės apskaitos duomenų.

3.3. Skunde nurodyta, kad iš esmės neatsižvelgta į pačios kreditorės VMI trukdymus atkurti įmonės mokumą, kurie buvo svarbūs siekiant įgyvendinti verslo planą. UAB „P. A.“ sumažino įsipareigojimus hipotekiniam kreditoriui (buvo banko antrinė įmonė (duomenys neskelbtini), dabar G. N.) nuo 1,6 mln. iki 443 172 Eur šiuo metu. Šis kreditorius net leido kai kurias lėšas nukreipti į VMI. Pati kreditorė VMI trukdė atlikti tam tikrus mokėjimus, kurie buvo gyvybiška įmonės veiklai ir būtų sudarius galimybes įmonei padengti įsiskolinimus kreditoriams. Per teismo nurodytą aktualų laikotarpį UAB „P. A.“ neprisiėmė jokių naujų įsipareigojimų kreditoriams. Mokesčiai biudžetui atsirado vien dėl tos priežasties, jog priverstinai iš varžytinių pardavus turtą buvo priskaičiuoti mokesčiai. Šiuo atveju kalbėti apie kreditorių teisių pažeidimą nėra pagrindo, nes byloje nėra duomenų, jog buvo pavėluota kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ar įmonei tapus nemokiai toliau buvo didinamos skolos kreditoriams.

3.4. Skunde nurodyta, kad teismas neteisingai aiškino senaties termino skaičiavimo pradžią, t. y. 2019 m. gruodžio 17 d. Kreditorė pareiškime nurodė, jog įmonė tapo nemokia 2018 m. gruodžio 31 d., o įspėjimą dėl kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo gavo 2018 m. gegužės 14 d. raštu. Dvejų metų terminas turi būti skaičiuojamas būtent nuo įspėjimo termino pradžios, nes anot kreditorės VMI, UAB „P. A.“ mokumo problemos buvo aiškios nuo 2018 m. gegužės 14 d. Į teismą VMI kreipėsi tik 2020 m. lapkritį, t. y. praėjus dvejiems ir daugiau metų nuo tada, kada pareiškėjui paaiškėjo administracinis nusižengimas. Todėl administracinio nusižengimo byla suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui turi būti nutraukta. Taip pat prašė atsižvelgti ir į tai, jog A. V. jau yra baustas administracine tvarka pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (administracinė byla Nr. A6.-380-995/2019. Negalima antrą kartą bausti už patį administracinį pažeidimą.

4. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, o priimtą pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime ne tik aptarė teisinį reguliavimą, sprendžiant klausimą dėl ANK 120 straipsnio taikymo, bet ir išaiškino administracinio nusižengimo aplinkybes, susijusias su įmonės nemokumo atsiradimo momentu. Taip pat buvo analizuoti A. V. veiksmai, kurių šis ėmėsi įmonės mokumui atkurti. Visi susitarimai dėl skolos atidėjimo su kreditoriais buvo sudaryti 2020 m. sausio mėn., t. y. po šioje byloje nustatyto bendrovės nemokumo atsiradimo momento praėjus pusei metų. Dėl A. V. veiksmų pasisakė ir Lietuvos Apeliacinis teismas, nurodydamas, kad tai buvo formalūs susitarimai su kreditoriais, neturintys įtakos įmonės mokumui atkurti. UAB „P. A.“ su VMI neatsiskaito nuo 2016 m. Teismas pagrįstai nurodė, jog A. V. dėl įmonės nemokumo turėjo kreiptis jau 2019 m. vasarą.

4.2. Atsiliepime nurodyta, jog apeliantas neteisingai nurodo terminus senaties termino skaičiavimui. Teismas nustatė, kad A. V. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado nuo ĮBĮ numatytų sąlygų atsiradimo dienos. Šios pareigos jis nevykdė ir pažeidimas buvo nutrauktas 2019 m. gruodžio 17 d., t. y. kai kreditorė VMI pati kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditorė 2018 m. gegužės 14 d. įspėjimas apie galimą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo nenutraukė ir nepašalino trunkamojo pobūdžio pažeidimo ir bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą. Būtent įspėjimas ir buvo tas ženklas įmonės vadovui imtis veiksmų, siekiant įvertinti įmonės veiklą ir imtis įstatyme nustatytų veiksmų.

4.3. Atsiliepime nurodyta, jog apeliantas neteisingai nurodo, kad jau buvo baustas administracine tvarka už tokio paties administracinio nusižengimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog jam administracinė nuobauda buvo skirta už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimą. Šiuo atveju buvo kreditorės VMI teisių pažeidimas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2021 m. vasario 11 d. nutarimu A. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, būdamas UAB „P. A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Apeliaciniame skundu nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įmonės mokumą. UAB „P. A.“ nebuvo nemoki tuo aspektu, jog A. V. vadovavimo laikotarpiu bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto realios vertės, nes kreditoriai, turintys 905 202 Eur reikalavimo teises (t. y. 78,2 proc. visų kreditinių reikalavimų), buvo sudarę sutartis su įmone dėl mokėjimo terminų atidėjimo vienerių metų laikotarpiui, o vienintelei kreditorei VMI įsiskolinimo suma buvo tik 161 314 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo motyvus, skundui nagrinėti pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su tokiais apelianto skundo argumentais nėra.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

8. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (galiojusiame iki 2020 m. sausio 1 d.) buvo numatyta įmonės vadovo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė yra nemoki. Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Ši įmonės vadovo pareiga imperatyvi ir ĮBĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

9. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įstatymas apibrėžia, kad pagrindinis (formalus) įmonės nemokumo kriterijus yra pradelsti įsiskolinimai, kurie pradeda viršyti pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tačiau teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal šį rodiklį, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Štai teismų praktikoje atnaujintose administracinių nusižengimų bylose įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi UAB „P. A.“ buvo iškelta bankroto byla, nustačius, jog UAB „P. A.“ yra nemoki, nes negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonė nevykdo veiklos, 2019 m. gruodžio 19 d. balanso duomenimis bendrovės turimas turtas sudarė 1 514 928,00 Eur, o įsipareigojimai – 1 156 641,00 Eur, t. y. įsipareigojimų suma sudarė daugiau nei 76 proc. turimo turto vertės. Lietuvos Apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Atitinkamai, teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, teko pareiga tik nustatyti, kada įmonės vadovui A. V. teko pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

11. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad VMI dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „P. A.“ į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi 2018 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą, nustatęs, jog bendrovė nemoka darbo užmokesčio darbuotojams nuo 2017 m. gegužės mėnesio ir konstatavusi, kad tai sudaro savarankišką pagrindą jai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartį, nustatęs, jog bendrovės turimas nekilnojamasis turtas viršija visas apeliantės skolas, o pradelstas skolas šis nekilnojamasis turtas viršija daugiau nei du kartus ir tai teismui leido daryti išvadą, kad bendrovė neatitinka nemokios įmonės statuso. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „P. A.“ 2018 m. buvo moki ir toliau vertino jos mokumą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

12. Iš į bylą pateikto UAB „P. A.“ 2019 m. birželio 30 d. balanso nustatyta, kad bendrovės turtas sudarė 1 514 782,00 Eur (nuo 2018 m. gruodžio 31 d. buvusio turto 1 746 585,00 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1 134 998,00 Eur (nuo 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių skolų ir įsipareigojimų 1 155 338,00 Eur). Taigi per pusmetį turto vertė sumažėjo 231 503 Eur, o skolos tik 20 340 Eur. Pats A. V. 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „P. A.“ verslo plane nurodė, jog įmonė per 2019 m. sausio-birželio mėn. laikotarpį bendrovė patyrė 211 163,00 Eur nuostolių (kai per 2018 m. nuostoliai siekė 50 889,00 Eur). Skola valstybės biudžetui sudarė 178 420,00 Eur (2018 m. gruodžio 31 d. skola biudžetui 101 633,55 Eur), t. y. per pusmetį padidėjo net 76 787 Eur. Remiantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog bendrovė tapo nemoki ne vėliau, kaip 2019 m. viduryje ir A. V., aiškiai matydamas blogėjančią bendrovės būklę, vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, su pareiškimu į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis 2019 m. vasarą.

13. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad buvo neįvertintos UAB „P. A.“ galimybės pagal pateiktą verslo planą atkurti įmonės mokumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Pažymėtina, jog priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, jog būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, jog buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).

14. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas UAB „P. A.“ galimybes pagal pateiktą verslo planą atkurti įmonės mokumą, rėmėsi įsiteisėjusia Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi. Teismas šioje nutartyje nurodė, jog iš byloje esančios UAB „P. A.“ 2020 m. liepos 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonės nuostoliai 2018 m. buvo 50 889 Eur, o 2019 m. – 239 547 Eur. Tai leidžia teigti, jog įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla pastaraisiais metais yra nuostolinga ir kelia abejonių dėl jos perspektyvumo. Apeliantas teismui nepateikė jokių konkrečių duomenų, kaip įmonė sieks vykdyti veiklą, kokias pajamas planuoja gauti, kokia tvarka bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Šie duomenys nepateikti ir nagrinėjant pareiškėjos VMI pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. V. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonės nuostoliai 2018 m. buvo 50 889 Eur, o 2019 m. – 239 547 Eur, tačiau verslo planas sudarytas 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „P. A.“ skola kreditorei VMI didėja (2019 m. gruodžio 17 d. skola 161 314,97 Eur, 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 173 580,20 Eur). Į bylą pateikti UAB „P. A.“ susitarimai su kreditoriais, kurių bendra reikalavimų suma yra 908 202 Eur, nepagrindžia, kad įmonė galės sėkmingai tęsti ūkinę komercinę veiklą, gauti pajamas ir atkurti mokumą bei įvykdyti reikalavimus kreditoriams. Šie susitarimai sudaryti 2020 m. liepos 30 d., t. y. po pareiškimo teismui pateikimo dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo ir po Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „P. A.“, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai vertino esmines teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su UAB „P. A.“ pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžiu ir jo santykiu su atsakovės turimo turto verte. Kitų duomenų, kurie pagrįstų A. V. veiksmus, siekiant atkurti realiai įmonės mokumą, padengtą nors dalį įsiskolinimui kreditorei VMI ar kitiems kreditoriams, teismui nepateikta.

15. Taigi byloje vienareikšmiškai nustatytas tiek UAB „P. A.“ nemokumo faktas, tiek ir pareigos A. V. laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo faktas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad tokiais veiksmais A. V., būdamas įmonės vadovas ir suprasdamas finansinės padėties sunkumą, privalėdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, minėtų veiksmų nesiimdamas, pažeidė kreditorių teises.

16. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad administracinė nuobauda A. V. už nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta pažeidžiant ANK 39 straipsnio reikalavimus, t. y. administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

17. Administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

18. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditorės VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas, t. y. 2019 m. gruodžio 19 d. Būtent nuo šios datos, o ne nuo įspėjimo apie galimybę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo momento, bendrovės vadovui išnyko pareiga, nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėjo ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsirado pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos. Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu A. V. nuobauda už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 2021 m. vasario 11 d., vadinasi, nepažeidus ANK 39 straipsnyje nustatyto dvejų metų administracinių nuobaudų skyrimo termino.

19. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad buvo pažeistas non bis idem (dvigubo baudimo draudimas) principas, nes A. V. jau baustas už šio administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį padarymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog A. V. Plungės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis, būdamas UAB „P. A.“ direktoriumi nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI – teises. Šiuo atveju asmuo nubaustas už terminų, numatytų ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo pažeidimą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas skirti A. V. nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir tai nėra non bis idem (dvigubo baudimo draudimas) principo pažeidimas.

20. Apeliaciniame skunde nepasisakyta dėl A. V. paskirtos nuobaudos teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta nuobauda teisinga, įvertinus visas faktines aplinkybes ir atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.

21. Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, jog A. V., būdamas UAB „P. A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, ir padarė administracinį pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. atstovo advokato Artūro Jaskelevičiaus apeliacinį skundą netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.